Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-11-167/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-10-13Telšių apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-19Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-19
Bylos Nr.
1S-11-167/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22129-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Nuteistasis
M. B.
Advokatai
Žilvinas Astrauskas
Kategorijos
  • 2.1.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-11-167/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22129-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.12; (S) 2.4.1.4; 2.14; 2.14.4
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. B. gynėjo advokato Žilvino Astrausko skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžiu M. B. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokytis arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. BK 66 straipsnio pagrindu į paskirtą bausmę įskaitė laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. balandžio 18 d. 9.20 val., iki 2015 m. balandžio 19 d. 9.50 val., (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 4 d. patvarkymu perduotas vykdymui.

2016 m. lapkričio 14 d. Akmenės rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo M. B. gynėjo advokato Žilvino Astrausko prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje atnaujinimo. Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi atmetė M. B. gynėjo advokato Ž. Astrausko prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, motyvuojant tuo, kad nuteistasis M. B. nenurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių jis negalėjo pasinaudoti teise į apeliaciją.

Šalies argumentai

Nuteistojo M. B. gynėjas advokatas Ž. Astrauskas skundu Šiaulių apygardos teismui prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį, pripažinti, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Skunde teigiama, kad M. B. su Akmenės rajono apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu bei juo paskirta bausme nesutinka, todėl pageidavo jį apskųsti apeliacine tvarka, apie ką telefonu informavo advokatą Ž. Astrauską. Nurodo, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2016 m. lapkričio 2 d. Nurodoma, kad M. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu (2016 m. birželio 8 d.) sudarė su Ž. Astrausku susitarimą dėl teisinės pagalbos teikimo ir jo atstovavimo pirmos, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose (baudžiamojoje byloje pateiktas gynėjo 2016 m. liepos 1 d. orderis Nr. 248119).

Nurodoma, kad 2016 m. spalio 13 d. Ž. Astrauskas buvau paguldytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę operaciniam gydymui, 2016 m. spalio 14 d. atlikta chirurginė operacija. Pažymima, kad operacijos data buvo nustatyta tik 2016 m. rugpjūčio pradžioje. Nurodoma, kad iki 2016 m. spalio 25 d. advokatas buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės stacionare, po ko nukreiptas reabilitaciniam gydymui į VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacinę ligoninę, stacionarus gydymas buvo tęsiamas iki 2016 m. lapkričio 12 d., po to taikomas ambulatorinis gydymas.

Pažymima, kad Akmenės rajono apylinkės teismas apie numatytą chirurginę operacija, jos datą bei planuojamą gydymo trukmę buvo informuotas teismo posėdžių metu. Kadangi visą apeliacinio nuosprendžio apskundimo laikotarpį advokatui buvo taikomas stacionarus gydymas ligoninėse, todėl gynėjas teigia, kad jam nebuvo fizinės galimybės betarpiškai konsultuoti M. B., suteikti jam kitą teisinę pagalbą bei surašyti apeliacinį skundą. Teigia, kad kito gynėjo M. B. nesirinko dėl finansinių priežasčių bei dėl susiklosčiusių tarpusavio pasitikėjimo santykių, savo nuostatą išreiškė teismui atsiųstu sutikimu, kad Ž. Astrauskas apskųstų priimtą nuosprendį savo vardu.

Šalies argumentai

Skunde nurodoma, kad pirmą darbo dieną (2016 m. lapkričio 14 d.) po stacionaraus gydymo pabaigimo Akmenės rajono apylinkės teismui Ž. Astrauskas pateikė prašymą dėl termino apeliaciniam skundui dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-1022/2016 atnaujinimo. Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 1-13-1022/2016 informavo advokatą, kad prašymas dėl termino apeliaciniam skundui atnaujinimo bus sprendžiamas teisme gavus apeliacinį skundą, kartu išsprendžiant apeliacinio skundo priėmimo ir nuosprendžio vykdymo sustabdymo klausimus, o nepateikus apeliacinio skundo per protingą terminą, nebus teisinio pagrindo nagrinėti pateiktą prašymą.

Skunde pažymima, kad protingu terminu teismų praktikoje paprastai laikomas terminas, numatytas įstatyme tokiam dokumentui pateikti. Apeliacinis skundas Akmenės rajono apylinkės teisme dėl 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžio užregistruotas 2016 m. gruodžio 2 d., nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 313 straipsnyje numatyto 20 dienų termino apeliaciniam skundui paduoti.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nurodydamas, kad tik pats teismas gali nustatyti ir pripažinti priežastis, dėl termino praleidimo, svarbiomis, nagrinėdamas prašymo atnaujinti praleistą terminą argumentus ir įvertindamas konkrečias bylos aplinkybes, galimai pažeidė principą, kad niekas negali būti teisėju savo byloje. Tuo labiau, kad iš priimtos nutarties galima daryti išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju būtent šio principo pažeidimas sąlygojo gan subjektyvaus sprendimo priėmimą. Nurodoma, kad teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir priėmęs pageidaujamą apskųsti nuosprendį, nutartyje pažymėjo, kad advokatui įstatymo numatytu terminu pateikti apeliacinį skundą sukliudė objektyvios priežastys - liga ir gydymasis - tačiau, prieštaraudamas pats sau, nusprendė netenkinti advokato prašymo atnaujinti terminą, tai motyvuodamas nuteistojo pasirinktu elgesio variantu - delsimu veikti operatyviai - subjektyviomis, nuo paties nuteistojo valios priklausiusiomis priežastimis. Pažymima, kad visas advokato prašymo nagrinėjimo procesas teismo buvo kreipiamas ne į klausimo, ar advokatas praleido terminą dėl pateisinamų priežasčių, o į tai, kodėl nuteistasis M. B. nesikreipė į kitą advokatą ir kodėl anksčiau neinformavo teismo apie galimą termino praleidimą, aiškinimąsi.

Teigiama, kad M. B. nurodė, kad būtent dėl savitarpio pasitikėjimo santykių jis nenorėjo, kad apeliacinį skundą rašytų kitas advokatas, kuriam, be kita ko, būtų tekę iš naujo susipažinti su bylos medžiaga, įsigilinti į ją ir savo situacijos matymą derinti su ginamojo pozicija. Pažymima ir tai, jog įstatymas nenumato išankstinio nuosprendį priėmusio teismo informavimo apie galimai būsimą termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą. Nurodoma, kad teismas nutartyje gan plačiai analizuoja Lietuvos advokatų etikos kodekso normas apie advokato pareigas ir teigia, kad Ž. Astrauskas privalėjo informuoti nuteistąjį, kad jis negalės laiku parengti apeliacinio skundo ir paaiškinti galimas teisines pasekmes, tačiau teismas nurodė, kad nuteistasis apie tai žinojo ir jokių veiksmų nesiėmė.

Skunde pažymima, kad nuosprendžio paskelbimas šioje baudžiamojoje byloje buvo numatytas 2016 m. spalio 7 d. 14.00 val., tačiau, teismui jau žinant apie advokatui numatytą operaciją, nuosprendžio paskelbimas perkeltas į advokato hospitalizacijos dieną.

Teigiama, kad teismas itin formaliai pažiūrėjo į termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą bei jo atnaujinimo nagrinėjimo klausimą ir netgi kyla pagrįstos abejonės, jog susipažinęs su apeliaciniu skundu, teismas galimai įžvelgė priimto nuosprendžio panaikinimo ar pakeitimo galimybę bei to išvengė ignoruodamas nuteistojo asmens teises.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti M. B. gynėjo advokato Ž. Astrausko skundą ir naikinti šią nutartį nėra jokio pagrindo.

Baudžiamojo proceso terminams reglamentuoti yra skirtas visas BPK VII skyrius, kuris apibrėžia terminų paskirtį, skaičiavimą, jų laikymąsi ir praleisto termino atnaujinimo tvarką. BPK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl BPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad neįsiteisėjusio Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžio patvirtinta kopija M. B. ir jo advokatui gynėjui Ž. Astrauskui buvo išsiųsta 2016 m. spalio 13 d. (3 t., 65, 67 b. l.), o minėto nuosprendžio kopija 2016 m. spalio 15 d. buvo įteikta M. B. mamai (3 t., 69 b. l.). Pažymėtina, kad išklausyti nuosprendžio proceso dalyviai neatvyko (3 t., 44 b. l.). M. B. advokatas byloje pateikė dokumentus, kurie patvirtino jo teiginius apie priežastis, kodėl jis negalėjo surašyti ar suteikti kitą reikiamą teisinę pagalbą M. B. laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. (3 t., 84, 85 b. l.), tačiau apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kodėl pats nuteistasis M. B. negalėjo pateikti apeliacinio skundo. Priešingai, iš Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad nors M. B. yra dirbantis, tačiau kaip pats M. B. nurodė, jis dirba Vilniuje nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 val. iki 17 val., turi galimybę pasiimti laisvadienį, be to nurodė, kad nuosprendį gavo, su juo susipažino, apskundimo tvarka jam žinoma (3 t., 93 b. l.). Apygardos teismo vertinimu, M. B. negalėjimas paduoti apeliacinio skundo dėl darbo nelaikytina svarbia priežastimi. Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodyta apeliaciniame skunde, apie planuojamą Ž. Astrausko operacijos datą buvo žinoma jau 2016 m. rugpjūčio mėnesį, be to skunde pažymima, kad M. B. nesutikdamas su nuosprendžiu, susisiekė su Ž. Astrausku telefonu, todėl Ž. Astrauskas turėjo realią galimybę informuoti savo ginamąjį, kad dėl Ž. Astrausko operacijos ir numatomos reabilitacijos po operacijos, advokatas Ž. Astrauskas negalės suteikti savo ginamajam reikiamos teisinės pagalbos.

Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tai, jog nuteistojo pasirinktas advokatas sirgo ir negalėjo laiku paruošti apeliacinio skundo, nelaikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, be to, nuteistojo gynėjas, žinodamas, kad jam bus atlikta operacija, pooperacinis gydymas, dėl ko galimai negalės laiku parengti apeliacinio skundo, privalėjo nedelsdamas informuoti nuteistąjį M. B., suteikiant jam išsamią informaciją ir paaiškinant galimas teisines pasekmes laiku nerealizuojant teisės į apeliaciją. Tokios advokato pareigos yra numatytos Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnyje, o šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad advokatas turi veikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, be to apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šio straipsnio 4 ir 10 dalimis. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad advokatas gali atsisakyti teikti teisines paslaugas savo klientui dėl priežasčių, dėl kurių advokatas negali tinkamai suteikti teisines paslaugas.

Pažymėtina ir tai, kad M. B. žinant apie savo advokato operacijos laiką, ir tai, kad kaip nurodė M. B. Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. posėdyje, M. B. neturi reikiamų teisinių žinių apeliacinio skundo surašymui (3 t., 93 b. l.), M. B. turėjo pats imtis efektyvių priemonių savo teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti, tačiau M. B. nesirūpino savo tinkamu teisių įgyvendinimu, nenurodė jokių objektyvių, svarbių priežasčių, kurios jam būtų sutrukdžiusios įgyvendinti savo teisę į apeliaciją. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, kad nuteistojo M. B. pasirinktas elgesio variantas, delsimas veikti operatyviai, rodo, jog termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė išimtinai subjektyvios, nuo pačio nuteistojo valios priklausiusios priežastys.

Nepagrįstas skundo argumentas, kad apylinkės teismas pažeidė principą, kad niekas negali būti teisėju savo byloje. Byloje nėra jokių duomenų, kad apylinkės teismo teisėjas galėjo turėti kokį nors suinteresuotumą spręsdamas dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti. Pažymėtina, kad BPK 314 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį teismą atnaujinti praleistą terminą. Vien tai, kad praleistas apskundimo terminas nebuvo atnaujintas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas, kuris sprendė minėto termino atnaujinimo klausimą, galėjo turėti kokį nors suinteresuotumą. Be to, Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. posėdyje, teisėjai, kuri nagrinėjo praleisto termino atnaujinimo klausimą, nušalinimai nebuvo pareikšti (3 t., 92-94 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad nuosprendžio paskelbimas baudžiamojoje byloje buvo atidėtas dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių (3 t., 42, 43 b. l.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, advokato argumentai dėl principo, kad niekas negali būti teisėju savo byloje, laikytini deklaratyviais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini.

Nesant objektyvių duomenų, kad M. B. terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nėra jokio pagrindo skunde išdėstytais motyvais naikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį, nes baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsnio 3 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. B. gynėjo advokato Žilvino Astrausko skundą ir palikti galioti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Alfredas Vilbikas