- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- 1-13-1022/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22129-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Kaltinamasis
- M. B., G. S., V. T., K. M.
- Nukentėjusysis
- K. M.
- Advokatai
- Žilvinas Astrauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
kaltinamųjų gynėjams advokatams Žilvinui Astrauskui, Angelijai Morkvėnienei, Eleonorai Kvasauskienei, Vandai Laukevičienei,
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-05-09 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 63 straipsniu, 64-1 straipsniu - laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, 2014-10-23 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2014-05-09 nuosprendis ir paskirta galutinė bausmė - 30 MGL (1129 eurų) dydžio bauda, bauda sumokėta 2014-12-29, teistumas neišnykęs,
G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), studijuojantis (duomenys neskelbtini) kolegijoje, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:
2013-12-09 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą su 2000,00 Lt užstatu, nustatant 2 metų laidavimo terminą;2014-05-09 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 63 straipsniu, 64-1 straipsniu - laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015-01-30 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsniu - laisvės apribojimu 9 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišvykęs,
K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jie, 2015 m. balandžio 18 d., apie 09.00 val., Naujojoje Akmenėje, viešoje vietoje – V. Kudirkos gatvėje prie namo Nr. 2, renovuojamoje aikštėje, veikdami bendrininkų grupėje, G. S. be priežasties tyčia vieną kartą kumščiu smogus K. M. į veidą ir pargriovus ant žemės, M. B., G. S. ir V. T., spyrė K. M. ne mažiau kaip 8 kartus į įvairias kūno vietas, sukeldami jam fizinį skausmą, tokiu savo įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
jis, 2015 m. balandžio 18 d., apie 09.00 val., Naujojoje Akmenėje, viešoje vietoje – V. Kudirkos gatvėje prie namo Nr. 2, renovuojamoje aikštėje, be priežasties tyčia ne mažiau penkių kartų kumščiu smogė pargriuvusiam K. M. į veidą, sukeldamas fizinį skausmą, tokiu savo įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis M. B. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad pripažįsta sutrikdęs viešąją tvarką, kadangi šio konflikto metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, vykstant žodiniam konfliktui, tai matė ir girdėjo pašaliniai žmonės, konfliktui peraugus į muštynes, dalyvavo muštynėse kartu su kitais draugais, siekdamas atitraukti G. S. nuo nukentėjusiojo ir kitų puolančių darbininkų, tačiau nepripažįsta nukentėjusiajam K. M. sudavęs smūgį. Parodė, kad žodinis konfliktas prasidėjo tuomet, kai eidami Petravičiaus aikšte, perlipo per smėlio krūvą, už tvoros dirbęs darbininkas - nukentėjusysis K. M. pradėjo ant jų šaukti ir grasinti sumušiąs juos. Eidami konfliktavo toliau, bet po to apsisukę grįžo išsiaiškinti konflikto. Negali paaiškinti dėl kokių priežasčių grįžo ir kas nusprendė grįžti. Priėjus prie tvoros ir einant link nukentėjusiojo, nukentėjusysis K. M. laikydamas rankoje kastuvą pasakė „dar žingsnis ir gausit iš kastuvo“. Po šių žodžių G. S. žengė link nukentėjusiojo ir gavo su kastuvu į pilvo sritį, tuomet G. S. sudavė nukentėjusiajam smūgį. Jis puolė ginti G. S. stengdamasis jį atitraukti nuo nukentėjusiojo, kad nesužalotų vienas kito. Viskas įvyko labai greitai, negali nurodyti konkrečių savo veiksmų, taip pat negali nurodyti konkrečiai kas ką darė, tačiau jis smūgio nukentėjusiajam nesudavė, neneigia, kad šių abipusių muštynių metu galėjo suduoti smūgį, tačiau tik besigindamas. Neneigia, kad konflikto metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai tiek iš jų pusės, tiek iš priešingos konflikto pusės, taip pat buvo grasinimai iš abiejų pusių, konfliktą matė pro šalį ėję pašaliniai žmonės. Pripažino, kad konflikto metu buvo neblaivus, negali paaiškinti ar neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmas. Tyrimo metu duotų parodymų tiksliai neprisimena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi pagarsino M. B. 2015 m. balandžio 19 d. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2015 m. balandžio 18 d. apie 06.00 val. pažįstamas jį su draugais V. T., K. M., G. S. ir E. B. parvežė iš Akmenės, kur pas draugą visą naktį vartojo alkoholinius gėrimus, į Naująją Akmenę. Jie namo nesiruošė eiti, laukė kol atidarys parduotuves, todėl visi vaikščiojo miesto centre. Eidami link parduotuvės „Svaras“, L. Petravičiaus aikštėje perlipo per atvežtą smėlio krūvą ir tuomet netoliese dirbęs darbininkas pradėjo ant jų šaukti, kad jie trypia tą smėlį. Kadangi darbininkas ant jų šaukė, jie taip pat šiam atsakė keikdamiesi. Net nueidami jie girdėjo darbininko riksmus ir nepasitenkinimą. Todėl nusprendė sugrįžti ir išsiaiškinti su tuo darbininku. Jiems priėjus, darbininkas pradėjo švaistytis kastuvu, gal norėdamas apsiginti nuo jų, ir tuomet G. S. vieną kartą smogė tam darbininkui kumščiu į veidą. Darbininkui pargriuvus ant grindinio, G. S. pradėjo su darbininku ritinėtis ir grumtis. Pamena, jog jis norėjo G. S. nuo darbininko atitraukti, tačiau nepavyko, todėl pats gal du kartus spyrė tam darbininkui lyg į kojas ir sėdmenis. Į veidą ar galvą tikrai nespyrė. Matė, kad ir kiti jo draugai pripuolė bei spardė tą vyriškį, tačiau kuris kiek smūgių ir į kurias vietas sudavė, jis nepastebėjo, nes viskas įvyko labai greitai. Be to, savo draugo gelbėti atbėgo kiti darbininkai, įvyko susistumdymas, tačiau visi sutarė, jog niekam nereikia problemų ir, sulaukę kol nukentėjusysis paleido G. S., iš renovuojamos aikštelės išėjo. Dėl savo poelgio gailisi. Nukentėjusiojo K. M. atsiprašė ir šis jam atleido, pretenzijų nebeturi. (I tomas, 84 b. l.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino M. B. 2015 m. balandžio 25 d. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, nukentėjusiojo K. M. atsiprašė, jis jan atleido, jokių pretenzijų neturi. (1 tomas, 91-92 b. l.).
Pagarsinus parodymus kaltinamasis M. B. parodė, kad jo apklausos protokole dalis žodžių jo, dalis tyrėjos, apklausos protokolas surašytas pagal tyrėjos žodžius, tai yra ką jam liepė tyrėja, tą jis ir patvirtino, kadangi buvo sulaikytas ir norėjo, kad greičiau paleistų, nes reikėjo į darbą. Tyrėja (pavardės neįvardijo) jam aiškino, kad sakytų taip, kaip ji liepia, nes tuomet bus geriau ir greičiau viskas pasibaigs, o jei nesakys, tai grasino išvežti antrai parai į Mažeikių areštinę, todėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką. Apklausiant jį policijoje advokatas nedalyvavo, parvežus iš areštinės, jam buvo liepta pasirašyti, kad advokato atsisako, suprato, po kuo pasirašo, tačiau tuo metu negalvojo, norėjo, kad tik greičiau būtų paleistas. Po apklausos buvo paleistas. Vėliau policijoje jam buvo paaiškinta, kad nukentėjęs pretenzijų neturi, nes jam sumokėta, kad nereikštų pretenzijų. Dėl jam policijoje daromo poveikio apklausiant jį po laikino sulaikymo niekam nesiskundė, pretenzijų nereiškė. Tuo metu, kai jis buvo sulaikytas, draugai susidėjo ir nukentėjusiajam perdavė pinigus, po ko jis parašė, kad pretenzijų neturi. Taip pat nurodė, kad šio konflikto metu jo tikslas buvo nutraukti konfliktą, nukentėjusiajam sąmoningai smūgio nesudavė, tačiau konflikto metu kitam asmeniui gynybos tikslais sudavė smūgį. Neneigia, kad dėl šio konflikto, peraugusio į abipuses muštynes buvo sutrikdyta viešoji rimtis.
Kaltinamasis G. S. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. balandžio 18 d. kaltinime nurodytu laiku, kaltinamieji ir liudytojas E. B., atėjo prie parduotuvės „Grūstė“, kažkuris iš jų susiginčijo su aikštėje dirbusiais darbininkais. Įvyko žodinis konfliktas, kurio metu buvo vartojami ir necenzūriniai žodžiai, aplink buvo pašalinių žmonių. Eidami konfliktavo, tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės buvo vartojami įžeidžiami žodžiai, nusprendė išsiaiškinti ir grįžo prie darbininko. Tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, nukentėjęs rankose turėjo kastuvą, jis pasakė „eikit šalin“, jei prieisi, tai trenksiu iš kastuvo“. Neprisimena, kad pirmas trenkė, prasidėjo muštynės. Jis gavo su kastuvu į šoną, kas vyko toliau tiksliai nepamena, muštynių metu jis nugriuvo, ką tuo metu darė jo draugai, nežino. Vėliau grumėsi su nukentėjusiuoju, jis jį smaugė, kas iš draugų atitraukė nukentėjusįjį, neatsimena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi pagarsino G. S. 2015 m. gegužės 4 d. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2015 m. balandžio 18 d. apie 06.00 val. pažįstamas jį su draugais V. T., K. M., M. B. ir E. B. parvežė iš Akmenės, kur pas draugą visą naktį vartojo alkoholinius gėrimus, į Naująją Akmenę. Jie namo nesiruošė eiti, laukė, kol atidarys parduotuves, todėl visi vaikščiojo po miesto centrą. Eidami link parduotuvės „Grūstė“ L. Petravičiaus aikštėje, nežino, nepamena, kas pirmas pradėjo konfliktuoti su netoliese dirbusiu darbininku. Pamena, kad visi, tiek jie, tiek darbininkas šūkavo. Darbininkas ant jų šaukė, jie ant darbininko, bet dėl ko šūkavo, nepamena. Net nueidami jie girdėjo darbininko riksmus ir nepasitenkinimą, todėl nusprendė sugrįžti ir išsiaiškinti su juo. Jiems priėjus, darbininkas pradėjo švaistytis kastuvu, gal norėdamas apsiginti nuo jų, ir tuomet jis vieną kartą smogė darbininkui kumščiu į veidą. Daugiau nelabai pamena, kas vyko, nes buvo girtas ir viskas vyko labai greitai. Nepamena, kad darbininkui pargriuvus ant žemės su juo grūmėsi. Nepamena, kiek smūgių galėjo suduoti darbininkui, bet neatmeta galimybės, kad smūgius darbininkui sudavė. Nepamena, kad draugai būtų spardę darbininką. Pamena, kad darbininkas jį parvertė ant žemės ir, suspaudęs ranka jam kaklą, jį laikė, nepamena, ar jam skaudėjo. Daugiau tos dienos įvykio aplinkybių nepamena. Gailisi dėl savo poelgio. Darbininko K. M. atsiprašė, šis jam atleido, pretenzijų neturi. (I tomas, b. l. 150-151, 157-158)
Pagarsinus parodymus kaltinamasis G. S. parodė, kad pilnai pripažįsta kaltinime inkriminuotas aplinkybes, pripažįsta, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam, kad grūmėsi vėliau su nukentėjusiuoju. Dėl įvykusio labai gailisi, sekantį rytą atsiprašė nukentėjusiojo, nes suprato, kad blogai pasielgė, susirado aikštėje dirbusių darbininkų vadovo R. B. kontaktus, paaiškino, kad nori su nukentėjusiu susitarti ir atlyginti žalą, nukentėjęs nurodė 5000 litų sumą. Kadangi K. M. atsisakė prisidėti. Perskambinęs susitarė, kad nukentėjusiajam per R. B. atlygins 4000 litų. Perdavus pinigus, tyrėjos buvo pasakyta, jog nukentėjęs parašė, kad pretenzijų dėl šio konflikto neturi.
Šalies argumentai
G. S. teigimu šio konflikto iniciatoriai buvo būtent jie (kaltinamieji). G. S. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo.
Kaltinamasis V. T. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino, neneigė, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka, kadangi muštynės įvyko viešoje vietoje, aplink stebint pašaliniams asmenims, tačiau nepripažino, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam ir kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. V. T. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo su M. B., E. B., K. M., G. S.. Su aikštėje dirbusiais darbininkais įvyko žodinis konfliktas, tačiau aplinkybių tiksliai nepamena, vėliau visi grįžo į aikštę išsiaiškinti įvykusio konflikto tarp jų ir darbininko. G. S. sudavė smūgį darbininkui, tačiau ar jis pirmas sudavė nežino, prasidėjo abipusis konfliktas, prie muštynių prisidėjo kiti darbininkai, jis šių muštynių metu stengėsi visus atitraukti, nes norėjo, kad konfliktas baigtųsi. Konflikto metu gindamasis gal ir sudavė smūgį koja. Vėliau nukentėjęs įgavęs pykčio proveržį užpuolė G. S., nuvertė ant žemės ir jį smaugė. Kai nukentėjusysis paleido G. S., visi išėjo. Nurodė, jog tai buvo abipusės muštynės, kas pirmas sudavė smūgį nežino, tačiau G. S. susikibus su nukentėjusiuoju, į muštynes įsitraukė kiti darbininkai, jis šiame konflikte stengėsi atitraukti visus tikslu baigti konfliktą. Vėliau nukentėjusiajam per darbdavį atlygino žalą, kad nebūtų jokių pretenzijų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi pagarsino V. T. 2015 m. gegužės 6 d. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2015-04-18 apie 06.00 val. pažįstamas jį su draugais M. B., K. M., G. S. ir E. B. parvežė iš Akmenės. Jie namo nesiruošė eiti, laukė, kol atidarys parduotuves, todėl visi vaikščiojo po miesto centrą. Jis negirdėjo, kad jo draugai būtų konfliktavę su L .Petravičiaus aikštėje dirbusiu darbininku. Tik jiems nuėjus už aptverto objekto prie pėsčiųjų perėjos, M. B. pasakė, kad L. Petravičiaus aikštėje sukonfliktavo su ten dirbusiais darbininkais, todėl jie nusprendė sugrįžti ir išsiaiškinti. Jie, priėję prie darbininko, pradėjo su darbininku konfliktuoti, buvo žodinis konfliktas, ir tuomet G. S. vieną kartą smogė kumščiu ten dirbusiam darbininkui į veidą. Paskui viskas vyko labai greitai. Pamena, kad darbininkui pargriuvus ant grindinio, G. S. su darbininku grūmėsi. Pamena, jog norėjo G. S. nuo darbininko atitraukti, tačiau nepavyko, todėl pats vieną kartą koja spyrė tam darbininkui į ranką. Daugiau smūgių niekam nesudavė. Matė, kad K. M. ir M. B. irgi sudavė smūgius darbininkui, tik kur tiksliai ir kiek smūgių sudavė, negali pasakyti. Be to, savo draugo gelbėti atbėgo kiti darbininkai, įvyko susistumdymas, tačiau visi sutarė, jog niekam nereikia problemų ir, sulaukę kol nukentėjusysis paleido G. S., iš renovuojamos aikštelės išėjo. Gailisi dėl savo poelgio. (I tomas, b. l. 186-187)
Pagarsinus parodymus kaltinamasis V. T. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole parodymai surašyti iš tyrėjos (pavardės neįvardijo) žodžių, kaip tyrėja užrašė, taip jis ir pasirašė po apklausos protokolu, nes tyrėja jam grasino, kad jei nerašys taip kaip ji sako, tai bus sulaikytas kaip jo draugas. Nenorėdamas būti sulaikytas pasirašė po apklausos protokolu, apklausiant advokatas nedalyvavo, neatsimena ar ja buvo išaiškintos teisės dėl gynėjo dalyvavimo, vėliau dėl apklausos ir jam daromo spaudimo nesiskundė.
Kaltinamasis K. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai, pripažino, kad dėl jo ir kitų kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta viešojo rimtis ir tvarka, ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, nukentėjusiajam pargriovus ir smaugiant G. S. stengėsi išgelbėti draugą, todėl pribėgęs prie nukentėjusiojo, smūgiavo kumščiu jam į ranką 4 ar 5 kartus. Konflikto pradžios nematė, nežino dėl kokių priežasčių prasidėjo konfliktas, prie konfliktuojančių prisijungė šiek tiek vėliau, kai jau vyko žodinis konfliktas, kuris po to peraugo į abipuses muštynes, kas pirmas sudavė smūgį neprisimena. Jis šiame konflikte nukentėjusiajam sudavė 4 ar 5 smūgius kumščiu į ranką stengdamasis išgelbėti G. S. nuo nukentėjusiojo, kas kokius veiksmus atliko, nežino. Su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė, pasirašė susitaikymo protokolą, nukentėjęs jam atleido ir pretenzijų neturi, bendrai visi kiti kaltinamieji nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino.
Nukentėjusysis K. M. teisme parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, tai yra 2015 m. balandžio 18 d. apie 8.00 val. atvykęs į darbą, nuo pat ryto matė kaip kaltinamieji (nurodė į salėje sėdinčius kaltinamuosius) trainiojosi aplinkui, iš pradžių gėrė alkoholinius gėrimus prie pašto, po to vaikščiojo prie savivaldybės. Tuo metu jis, su kitais darbininkais dirbo renovuojamojoje aikštėje aptvertoje teritorijoje, kurioje pašaliniams asmenims vaikščioti draudžiama. Besidarbuojant buvo pravėrę teritorijos vartus, kaltinamieji pro vartus įėjo, trukdė darbuotis, vienas iš vaikinų pasiteiravo apie darbų užbaigimą. Atsakius, kad darbai bus baigti po 2-3 mėnesių, pradėjo šaukti, kas konkrečiai buvo sakoma, neatsimena. Prasidėjo žodinis konfliktas, vėliau į teritoriją įėjokeli jaunuoliai, vienas iš jų sudavė jam smūgį, kus konkrečiai sudavė, dabar neatsimena, po ko į teritoriją subėgo visi kiti ir pradidėjo muštynės. Neprisimena ar po pirmo smūgio nukrito, ar vėliau, atsimena, kad gulėjo užsidengęs veidą, stengdamasis apsaugoti nuo smūgių, todėl tikrai negali pasakyti kas konkrečiai jam sudavė smūgių. Smūgių neskaičiavo, bet buvo ne mažiau penkių smūgių. Konfliktas įvyko dėl to, kad jaunuoliai buvo akivaizdžiai neblaivūs ir elgėsi provokuojančiai. Vėliau į šį konfliktą įsitraukė ir kartu dirbę kolegos. Šio konflikto metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, nuskeltas dantis, tačiau dėl šio konflikto niekam pretenzijų neturi, nes kaltinamieji per darbdavį atlygino jam padarytą žalą, taip pat kažkuris iš kaltinamųjų jam skambino telefonu ir jo atsiprašė, šiuo metu pretenzijų nei vienam iš kaltinamųjų neturi. Kadangi nuo konflikto praėjo nemažai laiko tikslių aplinkybių neprisimena, neprisimena, kas sudavė pirmą smūgį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi pagarsino nukentėjusiojo K. M. 2015 m. balandžio 18 d. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2015-04-18 apie 09.00 val. jis, kartu su kitais kolegomis, Naujojoje Akmenėje, priešais V. Kudirkos g. namą Nr. 2 klojo trinkeles. Jam atliekant įprastus darbus, pro šalį ėjo penki jam nepažįstami jaunuoliai. Visi jaunuoliai akivaizdžiai buvo neblaivūs, kažkuris iš jų rankose turėjo nugertą brendžio butelį. Eidami pro jį, vienas iš jaunuolių paklausė, kada bus baigtos kloti plytelės. Jis jaunuoliams atsakė, kad po dviejų mėnesių. Tada visi jaunuoliai pradėjo vadinti jį „gaidžiu, pydaru“ ir panašiais įžeidžiančiais žodžiais. Jis jaunuoliams pasakė, kad šie jo tokiais žodžiais nevadintų. Jaunuoliai buvo ženkliai jaunesni už jį. Tada kažkuris iš jaunuolių pradėjo grasinti, kad ateis vėliau su peiliu ir atsives daugiau draugų, sakė, kad jam blogai baigsis. Tie jaunuoliai prie jo prikibo be jokios priežasties. Po to jaunuoliai nuėjo atokiau nuo aptverto tvora objekto, kuriame jis dirbo, šiek tiek pastovėjo ir netrukus penkiese grįžo prie jo. Jis jaunuoliams pasakė, kad šie nesikabinėtų, sakė, kad jų čia niekas neužkliūna. Tada vienas iš tų jaunuolių kumščiu vieną kartą trenkė jam į dešinę veido pusę prie akies ir jis nukrito ant žemės. Tą vaikiną jis galėtų atpažinti. Šiaip galėtų atpažinti visus penkis vaikinus. Vaikinas, sudavęs jam pirmą smūgį, buvo neaukštas, apie 170 cm ūgio, šviesokais rusvais, trumpai kirptais plaukais. Apsivilkęs buvo tamsią striukę ir tamsius, mėlynus džinsus. Kai jis nukrito ant žemės, tada likę keturi jaunuoliai pripuolė prie jo ir tada visi penkiese pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas. Jaunuoliai jam iš viso sudavė bendrai ne mažiau aštuonių smūgių į veidą ir kitas kūno vietas. Jis veidą užsidengė rankomis. Tie vaikinai jam nuskėlė priekinį dantį, labai skaudėjo galvą ir dešinę ranką. Kai jį pradėjo mušti, kažkuriuo momentu pribėgo jo bendradarbiai A. V., M. K., S. Ž. ir E. G. ir vaikinus nuo jo nustūmė. Matė, kaip vienas iš jį užpuolusių vaikinų, kai šį kažkas iš bendradarbių stūmė nuo jo, nukrito ant žemės. Tas vaikinas buvo labai girtas. Tada jis atsistojąs pasičiupo vaikiną, kuris jam sudavė pirmą smūgį, paguldė jį ant žemės ir prispaudęs laikė. Jis vaikiną laikė tam, kad šis nepabėgtų kol atvyks pareigūnai. Į medikus dėl sužalojimų jis nesikreipė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Dabar dėl šio įvykio niekam pretenzijų nebeturi. (I tomas, b. l . 11-12, 14-15)
Pagarsinus parodymus nukentėjusysis K. M. parodė, kad konfliktą išprovokavo neblaivūs kaltinamieji savo veiksmais, jo atžvilgiu buvo vartojami įvairūs įžeidžiami žodžiai, tame tarpe ir necenzūriniai, jis konflikto neišprovokavo, smūgių niekam nesudavė, tik vėliau, kai atsikėlė nuo žemės, pagavo vieną iš aršiausių vaikinų (nurodė į G. S.) ir prispaudęs prie žemės laikė. Nukentėjusysis K. M. po vaizdo įrašo peržiūros nurodė, kad pirmą smūgį jam sudavė G. S..
Liudytojas E. B. teisme parodė, kad tikslaus laiko neprisimena, atsimena, kad įvyko muštynės tarp jo draugų ir aikštėje dirbusių darbininkų. Šio konflikto metu buvo pargriautas ant žemės, kas pargriovė nežino, niekam pretenzijų neturi. Po konflikto jį ir M. B. išsivežė policija, po kelių valandų paleido. Žodinio konflikto neprisimena, tikslių aplinkybių neprisimena, atsimena, kad buvo muštynės, dėl ko jos prasidėjo neatsimena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, pagarsino liudytojo E. B. 2015 m. balandžio 28 d. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2015 m. balandžio 18 d. apie 05.00 val. pažįstamas jį su draugais V. T., K. M., G. S. ir M. B. parvežė iš Akmenės, kur pas draugą visą naktį vartojo alkoholinius gėrimus, į Naująją Akmenę. Jie namo nesiruošė eiti, laukė, kol atidarys parduotuvės, todėl visi vaikščiojo po miestą. Einant iš parduotuvės „Grūstė“ L. Petravičiaus aikštėje, netoliese dirbęs darbininkas pradėjo ant jų šaukti, dėl ko šaukė, jis nežino, nesuprato. Jiems nuėjus link Naujosios Akmenės bažnyčios, prie pėsčiųjų perėjos, nepamena, kažkuris iš jų pasakė, kad su darbininku apsižodžiavo, todėl jie nusprendė sugrįžti ir išsiaiškinti su tuo darbininku. Jiems priėjus prie darbininko, draugai pradėjo koliotis su darbininku, kas pirmas sudavė smūgį, pasakyti negali. Matė, kad darbininkui pargriuvus ant grindinio, su juo pradėjo ritinėtis ir grumtis G. S.. Pamena, jog norėjo G. S. nuo darbininko atitraukti, tačiau nepavyko. Nematė, kad kiti jo draugai būtų spardę darbininką, nes viskas įvyko labai greitai. Be to, savo draugo gelbėti atbėgo kiti darbininkai, įvyko susistumdymas, tačiau jis niekam smūgių nesudavė, tik norėjo išskirti besimušančius. (I tomas, b. l. 27-28)
Pagarsinus parodymus liudytojas E. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina, taip kaip nurodė, taip ir buvo. Nežino dėl kokių priežasčių nusprendė grįžti prie darbininkų, bandė besimušančius išskirti, bet pamatęs, kad nesigaus, nesikišo. Nurodė, kad dėl šių muštynių susirinko aplink daug žmonių, aplinkiniai šaukė. Negali nurodyti konkrečių kiekvieno veiksmų, nes neprisimena. Prisidėjo prie žalos atlyginimo nukentėjusiajam, kadangi kartu su kitais dalyvavo tame įvykyje.
Liudytojas E. G. teisme parodė, kad praėjus nuo šio įvykio nemažam laiko tarpui, tikslių aplinkybių nelabai prisimena, atsimena, kad sėdėjo automobilyje ir su kitas asmenimis pietavo, kolega tuo metu ruošė pagrindą kloti trinkelėms. Kaltinamieji eidami pro šalį susiginčijo su dirbusiu kolega, po to nuėjo iki važiuojamosios kelio dalies ir vėl sugrįžę pradėjo muštynes. Šių muštynių metu kolegai buvo nuskeltas dantis.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo E. G. 2015 m. balandžio 29 d. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad dirba (duomenys neskelbtini) trinkelių klojėju. 2015-04-18 apie 09.00 val. dirbo Naujojoje Akmenėje, priešais V.Kudirkos g. 2 namą su kitais savo kolegomis. Dirbo netoli K. M.. Jam atliekant įprastus darbus išgirdo šūkavimus, pamatė, kaip penki vaikinukui šūkaujasi su jo bendradarbiu K. M.. Dėl ko jie šūkavo, jis nežino. Suprato, kad vaikinukai be jokios priežasties prisikabino prie jo bendradarbio, nes matėsi, kad vaikinukai yra girti. Vaikinukai atokiau nuėję nuo aptverto objekto, kuriame jie darbavos, šiek tiek pastovėję, vėl penkiese sugrįžo atgal ir, priėjęs prie K. M., vienas iš tų vaikinų K. M. ranka trenkė į veidą. Po smūgio K. M. pradėjo nuo vaikinų bėgti, o šie jį vytis. Pagavę K. M., vaikinai jį pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti. Spardė ne visi, kokie du-trys. Vienas iš tų vaikinų buvo labai ,,mandras“ ir aršus, jis daugiausia ir sudavė smūgių K. M.. Nematė ar kuris nesudavė iš tų vaikinų K. M. smūgių, nes viskas vyko labai greitai. Pamatęs, kad K. M. muša, puolė jį gelbėti ir vaikinus nuo jo puolė nustumti. Jis smūgių niekam nesudavė, tik norėjo vaikinus nuo K. M. nustumti. Matė, kaip K. M. pasigavo vaikiną, kuris buvo aršiausias, ir, paguldęs ant žemės, jį laikė, nieko jam nedarė, jis vaikiną laikė tam, kad šis nepabėgtų kol policija atvažiuos. (I tomas, b. l. 3 7-38).
Pagarsinus parodymus liudytojas E. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko. Patvirtino, kad konfliktas įvyko tarp kaltinamųjų (esančių teismo posėdžių salėje) ir nukentėjusiojo K. M., tačiau nurodyti konkrečiai kas kokius veiksmus atliko negali. Nežino dėl kokių priežasčių prasidėjo konfliktas, negali pasakyti kas kokius žodžius vartojo, tačiau dėl šio konflikto į aikštę susirinko daug žmonių, muštynės vyko dienos metu, darbas buvo sutrikdytas.
Liudytoja Aida Uščinienė teisme parodė, kad ji dirba Akmenės rajono policijos komisariate kriminalinėje policijoje vyresniąja tyrėja. Tiksliai neprisimena aplinkybių susijusių su nagrinėjama byla, tačiau prisimena, kad su M. B. atliko kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus, atliko jo apklausą ir pareiškė įtarimą. M. B. pasakojo įvykio aplinkybes ir, jei kas jai buvo neaišku,- užduodavo klausimus, M. B. pats išdėstė įvykio aplinkybes. Surašius protokolą buvo perskaitytas, su kuriuo sutiko ir pasirašė savo ranka. Jei M. B. būtų nesutikęs, būtų apklausos protokolą papildęs. M. B. buvo išaiškintos jo procesinės teisės, kaip numatyta pagal procesą, tame tarpe ir teisė turėti gynėją. M. B. pats aiškino įvykio aplinkybes, kiek pamena, dėstė, kad visą naktį šventė, grįžo paryčiais, išlipo mieste laukdami kol atsidarys parduotuvė. Jokių faktų nesurašė iš savo vaizduotės ir įvykio aplinkybių neinterpretavo, įvykio aplinkybės - tai M. B. parodymai, o ne jos, jokio spaudimo (psichologinio ar kitokios prievartos) nedarė ir nedaro. Tyrėja I. Balvočienė pradėjo ikiteisminį tyrimą, ji priėmė sprendimą laikinai sulaikyti M. B., tiesiog pasibaigus tyrėjos budėjimo laikui, ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko ji. Įtarimas M. B. buvo pareikštas pagal surinktus byloje duomenis, vaizdo įrašo neperžiūrėjus, nes neturėjo techninių galimybių peržiūrėti vaizdo įrašą iki M. B. apklausos.
Liudytoja Aurelija Grigorevičienė teisme parodė, kad ji dirba Akmenės rajono policijos komisariate kriminalinėje policijoje tyrėja. Nagrinėjamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu atliko V. T. apklausą. Apklausai V. T. išsikvietė telefonu, paaiškino kuo kviečiamas atvykti, išaiškino, kad gali į apklausą atsivesti advokatą. V. T. pats atvyko į apklausą, prieš apklausą, jam buvo išaiškintos jo procesinės teisės, išaiškinta teisė dėl gynėjo, pasirašė, kad gynėjo atsisako. V. T. pats davė parodymus, po to perskaitė apklausos protokolą, pasirašė po parodymais, jokių pretenzijų nepareiškė. Jokio suinteresuotumo ir tikslo apkalbėti V. T. neturi. Šioje byloje pabaigė ikiteisminį tyrimą, užbaigiant ikiteisminį tyrimą nei vienas iš įtariamųjų nepageidavo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jokių prašymų, pretenzijų nereiškė.
Liudytojas A. V., duodamas 2015 m. balandžio 29 d. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, nurodė kad 2015-04-18 apie 09.00 val. dirbo Naujojoje Akmenėje, priešais V.Kudirkos g. 2 namą su kitais savo kolegomis. Darbuodamasis toliau nuo parduotuvės ,,Grūstė“, arčiau važiuojamosios dalies, išgirdo, kad kažkas šūkauja. Atsisukęs pastebėjo tris jaunuolius ir savo bendradarbį K. M., kurie konfliktavo. Dėl ko konfliktavo, jis nežino. Šūkaudami trys jaunuoliai nuo K. M. nuėjo link Naujosios Akmenės bažnyčios ir, perėję perėją, susitiko su dar dviem jaunuoliais. Jis girdėjo, kaip kažkuris iš jaunuolių pasakė savo draugams, kad einam, sumušim darbininką, nes šis yra „mandras“. Ir visi penki jaunuoliai grįžo atgal prie jo bendradarbio K. M., kuris dirbo netoli parduotuvės ,,Grūstė“. Priėjęs prie K. M. vienas jaunuolis ranka trenkė K. M. į veidą. Tas jaunuolis buvo šviesiais, trumpai kirptais plaukais, apie 170 cm ūgio. Po smūgio matė, kad K. M. pradėjo nuo jaunuolių bėgti, o šie jį vytis. Pagavę K. M. jaunuoliai pargriovė jį ant žemės ir pradėjo spardyti. Spardė ne visi, kokie trys. Daugiausia smūgių sudavė ankščiau minėtas jaunuolis, kurį apibūdino, nes jis elgėsi agresyviai. Smūgių K. M. visai nesudavė koks vienas iš jų jaunuolių, nes kažkuris bandė raminti, bet jo neatpažintų. Kai pamatė, kad K. M. muša, jis pribėgo prie jo ir kitiems jaunuoliams neleido jo mušti. Matė, kaip po to K. M. pasigavo jaunuolį, kuris pirmas jam sudavė smūgį, ir, paguldęs ant žemės, jį laikė, nieko jam nedarė, jaunuolį laikė tam, kad šis nepabėgtų kol policija atvažiuos. (I tomas, b. l. 31-32).
Liudytojas M. K. duodamas 2015 m. balandžio 29 d. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, nurodė kad dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. 2015-04-18 apie 09.00 val. dirbo Naujojoje Akmenėje, priešais V.Kudirkos g. 2 namą su kitais savo kolegomis. Jis dirbo netoli K. M.. Jam atliekant įprastus darbus pro šalį ėjo penki vaikinai, kurie prisikabino prie K. M.. Vaikinai pradėjo K. M. vadinti įžeidžiančiais žodžiais ,,gaidžiu, pyderu„. K. M. atsakė, kad jo taip nevadintų. Vaikinai, nuėję toliau nuo jų, šiek tiek pastovėjo ir vėl penkiese sugrįžo atgal ir, priėję prie K. M., vienas iš tų vaikinų K. M. ranka trenkė į veidą. Po smūgio K. M. pradėjo nuo vaikinų bėgti, šie jį vytis. Pagavę K. M. vaikinai pargriovė jį ant žemės ir pradėjo spardyti. Spardė ne visi, kokie trys. Daugiausia smūgių sudavė vaikinas šviesių, trumpai kirptų plaukų, apie 1.70 cm ūgio, nes jis buvo aršiausias. Smūgių K. M. visai nesudavė koks vienas iš tų vaikinų, nes kažkuris bandė raminti draugus. Kai vaikinai mušė K. M., jis pribėgo ir bandė išskirti, pribėgo ir kiti bendradarbiai, kurie taip pat gelbėjo K. M.. Matė, kaip po to K. M. pasigavo jaunuolį, kuris pirmas jam sudavė smūgį ir, paguldęs ant žemės, jį laikė, nieko jam nedarė, jaunuolį laikė tam, kad šis nepabėgtų kol policija atvažiuos. (I tomas, b. l. 33-34)
Liudytojas S. Ž., duodamas 2015 m. balandžio 29 d. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, nurodė kad dirba (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju. 2015-04-18 apie 09.00 val. dirbo Naujojoje Akmenėje, priešais V. Kudirkos g. 2 namą su kitais savo kolegomis. Dirbo netoli K. M.. Jam atliekant įprastus darbus, išgirdo šūkavimus, pamatė, kaip penki vaikinukui šūkaujasi su jo bendradarbiu K. M.. Dėl ko jie šūkavo, jis nežino, nesuprato. Vaikinukai, nuėję atokiau nuo aptverto objekto, kuriame jie darbavosi, šiek tiek pastovėję, vėl penkiese sugrįžo atgal ir, priėjęs prie K. M., vienas iš tų vaikinų K. M. ranka trenkė į veidą. Po smūgio K. M. pradėjo nuo vaikinų bėgti, o šie jį vytis. Vaikinai, pagavę K. M., jį pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti. Spardė ne visi, kokie du-trys. Daugiausia smūgių į įvairias kūno vietas sudavė vaikinas, pirmas sudavęs smūgį, nes jis buvo aršiausias. Nematė, ar kas nesudavė iš tų vaikinų K. M. smūgių, nes visi bendradarbiai puolėm skirti. Jis smūgių niekam nesudavė, tik norėjo vaikinus nuo K. M. nustumti. Matė, kaip K. M. pasigavo jaunuolį, kuris pirmas jam sudavė smūgį, ir, paguldęs ant žemės, laikė, nieko jam nedarė, jis vaikiną laikė tam, kad šis nepabėgtų kol policija atvažiuos. Matė, kad vaikinai buvo neblaivūs. (I tomas, b. l. 35-36)
2015 m. balandžio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas K. M. apie įvykį pareiškė, kad 2015 m. balandžio 18 d. apie 9.00 val., jis buvo savo darbo vietoje, Naujojoje Akmenėje, prie V. Kudirkos g. namo Nr. 2, kur įsikūrusi parduotuvė „Grūstė“. Ten kartu su kitais darbininkais klojo plyteles, Prie jo priėjo penki nepažįstami vaikinai ir sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas (I t., 8-10 b. 1.).
2015 m. balandžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta Naujojoje Akmenėje, prie V. Kudirkos g. namo Nr. 2, namo šiaurinėje pusėje yra aikštė, kurios teritorija aptverta, nes renovuojamos aikštės grindinys, klojamos trinkelės (I t., 8-10 b. l.).
2015 m. balandžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis K. M. iš jam pateiktų 6 nuotraukų atpažino G. S., kuris įvykio vietoje jam sudavė kumščiu pirmąjį smūgį į veidą, o vėliau kartu su kitais keturiais savo draugais, jį, nukritusį ant žemės spardė. G. S. atpažino iš bendrų veido bruožų (I t.,16-17 b. l.).
2015 m. balandžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis K. M. iš jam pateiktų 6 nuotraukų atpažino M. B., kuris jį pargriautą ant žemės, kartu su kitais savo draugais spardė. M. B. atpažino iš bendrų veido bruožų (I t.,18-19 b. l.).
2015 m. balandžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis K. M. iš jam pateiktų 6 nuotraukų atpažino E. B., kuris jį nukritusį ant žemės spardė, o vėliau jį K. M. bendradarbiai stumdami nuo jo pargriovė ant žemės. E. B. atpažino iš bendrų veido bruožų (I t., 20-21 b. l.).
2015 m. birželio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis K. M. iš jam pateiktų 6 nuotraukų atpažino K. M., kuris įvykio dieną buvo su kitais keturiais draugais. Jį atpažino iš bendrų veido bruožų. Tiksliai pasakyti ar K. M. jam sudavė smūgius negali, nes nematė. (I t., 22-23 b. l.).
2015 m. birželio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis K. M. iš jam pateiktų 6 nuotraukų atpažino V. T., kuris įvykio dieną buvo su kitais keturiais draugais. Jį atpažino iš bendrų veido bruožų. Tiksliai pasakyti, kad jis sudavė jam smūgius negali, nes nematė, pamena, kad jis labiau norėjo savo draugą nuo jo atskirti. (I t., 24-25 b. l.).
2015 m. liepos 25 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą užfiksuotą Naujosios Akmenės miesto stebėjimo kameromis Nr. 1 ir 2 matyti, kad 2015 m. balandžio 18 d. 09:01:45 val. Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos g., šaligatviu ties įvažiavimu į bažnyčią eina penki jaunuoliai. Vienas iš jų vilki šviesios spalvos rūbais. Priartinus vaizdo kameras nustatyta, kad tai V. T.; Vienas iš penkių jaunuolių buvo žemesnio ūgio, vilkėjo tamsius rūbus, nustatyta, kad tai G. S., taip pat tarp jaunuolių buvo M. B.. kuris vilkėjo tamsius rūbus, be jokių išskirtinių požymių. Kitas jaunuolis vilkėjo tamsią striukę su mėlynos spalvos atspalviu ties juosmeniu-, nustatyta, kad tai E. B., taip pat tarp jaunuolių buvo K. M., kuris vilkėjo tamsios-spalvos striukę ir buvo su mėlynos spalvos džinsais. 09:01:55 jaunuoliai stabteli prie pėsčiųjų perėjos, E. B., galva linkteli ir kviečia eiti link parduotuvės „Grūstė“, esančios V. Kudirkos g. 2. Visi jaunuoliai apsigręžia ir eina kartu per pėsčiųjų perėją. Jaunuoliai eina palei aptvertą, rekonstruojamos centrinės aikštės tvorą. 09:03:17 jaunuoliai prieina minėtos parduotuvės rytinį kampą, prie kurio, greta juosiančios aikšte tvoros stoviniavo aikštę rekonstruojantys darbuotojai. Tuo pat metu G. S. dešine ranka grubiai pastumia tikėtina vieną- iš darbininkų, kuris nevilki šviesą atspindinčios liemenės, šis persikreipia, paeina kelis žingsnius atgal, tačiau nenugriūva. Pastumtasis vyriškis nieko nedarytas įeina į aptvertos aikštės teritoriją. Jaunuoliai pasilieka stovėti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad darbininkai ir jaunuoliai tarpusavyje apsižodžiuoja, juos skiria pašalinė moteris. 09:04:12 G. S. apeina moterį ir puola link darbininko, kuris stovėjo aikštės pakraštyje. Darbininkas ima trauktis, jį vejasi G. S. ir kiti jo draugai. G. S. sugriebia jį už striukės ir pargriauna ant žemės, suduoda smūgius. Smūgius suduoda rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Taip pat smūgius suduoda M. B., V. T. bando išskirti besimušančius, skirdamas besimušančius koja suduota darbininkui į dešinę ranką. 09:05:06 grumtynės tarp vyriškių baigiasi, jaunuoliai išeidinėja iš aikštės. 09:05:11 pirmasis užpultasis vyriškis pribėga prie M. B. ir jį iš nugaros pastumia. G. S. pargriauna ant žemės ir jį laiko prispaustą ant žemės, pribėgęs K. M. 5 kartus ranka suduoda, G. S. laikiusiam darbininkui, ir nuo jo atsitraukia. 09:05:14 darbininkas laiko jaunuolį už sprando. 09:06:28 G. S. ir darbininką ima skirti abi konfliktuojančios pusės, niekas nesmurtauja. 09:06:54 G. S. jo trijų draugų išvedamas iš aikštės Konfliktuojančios pusės išsiskirsto ( I t., 39-42 b. l.).
Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad vaizdo įrašas prasideda 2015 m. balandžio 18 d. 09:01:45 val. šaligatviu eina kaltinamieji V. T., G. S., M. B., K. M. ir liudytojas E. B.. Priėję prie pėsčiųjų perėjos stabteli, po to apsigręžia ir eina kartu per pėsčiųjų perėją. Priėję prie tvoros sustoja priešais aikštę rekonstruojančius darbuotojus. Iš vaizdo įrašo matyti kaip G. S. ranka pastumia vieną iš darbininkų, kaip nustatyta nukentėjusįjį K. M., šis persikreipia, paeina kelis žingsnius atgal, tačiau nenugriūva. Po to nukentėjusysis K. M. įeina į aptvertos aikštės teritoriją. Kaltinamieji tuo metu stovi už tvoros. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis K. M. ir kaltinamieji tarpusavyje apsižodžiuoja, juos skiria pašalinė moteris. 09:04:12 G. S. apeina moterį ir puola link nukentėjusiojo, kuris stovėjo aikštės pakraštyje. Nukentėjusysis ima trauktis, jį vejasi G. S. ir kiti kaltinamieji. G. S. sugriebia jį už striukės ir pargriauna ant žemės, suduoda smūgius. Smūgius suduoda rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Taip pat smūgius suduoda M. B.. Tuo metu į konfliktą įsitraukia kiti dirbę darbininkai, V. T. bando išskirti besimušančius, skirdamas besimušančius koja suduota nukentėjusiajam į dešinę ranką. Vyksta grumtynės, 09:05:06 grumtynės tarp vyriškių baigiasi, kaltinamieji išeidinėja iš aikštės. 09:05:11 nukentėjusysis K. M. pribėga prie G. S. pargriauna ant žemės ir jį laiko prispaustą ant žemės, tuo metu pribėgęs K. M. 5 kartus ranka suduoda nukentėjusiajam K. M. smūgius į galvą, po ko nuo jo atsitraukia. Tuo metu G. S. ir nukentėjusįjį skiria abi konfliktuojančios pusės, niekas nesmurtauja. 09:06:54 kaltinamieji išeina iš aikštės. Iš vaizdo įrašo matyti, jog grumtynes stebi pro šalį praeinantys pašaliniai asmenys, taip pat už aptvertos teritorijos dirbę darbininkai.
Alkoholio kiekio tikrintuvu M. B. 2015 m. balandžio 18 d. 9.34 val. nustatyta 0,99 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis ( I t., 77 b. l.).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu užfiksuota, kad 2015 m. balandžio 18 d. M. B. nevartojęs psichoaktyvių medžiagų, vartojęs alkoholio. (I t., 78 b. l .).
Alkoholio kiekio tikrintuvu V. T. 2015 m. balandžio 18 d. 14.03 val. nustatyta 0,86 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis ( I t., 181 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – pasireiškia bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų, t. y. įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Įžūliu elgesiu pagal baudžiamojo įstatymo straipsnio dalį laikytini ir tokie atvejai, kai prieš kitą asmenį panaudojamas fizinis smurtas. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, dėl ko kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013). Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Be kita ko, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti. Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-895/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laiko įrodyta, jog kaltinamųjų M. B., G. S. ir V. T. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad jie veikdami bendrininku grupe 2015 m. balandžio 18 d., apie 09.00 val., Naujojoje Akmenėje, viešoje vietoje – V. Kudirkos gatvėje prie namo Nr. 2, renovuojamoje aikštėje, G. S. be priežasties tyčia vieną kartą kumščiu smogus K. M. į veidą ir pargriovus ant žemės, M. B., G. S. ir V. T., spyrė K. M. ne mažiau kaip 8 kartus į įvairias kūno vietas, sukeldami jam fizinį skausmą, tokiu savo įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, yra surinkta pakankamai.
Be to, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamojo K. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad jis 2015 m. balandžio 18 d., apie 09.00 val., Naujojoje Akmenėje, viešoje vietoje – V. Kudirkos gatvėje prie namo Nr. 2, renovuojamoje aikštėje, be priežasties tyčia ne mažiau penkių kartų kumščiu smogė pargriuvusiam K. M. į veidą, sukeldamas fizinį skausmą, tokiu savo įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, yra surinkta pakankamai.
Kaltinamieji G. S. ir K. M. savo kaltę pripažino visiškai, pripažino, kad savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, viešoje vietoje, nes konflikto metu sudavė smūgius nukentėjusiajam. Kaltinamieji M. B. ir V. T. savo kaltės nepripažino, M. B. teigdamas, kad pripažįsta pažeidęs viešąją tvarką ir rimtį, nes įsitraukė į muštynes, kurių metu buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, bet neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam; V. T. teigdamas, kad konflikto peraugusio į muštynes metu smūgių nukentėjusiajam nesudavė, muštynėse dalyvavo tik stengdamasis visus išskirti, neneigė, kad beskirdamas konfliktuojančius galėjo suduoti smūgį tačiau pripažįsta, kad dėl dalyvavimo muštynėse viešoji tvarka buvo sutrikdyta.
Kaltinamųjų M. B. ir V. T. pozicija dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padarymo vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už šio nusikaltimo padarymą. Kaltinamųjų versiją paneigia teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų, sujungtų į nuoseklią, logišką grandinę, visuma.
Nežiūrint to, kad kaltinamieji M. B. ir V. T. savo kaltės neprisipažino, visų kaltinamųjų kaltę patvirtina posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo K. M., kaltinamųjų G. S., K. M., taip pat iš dalies pačių kaltinamųjų M. B. ir V. T. parodymai, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kuomet visi kaltinamieji pilnai pripažino padarę jiems inkriminuojamą veiką liudytojų E. B., E. G., A. V., M. K., S. Ž., tyrėjų A. Grigorevičienės ir A. Uščinienės parodymai bei rašytiniuose įrodymuose – įvykio vietos apžiūros protokole, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, vaizdo įraše esantys duomenys. Tai yra, nukentėjusysis K. M. teisme patvirtino, kad 2015 m. balandžio 18 d. apie 9.00 val. jam dirbant darbo vietoje, pro šalį ėję akivaizdžiai neblaivūs jaunuoliai, kaip nustatyta kaltinamieji M. B., G. S., V. T., K. M. ir liudytojas E. B., pradėjo žodinį konfliktą, po ko jie nuėjo, tačiau netikėtai apsisukę grįžo, G. S. iš karto jį puolė įbėgęs į aptvertą teritoriją ir sudavė jam smūgį į veidą, po to į teritoriją subėgo visi kiti ir prasidėjo muštynės. Neprisimena ar po pirmo smūgio nukrito, ar vėliau, atsimena, kad gulėjo užsidengęs veidą, stengdamasis apsaugoti nuo smūgių, todėl tikrai negali pasakyti kas konkrečiai jam sudavė smūgius. Smūgių neskaičiavo, bet buvo ne mažiau penkių smūgių. Iš esmės tokias pačias aplinkybes apie konflikto pradžią, atliktus fizinius veiksmus (pastūmimą, pirmo smūgio sudavimą, pargriovimą, smūgių sudavimą pargriovus ant žemės) nukentėjusysis nurodė ne tik apklaustas teisiamojo posėdžio metu ( II t., 107-109 b.l. ), bet ir ikiteisminio tyrimo metu (I t., 11-12, 14-15 b. l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad jam pirmą smūgį sudavusį vaikiną galėtų atpažinti, taip pat nurodė jo požymius, bei nurodė, kad galėtų atpažinti visus penkis vaikinus. Atpažinimo iš nuotraukų metu nukentėjusysis K. M. atpažino G. S., kuris įvykio vietoje jam sudavė kumščiu pirmąjį smūgį į veidą, o vėliau kartu su kitais keturiais savo draugais, jį, nukritusį ant žemės spardė (I t.,16-17 b. l.); atpažino M. B., kuris jį pargriautą ant žemės, kartu su kitais savo draugais spardė (I t.,18-19 b. l.); atpažino V. T. ir K. M., kurie dalyvavo muštynėse su savo draugais (I t., 22-25 b. l.). Vertinant K. M. viso proceso metu duotus parodymus, pastebėtina, kad jie nekito, buvo nuoseklūs ir teismas jų patikimumu neabejoja ir jais vadovaujasi, kadangi nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Nukentėjusiojo K. M. nurodytas aplinkybes dėl kilusio konflikto ir pirmo smūgio sudavimo, patvirtino posėdžio metu apklaustas kaltinamasis G. S., parodydamas, kad konflikto iniciatoriai buvo būtent jie (kaltinamieji), jog dėl menkavertės priežasties pradėję žodinį konfliktą, nusprendė grįžti ir tęsti konfliktą, po ko jis (G. S.) pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam, o prasidėjus muštynėms, prisijungė tiek kartu su juo buvę draugai, tiek su nukentėjusiuoju dirbę darbininkai, matė, kad kiti dalyvavo muštynėse, nematė kiek kas konkrečiai smūgių sudavė (II t., 173 b. l.). Nukentėjusiojo K. M. nurodytas aplinkybes, kad konfliktas prasidėjo dėl kaltinamųjų įžūlaus elgesio iš dalies patvirtino patys kaltinamieji M. B., V. T., K. M., nurodydami, kad konflikto priežasties negali nurodyti, jog jiems praeinant pro besidarbuojantį darbininką, kažkuris iš jų darbininko paklausė kada bus baigti darbai, darbininkui nemandagiai atsakius, prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai (II t., 171-176 b. l.). Tai, kad kaltinamieji elgėsi įžūliai, naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą patvirtina liudytojų E. G., A. V., M. K. parodymai. Liudytojas E. G. tiek apklaustas teisme ( IV t., 37-38 b. l. ), tiek ikiteisminio tyrimo metu (I t., 33-34 b. l.) nurodė, kad prie nukentėjusiojo vaikinukai prisikabino be jokios priežasties, akivaizdžiai matėsi, jog yra neblaivūs, vienas iš vaikinų trenkė nukentėjusiajam ranka į veidą, nukentėjęs po smūgio pradėjo bėgti. Jį pagavę pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti. Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pro šalį eidami penki vaikinukai prisikabino prie K. M., vadino jį įžeidžiančiais žodžiais, vėliau sugrįžę užsipuolė, pargriovė ant žemės spardė (I t., 33-34 b. l.), liudytojas A. V. nurodė, kad girdėjo, kaip vienas iš jaunuolių pasakė „einam, sumušim darbininką, nes labai jau mandras“, ir tuomet penki jaunuliai grįžo prie K. M.. Vienas iš jaunuolių ranka trenkė į veidą, po smūgio matė kaip K. M. pradėjo bėgti, o šie vytis ir pagavę K. M. pradėjo spardyti (I t., 31-32 b. l.). Analogiškas aplinkybes nurodė liudytojas S. Ž. (I t., 33-34 b. l.). Taip pat, kad viešoje vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą patvirtino patys kaltinamieji G. S., M. B., V. T. ir K. M. apklausti ikiteisminio tyrimo metu, G. S. nurodė, kad vieną kartą smogė darbininkui kumščiu į veidą, darbininkui pargriuvus ant žemės su juo grūmėsi (I t., 150-151 b. l.), M. B. teigdamas, kad G. S. vieną kartą smogė tam darbininkui kumščiu į veidą, darbininkui pargriuvus ant grindinio, G. S. pradėjo su darbininku ritinėtis ir grumtis, pamena, jog norėjo G. S. atitraukti nuo darbininko, tačiau nepavykus, pats gal du kartus spyrė tam darbininkui lyg į kojas ar sėdmenis (I t., 33-34 b. l.)., V. T. nurodė, G. S. vieną kartą smogė kumščiu ten dirbusiam darbininkui į veidą, norėjo G. S. atitraukti nuo darbininko, tačiau nepavyko, todėl pats vieną kartą koja spyrė tam darbininkui į ranką, matė, kad K. M. ir M. B. irgi sudavė smūgius darbininkui (I t., 33-34 b. l.), K. M. nurodė, kad darbininkui 5 kartus kumščiais sudavė į ranką. Aukščiau aptartus nukentėjusiojo K. M., liudytojų E. G., A. V., M. K., S. Ž. bei pačių kaltinamųjų M. B., G. S., V. T. ir K. M. parodymus dėl viešoje vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu naudoto fizinio smurto neginčijamai patvirtina vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Taigi vaizdo įrašas patvirtina, kad kaltinamieji G. S., V. T., M. B. ir K. M. viešoje vietoje elgėsi įžūliai, G. S. sudavus smūgį ranka į veidą nukentėjusiajam, pargriovus jį ant žemės ir pradėjus spardyti, į konfliktą aktyviais veiksmais (smūgių kojomis sudavimu) įsitraukė ir M. B. su V. T. bei K. M. (smūgiu sudavimu ranka). Be to iš vaizdo įrašo matyti, kad dar tebevykstant žodiniam konfliktui ir nukentėjusiajam konfliktuojant su kaltinamaisiais prie tvoros stovintis pašalinis asmuo stengiasi konfliktuojančiuosius nuraminti. Įvertindamas aukščiau aptartus įrodymus, teismas remiasi kaltinamųjų M. B. ir V. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie yra sutampantys su teisiamojo posėdžio metu byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teismas nesiremia kaltinamųjų M. B. ir V. T. teisme duotais parodymais, ta apimtimi, jog nukentėjusiajam smūgių bendrai su kitais kaltinamaisiais nesudavė, kadangi šiuos parodymus paneigia tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo G. S., tiek aukščiau išvardintų liudytojų parodymai bei prieštarauja byloje surinktiems ir teisme ištirtiems rašytiniams įrodymams.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad miesto aikštė, šalia prie parduotuvių, kur praeidami pašaliniai asmenys matė kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus, yra viešoji vieta. Tai, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka patvirtino ne tik nukentėjęs, iš dalies patys kaltinamieji, bet ir liudytojai. Liudytojas E. B. teisme parodė, kad dėl šių muštynių susirinko aplink daug žmonių, aplinkiniai šaukė (II t.,176 b. l.). Liudytojas E. G. nurodė, kad dėl šio konflikto į aikštę susirinko daug žmonių, muštynės vyko dienos metu, ryte apie 9.00 valandą, buvo sutrikdytas jų darbas (III t., 25A-26 b. l.). Visuomenės rimtis buvo realiai sutrikdyta, kadangi dėl M. B., G. S., K. M. ir V. T. tyčinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu (G. S. suduodant smūgį į galvą, po ko G. S. ir M. B. pargriovus nukentėjusįjį ant žemės, prasidėjo muštynės, prie kurių prisijungė V. T. ir K. M.), po ko tęsiant neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (bendrai kaltinamųjų M. B. V. T. ir G. S. buvo spardoma ir suduodami smūgiai nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, K. M. suduodant smūgius ranka nukentėjusiajam), tokiu savo elgesiu šokiruojant asmenis praeinančius pro šalį. Tokie kaltinamųjų veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu (suduodant jam smūgius), atkreipė ne tik pro šalį einančių pašalinių asmenų dėmesį, bet ir sutrikdė aikštėje dirbusių darbininkų darbą, kadangi dėl prasidėjusių muštynių, dirbę darbininkai puolė padėti savo užpultam kolegai. Atitraukiant K. M. puolusius vaikinus, iš vaizdo įrašo matyti ir kitų kaltinamųjų susistumdymai su darbininkais. Matosi, jog dėl aikštėje vykusių muštynių aplink aikštę susirinko pašaliniai asmenys. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad kaltinamieji M. B., G. S., V. T. ir K. M. savo nusikalstamais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, iš visų įvykio aplinkybių galima daryti išvadą, kad kaltinamieji M. B., G. S., V. T. ir K. M. savo elgesiu kūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, griovė tokius jų smurtinius veiksmus mačiusių asmenų saugumo jausmą, prieš kitą asmenį demonstravo jėgą, smurtaudami iš esmės suprato, kad tai daro viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje (kaltinamieji pripažino, kad muštynes matė pašaliniai asmenys, jie šaukė), nepaisydami jų teisėtų įstatymo ginamų interesų, todėl numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykyje dalyvavę asmenys patirs tam tikrų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka, ir šie kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, nes dėl nusikalstamų veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Analizuojant kaltinamųjų bendrai padarytą nusikalstamą veiką pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Viena iš įstatyme numatytų bendrininkavimo formų yra bendrininkų grupė. Bendrininkų grupė pagal BK 25 straipsnio 2 dalį yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Vykdytojas yra asmuo, ne tik tiesiogiai realizavęs visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir toks asmuo, kuris realizavo bent dalį jų.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Be to, bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmasis smūgius kumščiu nukentėjusiajam sudavė G. S., po to veiką tęsė kartu su juo buvę asmenys, kumščiais ir kojomis suduodami nukentėjusiajam smūgius. Iš vaizdo įrašo matyti, kad 09.03.18 G. S. pastumia nukentėjusįjį; 09.04.11 G. S. suduoda smūgį nukentėjusiajam; 09.04.19 G. S. su M. B. pargriauna nukentėjusįjį ir suduoda smūgius; 09.04.26 V. T. koja suduoda smūgį nukentėjusiajam ir jį nustumia; 09.04.29 M. B. suduoda smūgį darbininkui, kuris bando jį sustabdyti nuo nukentėjusiojo; 09.05.16 K. M. suduoda smūgius nukentėjusiajam. Kaltinamųjų susitarimas atlikti nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje pasireiškė konkliudentiniais veiksmais – visi kaltinamieji grįždami prie juos perspėjusio ir į žodinį konfliktą įsivėlusio nukentėjusiojo, nei vienas tiems veiksmams neprieštaravo, patys siekė išsiaiškinti kažkokias tai patiems dabar nežinomas aplinkybes, dėl neaiškios ir menkavertės priežasties, kaltinamųjų iniciatyva, žodinis konfliktas peraugo į muštynes. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad tiek M. B., tiek G. S., tiek V. T. dalyvavo nusikalstamoje veikoje, pritardami vienas kito veiksmams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, kad kaltinamieji M. B., G. S. ir V. T. veikė bendrai ir visi trys buvo nusikaltimo vykdytojai, t. y. veikė bendrininkų grupe.
M. B. nurodytos aplinkybės, kad jis muštynėse dalyvavo ir jo atlikti veiksmai buvo atlikti tik siekiant padėti savo draugui G. S., o V. T. nurodytos aplinkybės, jog jis įsitraukė į muštynes norėdamas išskirti konfliktuojančias puses į muštynes, nepaneigia kaltinamųjų kaltės ir neleidžia daryti išvados, kad pastarųjų smurtiniai veiksmai įvyko ne viešoje vietoje, ar, kad visuomenės rimtis negalėjo būti ir nebuvo sutrikdyta. Aukščiau aprašytų ir įvertintų smurtinių veiksmų padarymo jau užtenka išvadai, kad buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas. Aukščiau aptartais įrodymai nustatyta, kad kaltinamieji M. B., G. S., V. T. ir K. M. dėl nereikšmingos, menkavertės dingsties, santykius su nukentėjusiuoju ėmėsi spręsti viešoje vietoje, pasirinkę tokį elgesio būdą (smūgiavo nukentėjusiajam, spardė ir sudavė smūgius į įvairias kūno vietas), kuriuo sutrikdė pašalinių žmonių rimtį, sutrikdė aikštėje dirbusių darbininkų darbą, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, juolab, kad nukentėjusysis bylai reikšmingu laiku realiai iš esmės nepadarė kažkokių tai pavojingų veiksmų prieš kaltinamuosius. Be kita ko, net ir buvus konfliktinei situacijai aikštėje (žodiniam konfliktui tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo), kaltinamieji neturėjo jokios teisės panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. M..
Kaltinamojo M. B. ir V. T. nurodytas aplinkybes, jog ikiteisminio tyrimo metu jų kaltės prisipažinimas buvo išgautas vartojant psichologinį spaudimą, gąsdinant, teismas laiko nepagrįstomis ir prieštaraujančiomis byloje surinktiems įrodymams bei vertina kaip kaltinamųjų pasirinktą gynybos priemonę siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje apklaustos ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų apklausas atlikusios tyrėjos A. Uščinienė ir A. Grigorevičienė nurodė, kad tiek M. B., tiek V. T. prieš jų apklausas buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos, išaiškinta teisė turėti gynėją, apklausiami įtariamieji patys nurodė įvykio aplinkybes, tyrėjos jokių faktų nesurašė iš savo vaizduotės ir įvykio aplinkybių neinterpretavo, jokio spaudimo (psichologinio ar kitokios prievartos) nedarė. Nei M. B., nei V. T. po apklausos, pretenzijų nereiškė, užbaigiant ikiteisminį tyrimą nei vienas iš įtariamųjų nepageidavo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jokių prašymų, pretenzijų nereiškė. V. T. parodymus teisme, jog ikiteisminio tyrimo metu jo kaltės prisipažinimas buvo pasirašytas ir parodymai duoti tik dėl tyrėjos daromo psichologinio spaudimo, grasinimo jį sulaikyti kaip jo draugą M. B., teismas vertina kritiškai. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. T. buvo apklaustas įtariamuoju ir parodymus davė ne įvykio dieną, o 2015 m. gegužės 6 d., tai yra po įvykio praėjus daugiau nei dviem savaitėms. Taigi, įtariamajam V. T. duodant ikiteisminio tyrimo metu parodymus, M. B. nebuvo sulaikytas, todėl nepagrįstas V. T. teiginys, jog prisipažino tik bijodamas, kad nebūtų sulaikytas kaip M. B.. Atsižvelgdamas į tai, M. B. ir V. T. teisme duotais parodymais, teismas nesivadovauja, vertina juos kaip pasirinktą gynybinė versiją.
Kaltinamojo M. B. gynėjo teigimu M. B. veika pasireiškė būtinosios ginties situacijoje. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad M. B. su savo draugais pradėję žodinį konfliktą su savo darbo vietoje dirbusiu nukentėjusiuoju, dėl menkavertės dingsties grįžus ir tęsus žodinį konfliktą, pirmi puolė nukentėjusįjį, tai yra G. S. smogus nukentėjusiajam ranka į veidą, po smūgio nukentėjusiajam pradėjus bėgti, G. S. pasivijus bei pargriovus ant žemės ir pradėjus spardyti, aktyviais veiksmais, pasireiškusiais smūgių sudavimu, prisijungė M. B. su V. T.. Taigi, akivaizdu, kad puolimas buvo iš kaltinamųjų pusės, G. S. suduodant pirmą smūgį, o kitiems kaltinamiesiems aktyviais veiksmais įsijungus į muštynes, todėl jokio pavojingo kėsinimosi, nuo kurio M. B. būtų reikėję gintis, ar ginti kitą asmenį nebuvo, nenustatyta, kad M. B. smurtiniai veiksmai buvo socialiai vertingi ir nukreipti prieš pavojingą kėsinimąsi. Priešingai, nukentėjęs nuo jį puolusių keturių neblaivių jaunuolių buvo priverstas gintis, ko pasekoje buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Atsižvelgiant į tai, jog viena iš būtinųjų ginties teisėtumo sąlygų yra pavojingas kėsinimasis, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo kalbėti apie būtinąją gintį.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamųjų M. B. ir V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą ( BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Kaltinamųjų M. B., G. S. ir V. T. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalį, jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas teismo įsitikinimu, turėjo įtakos jų nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis M. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, būdamas teistu už tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo 2014 m. gruodžio 29 d., (II t., 44-63 b. l.) ir turėdamas neišnykusį teistumą, todėl BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu. M. B. dirbantis, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (I t. 64-71 b. l.) VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre neregistruotas (I t., 80 b. l.), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, žala nukentėjusiajam atlyginta, nukentėjusysis pretenzijų neturi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus M. B. už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.
Kaltinamasis G. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, būdamas teistas 1 kartą, nusikaltimą padarė bausmės atlikimo laikotarpiu (I t. 94-128 b. l.) ir turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 3 dalyje 25 straipsnio 2 dalyje, todėl BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu. G. S. būdamas teistas laisvės apribojimo bausme, nusikaltimą padarė bausmės atlikimo laikotarpiu, kas rodo, jog jis išvadų dėl savo veiksmų nepadarė ir bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Šiuo metu G. S. kaip pats nurodo dirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka ir turintis galiojančių nuobaudų (I t. 129-138 b. l.), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre neregistruotas (I t., 80 b. l.), nustatyta jo atsakomybę dvi lengvinančios aplinkybės bei nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, žala nukentėjusiajam atlyginta, nukentėjusysis pretenzijų neturi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus G. S. už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.
Kaltinamasis ir jo gynėja prašė skirti BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą baudos bausmę. Teismo manymu, įvertinus G. S. bausmės individualizavimui aktualias aplinkybes, būtent tai, kad nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, kas rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, nustatytas jo atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes ir dvi sunkinančias aplinkybes, švelnesnės bausmės baudos paskyrimas neatitiktų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, nes paskirta bausmė būtų neproporcinga nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei.
Kaltinamasis V. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, būdamas teistas 1 kartą, nusikaltimą padarė bausmės atlikimo laikotarpiu (I t. 161-167 b. l.) ir turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, todėl BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu. V. T. būdamas teistas laisvės apribojimo bausme, nusikaltimą padarė bausmės atlikimo laikotarpiu, kas rodo, jog jis išvadų dėl savo veiksmų nepadarė ir bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Šiuo metu V. T. kaip pats nurodo dirbantis, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (I t. 168-171 b. l.), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre neregistruotas (I t., 180 b. l.), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, žala nukentėjusiajam atlyginta, nukentėjusysis pretenzijų neturi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus V. T. už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.
Kaltinamasis K. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (II t., 2 b. l.). K. M. dirbantis (II t. 7 b. l.), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (II t. 3-5 b. l.) VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre neregistruotas (II t., 9 b. l.), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis K. M. pateikė teismui nukentėjusiojo K. M. ir kaltinamojo K. M. pasirašytą susitarimą, kuriuo prašo baudžiamąją bylą nutraukti susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Susitarime nurodoma, jog nukentėjusiajam padaryta žala atlyginta, kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido (II t., 166 b. l.),. Kaltinamojo gynėja prašė kaltinamojo K. M. prašymą tenkinti. Prokuroras savo išvadoje nurodo, kad yra pagrindas bylos nutraukimui kaltininkui bei nukentėjusiajam susitaikius. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam padaryta žala atlyginta, pretenzijų nei vienam iš kaltinamųjų neturi, dėl bylos nutraukimo kaltinamajam K. M. ir jam susitaikius neprieštaravo.
Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad K. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nagrinėjant bylą teisme K. M. savo kaltę dėl veikos pagal BK 284 str. 1 d. pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusiajam padaryta žala atlyginta, nukentėjusysis pretenzijų neturi.
Tačiau, vien tik kaltininko prisipažinimo, žalos atlyginimo nukentėjusiajam bei susitaikymo su juo BK 38 str. nuostatų taikymui nepakanka. Būtina sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą.
Kaip matyti iš kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos, anksčiau K. M. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Lengvina jo atsakomybę tai, kad pripažino veikos padarymo faktą, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Sunkina jo atsakomybę tai, kad viešosios tvarkos pažeidimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmams ir ką kaltinamieji patys pripažino. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai apibūdina kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Aptartų duomenų visumoje abejonių tuo, kad kaltinamasis atitinka visus BK 38 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teismui nekyla, todėl nėra jokių teisinių kliūčių jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės am ir nukentėjusiajam susitaikius.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t., todėl, teismo vertinimu, tikslinga K. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per tris mėnesius.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, kaltinamasis M. B. buvo laikinai sulaikytas 2015 m. balandžio 18 d. 9.20 val., o paleistas 2015 m. balandžio 19 d. 9.50 val. (I t., 75, 85 b. l.).
Sutinkamai su BK 66 straipsnio reikalavimais į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. balandžio 18 d. 9.20 val., iki 2015 m. balandžio 19 d. 9.50 val. (dvi paros) .
Kaltinamajam M. B. 2015 m. balandžio 19 d. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., 86-87 b. l.).
M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti -panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes jos tolimesniam taikymui nėra pagrindo.
Kaltinamajam G. S. 2015 m. gegužės 4 d. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., 152,153 b. l.).
G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti -panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes jos tolimesniam taikymui nėra pagrindo.
Kaltinamajam V. T. 2015 m. gegužės 6 d. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., 188, 189 b. l.).
V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti -panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes jos tolimesniam taikymui nėra pagrindo.
Kaltinamajam K. M. 2015 m. liepos 28 d. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t., 15-16 b. l.).
K. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti -panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes jos tolimesniam taikymui nėra pagrindo.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Byloje gauti prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriais prašoma priteisti valstybės naudai (1) 453,78 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam G. S. teiktą antrinę teisinę pagalbą; (2) 366,54 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam K. M. teiktą antrinę teisinę pagalbą; (3) 138,96 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam M. B. teiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kaltinamiesiems gynėjai buvo paskirti BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, pripažinus jų dalyvavimą būtinu.
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu, kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamųjų M. B., G. S. ir K. M. šiuo atveju nėra pagrindo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Vokas, kuriame yra CD kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu iš įvykio vietos - nuosprendžiui įsiteisėjus - paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 str. 2 d., 4 d., 304–308 straipsniais,
nusprendžia:
M. B., pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokytis arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu į kaltinamajam M. B. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. balandžio 18 d. 9.20 val., iki 2015 m. balandžio 19 d. 9.50 val., (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią M. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
G. S., pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokytis arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Bausmės pradžią G. S. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
V. T., pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokytis arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Bausmės pradžią V. T. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
K. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam K. M. susitaikius su nukentėjusiuoju K. M., ir baudžiamąją bylą K. M. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, K. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (376,60 Eur – trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Išaiškinti K. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo priteisti iš kaltinamojo M. B. 138,96 Eur, iš kaltinamojo G. S. 453,78 Eur ir iš kaltinamojo K. M. 366,54 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, netenkinti.
Voką, kuriame yra CD kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, - nuosprendžiui įsiteisėjus - palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.