- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-615-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01914-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- G. P., V. P.
- Atsakovas
- I. M.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Geodeziniai matavimai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. P. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. P. ir V. P. ieškinį atsakovei I. M. dėl nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo ir nuostolių atlyginimo ir atsakovės I. M. priešieškinį ieškovams G. P. ir V. P. dėl nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys UAB „Geodeziniai matavimai“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai G. P. ir V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė įpareigoti atsakovę ne vėliau nei per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pašalinti betoninį pamatą – atraminę sienelę iš ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės ieškovų patirtus nuostolius – 5 000 Lt rangovui sumokėtos baudos, 200 Lt antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas, 605 Lt geodezinių matavimų išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovei I. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Ieškovų žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius (tiksliuosius) matavimus, sklypo ribos buvo nustatytos 2007-03-23 surašant UAB „Geodeziniai matavimai“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 932, kurį pasirašė ir kaimyninio žemės sklypo savininkė atsakovė I. M.. Visi suformuoto žemės sklypo duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, duomenys nenuginčyti, todėl yra išsamūs ir teisingi. Nepaisant to, ieškovai negali laisvai disponuoti savo nuosavybe, nes jiems priklausančiame žemės sklype yra atsakovei priklausantis betoninis tvoros pamatas – atraminė sienelė, kurios dešinysis kraštas yra nutolęs 19 cm nuo sklypo ribos į ieškovų žemės sklypo pusę, o šio pamato gale jo dešinysis kraštas nutolęs 10 cm nuo žemės sklypo ribos, t.y. atsakovei priklausantis betoninis tvoros pamatas yra ieškovų žemės sklype. Ieškovai taip pat nurodė, kad siekiant įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą, ieškovo prašymu UAB „Geodeziniai matavimai“ atliko pakartotinį sklypo ribų paženklinimą, kuris patvirtintas 2010-07-19 sklypo ribų nužymėjimo aktu. Paženklinus žemės sklypą matyti, kad minėtas betoninis tvoros pamatas yra ieškovams priklausančio sklypo ribose, ką patvirtina antstolio 2010-09-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 12-10-180. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė nuostolių, nes negalėjo vykdyti tvoros statybos darbų jiems priklausančiame žemės sklype. Šiems darbams atlikti buvo pasitelkti rangovai UAB „Ansteka“, kurie pagal 2010-06-01 rangos sutartį Nr. 2010-06-01 įsipareigojo atlikti priestato statybą ir užtverti tvorą su betoniniu bortu ieškovams priklausančiame žemės sklype. Atsakovei neteisėtai nepašalinus betoninio tvoros pamato iš ieškovų sklypo, rangovams buvo užkirstas kelias tinkamai įvykdyti rangos sutartį. Rangos darbai negalėjo būti atlikti, nes ieškovai negalėjo pašalinti kliūčių dėl atsakovės veiksmų. Kadangi baudą rangovams ieškovai privalėjo sumokėti dėl atsakovės įvykdytų nuosavybės teisės pažeidimų, 5000 Lt bauda laikoma nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti atsakovė. Papildomai nurodo, kad pagal LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtintą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ I ir II grupės nesudėtingiems statiniams statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype reikalingas žemės sklypo savininko raštiškas sutikimas. Ieškovai nėra davę atsakovei tokio sutikimo.
Atsiliepimas
Atsakovė I. M. atsiliepime į pradinį ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso besiribojantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklype yra sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). VĮ Registrų centro duomenimis ieškovai žemės sklypą ir jame esantį sodo pastatą įsigijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2002-09-10. Ieškovai įsigydami žemės sklypą ir jame esantį statinį matė kaimyninius žemės sklypus ir natūraliai susiklosčiusias sklypų ribas. Nuo 2002 m. iki šiol atsakovų žemės sklype jokie statybos darbai, tame tarpe tvoros statybos ant sklypų ribos ar kaimyninio sklypo ribose, nebuvo vykdomi. Sklypų ribą visą laiką skyrė atsakovų žemės sklypo ribose į žemę įkastas betoninis bortelis-atraminė sienelė, kuri inventorizuota ir užfiksuota inventorinėje byloje 1987 metais. Sienelė statyta 1986 metais. Dėl nevienodo žemės lygio sklype, dalyje žemės sklypo sienelė išlikusi, dalyje yra lygi su žemės paviršiumi. Atsakovė taip pat nurodė, kad tvorą statė pats ieškovas, o pagrindinis ginčas šiuo atveju kyla dėl žemės sklypų ribos. Konfliktinė situacija susiklostė tuomet, kai ieškovo žemės sklype prasidėjo aktyvūs statybos darbai ir atsakovė paprašė paaiškinimų dėl statybos darbų, nes sklypo savininkai atsisakė pateikti leidimą statybos darbams, o pradėtos statybos buvo arčiau negu 3 metrai iki atsakovei priklausančio sklypo ribos. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovams įsigijus žemės sklypą, jokių statybos darbų nevykdė ir todėl jokių sutikimų prašyti neturėjo.
Šalies argumentai
Atsakovė I. M. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė dalinai panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, patvirtintus 2007-11-19 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-12687, ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atliktus kadastrinius matavimus, patvirtintus 2010-12-10 Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 952, ir nustatyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra taškas Nr. 1 – koordinatės x=6062568,96, y=566803,43, taškas Nr. 5 – koordinatės x=6062556,33, y=566811,10 ir Nr. 4 – koordinatės x=6062538,42, y=566822,39 bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenimis ieškovai žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantį sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2002-09-10. Žemės sklypui 2007-03-23 atlikti kadastriniai matavimai. Atsakovė nesutinka su ieškovų teigimu, kad atsakovė I. M. suderino ieškovų žemės sklypo ribas 2007-03-23 pasirašydama UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 932. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo ribų paženklinimo akte nefiksuojamos geodezinių matavimų sklypo koordinatės, o tik fiksuojamas pats faktas, kad nustatomos sklypo ribos. Akte nurodoma, kad sklypo ribos paženklintos riboženkliais, o kitos sutampa su dirbtiniais objektais. Vienas iš tokių dirbtinių objektų ties gretimo sklypo riba yra atsakovei priklausanti betoninė sienelė, inventorizuota atliekant atsakovei priklausančių pastatų inventorizaciją. Atsakovė pabrėžė, kad niekada nedavė sutikimo, kad sklypo riba būtų per betoninę sienelę, nes tokiu atveju dalis betoninės sienelės būtų gretimo sklypo savininkų nuosavybė. Ieškovai, įsigydami žemės sklypą ir jame esantį statinį, matė kaimyninius žemės sklypus ir natūraliai susiklosčiusias sklypų ribas. Nuo 2002 metų iki šiol atsakovės žemės sklype jokie statybos darbai, tame tarpe tvoros statybos ant sklypų ribos ar kaimyninio sklypo ribose, nebuvo vykdomi. Sklypų ribą visą laiką skyrė atsakovės žemės sklypo ribose į žemę įkastas betoninis bortelis – atraminė sienelė, kuri inventorizuota ir užfiksuota inventorinėje byloje dar 1987 metais. Sienelė statyta 1986 metais. Atsakovės žemės sklypui, kaip ir ieškovų žemės sklypui, kadastrinius matavimus atliko UAB „Geodeziniai matavimai“. 2011 metų rugpjūčio mėnesį atsakovė buvo informuota, kad jos žemės sklypo kadastriniai matavimai 2010-12-10 Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr.952 buvo patvirtinti. Kadastriniai matavimai VĮ Registrų centre neregistruoti. Atsakovės manymu, nustatytos natūroje žemės sklypo ribos jas fiksuojant koreguotos, neatsižvelgiant į natūroje tarp žemės sklypų esančią betoninę sienelę. Susitarimo dėl to, kad riba bus nustatyta per sienelę, nebuvo. Atsakovė kreipėsi į geodezinius matavimus atliekančią bendrovę UAB „Sklypų matavimai“, prašydama nustatyti, kaip nustatyta sklypų tarpusavio riba ir kaip ji kerta atsakovės žemės sklype esančią betoninę sienelę. Matininkai nustatė, tai pavaizduota ir plane, kad riba tarp ieškovų ir atsakovės žemės sklypų yra per betoninę sienelę: sklypo dalyje, besiribojančioje su sodų bendrijos keliu, atsakovei priklausančios sienelės 12 cm įmatuota į ieškovų žemės sklypą, o 4 cm - atsakovės žemės sklype. Atsakovė nurodė, kad toks sklypo ribų nustatymas prieštarauja norminiams aktams, nustatantiems kadastrinių matavimų atlikimo tvarką.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nesutinka su priešieškinio reikalavimais. Nurodė, kad atsakovė netinkamai įgyvendina teisę pakeisti nustatytą žemės sklypo ribą, nes tokiu atveju atsakovė turi teikti reikalavimą dėl sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, žemės sklypo plano, apskrities viršininko įsakymo, kuriuo patvirtinti nustatyti kadastro duomenys, panaikinimo/pakeitimo. Priešieškinyje tokie reikalavimai nėra pateikiami, o atsakovės reikalavimas iš dalies panaikinti kadastrinius matavimus suformuluotas neaiškiai. Pažymėjo, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, tame tarpe ir sklypo riba su atsakovei priklausančiu sklypu, buvo pažymėta dar 2007 metais. Žemės sklypo kadastro duomenys (taip pat ir sklypo ribos) nustatyti atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Jie užfiksuoti kadastro dokumentuose ir įrašyti į kadastrą. Kadastro duomenų nustatymas yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų, taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir įrašomos bei įbraižomos dokumentuose. Taip nustačius žemės sklypo ribas, jos yra aiškios CK 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi būti laikomasi tų pačių kriterijų, kurie nurodyti šiame straipsnyje. Iš naujo nustatyti ieškovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribą nėra jokio pagrindo, kol atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijo įregistruotų žemės sklypo kadastro duomenų, įskaitant, bet neapsiribojant, 2007-03-23 žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akto Nr. 932. Ieškovai nesutinka su priešieškinyje nurodytu argumentu, kad atsakovė, pasirašydama žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą, nesuderino žemės sklypų ribų. Ieškovų nuomone, toks atsakovės argumentas neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimą bei tikslinimą. Kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėse nustatyta, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas surašomas tik paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, o sausuma einančios žemės sklypų ribos ženklinamos riboženkliais. Riboženkliais neženklinama, kai žemės sklypo riba sutampa su natūraliais arba dirbtiniais objektais. Ieškovai pabrėžė, kad atsakovė, prieš pasirašydama žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą, aiškiai matė paženklintas žemės sklypų ribas, todėl teigti, kad pasirašydama aktą ji neišreiškė sutikimo su sklypo ribomis, nėra jokio pagrindo. Ieškovai nesutiko ir su priešieškinio argumentu, kad betoninė sienelė yra vienas iš dirbtinių objektų, su kuriais sutampa sklypo ribos. 2007-03-23 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte yra nurodyta, kad žemės sklypo ribos pažymėtos septyniais riboženkliais, tuo tarpu nėra nurodytas nė vienas natūralus ar dirbtinis objektas, su kuriuo sutampa sklypo ribos. Jei betoninė sienelė būtų dirbtinis objektas, su kuriuo sutaptų sklypo ribos, tai turėtų būti pažymėta žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto 6 punkte. Kadangi 2007-03-23 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte nenurodytas betoninis bortelis – atraminė sienelė, tai laikoma, kad riba, skirianti ieškovams ir atsakovei priklausančius žemės sklypus buvo pažymėta tik riboženkliais, o ne borteliu. Pažymėjo, kad atsakovės tikslas pakeisti nustatytą ribą, skiriančią jos ir ieškovų žemės sklypus, keičiant sklypų ribos lokalizaciją yra neteisėtas, nes pakeitus ribą taip, kaip reikalauja atsakovė, ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas sumažėtų, o atsakovės be pagrindo padidėtų. Tai būtų akivaizdus ieškovų nuosavybės teisės pažeidimas.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus, atsiliepime į ieškovų patikslintą ieškinį ir atsakovės priešieškinį bylą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2007-11-19 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-12687-(79) buvo patikslinti G. P. ir V. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Žemės sklypo plotas liko toks pat, kaip ir iki kadastrinių matavimų - 660 kv. m. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, sutikdami su sklypo plotu bei ribomis, pasirašė ir ieškovai G. P. bei V. P., ir atsakovė I. M.. Atsakovei I. M. nuosavybės teise priklauso besiribojantis žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiam sklypui kadastro duomenys buvo patikslinti 2010-12-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. Ž46-952, pagal kuriuos žemės sklypo plotas sudaro 761 kv. m, iki kadastrinių matavimų buvo 760 kv. m. Ir ieškovų, ir atsakovės žemės sklypuose kadastrinius matavimus atliko UAB „Geodeziniai matavimai“. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimais, buvusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos specialistai patikrino pateiktus kadastrinius matavimus ir trūkumų nenustatė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-as apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad šalių sklypus vienas nuo kito skiria atraminė sienelė, sklypų riba eina per atraminę sienelę, o ribos nustatymas per atraminę sienelę neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Teismas nustatė, kad ieškovai pirko būtent 660 kv. m ploto žemės sklypą, prieš sudarydami žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį žemės sklypą buvo matę, tačiau nesigilino kieno žemėje stovi atraminė sienelė, nes ji tuo metu ieškovams netrukdė. Konstatavo, jog pagal galiojančius nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovai šiuo metu turi nuosavybės teisę į būtent tokio paties ploto žemės sklypą, tačiau nurodė, kad įrodymų, kad iki 2007-03-23 atliktų kadastrinių matavimų ieškovams šiuo metu priklausantis žemės sklypas būtų buvęs kitokio ploto nei yra šiuo metu, byloje nėra. Nustatė, kad pagal tiksliuosius atsakovei priklausančio žemės sklypo matavimus atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra lygus 761 kv. m. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kuriuose būtų pažymėta atraminės sienelės pastatymo vieta ieškovų ir atsakovų sklypų atžvilgiu iki 2007-03-23 atliktų ieškovų žemės sklypo tiksliųjų kadastrinių matavimų. Jos vieta yra pažymėta tik pastaruosiuose kadastriniuose matavimuose, kur ji nubraižyta ant žemės sklypo ribos tarpe tarp taškų Nr. 3 ir 4. Nurodė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog atraminė sienelė yra nurodyta atsakovės namų valdos inventorinėje knygelėje, nepagrindžia aplinkybės, kad ji buvo pastatyta išimtinai atsakovės žemės sklype, o ne ant žemės sklypo ribos. Įvertinęs aplinkybių visumą (ieškovų ir atsakovės žemės sklypų plotų nekitimą, nebuvimą įrodymų, kad ši atraminė sienelė pagal faktinį naudojimą visuomet pateko išimtinai į atsakovės žemės sklypą, o ne buvo ant žemės sklypo ribos, kaip yra šiuo metu), teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad žemės sklypo riba, skirianti ieškovams ir atsakovei priklausančius ginčo žemės sklypus, yra neaiški. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės prašomas žemės sklypo ribų pakeitimas, atraminę sienelę paliekant jai priklausančio žemės sklypo ribose, lemtų ieškovų žemės sklypo ploto sumažėjimą, o atsakovės žemės sklypo padidėjimą, kas ginant teises CK 4.45 str. pagrindu apskritai nėra leistina, todėl šį atsakovės reikalavimą netenkintino. Tai pat teismas nustatė, kad ši atraminė sienelė buvo pastatyta dar 1986 m., t.y. iki ieškovams tampant šiuo metu jiems priklausančio žemės sklypo savininkais bei, kad nei iki jiems įsigyjant žemės sklypą, nei po to atsakovei priklausanti atraminė sienelė nebuvo perstatoma, jokių statybos darbų atsakovė nevykdė ir šiuo metu, taip pat, jog atraminė sienelė buvo inventorizuota, pažymint ją atsakovės namų valdos inventorizacinėje knygelėje 1987 m. kaip sodo pastato priklausinį, kas iš esmės, nesant byloje jokių duomenų apie šios sienelės savavališką statybą, tik liudija jos statybos teisėtumą pagal anuomet galiojusius teisės aktus, ieškovų reikalavimą dėl įpareigojimo iškelti betoninį pamatą-atraminę sienelę atmetė. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas atmetė ieškovų pareikštą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantai G. P. ir V. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą-ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ėmėsi nustatinėti apeliantų bendrosios jungtinės teise priklausančio žemės sklypo, esančio T(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Žemės sklypo ribos nustatytos 2007-03-23 surašant UAB “Geodeziniai matavimai” žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 932. Atsakovei I. M. nuosavybės teise priklauso kaimyninis 0,0760 ha ploto žemės sklypas; pagal viešus nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis yra suformuotas 1993-12-11 atlikus preliminarius matavimus. Tikslieji atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo matavimai buvo atlikti UAB “Geodeziniai matavimai” bei 2010-12-10 patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Ž46-952, tačiau nėra registruoti nekilnojamojo turto registre. Atkreipė dėmesį, jog 2007-03-23 surašant UAB „Geodeziniai matavimai" žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą Nr. 932 pasirašė tiek apeliantai, tiek atsakovė. Apeliantų ir atsakovės žemės sklypų ribų kadastriniai matavimai sutampa, todėl teismas nepagrįstai vertino žemės sklypų ribų nustatymo klausimą.
Apeliantai taip pat nurodė, kad žemės sklypų ribų nustatymas per atraminę sienelę negali būti laikomas teisingu ir teisėtu dėl nepagrįsto apeliantų nuosavybės teisės ribojimo. Kaip minėta, apeliantai negali laisvai disponuoti savo nuosavybe, kadangi jiems priklausančiame žemės sklype yra atsakovei priklausantis betoninis tvoros pamatas - atraminė sienelė, kurio dešinysis kraštas yra nutolęs 19 cm nuo žemes sklypo ribos į apeliantų žemės sklypo pusę, o šio pamato galėjo dešinysis kraštas nutolęs 10 cm nuo žemės sklypo ribos, t.y. atsakovei priklausantis betoninis tvoros pamatas yra apeliantų žemės sklype. Siekiant įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą, buvo atliktas pakartotinis žemės sklypo ribų paženklinimas, kuris patvirtintas 2010-07-19 Sklypo ribų nužymėjimo aktu. Paženklinus žemės sklypą akivaizdžiai matyti, kad minėtas betoninis tvoros pamatas yra apeliantams priklausančio žemės sklypo ribose, kurios buvo patvirtintos dar 2007-03-23 dalyvaujant atsakovei. Nuosavybės teisių pažeidimo faktą taip pat patvirtina antstolio 2010-09-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 12-10-180. Pažymi, kad nors teismas šioje byloje ėmėsi nagrinėti atsakovės keliamą ginčą dėl žemė sklypo ribos, tačiau nėra abejonių, jog atsakovės argumentus visiškai paneigia tiek apeliantų, tiek jos pačios atlikti oficialūs matavimai. Įvertinus aukščiau išdėstytą, nagrinėjamu atveju žemės sklypo riba apskritai neturėtų būti kvestionuojama, o net ir esant tariamam ginčui, negali būti nustatyta per betoninę sienelę, kadangi pastaroji neproporcingai įsiterpia į apeliantų žemės sklypą, taip pažeisdama jų teisę netrukdomai ir be nepagrįstų apsunkinimų naudotis savo nuosavybe. Todėl, apeliantai ir gina nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriuo naudotis kliudo atsakovė, nepatraukdama iš jų žemės sklypo betoninio pamato - atraminės sienelės. Nurodo, kad apeliantai į bylą pateikė įrodymų, kad atraminės sienelės įsiterpimas į apeliantų sklypą apsunkina naudojimąsi žemės sklypu pagal jo paskirtį - dėl atraminės sienelės apeliantai negali patogiai ir netrukdomai įvažiuoti į savo žemės sklypą, o toks teisių varžymas yra nepagrįstas ir turi būti pašalintas. Atsižvelgiant į tai, jog 2007-03-23 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte atraminė sienelė nėra nurodyta, o atsakovės žemės sklypo kadastriniuose matavimuose, atliktuose 2010-09-09, ji nėra pažymėta apskritai, kyla pagrįstų abejonių dėl šios atraminės sienelės teisėtumo. Akivaizdu, kad atsakovė pagrįsti atraminės sienelės legalumą gali tik jos dalies, esančios atsakovės sklype apimtimi, tuo tarpu kita atsakovės atraminės sienelės dalis yra neteisėtai išsidėsčiusi apeliantų žemės sklype, todėl tokiu teismo sprendimu yra legalizuojamas neteisėtai sukurtas statinys apelianto sklypų dalyje. Pažymi, kad teismas sprendime daro neteisingą išvadą, jog aplinkybė, kad UAB „Ansteka" darbus vykdė apeliantams nepateikus bendrovei jokio tvoros statymo plano, duodant tik žodinius nurodymus tvorą statyti nuo taško Nr. 5 iki taško Nr. 3, kurio bendrovė nesilaikė, liudija, kad dėl apeliantų patirtų papildomų išlaidų statant tvorą kalti patys apeliantai. Pasak apeliantų, tvoros plano buvimas ar nebuvimas negali būti traktuojama kaip pagrindinė aplinkybė nuostoliams kilti.
Atsiliepimas
Atsakovė I. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad iki žemės sklypo kadastrinių matavimų dėl sodų bendrijos žemės sklypų ribų ginčų nebuvo, sklypų savininkai faktinę riba pripažino ir kiekvienas sklypą naudojo iki atraminės sienelės; dėl atraminės sienelės gretimų sklypų savininkai ginčų nesprendė ir priklausomybės nenustatinėjo; įvažiavimo į žemės sklypą patogumo ar nepatogumo klausimų nesprendė. Atliekant kadastrinius matavimus sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 932, kuriame pasirašė tiek ieškovai, tiek atsakovė. Nei apeliantų, nei atsakovės žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktuose nėra nurodyta, kad žemės sklype būtų kitiems savininkams priklausančių statinių. Be to, sklypo paženklinimo-parodymo akte nėra žemės sklypo plano ar schemos - tai tik aprašomojo pobūdžio dokumentas, kurį nustatyta tvarka pasirašo sklypo ir gretimų sklypų savininkai. Atkreipė dėmesį, kad kadastrinius matavimus abiem sklypams atliko viena ir ta pati įmonė - UAB „Geodeziniai matavimai". Specialistams nepateikus sklypų savininkams suprantamos informacijos apie sklypo ribą atramine sienele ar žemės sklypo planuose atlikus žymėjimus dėl sklype esančios atraminės sienelės priklausomybės ar išsidėstymo konkrečiame sklype ar ant sklypo ribos, buvo prognozuojamas konfliktas, kurio šalys iki teismo neišsprendė taikiu susitarimu. Civilinėje byloje nenustatyta, kad apeliantui pradedant tvoros statybos darbus, sklypo riba būtų buvusi atžymėta, ar nužymėtos tvoros statymo ribos pagal statybos projektus, ar kad tvoros ant sklypo ribos, pašalinant sklypus skiriančią atraminę sienelę, statymas, vadovaujantis STR 1.07.01:2010 "Statybą leidžiantys dokumentai" besiribojančių sklypų savininkų, šiuo atveju atsakovės, raštu būtų suderintas, kai toks privalomas derinimas būtinas: statant tvorą (aptvarą): ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); prie sklypo ribos (arčiau kaip 0,5 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos). Atsakovė taip pat nurodo, kad apeliantų nuoroda, jog žemės sklypo ribos nustatymas per betoninę sienelę neproporcingai įsiterpiančią į apeliantų žemės sklypo ribas, pažeidžia sklypų savininkų interesų pusiausvyrą, ginčytinas. Be to, kad apeliantas siūlo tokį patį, kaip ir teismo sprendime, situacijos vertinimą: jei atraminė sienelė yra ant sklypų ribos, tai sklypų ribą gali žymėti ir atraminę sienelę pakeisti - tvora. Duomenų apie tai, kad atsakovai nepagrįstai padidino jiems sodų bendrijoje priklausantį žemės sklypą ar pakeitė sklypo ribas ir jos neatitinka sodų bendrijos generalinės schemos, nėra. Atsakovė taip pat nurodo, kad apeliantų apeliaciniame skunde pateikdamas argumentą, jog jų turėti nuostoliai yra sąlygoti neteisėto statinio, įsiterpusio į apeliantų sklypo ribas, apeliantai tokio teiginio nepagrindžia civilinės bylos medžiaga ir tinkamais įrodymais: civilinėje byloje nebuvo nustatyta, kad atraminė sienelė buvo pastatyta 2002-2012 metų laikotarpiu, nesilaikant įstatymu ir poįstatyminiais aktais nustatytos tvarkos: statant statinį ant sklypo ribos, gauti gretimo sklypo savininko sutikimą. Apeliantai žemės sklypą įgijo jau esant atraminei sienelei.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.), arba tai numato atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, dėl jų padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovai neįrodė, jog yra pažeistos jų ginčijamos nuosavybės teisės atsakovės veiksmais, todėl nėra pagrindo jų ginti, šias išvadas tinkamai argumentavo (CPK 185 str.).
Nustatyta kad ieškovams G. P. ir V. P. nuosavybės teise priklauso 0,0660 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 26-27, t. 1). Nuosavybės teisės įgytos 2002-09-10 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10758 pagrindu (b.l. 26-28, t. 1). Atsakovei I. M. nuosavybės teise priklauso kaimyninis 0,0760 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 32, t. 1), nuosavybės teisės į šį žemės sklypą ji yra įgijusi nuo 1995-10-02 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 12-696 pagrindu (b.l. 32, t. 1). Šalių sklypus dalyje skiria atraminė sienelė, kuri yra statyta 1986 m., jos kadastriniai duomenys yra fiksuoti 1987 m. vasario mėn. atsakovės namų valdos techninės apskaitos byloje (b.l. 82-84, t. 1). Atraminės sienelės paskirtis yra laikyti atsakovės žemės sklype esančią žemę, kad ji nenubyrėtų dėl sklypų reljefo nelygumo ant ieškovų sklypo. Ieškovai prašė teismą įpareigoti atsakovę pašalinti atraminę sienelę, nes šis atsakovei priklausantis statinys iš dalies pastatytas jiems nuosavybės teise priklausančioje žemėje, o tai pažeidžia jų kaip žemės savininkų teises naudotis žemės sklypu, pagal ieškovų nuožiūrą. Teismui netenkinus reikalavimo ir nustačius, jog sienelė pastatyta ant šalių sklypų ribos ir sklypų riba eina per sienelę, nepažeidžia ieškovų teisių, ieškovai su šiuo teiginiu nesutinka ir nurodo, kad teismui apskritai nebuvo pagrindo nagrinėti reikalavimo dėl sklypų ribos nustatymo, nes dėl to ginčo tarp šalių nėra, o teismo išvada, kad riba gali eiti per atraminę sienelę, kuri yra atsakovės nuosavybė, yra nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžia jų kaip žemės sklypo savininkų teises statinį valdyti, prižiūrėti savo nuožiūra, t.y. prieštarauja ne tik įstatymo nuostatoms (CK 1.138 str. 2 p.), bet ir Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, formuojamai analogiškose bylose.
Su šiais apelianto argumentais kolegija nesutinka. Nepagrįstas apeliantų argumentas, jog teismas neturėjo pagrindo nustatinėti šalių sklypų ribas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Šių teisės normų atitinkamo aiškinimo ir taikymo pagrindimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011. Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas, šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas ir apeliantai savo teises gina, siekdami pašalinti pažeidimus, kurie trukdo naudotis jiems priklausančiu daiktu, t. y. nurodo faktines aplinkybes apie pažeidimus, kurie trukdo naudotis jiems priklausančiu daiktu, dėl to pareikšti reikalavimai kvalifikuotini, taikant 4.98 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą bei nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovei pareiškus reikalavimą (priešieškinį) dėl žemės sklypų ribų nustatymo, šį reikalavimą teismas privalėjo išnagrinėti ir išnagrinėjęs pasisakyti kiek jis yra pagrįstas. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada padaryta įvertinus visų teismo aptartus įrodymus, kad žemės sklypo riba, skirianti ieškovams ir atsakovei priklausančius ginčo žemės sklypus, yra aiški, be to kolegija pritaria teismo argumentams šiuo klausimu ir sprendime išdėstytiems motyvams, kurie yra išsamūs ir suprantami. Nei apeliantai, nei atsakovė neneigia, kad jiems priklausančių žemės sklypų riba eina per atsakovei nuosavybės teise priklausančią sienelę, kaip teisingai ir pažymėjo teismas sprendime - ji yra pažymėta UAB „Geodeziniai matavimai“ 2007-03-23 atliktų ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų žemės sklypo plane M 1:500, nuo taško Nr. 3 iki taško Nr. 4 ir nuo taško Nr. 4 iki taško Nr. 5 (b.l. 69, t. 1), taip pat UAB „Geodeziniai matavimai“ 2010-09-09 atliktų atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų žemės sklypo plane M 1:500 nuo taško Nr. 1 iki taško Nr. 5 ir nuo taško Nr. 5 iki taško Nr. 4 (b.l. 163, t. 1). Taip pat teismas padarė pagrįstą išvadą, jog žemės sklypų riba gali būti formuojama pagal atraminę sienelę, nes tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 5434 patvirtintiems Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatoms, kadangi atraminė sienelė priskiriama inžinieriniams statiniams (20 p., nuostatų priedo Nr. 5 3.3 p.). Atraminė sienelė yra priskirtina būtent inžinieriniams statiniams (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro), todėl per ją žemės sklypo riba gali būti formuojama, dėl to šis apeliantų argumentas atmestinas.
Apeliantai nurodo, kad atsakovei priklausanti atraminė sienelė įsikiša į apeliantams nuosavybės teise priklausantį sklypą iki 15 cm ir tai pažeidžia jų teises tinkamai naudotis žemės sklypu, o tiksliau sienelės vietoje tverti tvorą pagal 2010-06-01 Rangos sutartį, todėl prašo ginti jų nuosavybės teisę, įpareigojant atsakovę nugriauti atraminę sienelę.
Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl ieškovams priklausančios nuosavybės teisės į esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įsiterpia atsakovės pastatyta ginčo atraminė sienelė. Nekilnojamojo turto registro išrašais patvirtina šalių teises į sklypus. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad atraminė sienelė pastatyta iki ieškovams įsigyjant žemės sklypą, kad ji nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovai nurodo, kad šią sienelę atsakovė turi pašalinti dėl to, jog ieškovai nedavė sutikimo statyti atraminę sienelę ant ieškovų ir atsakovės žemės sklypų bendros ribos ir tokiam argumentui pagrįsti remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, CK 1.138 str. 4 p., 4.98, 4.103 str. 3 d.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.07:2002 pirmame priede įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jei atraminė sienutė statoma ant žemės sklypo ribos, būtina gauti gretimo žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą. Neturėdamas tokio sutikimo, atraminę sienutę, laikantis atitinkamų techninių sąlygų, suinteresuotas asmuo gali statyti savo žemės sklype. Kolegija pažymi, kad dėl ginčo statinio – atraminės sienelės – statybos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal statybos teisinius santykius ir statinių reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius šių statinių statybos metu. Byloje yra nustatyta, kad atraminė sienelė buvo pastatyta dar 1986 m., t.y. iki ieškovams tampant šiuo metu jiems priklausančio žemės sklypo savininkais. Nei iki jiems įsigyjant žemės sklypą, nei po to atsakovei priklausanti atraminė sienelė nebuvo perstatoma, t.y. jokių statybos darbų atsakovė po sienelės pastatymo nevykdė. Atraminė sienelė buvo inventorizuota, pažymint ją atsakovės namų valdos inventorizacinėje knygelėje 1987 m. kaip sodo pastato priklausinys. Tokiu būdu po ginčo statinio pastatymo priimta norma negali būti taikoma, pripažįstant to statinio pastatymo neteisėtumą. Apeliantų skunde nurodyta aplinkybė, jog atraminė sienelė nebuvo teisiškai registruota nekilnojamojo turto registre šiuo atveju neapsprendžia jos pastatymo neteisėtumo, nes atraminės sienelės pastatymo metu pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, tokių statinių registracija nebuvo privaloma. Ta aplinkybė, jog ji buvo inventorizuota ir nurodyta techninėje sodo sklypo ir pastato dokumentacijoje yra pakankamas pagrindas spręsti apie šios sienelės pastatymo teisėtumą.
Kolegija sutinka ir su teismo argumentu, kad ieškovai nupirkdami jiems priklausantį žemės sklypą iš buvusio savininko, sutinkamai su CK 4.48 str. į šį žemės sklypą įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Todėl ieškovams 2002-09-10 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 10758 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 10760, perėmus pardavėjo nuosavybės teisę, kuri buvo apribota tuo, jog ant ginčo žemės sklypo ribos, besiribojančios su atsakovės žemės sklypu, teisėtai stovi atsakovei priklausanti atraminė sienelė. Tokiu būdu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai neįrodė, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą yra pažeidžiamos atsakovės, bet jų įgytos nuosavybės teisės apribotos leistinu būdu (CK 4.39 str.). Teismas pagrįstai netenkino ieškinio dalyje dėl įpareigojimo iškelti betoninį pamatą – atraminę sienelę, o nenustatęs neteisėtų atsakovės veiksmų pagrįstai netenkino ir ieškovų reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, jai nepašalinus atraminės sienelės pagal ieškovų atskirą reikalavimą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą