Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimo, kuriuo J. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 2 dalį 1000 Lt bauda su cigarečių konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nubaustas pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2014-05-14 apie 15.00 val., savo gyvenamo namo rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėtą disponavimą patvirtinančių dokumentų, laikė 35 pakelius cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė yra nuo 2 iki 10 MGL. Šiais savo veiksmais J. P. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, keistų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-08-27 įsakymu Nr. 4-759, 3.1.2 punktą (Taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2013-09-10) ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nutarime apylinkės teismo išdėstytą įrodymų vertinimą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. J. P. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga.

ATPK 163² straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo 2 iki 10 MGL. Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1. p. numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus); 3.1.2. p. numatyta, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 50 litrų vyno, 10 litrų spiritinių gėrimų, 20 litrų kitų alkoholinių gėrimų, 10 pakelių cigarečių, 100 vienetų cigarilių, 50 vienetų cigarų, 0,5 kg rūkomojo tabako, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (toliau – trečiosios šalys).

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (2 b. l.), tarnybinių pranešimų (4–6 b. l.), suradimimo-paėmimo protokolo (7 b. l.) matyti, kad policijos pareigūnai, 2014-05-14 14.15 val. tikrindami informaciją dėl nelegalios prekybos akcizais apmokestinamos prekėmis, turėdami anoniminę informaciją, J. P. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje rado 35 pakelius cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. J. P. paaiškino, kad 2014 m. gegužės pradžioje iš nepažįstamo asmens už 200 Lt įsigiojo 40 pakelių cigarečių „Fest“, kad cigaretes įsigijo savo reikmėms (8 b. l.). Taip pat paaiškinime J. P. nurodė, jog sutinka su padarytu pažeidimu ir gailisi. Atkreiptinas dėmesys, jog versiją, kad minėtas cigaretes įsigijo su kartu gyvenančia sutuoktine bei savo dviem sūnumis, J. P. iškėlė teisme pateikdamas pažymą apie asmenis, minėtu adresu deklaravusius gyvenamąją vietą ir tvirtindamas, kad kontrabandinės cigaretės buvo įsigytos jo šeimos reikmėms – sau, žmonai bei vaikams, ir kad laikydamas namuose 35 pakelius cigarečių, įstatymo nuostatoms nenusižengė. Teisme apeliantas taip pat aiškino, kad rastas cigaretes pirko visi: jis, žmona ir vaikai, kadangi visi yra rūkantys. Vertinant liudytojų parodymus apie cigarečių įsigijimo aplinkybes, matyti, jog nei vienas liudytojas, priešingai nei J. P. savo paaiškinime, negalėjo tiksliai nurodyti cigarečių įsigijimo aplinkybių: N. P. negalėjo konkrečiai nurodyti, kas ir iš ko bei kada ir kaip įgijo jų namuose laikytas ir rastas cigaretes, liudytojas V. P. taip pat negalėjo nurodyti, kas konkrečiai pirko cigaretes, jis tik teigė prašęs mamos nupirkti, liudytojas A. P. teigė, kad cigaretes, jo prašymu, jam nupirko tėtis. Tokie liudytojų parodymai, juos sugretinus su paties apelianto parodymais bei paaiškinimu, duotu iš karto po kontrabandinių cigarečių suradimo ir paėmimo, rodo, kad liudytojų parodymai yra prieštaraujantys vieni kitiems ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius liudytojų parodymus vertino kaip šių asmenų suinteresuotumą padėti J. P. išvengti administracinės atsakomybės.

Pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2014-08-05 pažymą (24 b. l.) gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs ne tik apeliantas, bet ir jo žmona N. P. bei du sūnūs V. ir A. P.. Liudytoja N. P. teisme parodė, jog sūnūs nuolatos pas juos negyvena, bet dažnai grįžta, kad vienas sūnus Vilniuje nuomojasi butą, o kitas sūnus gyvena bendrabuty, o per vasarą būna namuose. Liudytojas V. P. nurodė, kad jis 2014 m. gegužės mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) ir kad pas tėvus apytiksliai būna tiek pat laiko, kaip ir (duomenys neskelbtini), kur ir dirba. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad minėtu adresu nuolat gyvena tik pats J. P. ir jo sutuoktinė N. P., o abu jų sūnūs 2014 m. gegužės mėnesį buvo (duomenys neskelbtini). Taigi, konstatuojama, kad pažeidimo padarymo metu adresu (duomenys neskelbtini)10, gyveno tik apeliantas ir jo sutuoktinė. Pastebėtina, kad net ir vadovaujantis apelianto iškelta versija, kad cigaretės buvo įsigytos ne tik jo, bet ir jo šeimos (šiuo atveju sutuoktinės) reikmėms, tai nešalina J. P. administracinės atsakomybės pagal ATPK 163² straipsnio 1 dalį, kadangi laikytų cigarečių kiekis (35 pakeliai „Fest“ su baltarusiškomis banderolėmis) viršija įstatymu nustatytą kiekį – 10 pakelių vienam asmeniui (šiuo atveju būtų galima laikyti tik 20 pakelių).

Apeliantas skunde teigia, kad skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje nekonkretizavus už ką jis yra baudžiamas, jam nuobauda taikyta už visus veiksmus, numatytus ATPK 163² straipsnio 2 dalyje, t. y. už rastų kontrabandinių cigarečių laikymą, gabenimą, naudojimą, realizavimą ar prekybą, ir dėl to jam neaišku, nuo kurių kaltinimų jis turi teisę gintis. Iš skundžiamo nutarimo nustatomosios dalies ir joje suformuluoto kaltinimo akivaizdu, kad apeliantas buvo kaltinamas ir yra nubaustas už kontrabandinių cigarečių laikymą, o ne už jų įsigijimą, gabenimą ar realizavimą. Be to, apeliantas savo paaiškinime pripažino kaltę padarius pažeidimą, jo pasisakymai teisme patvirtina, kad jis suprato, kuo jis yra kaltinimas, kokį teisės pažeidimą jis padarė. Dėl to apelianto skundo teiginiai, jog buvo pažeista jo teisė į gynybą, t. y. jam nebuvo aišku, nuo kurio kaltinimo jis turi gintis, ar kad jam nuobauda taikyta už visus veiksmus, numatytus ATPK 163² straipsnio 2 dalyje, yra nepagrįsti. Tai, kad teismas aiškinosi ir kontrabandinių cigarečių įsigijimo aplinkybes, nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą, nes šios aplinkybės buvo tiriamos vertinant byloje apklaustų liudytojų parodymų patikimumą.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad J. P. padarytas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 163² straipsnio 1 dalyje, yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to apelianto reikalavimas administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti nesat pažeidimo įvykio ir sudėties, netenkinamas.

Apeliantas taip pat mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui bei neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

ATPK 163² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 1000 iki 5000 Lt su neteisėtai laikomų akcizais apmokestinamų prekių konfiskavimu.

ATPK 30 straipsnyje, kuriame įtvirtintos nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosios taisyklės, nurodyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² straipsnio 2 dalis).

Skundžiamu nutarimu J. P. paskirta minimalaus dydžio bauda, atsižvelgus į tai, kad apeliantas nebaustas administracine tvarka, kad dirba, jo paties teigimu ūkininkauja, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad neteisėtai laikytų cigarečių vertė nežymiai viršijo 2 MGL dydį. J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Nors paaiškinime dėl padaryto teisės pažeidimo J. P. nurodė, jog sutinka padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau teisme aiškino, kad kaltės nepripažįsta, nes jokio pažeidimo nepadarė, nuoširdžiai nesigailėjo. Taip pat nėra pagrindo pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pareigūnams geranoriškai parodė patalpas, kuriose buvo laikomos cigaretės, kadangi ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama, kai kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis, o šiuo nagrinėjamu atveju to apeliantas nepadarė. Tai, kad apeliantas yra neįgalus (nustatytas 45 procentų nedarbingumas), taip pat nepripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, kadangi pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kai teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nenustatyta J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, į tai, kad nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad jis yra neįgalus, dirba (byloje šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra, jų nepateikė ir pats apeliantas), nebaustas administracine tvarka, kad neteisėtai laikytų cigarečių vertė nežymiai viršijo 2 MGL dydį, daroma išvada, kad J. P. paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ir ją mažinti nėra pagrindo.

J. P. prašymas taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas yra nepagrįstas, nes ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Taigi, akivaizdu, kad švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda skiriama, jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei kitos aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Šiuo nagrinėjamu atveju apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių iš viso nenustatyta, todėl pagal teismų praktiką nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

Be to, pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti šį nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.