- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-02
- Bylos Nr.
- 1-221-506/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 02-2-00703-17
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Kaltinamasis
- S. I.
- Advokatai
- Vytautas Griežė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai, dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei, advokatui Vytautui Griežei, nukentėjusiajai D. G., nukentėjusiosios atstovui – advokatui N. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Baudžiamasis kodeksas) 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. I. buvo kaltinamas tuo, kad sugadino svetimą turtą, tai yra, kad jis, gyvendamas išsinuomotame D. G. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2017 metų birželio 7 dienos tyčia sugadino šio buto lauko duris, padarydamas 102 eurų žalą, sulaužė gipso kartono sieną, padarydamas 170 eurų žalą, ištepė ir subraižė kambarių sienas, padarydamas 472 eurų žalą, sugadino šaldytuvą, padarydamas 141,80 eurų žalą, sugadino unitaza, padarydamas 110 eurų žalą, sulaužė sienos dailylentes, padarydamas 168 eurų žalą, sulaužė sofą-lovą. Šiais veiksmais S. I. yra kaltinamas iš viso padaręs D. G. 1163,80 eurų turtinę žalą.
Perdavus šią baudžiamąją bylą teismui kaltinamasis S. I. pasislėpė ir, nepaisant jam paskirtos kardomosios priemonės – asmens dokumento paėmimo, išvyko į Vietnamo Socialistinę Respubliką. Kaltinamajam būnant užsienyje jam iš anksto buvo pranešta apie teisiamojo posėdžio vietą ir laiką jo pageidaujamu būdu, t.y. siunčiant teismo šaukimą elektroniniu paštu, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko, teismo šaukimą ignoravo. Teismui konstatavus, kad kaltinamasis, būdamas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, vengia atvykti į teismą, Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio pagrindu baudžiamoji byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant.
Kaltinamojo gynėjas teismo posėdžio metu informavo, kad jis palaiko ryšį su kaltinamuoju elektroninėmis komunikavimo priemonėmis ir išdėstė pastarojo poziciją dėl pareikšto kaltinimo. Gynėjas nurodė, kad jo ginamasis kaltu neprisipažįsta ir laikosi nuostatos, kad jei jis ir apgadino nuomoto nukentėjusiosios D. G. buto sienas ir kai kuriuos daiktus, tą jis padarė netyčia. Šaldytuvu jis išvis nesinaudojo, bute buvo rūkoma ir prieš jam įsikeliant, gipso kartono siena įskilo netyčia nukritus bute buvusiai masyviai vazai, o dailylentę miegamajame galėjo sugadinti ir kiti žmonės taisydami boilerį.
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu S. I. dėl faktinių aplinkybių kaltu prisipažino, tačiau iš jo parodymų turinio seka, kad jis savo veiksmų netraktuoja kaip tyčinių. S. I. parodė, kad 2016 metų gegužės mėnesį išsinuomojo nukentėjusiosios D. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pasirašė buto nuomos sutartį vieneriems metams. Į butą jis įsikėlė apie 2016 metų birželio mėnesį. D. G. kas mėnesį ateidavo į minėtą butą pasiimti pinigų už nuomą ir komunalines paslaugas. Jo dažnai nebūdavo bute, todėl pinigus D. jis palikdavo bute, o ji, turėdama buto raktus, atėjusi pinigus pasiimdavo. Nuomos sutarčiai baigiantis, 2017 m. birželio mėnesį jis iš buto išsikraustė. Prieš tai sutarė su D. laiką kada susitiks bute, kad galėtų jai perduoti raktus. Tačiau jam netikėtai reikėjo išvykti, todėl D. parašė sms žinutę, kad buto raktus įdėjo į pašto dėžutę, butą išvažiuodamas užrakino. Tame bute jis rūkydavo, bet prieš jam atsikraustant jame taip pat buvo rūkoma. Lauko durų dažai dar jam įsikeliant į butą buvo aptrupėję, durys buvo purvinos. Dėl kitų kaltinime nurodytų daiktų apgadinimo, t.y. sulaužytų gipso kartono sienų, išteptų ir subraižytų sienų, sugadinto šaldytuvo, unitazo, sulaužytos sofos-lovos, sulaužytos sienos dailylentės kaltu prisipažįsta, tai galėjo padaryti jis, tačiau kokiomis aplinkybėmis pasakyti negali, nes tai buvo pakankamai seniai. Yra pasiryžęs atlyginti D. padarytą turtinę žalą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b.l. 70-71).
Apklausta nukentėjusiąja D. G. parodė, kad ji nuo 2016-05-29 S. I. vieneriems metams buvo išnuomojusi savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pasirašyta buto nuomos sutartis. S. I. prašė leisti jam greičiau įsikelti, nes neturėjo kur gyventi. Ji atliko bute mini kosmetinį remontą ir įleido nuomininką. Nuo pat pradžių teisindamasis įvairiais dalykais S. I. pradėjo išsisukinėti dėl nuomos mokesčių, tai yra užfiksuota jų sms žinutėse. Ji naiviai pasitikėjo kaltinamuoju ir vis laukė, kad jis atsiskaitys. 2016 m. spalio-lapkričio mėnesį atėjusi į butą ji pamatė, kad butas netvarkingas, prirūkytas. Dėl viso šito ji S. įspėjo ir paprašė, kad tvarkytųsi, šis prižadėjo, kad susitvarkys, bet pažado netesėjo. 2017 m. gegužės mėnesį pasiskambinusi į Senamiesčio ūkį ir į Vilniaus vandenis sužinojo, kad yra įsiskolinimas už komunalines paslaugas, nors S. jai tvirtino, kad už komunalines paslaugas moka nuolat. Sužinojusi apie šias skolas ji S. parašė sms žinutę reikalaudama per vieną mėnesį išsikraustyti. 2017-06-04 gavo iš S. sms žinutę, kad rytoj jis išsikraustys ir atsiskaitys už komunalines paslaugas. 2017-06-07 apie 20.30 val. atėjusi į butą ji S. ir jo daiktų neberado, butas buvo paliktas atrakintas, jis buvo nuniokotas. Butas būklė buvo tragiška, jis buvo persmilkęs rūkalų kvapo, sulaužyta sofa-lova, sugadintas unitazas, sugadintas arbatinukas, sulaužytos šluotos, sulaužytos sienos dailylentės, išdaužta gipso kartono sienoje skylė, kitos sienos apgadintos, subraižytos, išteptos, įlenktos dvejose vietose, šaldytuvas sugadintas, sugadinta durų spyna, sugadinti (suskaldyti) veidrodžiai. Pamačiusi tokį vaizdą ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie užfiksavo šį įvykį. S. ji parašė sms žinutę, kad sutvarkytų butą ir atstatytų jį į tokią būklę, kokia buvo prieš jam įsikeliant. S. prižadėjo, kad butą sutvarkys, bet jokių veiksmų nesiėmė, todėl butą ji suremontavo savo pastangomis ir lėšomis. Buto remonto darbus atliko UAB "Statybininkai", jiems pagal atliktų darbų aktą sumokėjo 1792,86 eur. Visi dokumentai pridėti prie pareiškimo. Iki šiol žala neatlyginta, nors Saulių dėl žalos atlyginimo ragino ne kartą, bet jis į tai nereagavo. Be to, ji pirko naują šaldytuvą už 141,80 eurų, todėl jai padaryta tiesioginė turtinė žala, neskaitant įsiskolinimo už buto nuomą, yra 1934,66 Eur.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytoju nukentėjusiosios D. G. numojamo buto kaimynas A. S. parodė žinojęs apie probleminį D. G. nuomininką S. I., be to, jis ir pats ne kartą turėjo pastarajam priekaištų dėl automobilio statymo kieme per tris vietas. Jis matė kaip S. I. kraustėsi iš buto – nešė į automobilį daiktus, todėl susisiekė su D. G.. S. I. išvažiavus, jis kartu su D. G. užėjo į pastarosios nuomotą butą – netrukus atvažiavo ir policijos pareigūnai, - ir pamatė, kad butas buvo labai apleistas ir nuniokotas: buvo labai stiprus rūkalų dvokas, po sofa mėtėsi krūvos nuorūkų, sofa buvo sulaužyta, kambaryje vienoje sienoje buvo sulaužyta gipso kartono plokštė, antresolėje sulaužyta dailylentė, tualete neveikė klozeto bakelio mechanizmas. Kažkas buvo su šaldytuvu – jis ar tai buvo sulaužytas viduje, ar tai neveikė. Dėl buto lauko durų ir sienų subraižymo neatkreipė dėmesio.
Byloje yra 2016-05-29 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuomos sutartis, iš kurios matyti, kad minėtą butą vieneriems metams iš D. G. išsinuomojo kaltinamasis S. I.. Nuomos sutarties 5.1.4.p., be kita ko, numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja visą sutarties galiojimo laikotarpį savo sąskaita ir jėgomis prižiūrėti patalpas bei jose esančią įrangą, baldus ar kitus daiktus ir, jeigu jiems padaroma žala – ją atlyginti ( b.l. 22-23). Iš 2016-06-07 Vilniaus miesto 3PK vyr. tyrėjo T.J. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto būklė užfiksuota pridedamose nuotraukose, iš kurių matyti kad butas apžiūros metu buvo netvarkingas, rasta apgadinta siena, sulaužyta dailylentė. Pačiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad bute rasta apgadinta siena, įskeltas veidrodis, apgadintas vonios kambarys ( t.1, b.l.17-21).
Dėl veikos vertinimo
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę.“ (Konstitucinio Teismo 1997m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 10d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
Pastarosios Konstitucinio Teismo doktrinos pagrindu Lietuvoje jau yra suformuota ilgametė ir nuosekli kasacinė praktika taikant baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) principą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse daugybę kartų yra pasisakyta ir pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Laikomasi nuomonės, kad tiek bendrieji teisės principai, tiek ir pati baudžiamosios teisės paskirtis, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, nulemia tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K–P-267/2011, 2K–P-183/2012, 2K-7–251/2013, 2K-7–262/2013, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011ir kt.).
Šioje byloje S. I. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį svetimo turto sugadinimu, t.y. tuo, kad buto nuomos laikotarpiu jis apgadino šio buto būklę – iš esmės – vizualinį vaizdą, taip pat, kad sugadino kai kuriuos bute buvusius daiktus. Nustatyta, kad 2016-05-29 nukentėjusioji D. G. (tuo metu - O.) ir S. I. sudarė D. G. nuosavybės teise priklausančio vieno kambario 22,53 kv.m. bendrojo ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuomos sutartį vienerių metų laikotarpiui. Pagal šią sutartį S. I., kaip nuomininkas, įsipareigojo kas mėnesį mokėti buto nuomotojai 200 Eur nuomos mokestį ir taip pat komunalinius mokesčius, juos sumokant tiesiogiai šių paslaugų tiekėjams. Nuomos sutartimi šalys nustatė ir kitas tarpusavio teises ir pareigas. Šalys susitarė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai arba ją nutraukus, patalpos nuomotojui gražinamos tokios pačios būklės, kokios buvo perduotos, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą ir pasirašant patalpų perdavimo-priėmimo aktą (sutarties 1.4.p.); nuomininkas įsipareigojo naudoti patalpas pagal paskirtį, jas saugoti ir prižiūrėti (sutarties 5.1.2.p.), be to, visą sutarties galiojimo laikotarpį savo sąskaita ir jėgomis prižiūrėti patalpas bei jose esančią įrangą, baldus ar kitus daiktus, o jei jiems padaroma žala – ją atlyginti ir apie padarytą žalą nedelsiant raštu informuoti nuomininkę (sutarties 5.1.4.p., 5.1.5.p.). Sutartyje taip pat įtvirtinta nuomotojos teisė nutraukti nuomos sutartį prieš terminą tais atvejais, jei nuomininkas naudoja patalpas ne pagal paskirtį, jei jis tyčia ar dėl neatsargumo blogina patalpų būklę ir, jei jis daugiau kaip tris mėnesius visiškai ar iš dalies nesumoka nuomos mokesčių (sutarties 7.2.p.)
Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Be to, CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
Kaltinamojo ir nukentėjusiosios ginčas yra kilęs išskirtinai civilinių teisinių santykių kontekste. Atsiradusi žala, susijusi su buto būklės pablogėjimu ir bute esančių daiktų sugadinimu, yra tiesiogiai ir vienareikšmiškai susijusi su nuomos sutartimi, joje numatytų kaltinamojo S. I. įsipareigojimų vykdymu. Nė vienas nukentėjusiosios D. G. nurodomas sugadinimas neišeina už nuomos sutarties ribų, todėl už padarytą žalą S. I. taikytina civilinė sutartinė atsakomybė. Šiuo atveju neteisėti S. I. veiksmai pasireiškia sutartinių prievolių pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Jis pažeidė nuomos sutartimi prisiimtas prievoles: saugoti išsinuomotą butą ir jį prižiūrėti (sutarties 5.1.2.p.), savo sąskaita ir jėgomis prižiūrėti patalpas bei jose esančią įrangą, baldus ar kitus daiktus, o jei jiems padaroma žala – ją atlyginti (sutarties 5.1.4.p.) Akivaizdūs ir, be kita ko, paties S. I. pripažįstami sutartinių prievolių pagal nuomos sutartį pažeidimai yra civilinės atsakomybės sąlyga.
Nukentėjusioji neturi jokių kliūčių apginti S. I. neteisėtais veiksmais pažeistas savo teises civilinio proceso priemonėmis pareikšdama civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Vien tai, kad nukentėjusioji to nedaro, niekaip nepagrindžia baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) taikymo kaltinamajam S. I. būtinumo. Minėta, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), kuri naudojama tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl baudžiamosios atsakomybės taikymas šiuo atveju akivaizdžiai pažeistų ultima ratio principą. S. I. išteisintinas, nes nebuvo padaryta nusikalstamos veikos požymių turinti veika (Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.).
Išteisinant kaltinamąjį nurodytais argumentais netenka prasmės nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje sudėties analizė bei kaltinamojo veiksmų vertinimas, tačiau teismas pasisako ir šiuo klausimu.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį svetimo turto sugadinimą (sunaikinimą), kai jo vertė viršija 5 MGL dydžio sumą. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Turto sunaikinimas reiškia neteisėtą poveikį nuosavybės objektui, kai turtas visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį. Turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą veiksmą, kai turtas tik iš dalies gali būti vartojamas pagal paskirtį.
Pagal suformuotą teismų praktiką, kvalifikuojant veiką pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma ne pagal šio turto atkuriamąją vertę, o pagal jo rinkos vertę, buvusią įvykio metu. Asmens atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, kai sugadinto ar sunakinto turto vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (nagrinėjamo įvykio metu 1 MGL buvo 37,66 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (Baudžiamojo kodekso 190 str.). Turto rinkos vertė nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo, įsigijimo kaštus, daikto vertė – pagal didmeninę rinkos, komiso kainą nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016).
Šioje byloje kaltinamajam inkriminuojamo sugadinto turto vertė grindžiama ne turto rinkos verte, o būtent atkuriamąja šio turto verte, t.y. nukentėjusiosios pastangomis atlikto buto remonto išlaidomis, įskaitant nupirktų naujo unitazo ir naujo šaldytuvo kainą (t. 1, b.l. 32, 33,35). Viena vertus, minėta, kad tai nėra tinkamas ir teisingas sugadinto turto vertės nustatymo būdas. Antra vertus, byloje nėra ir duomenų, kurie leistų patikimai pagrįsti kaltinamojo S. I. elgesį kaip nusikalstamą tiek dėl šaldytuvo, tiek dėl unitazo ir sofos-lovos sugadinimo fakto, tiek ir jo tyčios turinio aspektais. Nukentėjusioji parodė, kad po kaltinamojo išsikraustymo jos aptiktas nebeveikiantis, suplėkęs šaldytuvas prieš tai buvo naudojamas 10 metų, taigi akivaizdu, kad jo vertė buvo ženkliai mažesnė, nei pirkto naujo šaldytuvo kaina (141,80 Eur). Teisminio proceso metu išnaudojus visas įrodinėjimo priemonės taip ir nepavyko nustatyti, kokia iš tikrųjų buvo šaldytuvo būklė išsikrausičius kaltinamajam, t.y. ar jis išvis nebeveikė, ar tik buvo ilgai nevalytas, todėl suplėkęs. Byloje nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, apsiribota tik į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo surašymu bei buto fragmentų nufotografavimu, ko pasekoje vietos situacija ir daiktai nebuvo detaliai apžiūrėti bei aprašyti. Tarnybiniame pranešime apie šaldytuvą išvis neužsimenama, jame tik nurodyta, kad bute palikta betvarkė, kad apgadinta siena, įskeltas veidrodis, apgadintas vonios kambarys (t. 1, b.l. 17). Teisme liudijęs iškart po kaltinamojo išsikraustymo nuomoto buto būklę matęs A. S. parodė neatsimenantis kas buvo atsitikę su šaldytuvu. Taigi vertinant, kad šaldytuvas prieš kaltinamajam įsikeliant buvo naudojamas jau ilgą laiką – tai, kad jis buvo rastas galbūt neveikiantis ar juolab dėl ilgo nevalymo buvo suplėkęs, niekaip neįrodo tyčinio šaldytuvo sugadinimo požymio. Iš byloje esančių šaldytuvo nuotraukų (kompaktiniame diske) seka, kad jokių fizinio sugadinimo žymių ant šaldytuvo nėra. Visiškai analogiškai pasisakytina ir dėl unitazo. Unitazo sugadinimo faktas rašytiniuose bylos duomenyse, taip pat ir nuotraukose, apskirtai neužfiksuotas. Nukentėjusioji parodė, kad unitazu nebebuvo galima naudotis, nes neveikė vandens nuleidimo mechanizmas, pats unitazo korpusas viduje buvo suskilęs, be to, unitazas buvo nebeišvalomai užterštas. Liudytojas A. S. parodė, kad neveikė vandens nuleidimo mechanizmas unitazo bakelyje. Byloje buvo kelta versija, kad unitazas galėjo įskilti kaltinamajam arba kažkam kitam galbūt ant jo stojantis ir stengiantis pasiekti virš skalbyklės esantį boilerį, nes šis gedo. Vėl gi, yra visiškai reali tikimybė, kad tiek unitazo bakelio mechanizmo gedimas, tiek unitazo korpuso įskilimas, tiek jo užteršimas tėra galbūt netvarkingo, neatsargaus naudojimo ar nevalyvumo, pagaliau, net ir natūralaus daikto gedimo jam nusidėvėjus požymiai, taigi vien to, kad daiktas tapo nebefunkcionalus savaime nepakanka nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios dėl turto sugadinimo pagrindimui. S. I. dar kaltinamas sofos-lovos sulaužymu (jos vertė išvis nenurodoma). Nukentėjusioji parodė, kad buvo sugadintas sofos-lovos transformavimosi mechanizmas, t.y. iš lovos padėties ji nebesilankstė į sofos padėtį, todėl ją teko išmesti. Liudytojas A. S. parodė, kad sofa-lova buvo tiesiog nutriušusi, nors prieš įsikeliant kaltinamajam ji atrodė labai gražiai. Šioje kaltinimo dalyje patikimų tyčinio turto sugadinimo požymių taip pat nėra, nes natūralu, kad naudojamas daiktas dėvisi, taigi yra visiškai reali tikimybė, kad jis laikui bėgant suges. Vėl gi, daiktų gedimas ar per ankstyvas nusidėvėjimas dėl asmens apsileidimo ir turto netausojimo savaime dar nėra nusikalstamo turto gadinimo požymis. Pažymėtina, kad kaltininko atsakomybę bei jos rūšį turto sugadinimo atvejais, vis dėlto, visų pirma rodo kaltininko tyčios turinys, t.y. turi būti nustatyti akivaizdūs tyčinio turto gadinimo ar naikinimo požymiai. Šiuo atveju nekelia abejonių tik tai, kad kaltinamasis išsinuomoto buto tiesiog visiškai netausojo, jį nugyveno.
Dalyje kaltinimo dėl buto sienų ir įėjimo durų sugadinimo teismas atkeipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos dalykas – turtas - šiuo atveju yra ne, skyrium imant, nukentėjusiosios buto durys, siena, dailylentė ar pan., o pats butas kaip gyvenamasis būstas - kaip konkrečią funkcinę paskirtį turintis objektas. Taigi sugadinto turto (dalyko) mastas pinigine išraiška šiuo atveju yra buto vidutinių rinkos verčių skirtumas, lyginant buto vertes iki kaltinamojo įsikėlimo į butą ir jam išsikėlus. Tikrasis buto sugadinimo mastas pinigine išraiška šioje byloje nenustatytas, nes, kaip minėta, turto vertės grindimas atukiramąja verte (buto remonto išlaidomis) yra iš esmės ydingas ir neteisingas, nes turto vertė negali būti tapatinama su patirta žala ir nuostoliais. Šioje vietoje pažymėtina, kad, vadovaujantis 2005-06-07 LR Nekilnojamojo turto įstatymo 2 str. 9 p. ir 2005-09-29 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1049 patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 17-19 p. nuostatomis, nusatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, į tokius kriterijus kaip nekilnojamojo turto suplanavimas, stilius, dizainas, vidaus apdaila ir kitos individualios savybės, apskritai neatsižvelgiama. Tai reiškia, kad nukentėjusiosios buto vidutinė rinkos vertė nepakito dėl to, kad kaltinamasis jame apgadino sienos fragmentą, sulaužė dailylentę, subraižė sienas ir įėjimo duris (be kita ko, nukentėjusioji nurodė, kad didžiają dalį žalos dėl lauko durų sugadinimo sudaro naujos spynos kaina). Išsikėlus kaltinamajam, nepaisant jo paliktos didelės netvarkos ir, sutiktina, nevalyvam kaltinamajam neadekvačiai butą nugyvenus, vis dėlto, butas neprarado savo funkcinės paskirties - jis nebuvo sugadintas. Išsikėlus kaltinamajam nukentėjusioji, kaip matyti iš atliktų darbų akto (t. 1,b.l. 32) atliko šiek tiek didesnes apimties, tačiau, vis dėlto, tik paprastą buto remontą, kas yra įprasta ir, ką nukentėjusioji teigė dariusi kaskart keičiantis nuomininkams.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, nėra faktinio pagrindo išvadai, kad nukentėjusiosios bute kaltinamojo padaryti sienų, galbūt durų, taip pat dailylentės apgadinimai siekia baudžiamosios atsakomybės mastą.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji D. G. pareiškė kaltinamajam S. I. civilinį ieškinį dėl 2584,35 Eur turtinės ir dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kaip patirta turtinė žala nurodoma: 1934,66 Eur tiesioginės turtinės žalos suma, 266,02 Eur kaltinamojo nesumokėtų nuompinigių suma; 95,77 Eur delspinigių už ne laiku sumokėtą buto nuomos mokestį ir 287,90 Eur skolos už komunalinius mokesčius.
Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio (Civilinio ieškinio išsprendimas) 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas išaiškinant nukentėjusiajai D. G. teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
Dėl išlaidų advokatui
Byloje buvo prašoma nukentėjusiajai D. G. iš kaltinamojo priteisti 1875,75 Eur išlaidų advokato darbui apmokėti. Pateikti atitinkami duomenys apie tai, kad nukentėjusioji už teisines paslaugas ją atstovavusiam advokatui N. K. yra sumokėjusi šią sumą.
Prašymas dėl nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti pripažinimo proceso išlaidomis bei jų išieškojimo iš kaltinamojo S. I., atmestinas, nes šiuo klausimu teismas nusprendžia tik priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje numatyta bendra taisyklė, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis iš išieškotos iš nuteistojo.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir tyrimui reikšmingų daiktų nėra.
Nukentėjusioji, grįsdama jai padarytą neturtinę žalą, kartu su civiliniu ieškiniu teikė duomenis apie savo sveikatos būklę (ligos epikrizių ir išduotų nedarbingumo pažymėjimų kopijas), kuriuos prašė pripažinti neviešais bylos duomenimis. Teismui priimant išteisinamąjį nuosprendį ir dėl to iš esmės nesprendžiant civilinio ieškinio, minėtų dokumentų saugojimas baudžiamosios bylos medžiagoje netenka prasmės, o rūpinimasis šių duomenų neišviešinimu nėra tikslingas, todėl nukentėjusiajai grąžintinos pranešimų kopijos apie 2018 metais jai išduotus nedarbingumo pažymėjimus serija EF Nr. 0999010, serija EF Nr. 1590352, serija EF Nr. 1745267 ir serija EF Nr. 1815528 ir ligos epikrizių kopijos Nr. KISDS18/130 ir KISDS18/74.
Rezoliucinė dalis
Teismas nusprendžia:
S. I. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta šios nusikalstamos veikos požymių turinti veika.
Panaikinti S. I. kardomąją priemonę – dokumento paėmimą. Baudžiamojoje byloje saugomą asmens tapatybės kortelę Nr. 14649297 grąžinti S. I..
D. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Išaiškinti D. G., kad ji turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
D. G. prašymą priteisti jai iš S. I. išlaidas advokato darbui apmokėti, atmesti.
Nukentėjusiosios teiktų prie civilinio ieškinio dokumentų kopijas: pranešimus apie 2018 metais jai išduotus nedarbingumo pažymėjimus serija EF Nr. 0999010, serija EF Nr. 1590352, serija EF Nr. 1745267 ir serija EF Nr. 1815528, epikrizes Nr. KISDS18/130 ir KISDS18/74, grąžinti nukentėjusiajai D. G..
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.