Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-542-1108/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-11-05Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-05
Bylos Nr.
1-542-1108/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15097-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Nukentėjusysis
V. V.
Kaltinamasis
G. V.
Advokatai
Daiva Galdikaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-542-1108/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15097-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.9.9; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Laimai Mickevičiūtei ir Živilei Gedvilaitei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,nukentėjusiajai V. V. ir jos atstovei advokato padėjėjai Daivai Galdikaitei,kaltinamajam G. V. ir jo gynėjui advokatui Albertui Trumpuliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neužregistruotas, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas:

1) 1983 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 147 straipsnio 2 dalį 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Teistumas išnykęs;

2) 1988 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 246 straipsnio 1 dalį 300 Rub bauda. Teistumas išnykęs;

3) 1989 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 246¹ straipsnio 2 dalį, 25¹ straipsnį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Teistumas išnykęs;

4) 1994 m. vasario 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 90 straipsnio 4 dalį 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo basume su 1/2 turto konfiskavimu. Teistumas išnykęs;

5) 2004 m. spalio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pagal 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo paskirtos bausmės atleistas. Teistumas išnykęs;

6) 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, paleistas atlikęs bausmę 2018 m. gegužės 8 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V. 2020 m. balandžio 18 d. apie 14.00-15.30 val., tiksliau teisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,07 promilių girtumas), dešine ranka sugriebdamas savo motinai nukentėjusiajai V. V., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, už kairės rankos žasto srityje ir tyčia ją suspausdamas, po ko, ne mažiau 2 (dviejų) kartų nukentėjusiąją stumdydamas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai, kartu gyvenančiai šeimos narei (motinai) V. V. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiame žaste, kas teismo medicinos eksperto pripažinta nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis G. V. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jokio įvykio nebuvo ir negalėjo būti – pretekstu neteisingai apkaltinti tapo mamos noras iškeldinti jį iš jo namų. 2020 m. balandžio 18 d. rytą grįžo namo. Į butą grįžo su G. K., į kurios nuomojamą butą buvo nuvykęs. Pasiėmė pinigų, telefono kortelę, nuvažiavo į „Lidlą“, o grįžęs papietavo, išgėrė. Pasiūlė mamai prie stalo prisėsti – mama atsisakė, pradėjo blaškytis, galimai dėl vartojamų vaistų ar dėl abstinencijos nuo vaistų. Kartu su juo buvusi G. K. jo mamą nuramino ir išvažiavo namo. Po kiek laiko mama vėl pradėjo blaškytis ir ieškoti E. K.. Paskui išsikvietė policiją – policija jį išvežė į areštinę. Buvo apkaltintas, kad triukšmavo, sukėlė skausmą. Kaltinamasis parodė, kad tą dieną netriukšmavo, alkoholis jo nuotaikos neįtakoja, jis neturi polinkio į agresyvumą. Buvo išgėręs kelias taures vyno. Kai jis valgė ir gėrė vyną, nukentėjusioji sėdėjo prie televizoriaus. Nukentėjusioji pradėjo vaikščioti, kažko ieškoti – bandė į laiptinę be šlepečių ir batų išeiti, bandė eiti prie balkono, tuomet G. K. ją apramino, nuvedė į kambarį, padėjo atsigulti. Jis su liudytoja G. K. yra pora. G. K. matė visą įvykį. G. K. vyno tik paragavo, daug negėrė. Įvykio metu jis (kaltinamasis) mamos nelietė, ar lietė G. K., nežino. K. rankos nukentėjusiajai tikrai nespaudė. Su mama gyvena mamai priklausančiame trijų kambarių bute, kiekvienas turi po atskirą kambarį. Jis negalėjo sužaloti nukentėjusiosios – būna, kad net negali pakelti puodelio ar šaukšto. Nukentėjusiosios tokia oda, kad vos tik kur prisilietus atsiranda mėlynė, todėl galėjo ir pati susižaloti. Dėl G. K. E. K. parašytos žinutės, išsiųstos du kartus, kurioje nurodyta, kad G. smurtauja ir prašoma iškviesti policiją, kaltinamasis parodė, kad taip G. K. tik norėjo paerzinti E. K.. Jokio dujų puškimo nebuvo – paprasčiausiai grįžęs pasipurškė dujų ant delno ir prisidėjo prie nosies. Dujas turi apsaugai nuo šunų. Pasipurškė, kai prisėdo prie stalo – mama tuo metu buvo prie televizoriaus. G. nepastebėjo, kaip pasipurškė. Tą dieną bute buvo tik jis, nukentėjusioji ir G. K., kuri tikrai nukentėjusiosios nestūmė ir jai netrenkė. Jis pats su mama neturėjo jokio fizinio kontakto. Šiuo metu jis niekur nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, o gyvena kartu su savo drauge G. K.. Dėl turimo neįgalumo jis negali greitai judėti, kartais dreba rankos. Pakelti pirkinius gali, bet panešti ne. Silpnos abi rankos. Liudytojas U. – jo sūnus. Su sūnumi susitikdavo retai, sūnus nematė jo ir nukentėjusiosios santykių. Močiutė, t. y. nukentėjusioji, lepina anūką, todėl jis gali kalbėti bet ką. Sūnus nusistatęs prieš jį, nes jis neaugino sūnaus. Be to, sūnus net nematė įvykio. K., U. ir nukentėjusioji meluoja.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti kaltinamojo G. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). 2020 m. balandžio 20 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole (1 t., b. l. 119–120) užfiksuoti G. V. parodymai apie tai, kad anksčiau yra teistas vieną kartą prieš porą metų už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio jam buvo skirta arešto bausmė, kurią atliko. Gauna socialinę pašalpą, apie 120 Eur per mėnesį. Yra nevedęs, šeimos vaikų, neturi. Su įtarimu susipažinęs kaltės nepripažįsta, kadangi fizinio smurto nenaudojo. V. V. yra jo mama. Kartu su ja gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šiame bute gyvena visą gyvenimą. Butas trijų kambarių. Gyvena dviese. Jis turi atskirą kambarį. Sugyveno gerai. Mama moka mokesčius už komunalines paslaugas, maistą perka abu, būna, kad draugė nuperka. Jis stengiasi su mama kuo mažiau bendrauti, kad jai nebūtų progos išprovokuoti konflikto. Jis stengiasi vengti konfliktų su mama, kadangi mama senas žmogus, su ja sunku. Jis vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau saikingai. Maždaug kartą per savaitę pavartoja alkoholinių gėrimų, stengiasi namie nevartoti, kad mama nepriekaištautų. 2020 m. balandžio 17 d. dieną jis išvažiavo iš namų pas draugę švęsti jos gimtadienio, vartojo alkoholinius gėrimus. Namo grįžo kitą dieną, t. y. 2020 m. balandžio 18 d, apie 10.30 val. Grįžo su drauge G. K.. Jis grįžo blaivas. Kartu su G. nuėjo iki „Lidl“ parduotuvės, nusipirko maisto, vyno. Grįžo į namus. Su G. sėdėjo virtuvėje, vartojo parsineštą vyną, siūlė mamai, tačiau mama negėrė. Mamai iš karto nepatiko, kad jis grįžo su G., ir mama nuėjo į savo kambarį. Būnant virtuvėje jam pradėjo bėgti nosis, todėl jis pasiėmė pipirinių dujų balionėlį, skirtą apsaugai nuo šunų, kurias laiko pereinamame kambaryje ant indaujos. Jis dujų papurškė sau į delną ir užsidėjo delną ant nosies, kad tokiu būdu prasivalyti nosį. G. tuo metu buvo su juo virtuvėje. Tuo metu į virtuvę užėjo mama, kuri jį išvadino durniumi ir išėjo. Jis dujų balionėlį pirko maždaug prieš 2-3 metus, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ginklų parduotuvėje, laikė namuose. Jis padarė vaisių-daržovių kokteilį ir pakvietė mamą. Mamai nepatiko kokteilio spalva, todėl apsisuko ir išėjo. G. pradėjo skaudėti skrandį ir ji nuėjo atsigulti pas jį į kambarį – atėjusi mama pradėjo pašaipiai sakyti, kad jo gražuolė guli girta. Tada mama išėjo iš buto. Jis pažadino G. ir jai pasakė, kad mama išėjo iš buto, nes jie girtuokliauja. G. parsivedė mamą į butą, jai viską paaiškino. Tada G. apsirengė ir išvažiavo. Kelintą valandą, nepasakys. Jis išėjo į balkoną parūkyti. Paskui grįžo į butą ir matė, kad namie nėra mamos. Po kurio laiko į namus grįžo mama su policijos pareigūnais. Jis kalbėjo su pareigūnais, kurie pasakė, kad atvyko dėl smurto, konflikto šeimoje. Mama prie pareigūnų sakė, kad pas ją ant kojos bus mėlynė, ji parodys. Daugiau ji nieko nesakė. Ant mamos kūno jokių sužalojimų nematė. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir išsivežė. Su mama jokio fizinio kontakto nebuvo, jis jos nestūmė, jis pats vaikšto su lazdele, pas jį paralyžiuotos kojos, todėl sunkiai vaikšto ir praktiškai nelaiko lygsvaros. Jis mamai už rankos sugriebęs nebuvo, jokiais savo veiksmais jai fizinio skausmo nesukėlė. Kada ir kokiu būdu pas ją atsirado mėlynės, nežino, nematė. Mama nori gyventi viena, kad jo nebūtų, todėl nurodo, kad jis prieš ją smurtauja. Jis anksčiau mamos atžvilgiu nėra smurtavęs. Nėra grasinęs mamai fiziniu susidorojimu. Konfliktų metu gal yra ką pasakęs, kad ji galvą nusisuktų ar pan., tačiau tai nėra rimtai su kažkokiu ketinimu išsakyti žodžiai.

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus kaltinamasis patvirtino jų teisingumą ir nurodė, kad juos duodamas geriau prisiminė aplinkybes, nei teisiamojo posėdžio metu. Papildomai parodė, kad praeityje yra dirbęs su radiotechnikos montavimu, dirbo Kauno vandentiekyje kartu su mama, o nedirba nuo 2013 m., kai pablogėjo sveikata. Šiuo metu gyvena iš 170 Eur socialinės pašalpos, jam padėdavo teta, kuri jau mirusi, padeda draugė, pažįstami. Prie buto išlaikymo neprisidėdavo.

Nukentėjusioji V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko balandžio mėnesį – kaltinamasis iš ryto atėjo su drauge. Iš vakaro jis buvo išėjęs pasveikinti draugės. 18 d. rytą atėjo išgėrę, dar atsinešė vyno butelį. Jie pavalgė, išgėrė butelį ir prasidėjo priekaištai, kad ji yra negera mama, kilo konfliktas. Kaltinamasis atėmė iš jos rankinę, mobilųjį, atjungė laidinį telefoną. Jam užėjo baisus piktumas. Jos rankinę sūnus nusinešė į savo kambarį. Tada ji ir kaltinamasis pradėjo stumdytis. Kaltinamasis stvėrė jai už kairės rankos – ji išsigando, kad nepažeistų stimuliatoriaus, prašė paleisti. Ji išėjo į koridorių – kaltinamasis ją parvilko į namus. Prasidėjo dar aštresnis konfliktas. K. pamačiusi, kad konfliktas rimtas, išvyko namo. Atgavusi rankinę ir mobilųjį ji (nukentėjusioji) išėjo į gatvę, skambino E. ir L.. L. atvažiavo ir tuomet iškvietė policiją. Policija kaltinamąjį išsivežė. Po geros valandos, kai sutvarkė kambarį, pas ją atvažiavo tyrėja, kuriai viską papasakojo. Kreipėsi į medikus, kad užfiksuotų sužalojimus. Išeidamas iš namų kaltinamasis neėmė daiktų – kaip stovėjo, taip ir išėjo. Kaltinamojo rankos stiprios, kai negeria, tai jis vaikšto normaliai. Kaltinamasis iš jos reikalauja pinigų, pastoviai grasina. Pavartojęs alkoholio kaltinamasis tampa agresyvus, prasideda grasinimai ir smurtas. Nors kai būna išgėręs kaltinamasis sunkiai vaikšto, tačiau užėjus pykčio priepuoliui jis daug ką gali padaryti. Ta nebuvo pirmas konfliktas ir ne pirmas kartas, kai kaltinamajam kviesta policija. Kaltinamasis buvo jai stipriai koją sužeidęs. Po įvykio sužalojimus pastebėjo ne iš karto, o kai ruošėsi važiuoti pas medikus apžiūrai. Įvykio dieną buvo per daug susijaudinusi, kad pastebėtų. Su sūnumi konfliktai tęsiasi jau kokie septyneri metai. Nebenori, kad sūnus su ja gyventų. Kaltinamąjį iš savo buto išdeklaravo jau po įvykio 2021 m. rugsėjo 29 dieną. Įvykio dieną su G. K. kontakto neturėjo – prasidėjus piktumams G. K. apsirengė ir išvyko. Kaltinamasis dujas purškė jai (nukentėjusiajai) į akis.

Teisiamojo posėdžio metu 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja G. K. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji jai pažįstami. Kaltinamasis yra jos pažįstamas, o nukentėjusi – jo mama. Anksčiau gyveno kartu su G., o jo mama gyveno kitur. Kartu su nukentėjusiąja švęsdavo Šv. Velykas. Buvo jos (nukentėjusiosios) gimtadienis. Ji alkoholio negali vartoti. G. atvažiavo pasveikinti, atvežė gėlių, atviruką. Išgėrė kavos, arbatos, nealkoholinio šampano. Ryte G. paprašė palydėti jį namo. Pas jį į namus nuvyko po 10 valandos. Ten buvo G. mama. Parduotuvėje G. nusipirko maisto ir vyno butelį. Kai grįžo iš parduotuvės, G. balionėliu pasipurškė delnus, sakė, kad jam tai atkemša nosį. G. atidarė butelį, įpylė mamytei. Mama tik paragavo, negėrė. Ji (liudytoja) išgėrė stikliuką. Sėdėjo, žiūrėjo gyvūnus „Facebook‘e“. Jai pradėjo skaudėti skrandį, todėl apsirengusi nuėjo prigulti. G. padarė arbatos. G. liepė pakviesti mamą, kuri ėjo link balkono. Ji (liudytoja) palydėjo mamą iki jos kambario, jai pačiai jau reikėjo eiti namo. G. mamos rankinukas buvo pereinamam kambaryje – mama paprašė jį paduoti. Padavė jai rankinuką. Nukentėjusioji prašė jos (liudytojos) telefono, po to jį greitai grąžino. Girdėjo, kad nukentėjusioji kalbėjo telefonu, bet nežino, su kuo. Kai G. atsinešė butelį, tai jo mama pasakė: „Tai vėl girtuokliausit?“. Ji (liudytoja) rašė E. K. žinutes, nes E. jai buvo nusibodusi – balandžio 18 d. skambino ir rašė žinutes, visokių dalykų tą dieną prikalbėjo. Balandžio 18 d. daugiau niekas negalėjo paimti jos telefono. Nematė, kad G. temptų nukentėjusiąją už rankos – jis nenulaiko šakutės, puodelio. Paskambino G. ir pasakė, kad jį veža į policiją, klausė G., kas atsitiko. Kai ji (liudytoja) išėjo iš G., tai vyno buvo likę daugiau kaip pusė butelio. Jai žinoma, kad nukentėjusioji vartojo vaistus nuo spaudimo ir raminamuosius – pavartojusi vaistų ji elgdavosi normaliai. Kaltinamojo rankos dreba, nes jam buvęs insultas. Jai apie tai pasakojo G.. Jis taip pat pasakojo apie lygsvaros neišlaikymą.

Teisiamojo posėdžio metu 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje apklaustas liudytoju L. U. sutiko atsakyti į kai kuriuos klausimus ir parodė, kad balandžio 18 d. buvo namuose. Nukentėjusioji paskambino ir pasakė, kad ją vėl skriaudžia kaltinamasis. Susitiko prie „Maximos“. Močiutė pasakojo, kad kaltinamasis jai trenkė, ją tąsė. Nelabai nori kištis į jų konfliktus. Pamatė pareigūnus, paprašė jų pagalbos. Pareigūnai su močiute nuvyko į jos namus. Močiutė pasakojo, kad kaltinamasis jai anksčiau į koją buvo įspyręs, kad ją skriausdavo. Močiutė jam ir draugei skambina ir papasakoja, kai kas nors atsitinka. Pas draugę močiutė, nusiramina. Su močiute tėvas pykstasi, nes jis mėgsta alkoholį, prisiveda draugų, draugių. Įvykio dieną močiutė rodė ant rankos mėlynes. Močiutė aiškino, kad ji paprieštaravo G., tada prasidėjo konfliktas, kaltinamasis trenkė močiutei į krūtinę, kur yra stimuliatorius. Močiutė juo (liudytoju) rūpinosi nuo gimimo, su ja konfliktų nėra buvę. Močiutės bute nėra gyvenęs. Su tėvu yra bendravęs ne daugiau kaip 10 kartų – su juo nepalaiko jokių santykių. Tėvo neapkalba. Jis (liudytojas) vežė nukentėjusiąją pas teismo medikus. Neprisimena, ant kurios močiutės rankos matė mėlynę.

Teisiamojo posėdžio metu 2021 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja E. K. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jos pažįstami. Anksčiau daugiau bendravo su G., o dabar su jo mama. 2020 m. sausio mėnesį jai paskambino ar parašė žinutę kaltinamojo draugė ir paprašė, kad kviestų policiją, nes G. muša mamą. Tuomet ji nieko nedarė. Kitą kartą balandžio mėnesį jai paskambino ar parašė žinutę kaltinamojo draugė ir paprašė, kad kviestų policiją, nes G. muša mamą. Muštynių tarp kaltinamojo ir jo mamos nematė, bet piktumai būdavo – G. pradėdavo mamą keikti dėl to, kad neduoda pinigų. Kad kaltinamasis būtų mušęs mamą, nematė. Mama rodydavo sužalojimus ir sakydavo, kad G. mušė. Po konfliktų namuose nukentėjusioji ateidavo gyventi pas ją. Kaltinamasis ir ją, ir nukentėjusiąją gąsdino, kad išveš į (duomenys neskelbtini). Tik kitą dieną pastebėjo G. rašytas dvi žinutes. G. pati rašė žinutes. Ant nukentėjusiosios kūno matė mėlynes po to, kai jai buvo parašyta žinutė. Jos (liudytojos) santykiai su G. buvo geri – su G. nebuvo konkurentės. Kiek žino, G. skųsdavosi sveikata. G. rankose yra jėgos – jis gali suspausti, pastumti, teko ir jai „gauti į kailį“.

Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų nustatytos ir kitais žemiau nurodytais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

2020 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešęs ir smurtą patyręs asmuo – nukentėjusioji V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai neužfiksuoti. Smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo G. V., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamo asmens būklė akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu: sūnus. Gauti paaiškinimai: 2020 m. balandžio 18 d. apie 18.30 val. prie pareigūnų priėjo moteris V. V., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos sūnus G. V., namuose, apie 18.15 val. adresu (duomenys neskelbtini) stumdė, taip sukeldamas fizinį skausmą, taip pat grasino, kad nužudys, išmes iš balkono iš 8-o aukšto, moteris teigė, kad jai grasinimai atrodo realūs, kadangi sūnus vartoja stiprius alkoholinius gėrimus. Moteris buvo labai susijaudinusi, verkė. Įvykio aplinka tvarkinga. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (1 t., b. l. 12–15).

2020 m. balandžio 18 d. V. V. pareiškime užfiksuoti nukentėjusiosios V. V. parodymai apie tai, kad 2020 m. balandžio 18 d. apie 18.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, jos sūnus G. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiau nei du kartus rankomis ją stumdė, į akis jai pripurškė ašarinių dujų taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prieš ją sūnus smurtauja ne pirmą kartą, tačiau į policiją kreipiasi pirmą kartą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 20).

2020 m. balandžio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. Š. (mirusi 2020 m. rugsėjo 19 d.; 2 t., b. l. 131) parodė, kad V. V. yra jos sesuo dvynė. V. turi sūnų G. V.. V. su sūnumi G. gyvena V. priklausančiame bute. Ji su V. nebendrauja jau daug metų, nuo jos yra atsiribojusi. Su G. bendrauja telefonu. Žino, kad šiame bute anksčiau gyveno G., kol V. gyveno atskirai, o paskui grįžo ir dabar jie gyvena kartu. Butas trijų kambarių, kiekvienas turi savo atskirą kambarį. Apie tai, kaip G. sutaria su mama, ji žino tik iš jo pasakojimų. Kai V. grįžo gyventi į butą, prasidėjo nesutarimai, G. tuo metu gyveno su moterimi, kuri turėjo išsikraustyti. G. jai skųsdavosi, kad mama jo moterį išvaro, klausdavo jos patarimo. Je nelabai norėjo kištis į tuos reikalus. Ji su V. visai nebendrauja, jokio ryšio jos nepalaiko. Apie tai, kaip G. su motina sutaria, kaip jie bendrauja, ar kas jų namuose vyksta, ji nežino. Ji su G. bendrauja tik telefonu, jie nesusitinka, todėl negali pasakyti, ar jis vartoja alkoholinius gėrimus. Praėjusią savaitę jai skambino G. ir papasakojo, kad jį paėmė policiją, neleidžia grįžti į namus, kadangi V. parašė, kad jis ją primušė, pripurškė dujų, nors taip nebuvo. G. sakė, kad jis V. tik pastūmė. Kas ten įvyko ir dėl ko, ji nežino, G. neklausinėjo (1 t., b. l. 51–52).

2020 m. birželio 2 d. akistatos protokole užfiksuota akistata tarp liudytojų E. K. ir G. K.. Akistatos metu E. K. parodė, kad jai G. rašė žinutes, padėkit mamai. Ji tuo metu buvo išvažiavusi į Molėtus ir tų žinučių iš pradžių nepastebėjo. Jas pastebėjo tik kitą dieną, kai ruošėsi išvažiuoti, nes telefono prie savęs neturėjo. Parvykusi paskambino V., o V. jai viską papasakojo. Paskui G. jai perskambino ir pradėjo pasakoti, kaip viskas vyko. G. jai pasakojo, kad G. privertė V. nueiti nupirkti alkoholio ir tada prasidėjo. G. buvo išgėręs. Tada pradėjo kabinėtis prie mamos. G. sakė, kad ji mamą gynė, bet G. paskui pabėgo, o mama liko. Mama išbėgusi iš kambario iškvietė policiją. Ji telefonu kalbėjo su V., kuri taip pat papasakojo, kas vyko. G. atsiuntė jai dvi žinutes, prašė pagalbos. Pirma žinutė „Kvieskit policiją, G. muša mamą ir mane, atėmė telefonus, prašau padėkite mamai jis muša“, antra žinutė „Kvieskit policiją, G. muša mamą ir mane, atėmė telefonus, prašau padėkite mamai jis muša mus“. Bendraujant telefonu, G. patvirtino, kad G. mušė mamą ir ją, ji pabėgo, o mamą ji paliko. Akistatos metu G. K. nurodė, kad patvirtina, jog ji siuntė šias žinutes. Kada G. su mama kambaryje garsiai šnekėjo, „koliojosi“, užsidarė duris, ji girdėjo. Bet peštynių nebuvo, nieko nebuvo. Girdėjo necenzūrinius žodžius. Mama sakė, tu pijokas, ar tu baigsi. Ji būtų įsikišusi, jei būtų buvęs smurtas. Jokio smurto nebuvo. Ji matė, kad G. jau siunta. G. mama paprašė jos telefono, kažką spaudė. V. turėjo ir savo telefoną. Ji pradėjo rašyti tualete, bet G. pradarė duris ir ji baigė rašyti jau lifte. Mama buvo pasakiusi tokius žodžius, kad jai gali būti blogai. Ji paskambinti policijai pati negalėjo, kadangi G. jai būtų išlupęs telefoną. Be to, tuo metu jokio smurto prieš mamą nebuvo. Ji girdėjo, kaip jie šnekėjo, buvo nemalonus pokalbis iš jų abiejų. Šnekėjo pakeltu balsu. G.mama pasakė „man gali būti blogai“, ji tuo metu turėjo išvažiuoti, todėl parašė E.. Ji E. pasitiki, todėl į ją kreipėsi. Būdavo tokių situacijų, kad jei reikia kokios pagalbos susiskambindavo. Jos norėjo, kad G. negertų, būtų normalus gyvenimas šeimoje (2 t., b. l. 45–47).

2020 m. birželio 2 d. akistatos protokole užfiksuota akistata tarp nukentėjusiosios V. V. ir liudytojos G. K.. Akistatos metu V. V. parodė, kad iš ryto pas ją į butą atvyko G. V. ir G. K.. G. K. šventė savo 50 metų. Iš „Lidlo“ atsivežė maisto, vyno. Abudu toliau šventė. Jai pasiūlė paragauti vyno, bet ji atsisakė. Jie išgėrė tą butelį vyno. Po to G. nuėjo atsigulė į G. kambarį ant lovos. Tada G. pradėjo priekabiauti prie jos, kad ji negera, atėmė iš jos telefoną, rankinę, ištraukė laidinį telefoną, kad negalėtų niekam paskambinti. Ji išbėgo į koridorių, jis pradėjo ją tampyti, stumdyti. Ji G. paprašė atiduoti jos rankinę, ji atidavė. G. numetė ant grindų jos mobilų telefoną. G. supyko, puolė G. stumdyti, tampyti – G. tada pasiėmė savo rankinę, paltą ir pabėgo iš buto, o ji liko namie. G. išėjus iš buto, ji su ja nebendravo. Telefonu taip pat jai nerašė ir neskambino. Akistatos metu G. K. parodė, kad ji gimtadienį šventė pas save namie 2020 m. balandžio 17 dieną. Pas V. atvyko 2020 m. balandžio 18 d. apie 10.30 val. Mama sėdėjo viduriniame kambaryje. Su G. nuėjo iki „Lidl“, kur G. nupirko vyno, maisto produktų. Tada grįžo atgal. G. į delną pasipurškė dujų, nes jam buvo užsikimšusi nosis, o mama tuo momentu buvo viduriniame kambaryje. G. pradarė vyno, mamai įpylė, ji paragavo. Jai taip pat įpylė, ji gurkšnį atsigėrė – turi opaligę. Vynas jai buvo neskanus ir ji negėrė. G. įsipylęs išgėrė porą taurių. Jai paragavus vyno, suskaudo skrandį, todėl ji nuėjo prigulti. Ji išgėrė vaistų ir atsigulė pas G. ant lovos. Jai labai skaudėjo. Kai ji išeidinėjo, dar buvo likę pusę butelio vyno. Ji girdėjo, kaip G. su mama kambaryje garsiai kalbėjo, girdėjo G. necenzūrinius žodžius, jie apsižodžiavo, girdėjo jų pokalbį. G. jai pasakė eiti pasižiūrėti ir ji pamatė mamą prie lifto. Atsivedė ją į vidų, palydėjo link kambario, paklausė, kas atsitiko. Tuo momentu G. nesmurtavo. Ji matė, kad G. piktas. Ji nuėjo į tualetą rašyti, nes galvojo, kad bus ne kas. Ji skambinti negalėjo, žinojo, kad G. telefoną atims, nes anksčiau G. buvo sudaužęs jos telefoną. Todėl ji parašė žinutę E., vadinamai J.. Paskui ji išėjo namo, kadangi turėjo atvažiuoti jos sūnus. Klausimas: ar G. iš V. V. buvo paėmęs rankinę, ar jai padavėte rankinę? Atsakymas: kokiu momentu paėmė rankinę, aš nemačiau, rankinė, kurią aš padaviau V., buvo pereinamame kambaryje. Klausimas: ar prie Jūsų stumdė, tampė V.? Atsakymas: ne. Klausimas: ar G. Jus tampė, stumdė? Atsakymas: G. manęs nestumdė, netampė. Klausimas: kodėl Jūs rašėte žinutę E., kurioje nurodėte, kad „G. muša mamą ir mane, atėmė telefonus, kvieskit policiją“? Atsakymas: gal ne taip išsireiškiau, prie manęs mamos nemušė, nelietė. Klausimas: ar V. prašė Jūsų parašyti E.? Atsakymas: tiksliai nepamenu, gal užsiminė, jeigu parašiau. Aš pati būčiau paskambinusi policijai, jei tuo metu būtų reikėję. Klausimas: kada Jūs rašėt žinutę? Atsakymas: teisingai, aš bute negalėjau parašyti, aš norėjau rašyti tualete, bet išgirdusi, kad G. ateina, telefoną paslėpiau. Aš parašiau lifte važiuodama, o „dabaigiau“ taksi. Aš skambinau J., bet ji neatsiliepė, tada nusiunčiau žinutę (2 t., b. l. 50–52).

2020 m. balandžio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1022/2020 (02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2020 m. balandžio 20 d.) nurodyta, kad V. V. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, padarytos kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ir plaštakos pirštai, suspaudžiant žastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi (1 t., b. l. 56).

2020 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota, jog atvykus nurodytu adresu matomas daugiabutis namas. Į laiptinę patenkama per pirmas duris iš kairės pusės. Užlipus laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą, dešinėje pusėje matomos buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Įėjus į butą, patenkama į prieškambarį. Einant tiesiai, patenkama į patalpą Nr. 1. Jos kairėje pusėje matoma spintelė. Dešinėje pusėje prie kairės sienos matoma sofa, prie dešinės sienos matomi fotelis ir staliukas, tiesiai – koridorius. Jo kairėje pusėje matoma patalpa Nr. 2. Jos kairėje pusėje matomi du foteliai, dešinėje pusėje matomas stalas ir lova. Prieškambario kairėje pusėje matomas koridorius, kurio gale virtuvės patalpa. Virtuvės kairėje matomas stalas, dešinėje – virtuvinės spintelės. Daugiau objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nepastebėta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 26–33).

2020 m. gegužės 7 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios V. V. tyrimui pateikto dujų balionėlio apžiūra. Matyti, kad apžiūrimas juodos spalvos dujų balionėlis 11,5 cm aukščio ir 3,4 cm pločio, 50 ml talpos. Dujų balionėlio viršuje juodos spalvos plastikinė dalis su geltonos spalvos purškikliu, apačioje juodos spalvos metalinis konteineris su dujomis. Ant metalinės dalies matomi baltos ir raudonos spalvos užrašai „ANTI-HUND“, „CS/CN“, „Abwehrspray“, kitoje pusėje aiškinamieji užrašai užsienio kalba. Balionėlio viduje yra skystos konsistencijos dujų (1 t., b. l. 58–61).

2020 m. gegužės 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, gautų iš vyriausiosios patrulės S. P. vaizdo registratoriaus, apžiūra. Apžiūrimos šešios skaitmeninės vaizdo įrašų, darytų nuo 2020 m. balandžio 18 d. 18.20 val. iki 19.30 val., kopijos, .MOV formato failai pavadinti „2020_0418_182407_009.MOV“, „2020_0418_183044_010.MOV“, „2020_0418_183545_011.MOV“, „2020_0418_184044_012.MOV“, „2020_0418_184543_013.MOV“ ir „2020_0418_185042_014.MOV“. Vaizdo įrašai peržiūrėti tarnybinio kompiuterio pagalba „Movies & TV“ leistuve. Vaizdo įrašo „2020_0418_182407_009.MOV“ trukmė 03 min. 20 s. Vaizdo įraše užfiksuota daugiabučio namo kieme su policijos pareigūne kalbantis vyras, kuris praneša apie smurtą prieš močiutę. Nurodo, kad sūnus prieš ją nuolat smurtauja, bet sūnų ji pastoviai įsileidžia atgal. Nurodo, kad močiutė nori rašyti pareiškimą, nuveda policijos pareigūnus iki močiutės. Policijos pareigūnė bendrauja su nukentėjusiąja V. V.. Policijos pareigūnė, žymima A, nukentėjusioji V. V., žymima B. A: Laba diena, kas čia atsitiko? B: Nu negaliu gyventi, geria ir geria ištisai, keikiasi, mušasi, nebegaliu jau daugiau, jau kenčiu tiek metų, kad jau. A: O tai šiandien smurtavo prieš Jus? B: Labai, aš tau galvą nukirsiu, aš tau tą, aš tau tą. A: O tai dabar žiūrėkit, Jūs pareiškimą rašytumėt? B: Rašysiu. A: O ką būtent darė Jums? B: Šiandieną tai jis iš vis, nuo vakar girtuoklystės kažkoks jau užėjo jam, kaip sako, daužė, darė, ta baltoji karštligė, kaip vadina. A: O dabar Jums šiandien ką padarė? B: Šiandien atėmė rankinę, atėmė raktus, viską atėmė ir liepė gultis į lovą, tu niekur neišeisi, tai aš šiaip taip pabėgau, šiaip taip pabėgau. A: Ir sakėt grasina, papjaus? B: Grasina ir taip aš tau padarysiu, šitaip, tu būsi tokia, tu būsi anokia. O jis jau turėjo teistumą, aš ne. A: O dabar žiūrėkit, koks čia adresas Jūsų? B: (duomenys neskelbtini) šitas namas skaitosi, tuoj palaukit, (duomenys neskelbtini). A: O butas? B: (duomenys neskelbtini) butas. Policijos pareigūnė nueina prie tarnybinio automobilio informuoti budėtoją apie įvykį. Kitas vaizdo įrašas „2020_0418_183044_010.MOV“ yra ankstesnio įrašo tęsinys. Įrašo trukmė 04 min. 51 sek. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pranešusi apie įvykį policijos pareigūnė grįžta prie nukentėjusiosios V. V. ir pasako, kad nukentėjusioji kartu su pareigūnais važiuos iki namų. Visi sėda į tarnybinį automobilį ir važiuoja. Kitas vaizdo įrašas „2020_0418_183545_011.MOV“ yra ankstesnio įrašo tęsinys. Įrašo trukmė 04 min. 58 sek. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai su nukentėjusiąja išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina į namo laiptinę. Liftu kyla į aštuntą aukštą. Išlipę iš lifto patenka į laiptų aikštelę, nukentėjusioji pirma nueina prie buto durų aikštelės kairėje, atrakina duris ir kartu su policijos pareigūnais įeina į butą. Bute prie galinio kambario durų matyti stovintis įtariamasis G. V., kuris yra pasipiktinęs. Policijos pareigūnai kalbasi su įtariamuoju, paaiškina dėl ko atvyko ir informuoja, kad turi su jais vykti. Įtariamasis atsikalbinėja, paskui policijos pareigūnai jį vedasi link koridoriaus. Veiksmas vyksta viduriniame pereinamame kambaryje, kuriame aplinka tvarkinga. Kitas vaizdo įrašas „2020_0418_184044_012.MOV“ yra ankstesnio įrašo tęsinys. Įrašo trukmė 04 min. 43 sek. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnas palydi įtariamąjį iki koridoriaus, kuriame jis rengiasi, aunasi batus, piktinasi, kad yra sulaikomas. Nukentėjusioji su įtariamuoju kalba dėl jo namuose vartojamo alkoholio. Paskui policijos pareigūnė nukentėjusiąją pasiveda toliau, nueina už pereinamojo kambario kairėje pusėje esantį kambarį. Kambario aplinka tvarkinga. Policijos pareigūnė pasiteirauja, ar ji bus namuose, nukentėjusioji nurodo, kad bus namie. Paskui pareigūnė pasiteirauja ar nevartojusi alkoholio, nukentėjusioji nurodo, kad ne, nurodo, kad iš vis negali vartoti alkoholio. Policijos pareigūnė informuoja, kad nukentėjusioji lauktų tyrėjų. Pereinamajame kambaryje ant spintelės kampe matyti padėtas dujų balionėlis. Įtariamasis policijos pareigūnui aiškina, kad jo mamai šiame trijų kambarių bute neužteko vietos, kad jis atsivežė sugyventinę. Nukentėjusioji pasisako apie jo sugyventinę, įtariamasis jai atsako, iš jų kalbos matyti, kad dėl to tarp jų vyksta nesutarimai. Įtariamasis pasipiktinęs motina. Įtariamasis eina iki savo kambario pasiimti dokumentus. Įtariamasis pasipiktinęs, vartoja keiksmažodžius. Nueina iki savo kambario, kuris yra už pereinamojo kambario dešinėje. Kitas vaizdo įrašas „2020_0418_184543_013.MOV“ yra ankstesnio įrašo tęsinys. Įrašo trukmė 04 min. 57 sek. Vaizdo įraše užfiksuota įtariamasis, kuris kalba su policijos pareigūnais ir piktinasi savo motina. Eina su pareigūnais link koridoriaus ir grįžta atgal užrakinti kambario, motinai pasakius, kad nelįs į jo kambarį, vartoja jos atžvilgiu keiksmažodžius. Įtariamasis kambaryje praranda lygsvarą ir nukrenta ant lovos. Kambarys atrodo tvarkingas. Įtariamasis užrakina kambarį ir su policijos pareigūnais išeina iš buto. Policijos pareigūnė grįžta prie nukentėjusiosios užsirašyti jos telefono numerio, tada kolega pasako, kad reikia paimti įtariamojo vaistus iš virtuvės. Kartu su nukentėjusiąją pareigūnė nueina į virtuvę. Virtuvė atrodo tvarkingai, ant stalo matyti tuščias alkoholio butelis, ant palangės matyti stovintis dar vienas tuščias butelis. Nukentėjusioji iš spintelės paduoda pareigūnei vaistus, ši nueina prie įtariamojo, kuris stovi laiptinėje prie lifto ir parodo, ar tuos vaistus paėmė. Įtariamasis nurodo, kad jam reikia dar kitų, todėl pareigūnė vėl nueina iki virtuvės nukentėjusioji paduoda kitus vaistus, pareigūnė grįžta prie įtariamojo parodo vaistus, jis patvirtina, kad šitie. Kitas vaizdo įrašas „2020_0418_185042_014.MOV“ yra ankstesnio įrašo tęsinys. Įrašo trukmė 02 min. 39 sek. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai su sulaikytuoju įlipa į liftą, nusileidžia į pirmą aukštą, išeina iš laiptinės, sulaikytąjį įsodina į tarnybinį automobilį (1 t., b. l. 70–73).

2020 m. gegužės 21 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota liudytojos E. K. telefone esančios SMS žinutės apžiūra. Apžiūrima išmaniajame mobilaus ryšio telefone „UMI TOUCH“ esanti informacija. Įjungus telefoną, einama į aplanką „Pranešimai“. Tarp visų gautų pranešimų matyti pranešimai, gauti iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pasirinkus iš šio numerio gautus pranešimus, matyti, kad 2020 m. balandžio 18 d. gauti du SMS pranešimai 15.14 val., kurio turinys: „Kvieskit policija G. mušu Mama ir Mane. Ateme telefonus. Prašau padekite Mamai.jis mušu W“ ir 15.16 val., kurio turinys: „Kvieskit policija G. mušu Mama ir Mane. Ateme telefonus. Prašau padekite Mamai.jis musa mus.“ Peržiūrėjus kitas iš šio numerio gautas SMS žinutes matyti 2019 m. sausio 1 d. 17.03 val. gautas SMS pranešimas, kurio turinys: „Su Naujaisiais Metais. Jums linkuu sveikatos.laimes. džiaugsmo. Esant gera moteris.Tik suklydote dar karta. V. G. naudojasi Jūsu gerumu. Tiksliau pinigais. Ir vaišėmis kurias perdavėte .kad atridėkotu gyd. To nebuvo. Jis gėrė su kitame sk. gulinčia paleistuve. Pati lankiau ir užtikau juos abu. Pati buvau kvaila. Pagailėjau .galvojau reikia pagalbos. Jam paleistuviu reikia. Jus gerbiu. Atsiprašau JO Mamos vardu.kad ji negali gyventi savo namuose per jo smurta. Probacijoje kas tris men lankosi. Siandiena Mama sakė.kad ji už smurta iškeldins iš buto. Aš mačiau.kaip ja tase už plauku. mušė. Mama iškvietė policija aš paliūdyjau kaip buvo. Su pagarba.“ (2 t., b. l. 14–17).

2020 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime „Skambučių išklotinių analizės“ užfiksuota liudytojos G. K. naudojamo mobilaus ryšio abonento numerio (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 18 d. laikotarpiu nuo 10.04 val. iki 19.21 val. skambučių išklotinės apžiūra:

14.24 val. išeinantis skambutis į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (taksi iškvietimas), sujungimo trukmė 38 sek., skambučio metu telefono numeris jungėsi prie bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m.;

14.26 val. išeinantis skambutis į E. K. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 20 sek., skambučio metu telefono numeris jungėsi prie bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m.;

14.34 val. išeinantis skambutis į E. K. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 14 sek., skambučio metu telefono numeris jungėsi prie bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m.;

14.40 val. gautas SMS pranešimas iš G. V. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini), telefono numeris jungėsi prie bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m.;

15.09 val. išeinantis praleistas skambutis į E. K. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini), skambučio metu telefono numeris jungėsi prie bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m.;

15.10 val. išeinantis praleistas skambutis į E. K. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini), skambučio metu telefono numeris jungėsi prie bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m.;

15.14 val. išeinantis SMS pranešimas į E. K. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini), telefono numeris jungėsi prie bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m.;

15.16 val. išeinantis SMS pranešimas į E. K. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini), telefono numeris jungėsi prie bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m.;

Liudytojos E. K. naudojamo mobilaus ryšio abonento numerio (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 18 d. laikotarpiu nuo 11.06 val. iki 18.58 val. skambučių išklotinėje nustatyti jungimaisi su G. V. naudojamu mobilaus ryšio abonento numeriu (duomenys neskelbtini), V. V. numeriu (duomenys neskelbtini) ir G. K.numeriu (duomenys neskelbtini):

11.06 val. įeinantis skambutis iš G. V. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 14 sek.;

12.29 val. įeinantis skambutis iš V. V. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 3 sek.;

14.26 val. įeinantis skambutis iš G. K. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 21 sek.;

14.34 val. įeinantis skambutis iš G. K. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 15 sek.;

14.35 val. įeinantis skambutis iš G. V. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 3 sek.;

14.48 val. įeinantis SMS pranešimas iš G. V. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini);

15.14 val. įeinantis SMS pranešimas iš G. K. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini);

15.16 val. įeinantis SMS pranešimas iš G. K. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini);

16.54 val. įeinantis skambutis iš G. V. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 4 sek.;

16.55 val. įeinantis skambutis iš G. V. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 8 sek.;

16.57 val. įeinantis skambutis iš G. V. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 5 sek.;

17.57 val. įeinantis skambutis iš V. V. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 6 sek.;

18.58 val. įeinantis skambutis iš G. V. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 3 sek.;

2020 m. balandžio 19 d. skambučių išklotinėje nustatyti jungimaisi su G. V. naudojamu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), V. V. naudojamu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir G. K. naudojamu telefono numeriu (duomenys neskelbtini):

19.10 val. išeinantis skambutis į V. V. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 321 sek.;

19.15 val. išeinantis praleistas skambutis į V. V. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini);

19.18 val. išeinantis skambutis į V. V. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 535 sek.;

19.27 val. išeinantis praleistas skambutis į V. V. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini);

19.28 val. išeinantis skambutis į V. V. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 106 sek.;

19.30 val. išeinantis skambutis į G. V. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 7 sek.;

19.31 val. išeinantis praleistas skambutis į G. K. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini);

20.34 val. įeinantis skambutis iš G. K. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 2485 sek.;

21.15 val. išeinantis skambutis į G. V. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 6 sek.;

21.16 val. išeinantis skambutis į G. K. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė 98 sek. (2 t., b. l. 38–42).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3788 matyti, kad 2020 m. balandžio 18 d. 19.12 val. G. V. nustatytas 2,07 promilių girtumas (1 t., b. l. 83).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tvirtindamas, kad jis įvykio dieną nukentėjusiosios nemušė, rankos jai nespaudė ir su ja apskritai neturėjo jokio fizinio kontakto. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji jį melagingai apkaltino, nes nori iškeldinti iš buto. Įvykio metu buvo išgėręs tik kelias taures vyno ir alkoholis jo elgesio niekaip neįtakojo. Pati nukentėjusioji tą dieną elgėsi neadekvačiai, greičiausiai dėl vartojamų vaistų ar dėl abstinencijos. Kaltinamasis taip pat parodė, kad jis negalėjo sužaloti nukentėjusiosios dėl savo turimo neįgalumo – būna, kad net negali pakelti puodelio ar šaukšto, o nukentėjusioji galėjo ir pati susižaloti. Tuo tarpu nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išgėrusiam kaltinamajam užėjo piktumas, kaltinamasis atėmė iš jos rankinę, mobilųjį, atjungė laidinį telefoną, tarp jų kilo konfliktas, jiedu susistumdė. Kaltinamasis stvėrė jai už kairės rankos – ji išsigando, kad nepažeistų širdies stimuliatoriaus. Ji išėjo į koridorių, tačiau kaltinamasis ją parvilko į namus. Prasidėjo dar aštresnis konfliktas. Kartu su kaltinamuoju buvusi G. K. pamačiusi, kad konfliktas rimtas, išvyko namo. Nukentėjusioji taip pat parodė, jog atgavusi rankinę ir mobilųjį išėjo į gatvę, skambino E. K. ir savo anūkui, kaltinamojo sūnui, L. U..

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios 2020 m. balandžio 18 d. kilo konfliktas, t. y. dėl paties konflikto fakto, kad iki prasidedant konfliktui kaltinamasis buvo vartojęs alkoholio. Tačiau kaltinamasis ir nukentėjusioji davė skirtingus parodymus apie konflikto eigą, apie smurto naudojimą nukentėjusiosios atžvilgiu konflikto metu. Vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus pažymėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl sprendžiant dėl jų parodymų teisingumo esminę reikšmę turi objektyvūs bylos duomenys. Tokie duomenys užfiksuoti 2020 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2020 m. balandžio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1022/2020 (02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2020 m. balandžio 20 d.).

2020 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota smurtą patyrusio asmens V. V. būsena: didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Ši nukentėjusiosios būsena, nustatyta iš karto po įvykio, patvirtina nukentėjusiosios parodymų apie tai, jog sūnus smurtavo jos atžvilgiu ir ji labai išsigando, apie tai, kad sūnui buvo užėjęs pykčio priepuolis, kad sūnus neleido jai išeiti, o ji norėjo greičiau pasišalinti iš buto, teisingumą. Akivaizdu, kad vien tik žodinis konfliktas be kaltinamojo fizinių veiksmų tokios nukentėjusiosios būsenos nebūtų sukėlęs. Tarnybiniame pranešime nukentėjusiosios būseną apibūdino pareigūnai, neturintys jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. 2020 m. balandžio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1022/2020 (02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2020 m. balandžio 20 d.) nurodyta, kad V. V. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, padarytos kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ir plaštakos pirštai, suspaudžiant žastą – šie duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad kaltinamasis buvo sugriebęs jai už kairės rankos. Specialisto išvadoje nuodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis, konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi (1 t., b. l. 56).

Pažymėtina, kad įvykio metu įvykio vietoje, bute (duomenys neskelbtini), Kaune, be kaltinamojo ir nukentėjusiosios taip pat buvo teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta kaltinamojo draugė G. K.. Nors G. K. duodama parodymus teisme nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su kaltinamojo smurtavimu mamos atžvilgiu, tačiau ji patvirtino nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad įvykio metu iš nukentėjusiosios buvo paimta rankinė – liudytoja parodė, kad nukentėjusioji prašė jos paduoti rankinę ir ji (liudytoja) padavė. Liudytoja paneigė kaltinamojo duotus parodymus apie tai, kad įvykio metu nukentėjusioji elgėsi nenormaliai dėl jos vartojamų vaistų – G. K. parodė, kad pavartojusi vaistų nukentėjusioji elgdavosi normaliai. Be to, iš liudytojos G. K. parodymų matyti, kad konflikto, o tuo pačiu ir smurto priežastimi tapo kaltinamojo vartojamas alkoholis – liudytojos teigimu, nukentėjusioji išsakė priekaištus kaltinamajam, kad bute bus vėl vartojamas alkoholis.

Nustatant įvykio aplinkybes svarbūs ne tik liudytojos G. K. parodymai, tačiau ir įvykio metu jos rašytos SMS žinutės, kurias ji išsiuntė E. K. reaguodama į įvykio metu įvykio vietoje buvusią situaciją. Iš 2020 m. gegužės 21 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad į E. K. mobilųjį telefoną iš liudytojos G. K. telefono numerio 2020 m. balandžio 18 d. buvo atsiųsti du SMS pranešimai. Pirmas SMS pranešimas 15.14 val., kurio turinys: „Kvieskit policija G. mušu Mama ir Mane. Ateme telefonus. Prašau padekite Mamai.jis mušu W“ ir antras – 15.16 val., kurio turinys: „Kvieskit policija G. mušu Mama ir Mane. Ateme telefonus. Prašau padekite Mamai.jis musa mus.“ 2020 m. birželio 2 d. akistatos tarp liudytojų E. K. ir G. K. metu liudytoja G. K. patvirtino, kad tai ji siuntė aukščiau nurodytas žinutes. Šių žinučių turinys patvirtina, kad kaltinamasis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, o taip pat ir nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, kad konflikto metu kaltinamasis iš jos atėmė mobilųjį telefoną. Kaltinamojo ir liudytojos G. K. teiginiai, kad paminėtas žinutes G. K. rašė tik norėdama paerzinti nusibodusią E., kuri jai nuolat skambino ir rašė žinutes bei pavydėjo kaltinamojo, vertintini kritiškai, kaip kaltinamojo siekis sumenkinti šį reikšmingą įrodymą, akivaizdžiai patvirtinantį smurtavimo faktą. Toks liudytojos paaiškinimas ne tik nelogiškas, bet ir neatitinka byloje esančių įrodymų – iš 2020 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime „Skambučių išklotinių analizės“ pateiktų duomenų matyti, kad ne E. K., o pati G. K. rodė iniciatyvą bendrauti su E. K..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje buvo iš esmės vienodi ir logiški. 2020 m. balandžio 18 d. V. V. pareiškime užfiksuoti pirminiai jos parodymai apie tai, kad 2020 m. balandžio 18 d. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, sūnus G. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiau nei du kartus rankomis ją stumdė, į akis pripurškė ašarinių dujų taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Iš 2020 m. gegužės 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos vaizdo įrašų, gautų iš vyriausiosios patrulės S. P. vaizdo registratoriaus, apžiūros duomenų matyti, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio kreipėsi į pareigūnus pagalbos, nurodė, kad turėjo bėgti nuo smurtaujančio neblaivaus sūnaus. Šių savo parodymų nukentėjusioji nekeitė viso proceso metu.

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, tačiau byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo teiginys, kad nukentėjusioji jį apkalbėjo ir melagingai apkaltino siekdama iškraustyti iš buto, vertintinas tik kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad nukentėjusioji, būdama vienintele buto savininke galėjo bet kada kaltinamąjį iškeldinti iš buto ir be baudžiamosios bylos kaltinamajam iškėlimo. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų nukentėjusiosios suinteresuotumą, kad jos sūnui būtų nepagrįstai iškelta baudžiamoji byla. Priešingai – iš liudytojų L. U. ir E. K. parodymų matyti, kad nukentėjusioji ilgą laiką kentė sūnaus girtavimą ir smurtą, dėl to ne kartą yra gyvenusi pas E. K.. Tai leidžia teismui spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju kreipimasis į policiją buvo kraštutinė priemonė, kuria nukentėjusioji pasinaudojo išsigandusi dėl savo saugumo bei gyvybės. Dėl kaltinamojo ir liudytojos G. K. teiginių, kad kaltinamojo sveikata silpna, kad jis neturi rankose jėgos, kad jo rankos nuolat dreba, kad jis negali išlaikyti puodelio rankose, pasakytina, jog pastumti ar sugriebti už rankos garbaus amžiaus mamą, kuriai įstatytas širdies stimuliatorius didelės jėgos nereikia. Tuo tarpu kaip matyti iš paties kaltinamojo į bylą pateiktos 2021 m. spalio 4 d. išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (3 t., b. l. 59), kaltinamasis negali dirbti keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg – darytina išvada, kad kaltinamasis gali dirbti darbus keliant krovinius rankomis iki 15 kg, be to jam leidžiama vairuoti transporto priemones, dirbti su mechaniniai įrenginiais, kur taip pat svarbu rankų jėga. Be to, vertinant kaltinamojo parodymų teisingumą atsižvelgtina ir į tai, kad 2020 m. balandžio 18 d. 19.12 val., t. y. praėjus maždaug keturioms valandoms po įvykio, G. V. nustatytas 2,07 promilių girtumas, kas leidžia manyti, jog įvykio metu jo girtumo laipsnis buvo dar didesnis – teismui kyla pagrįstų abejonių, kad būdamas tokios būklės kaltinamasis tiksliai įsiminė visas aplinkybes, tuo labiau, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė kaltinamasis, jam alkoholio negalima vartoti dėl turimų sveikatos problemų.

Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiosios V. V. atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas, jog smurtavo jos sūnus G. V. (duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad įvykio vietoje buvusi G. K. nukentėjusiosios tikrai nestūmė, rankos nespaudė ir jai netrenkė – šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji). Dėl šio smurto nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl pripažintina, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą savo mamos atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Smurtas prieš nukentėjusiąją buvo vartotas sąmoningai – taip kaltinamasis demonstravo savo nepasitenkinimą dėl jo netenkinančio nukentėjusiosios elgesio, t. y. dėl jos nenoro, kad bute būtų vartojamas alkoholis. Nuketėjusiosios atžvilgiu naudoto smurto pobūdis – moteriai, turinčiai širdies stimuliatorių, sužalota kairė ranka, moteris stumdyta, tempta, leidžia teismui daryti išvadą, kad nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta tyčia. Taip veikdamas kaltinamasis numatė galimus padarinius, t. y., kad moteriai gali būti sukeltas fizinis skausmas arba kad ji gali būti sužalota, nors jų ir nekonkretizavo. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal faktiškai kilusius padarinius.

Kaltinamojo G. V. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios V. V. atžvilgiu požymiai. Kaltinamojo mama, kuri įvykio metu su kaltinamuoju gyveno viename bute, neabejotinai atitinka BK 248 straipsnyje įtvirtintas tiek šeimos nario, tiek artimo giminaičio sąvokas, todėl pripažintina, kad kaltinamojo veika teisinga ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Tačiau atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 7 d. kitų objektų apžiūros protokole pateiktus duomenis, kad vaizdo įrašai, gauti iš vyriausiosios patrulės S. P. vaizdo registratoriaus, buvo daryti laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 18 d. 18.20 val. iki 19.30 val., įvertinęs tai, kad tuo metu nukentėjusioji jau buvo spėjusi pabėgti iš savo buto nuo smurtaujančio sūnaus, buvo spėjusi paskambinti anūkui, kuris atvažiavo iki nukentėjusiosios ir suradęs pareigūnus paprašė pagalbos, o taip pat įvertinęs aplinkybę, kad liudytoja G. K. SMS pranešimus prašydama pagalbos E. K. rašė 2020 m. balandžio 18 d. 15.14 val. bei 15.16 val., teismas sprendžia, kad kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas keistinas iš „apie 18.30 val.“ į „apie 14.00-15.30 val., tiksliau teisminio tyrimo metu nenustatytu laiku“. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo data nesikeičia – keičiamas tik jos padarymo laikas. Keičiama aplinkybė, t. y. įvykio laikas, buvo tiriama bei nustatinėjama teisiamojo posėdžio metu, šis pakeitimas neturi esminės reikšmės kaltinamojo veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl toks kaltinamojo akto tikslinimas kaltinamojo padėties nepablogina ir yra galimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje net nebuvo ginčijama aplinkybė, kad kaltinamasis prieš įvykį vartojo alkoholį, kad buvo nusipirkęs vyno, be to, kaltinamojo neblaivumo laipsnis užfiksuotas pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3788 – 2020 m. balandžio 18 d. 19.12 val. G. V. nustatytas 2,07 promilių girtumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis. Konfliktą ir kaltinamojo agresiją bei smurtą sukėlė nukentėjusiosios nenoras, kad namuose būtų vartojamas alkoholis. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Dėl bausmės paskyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam G. V. įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Veikos didesnį pavojingumą rodo tai, kad smurtauta prieš dėl savo garbaus amžiaus negalinčią pasipriešinti moterį jos pačios namuose. Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis praeityje yra teistas šešis kartus, paskutinį kartą – 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, paleistas atlikęs bausmę 2018 m. gegužės 8 d. ir šis teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 93–99). Kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 90–92). G. V. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nėra registruotas (1 t., b. l. 89), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 87). Spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. nustatytas 55 procentų netektas darbingumas (3 t., b. l. 58), antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (3 t., b. l. 60–61).

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu G. V. jau buvo paskirta arešto bausmė, tačiau jos atlikimas nesustabdė kaltinamojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant minimalų 3 (trijų) mėnesių šios bausmės terminą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas G. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 18 d. 18.50 val. (1 t., b. l. 132–133) iki 2020 m. balandžio 20 d. 14.00 val. (1 t., b. l. 134–135), t. y. dvi paros, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms (BK 66 straipsnis).

BK 75 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu) nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Nors kaltinamasis turi neišnykusį teistumą, tačiau ne už smurtinį nusikaltimą. Šiuo metu G. V. gyvena su savo drauge G. K. jos nuomojamame bute, o teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad jau išdeklaravo kaltinamąjį iš jai priklausančio buto (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame ir buvo padaryta nusikalstama veika. Kaltinamajam gyvenant skyrium nuo mamos, nelikus pagrindo grįžti gyventi į mamos butą, kaltinamasis nebeturės galimybės smurtauti prieš nukentėjusiąją. Teismas mano, kad ne tik paminėtos aplinkybės, bet ir suvokimas, jog naujos nusikalstamos veikos padarymas gali sąlygoti tai, kad jis bus pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paskatins kaltinamąjį iš esmės pakeisti gyvenimo būdą ir toliau gyventi be teisės aktų pažeidimų. Paminėtų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus G. V. nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į kaltinamajam skiriamą minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą, nustatytinas minimalus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.

Pripažinus, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo mamą, t. y. savo šeimos narį ir artimąjį giminaitį, jam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kartu su bausme yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 3 dalis, BK 72¹ straipsnis). Kaltinamasis įpareigotinas 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu. Iki nustatyto termino pabaigos kaltinamajam draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. V.. Nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, kadangi nukentėjusioji iki šiol jaučia nesaugumą dėl sūnaus prieš ją panaudoto smurto, teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad tai buvo ne pirmas atvejis, kai sūnus smurtavo ir kad nenori, jog kaltinamasis gyventų pas ją bute.

Kartu su bausme taip pat yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, BK 72² straipsnis). BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Į byla pateiktas nukentėjusiosios atstovės advokato padėjėjos Daivos Galdikaitės prašymas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo G. V. nukentėjusiosios V. V. naudai 550 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 24). Prašyme nurodoma, kad ši suma advokato padėjėjai buvo sumokėta už konsultavimą (30 min.), už susipažinimą su bylos medžiaga (1 val.), už pasiruošimą bylos nagrinėjimui (2 val.) ir už atstovavimą teisiamajame posėdyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. Prie atstovės prašymo pridedamas 2020 m. spalio 28 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1061467, išrašytas 150 Eur sumai (3 t., b. l. 25), 2020 m. liepos 27 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1061444, išrašytas 250 Eur sumai (3 t., b. l. 26) ir 2021 m. birželio 4 d. sąskaitos išrašo kopija, patvirtinanti 150 Eur sumokėjimą pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį (3 t., b. l. 27). Nors pinigus advokato padėjėjai faktiškai perdavė ir pervedė nukentėjusiosios anūkas L. U., tačiau teismui nekyla abejonių, kad pinigai atstovei už suteiktas teisines paslaugas buvo sumokėti būtent nukentėjusiosios pavedimu. Be to, atstovė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusioji sunkiai vaikšto, todėl nukentėjusiosios duotus pinigus už suteiktas teisines paslaugas jai į kontorą atnešdavo ne pati nuketėjusioji, o L. U., kuris, kad močiutei nereikėtų eiti iki advokato padėjėjos darbo vietos, paskutinį kartą už močiutę sumokėjo pavedimu. Atitinkamai, aplinkybė, kad pinigus už suteiktas teisines paslaugas advokato padėjėjai faktiškai perdavė ir pervedė nukentėjusiosios pavedimu kitas asmuo nesudaro pagrindo atsisakyti priteisti nukentėjusiajai jos turėtas išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

Teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios išlaidos yra pateisinamos siekiu apginti savo procesines teises ir teisėtus lūkesčius. Akivaizdu, kad advokato padėjėjos pagalba vyresnio amžiaus nukentėjusiajai baudžiamajame procese, kuriame kaltinamasis yra jos sūnus, buvo ypatingai svarbi. Atsižvelgtina ir į tai, kad bylos nagrinėjimas teisme užtruko ilgiau nei metus laiko, buvo atliekamas išsamus įrodymų tyrimas, nuketėjusiosios atstovė aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad 550 Eur suma nelaikytina per didele atsižvelgiant į advokato padėjėjos atliktą darbą. Kita vertus, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo galimybė susirasti darbą ir dirbti yra ženkliai apribota – jam nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. nustatytas 55 procentų netektas darbingumas ir antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis turėjo išsikraustyti iš nukentėjusiajai priklausančio buto, kuriame ilgą laiką gyveno, ir savo būsto neturi. Įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo priteistina suma išlaidoms dėl advokato padėjėjos paslaugų padengti mažinama iki 400 Eur. Vadovaudamasis aukščiau minėta BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, nukentėjusiosios išlaidas advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti 400 Eur sumoje teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia jas iš kaltinamojo G. V..

Kiti klausimai

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. V. (1 t., b. l. 140–141) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 142–143) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Byloje esanti kompaktinė plokštelė su vyriausiosios patrulės S. P. vaizdo registratoriaus Nr. B0F1EC60939E vaizdo įrašų kopijomis (1 t., priedas Nr. 1) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pakeisti kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo laiką iš „apie 18.30 val.“ į „apie 14.00-15.30 val., tiksliau teisminio tyrimo metu nenustatytu laiku“.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo G. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 18 d. 18.50 val. iki 2020 m. balandžio 20 d. 14.00 val., t. y. dvi paras, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) kaltinamajam G. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktais, 3 dalimi, BK 72¹ straipsniu, BK 72² straipsniu, kaltinamajam G. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- įpareigojimą 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, uždraudžiant kaltinamajam bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. V.;

- įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nukentėjusiosios V. V. turėtas išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai byloje apmokėti 400 Eur sumoje pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo G. V. nukentėjusiosios V. V. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) turėtoms advokato padėjėjos teisinių paslaugų teikimo išlaidoms padengti.

Kaltinamajam G. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Byloje esančią kompaktinę plokštelę su vyriausiosios patrulės S. P. vaizdo registratoriaus Nr. B0F1EC60939E vaizdo įrašų kopijomis (1 t., priedas Nr. 1) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė