Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Jolantos Malijauskienės (komisijos pirmininkė ir pranešėja),

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovei A. R. ir I. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d. neįtraukimo į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valdybos 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. TE-623 „Dėl vidaus tarnybos majoro A. G. vidaus tarnybos ir priedui už tarnybos Lietuvos valstybei stažo paskaičiavimo“ (1 t., b. l. 21) nustatytas 25 m. 3 mėn. 28 d. vidaus tarnybos stažas ir stažas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pensijai skirti. Pareiškėjas kreipėsi į Skyrių su 2017 m. lapkričio 20 d. prašymu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo (1 t., b. l. 107–109). Gavęs pareiškėjo prašymą, Skyrius raštu „Dėl A. G. dokumentų pareigūnų ir karių valstybei pensijai skirti“ (1 t., b. l. 22) grąžino Valdybai pareiškėjo tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 3-5-2023 (1 t., b. l. 27–30), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas vidaus tarnybos sistemoje ištarnavo 25 m. 3 mėn. 28 d. ir prašė Valdybos nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis į pareiškėjo tarnybos laiką buvo įskaitytas pareiškėjo darbo laikas nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. Valdyba, atsižvelgusi į šį Skyriaus raštą, priėmė 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. TE-701 (1 t., b. l. 23), kuriuo pakeitė pareiškėjo stažą vidaus tarnybos sistemos pareigūno pensijai skirti į 22 m. 8 mėn. 23 d. Valdyba 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 3-5-2375 (3.7.-5) „Dėl patikslintos informacijos pateikimo“ (1 t., b. l. 92) pateikė Skyriui patikslintus duomenis dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, t. y. 2017 m. gruodžio 20 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 3-5-2376 (1 t., b. l. 93–96), kuriame nurodyta, kad pareiškėjo vidaus tarnyboje ištarnautas laikas yra 22 m. 8 mėn. 23 d., į kurį neįskaitytas laikotarpis nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. Skyrius skundžiamu Sprendimu 1 (1 t., b. l. 8) skyrė pareiškėjui 357,20 Eur pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą per mėnesį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. neterminuotai. Sprendimu 1 konstatuota, kad pareiškėjo ištarnautas laikas 22 m. 8 mėn. 27 d. Nesutikdamas su tokiu Sprendimu 1, pareiškėjas su skundu (1 t., b. l. 9–14) kreipėsi į VSDFV, prašydamas panaikinti skundžiamą Sprendimą 1 ir, į pareiškėjo tarnybos laiką įtraukus laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. bei atitinkamai perskaičiavus pareiškėjui tenkančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, priimti naują sprendimą. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė skundžiamą Sprendimą 2 (1 t., b. l. 15–16), kuriuo konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Sprendimą 1, todėl reikalavimas panaikinti Sprendimą 1 ir įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d. atmetamas kaip nepagrįstas.

Administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos, įvertinant byloje surinktus įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje nurodytas taisykles. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, įrodymais administracinėje byloje laikytini visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėdamas administracinę bylą, teismas yra saistomas proceso normų, be kita ko, įtvirtintų ABTĮ 56 straipsnyje, todėl nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas vertina byloje surinktų įrodymų visumą, neišskirdamas atskirų įrodymų prieš kitus byloje surinktus įrodymus (pvz. vertindamas tiek rašytinius, tiek žodinius įrodymus).

Vadovaudamasi ABTĮ 56 straipsniu, teisėjų kolegija įvertino byloje pateiktus rašytinius bylos duomenis (1 t., b. l. 113–117, 125–147), kuriais nustatyta, kad pareiškėjo tarnybos lape nurodyta, jog pareiškėjas 1994 m. liepos 7 d. priimtas dirbti Šalčininkų rajono priešgaisrinės tarnybos prie Policijos komisariato viršininko pavaduotoju ir Šalčininkų priešgaisrinės dalies viršininku. Vidaus reikalų ministerijos 1997 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 139 „Dėl etatų pakeitimo“ (1 t., b. l. 24–25), kuris įsigaliojo 1997 m. gegužės 2 d., įsakyta likviduoti Priešgaisrinės apsaugos departamento, be kita ko, Šalčininkų rajono priešgaisrinę tarnybą prie PK bei Priešgaisrinės apsaugos departamento, be kita ko, Šalčininkų rajono priešgaisrinės tarnybos prie PK Šalčininkų miesto priešgaisrinę dalį. Vidaus reikalų ministerijos 1997 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 140 „Dėl etatų pakeitimo“ (1 t., b. l. 26), kuris įsigaliojo 1997 m. gegužės 2 d., įsakyta patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naujai steigiamų padalinių etatus, t. y. Šalčininkų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies. Atitinkamai nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d. dirbo Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šalčininkų rajono priešgaisrinės tarnybos prie PK viršininko pavaduotoju, o po aptartos pertvarkos 1997 m. rugpjūčio 6 d. buvo paskirtas dirbti Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šalčininkų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies viršininko pavaduotoju. Toliau pareiškėjas dirbo Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šalčininkų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies viršininko pavaduotoju, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šalčininkų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies viršininko pavaduotoju, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotoju ir iki pat atleidimo iš valstybės tarnybos dirbo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotoju. Kaip matyti, pareiškėjas nuo 1994 m. liepos 7 d. nuolat dirbo toje pačioje priešgaisrinės apsaugos įstaigoje, tose pačiose pareigose (viršininku ir pavaduotoju), jo tarnybos metu keitėsi tik institucijos pavadinimas. Pareiškėjas statutiniu tarnautoju tapo tik 1997 m. rugpjūčio 6 d., kai priešgaisrinės apsaugos įstaigos buvo sukarintos, t. y. įvykus aptartai pertvarkai, kuri visiškai nepriklausė nuo pareiškėjo valios.

Nagrinėjamu atveju ginčas keliamas dėl laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. neįskaitymo į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti. Tačiau, kaip patvirtina rašytiniai bylos duomenys, pareiškėjas toje pačioje priešgaisrinės apsaugos įstaigos institucijoje ir tose pačiose pareigose dirbo nuo 1994 m. liepos 7 d., t. y. iki 1995 m. sausio 1 d. ir po 1995 m. sausio 1 d., tačiau pareiškėjas statutiniu tarnautoju tapo tik 1997 m. rugpjūčio 6 d., kai įvyko pareiškėjo darbovietės reorganizacija ir priešgaisrinės apsaugos įstaigos tapo sukarintomis institucijomis. Kad į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti buvo įskaitytas laikotarpis nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 1995 m. sausio 1 d. patvirtina skundžiamame Sprendime 1 nurodytas pareiškėjo ištarnautas laikas ir rašytiniai duomenys, kuriais remdamasis Skyrius priėmė skundžiamą Sprendimą 1.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju faktinė bylos situacija iš esmės atitinka pareiškėjo skunde nurodyto LVAT 2017 m. kovo 27 d. sprendime išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A-2211-602/2017 faktinę situaciją, t. y. šiuo atveju susidarė tokia situacija, kad į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra įskaičiuotas laikotarpis nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 1995 m. sausio 1 d. (už darbą, kai pareiškėjas dirbo Šalčininkų rajono priešgaisrinės tarnybos prie Policijos komisariato viršininko pavaduotoju ir Šalčininkų priešgaisrinės dalies viršininku) ir laikotarpis nuo 1997 m. rugpjūčio 6 d. iki 2017 m. spalio 31 d. (už darbą, kai pareiškėjas dirbo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotoju), tačiau nėra įskaitytas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d., kai pareiškėjas iš esmės ėjo tas pačias pareigas nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 2017 m. spalio 31 d., kai buvo atleistas iš valstybės tarnybos. Kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį atliko tokias pačias funkcijas, jos visą laiką buvo identiškos, tęsiant tarnybą toliau toje pačioje vidaus reikalų sistemos struktūroje, patvirtino teismo posėdyje ne tik liudytojas, bet ir trečiojo suinteresuoto asmens Valdybos atstovės. Tokia faktinė situacija leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas iš esmės faktiškai nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 2017 m. spalio 31 d. dirbo statutinio pareigūno darbą. Todėl, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, nemato pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuotos praktikos analogiškos faktinės situacijos atveju, ir sprendžia, kad ginčo laikotarpis, t. y. nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d. (ne iki 1997 m. rugpjūčio 6 d., kaip nurodyta skunde, nes rašytiniais duomenimis patvirtina, kad 1997 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas buvo paskirtas statutiniu tarnautoju ir 1997 m. rugpjūčio 6 d. buvo įskaityta į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti), turi būti įskaitytas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra aktualus Konstitucinio Teismo, išnagrinėjusio Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies konstitucingumo klausimą, 2017 m. sausio 25 d. nutarime Nr. KT1-N1/2017, pateiktas išaiškinimas, kad Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijos 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis išaiškinimas patvirtina tai, kad Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto išimtis netaikytina tais atvejais, kai asmuo siekia įskaityti laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti po 1995 m. sausio 1 d. iki jo paskyrimo statutiniu pareigūnu. Šiuo atveju susidarė kitokia faktinė situacija.

Dėl išdėstytų motyvų pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai, skundžiami Sprendimai panaikinami ir Skyrius įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjui skiriamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį ir grąžinti susidariusį įsiskolinimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d.

Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados.

Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Aktualus teisinis reguliavimas nustatytas ABTĮ 6 skyriuje „Bylos nagrinėjimo išlaidos“, CPK 98 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, atlygintinos tik tiesiogiai su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (žr. 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Išaiškinta, kad sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Kad prašomos priteisti išlaidos buvo realiai patirtos, turi įrodyti pareiškėjas (žr. 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-176-602/2017 ir kt.). Pralaimėjusiai šaliai nesutinkant su prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu, ši turi pateikti aiškų ir vienareikšmį bylos vertinimą jos sudėtingumo aspektu, nes tik abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga ir pan. priteistinos sumos dydžio mažinimui įtakos neturi, ypač nesant akivaizdžių bylinėjimosi išlaidų neprotingumą pagrindžiančių aplinkybių (žr. LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-935/2011).

Nagrinėjamu atveju pateikta 2018 m. gegužės 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. JS/18-22 (2 t., b. l. 29), kurioje nurodyta, kad 320,00 Eur mokėtini už skundo parengimą. Kad sąskaita už teisines paslaugas apmokėta patvirtina Swedbank mokėjimo nurodymas (2 t., b. l. 30). Taip pat pateikta 2018 m. liepos 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. JS/18-28 (2 t., b. l. 32), kurioje nurodyta, kad 320,00 Eur mokėtini už skundo parengimą. Kad sąskaita už teisines paslaugas apmokėta patvirtina Swedbank mokėjimo nurodymas (2 t., b. l. 34). Taip pat pateikta 2018 m. rugpjūčio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. APJ18001 (2 t., b. l. 33), kurioje nurodyta, kad 60,00 Eur mokėtini už atstovimą teismo posėdyje. Kad sąskaita už teisines paslaugas apmokėta patvirtina sąskaitos išrašas (2 t., b. l. 75). Šiuo atveju pareiškėjas pateikė pirminį skundą, tačiau nustačius, kad byla nebus tinkamai išspręsta pagal pirminį skundą, pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti skundą. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už patikslinto skundo parengimą priskirtinos prie skundo parengimo išlaidų. Vadinasi, spręstina, ar pareiškėjui priteistina 640,00 Eur už skundo parengimą ir 60,00 Eur už atstovavimą teisme.

Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punkte nustatyta, kad už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 884,80 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Vadinasi, maksimali priteistina suma už skundą būtų 2 212,00 Eur. Skyrius nesutinka su prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, kadangi mano, kad bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamojoje byloje iš esmės susidarė dėl pareiškėjo atstovo (advokato) kaltės, kadangi jis pateikė netinkamą pirminį skundą ir ne pats, o teismo buvo įpareigotinas jį patikslinti. Vadovaudamasi maksimaliais teisinių paslaugų dydžiais, nurodytais Rekomendacijose, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, taikomus nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį ir įvertinusi Skyriaus argumentus dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų mažinimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjas už patikslintą skundą prašo tokios pat sumos kaip ir už skundą, nors patikslintame skunde iš esmės nebuvo nurodytos naujos aplinkybės, nebuvo pateikta detalesnė argumentacija dėl susidariusio ginčo, o iš esmės buvo įgyvendinta teisė patikslinti skundą tam, kad nagrinėjama byla būtų tinkamai išspręsta, pagrindžia prašomų bylinėjimosi išlaidų neprotingumą, pareiškėjo siekį pasipelnyti ir piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Todėl atsižvelgus į tai, nors prašoma priteisti suma neviršija maksimalios, ji mažintina iki 400,00 Eur. Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą taikomas 0,1 koeficientas. Vadinasi, maksimali priteistina suma už vieną atstovavimo teisme valandą būtų 88,48 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą įvyko teismo posėdis, kuris truko 5 min. 10 sek. (nuo 9⁴³ val. iki 9⁴⁹ val.) ir kuriame, be kita ko, dalyvavo pareiškėjo atstovas advokatas, o 2018 m. rugsėjo 11 d. administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą įvyko teismo posėdis, kuris truko 24 min. 55 sek. (nuo 8³⁴ val. iki 8⁵⁹ val.) ir kuriame, be kita ko, dalyvavo pareiškėjo atstovas advokatas. Viso teismo posėdžiai užtruko 30 min. 5 sek. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 min. atmetama, 30 ir daugiau min. laikoma kaip valanda. Vadinasi, pareiškėjui turi būti priteisiama už vieną atstovavimo teisme valandą. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija maksimalios priteistinos sumos už vieną atstovavimo teisme valandą, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma 60,00 Eur suma už atstovavimą priteistina iš Skyriaus.

Viso iš Skyriaus pareiškėjo naudai priteistina 460,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. VPE_SP6E-9, panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2746, įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d. įskaityti į pareiškėjo ištarnautą laiką pensijai skirti, įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių perskaičiuoti pareiškėjui skiriamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių grąžinti susidariusį įsiskolinimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d.

Priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pareiškėjo A. G. naudai 460,00 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.