Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Edita Jusevičienė Administracinio teisės pažeidimo byla

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. sausio 9d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, dėl kurio priimtas nutarimas – R. U. (suinteresuotas asmuo) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2016 m. kovo 1 d. suinteresuotas asmuo R. U. kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatą pranešdama apie tai, kad jai važiuojant automobiliu, jį vairuojant ir prasilenkiant su krovininiu automobiliu, iš pastarojo iškrito medžio šaka, kuri atsitrenkė į jos vairuoto automobilio priekinį stiklą ir jį sudaužė. Po to atsidarė jos vairuoto automobilio variklio dangtis ir ji sustojo. Apsisukusi ji pasivijo minėto krovininio automobilio vairuotoją ir sustabdžiusi jį papasakojo apie šį įvykį.

3. Institucija atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Šioje byloje nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nė vienam asmeniui nebuvo inkriminuotas konkretus administracinis teisės pažeidimas ir nė vienas asmuo nebuvo pripažintas padaręs kokį nors administracinį teisės pažeidimą, todėl 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 2 ir 7 straipsnių prasme, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui su visais pakeitimais bei papildymais netekus galios, tolesnis procesas šioje byloje turi vykti pagal ANK.

6. Apygardos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

7. ANK 569 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareikšti savo nuomonę dėl įrodymų galios, tačiau nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

8. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė ir išvardijo visus reikšmės teisingam bylos išsprendimui turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Apylinkės teismo argumentai dėl duomenų vertinimo nekelia abejonių, nes duomenų patikimumas buvo patikrintas teisminio proceso metu. Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl apygardos teismas jų nekartoja.

9. Suinteresuotas asmuo R. U. tvirtina, kad įvykio metu pirmiausiai jos vairuoto automobilio valytuvą sugadino ir priekinį stiklą išdaužė iš sunkvežimio, su kuriuo ji prasilenkė, iškritusi medžio šaka (gabalas) ir tik po medžio šakos (gabalo) smūgio į jos vairuotą automobilį atsidarė automobilio variklio dangtis, kuris taip pat trenkėsi į priekinį stiklą. Tačiau tokia apeliantės versija tikėti nėra pagrindo.

10. Vertindamas suinteresuoto asmens R. U. teiginį – tai, kad iš sunkvežimio iškrito medžio šaka (gabalas) ir atsitrenkė į jos vairuoto automobilio stiklą – apygardos teismas pažymi, jog iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad apeliantės nurodytas sunkvežimis įvykio metu vežė apvaliąją medieną. Šis krovinys buvo pritvirtintas patikimai, visa mediena sutvirtinta saugos diržais, palaidų rąstų ar kitokių medienos dalių (šakų ir pan.) nėra (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 10, 19–22, 30 b. l.). Sunkvežimio vairuotojas tiek tyrimo metu, tiek apylinkės teisme nuosekliai tvirtino, kad prieš išvažiuodamas jis visada apžiūri krovinį, sutvirtina jį apsaugos diržais, todėl iš jo vairuoto sunkvežimio iškristi niekas negalėjo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 14, 43 b. l.). Įvykio metu sunkvežimis vežė pakankamai didelius ir nemažai sveriančius medienos rąstus, todėl nors vienam iš jų iškritus ir apgadinus suinteresuoto asmens R. U. vairuotą automobilį (jo stiklą ar kėbulą), būtų matyti aiškios ir ryškios tokio apgadinimo žymės – labai konkrečios ir ribotos lokalizacijos automobilio kėbulo arba stiklo įlinkimo žymės, įlinkusios iš sunkvežimio iškritusio daikto judėjimo kryptimi, priešinga įvykio metu suinteresuoto asmens vairuoto automobilio judėjimo krypčiai, t. y. „į vidų“, arba kiauryminės priekinio automobilio stiklo pažeidimo žymės. Tačiau tokių žymių, būdingų iš priepriešine kryptimi važiuojančio automobilio iškritusio kokio nors daikto padarytiems automobilio kėbulo ar priekinio stiklo apgadinimams, ant apeliantės vairuoto automobilio nerado nei automobilį apžiūrėję policijos pareigūnai, nei draudimo ekspertas, jų nematyti ir fotonuotraukose (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-3-857/2016 (II-11-847/2016), 13, 17–18, 31–37, 56–69 b. l.). Apygardos teismas ypatingai atkreipia dėmesį į tai, jog daiktas, galėjęs apgadinti suinteresuoto asmens R. U. automobilį, rastas nebuvo.

11. Vertindamas kitą apeliantės teiginį – tai, kad jos vairuoto automobilio variklio dangtis atsidarė nuo iš sunkvežimio iškritusios medžio šakos (gabalo) smūgio į valytuvą ir priekinį stiklą, apygardos teismas pažymi, jog tvarkingo automobilio priekinis stiklas ir valytuvai su variklio dangčiu neturi jokių bendrų konstrukcinių sprendimų, jie nėra tarpusavyje sujungti ir nėra tiesiogiai priklausomi vieni nuo kitų, todėl tvarkingo automobilio variklio dangtis negali savaime atsidaryti vien tik nuo smūgio į priekinį stiklą ir valytuvą. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 14 d. ekspertizės akte Nr. 11-1836(16) nurodyta, jog tinkamai veikiantis variklio dangčio užraktas užtikrina patikimą variklio dangčio užfiksavimą ir savaiminis jo atsidarymas nuo vėjo gūsių, pašalinių objektų smūgių į kėbulą, kelio nelygumų, net ir nestiprių susidūrimų su kliūtimi negalimas.

12. Visi pirmiau nurodyti duomenys vienareikšmiškai paneigia suinteresuoto asmens R. U. versiją apie tai, kad, pirmiausia, iš sunkvežimio, su kuriuo ji prasilenkė, iškrito medžio šaka (gabalas) ir, antra, jos automobilio variklio dangtis galėjo atsidaryti nuo medžio šakos (gabalo) smūgio į jos vairuoto automobilio valytuvą ir priekinį stiklą. Tokia suinteresuoto asmens pateikta versija prieštarauja byloje esančiais objektyviais duomenimis nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Todėl Institucija 2016 m. spalio 31 d. nutarimu visiškai pagrįstai ir teisėtai dėl minėto įvykio nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o apylinkės teismas skundžiama nutartimi minėtą nutarimą paliko nepakeistą.

13. Skunde apeliantė nesutinka su pirmiau paminėtu ekspertizės aktu ir ginčija jo patikimumą. Tačiau minėtą ekspertizę atliko ekspertas, turintis reikiamas žinias ir didžiulę darbo patirtį šioje srityje (jis turi aukštąjį inžinierinį išsilavinimą, eismo įvykių tyrimo, transporto trasologijos eksperto kvalifikaciją ir 31 metų ekspertinio darbo stažą). Ekspertizės atlikimo metu jam buvo pateikti visi reikiami dokumentai ir duomenys, kuriuose buvo užfiksuoti visi suinteresuoto asmens automobilio apgadinimai, papildomų duomenų pateikti ekspertas neprašė. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad minėtą ekspertizę atlikęs ekspertas turėjo pakankamai duomenų apie suinteresuoto asmens automobilio apgadinimus. Susipažinus su pačiu ekspertizės aktu apygardos teismui nekilo jokių abejonių dėl šią ekspertizę atlikusio eksperto žinių, jo profesionalumo, o taip pat ir paties akto išsamumo. Savo skunde suinteresuotas asmuo abejoja atliktos ekspertizės išsamumu iš esmės tik dėl to, kad negalėjo užduoti ekspertui klausimo, ar medžio gabalas galėtų sudaužyti automobilio stiklą. Tačiau, kaip jau buvo paminėta pirmiau, tiek medžio dalis (rąstas, šaka ir pan.), tiek kitas daiktas, priklausomai nuo jo dydžio, masės, poveikio jėgos stiprumo ir kitų svarbių dalykų, gali apgadinti automobilio kėbulo dalis palikdamas atitinkamai tik jam pačiam būdingus pėdsakus (žymes). Jokių kitų pagrįstų duomenų, kurie leistų nors kiek suabejoti atlikta ekspertize ir jos patikimumu, suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad eismo įvykio ekspertizė buvo atlikta išsamiai, jos išvados laikytinos patikimomis, todėl tenkinti apeliantės prašymą ir, panaikinus skundžiamą nutartį, skirti papildomą ekspertizę pagrindo nėra.

14. Apygardos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, jog įtarti buvus pažeidimą bei konkretų asmenį, jog jis šį pažeidimą padarė, nuspręsti dėl atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, dėl teisenos nutraukimo yra pažeidimus tiriančių ir nagrinėjančių pareigūnų kompetencija. Jei medžiagoje yra pakankamai reikšmingų duomenų nebūtina daryti to, ko reikalauja proceso šalys (pavyzdžiui, atlikinėti tam tikrus tyrimo veiksmus) vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto pažeidimus tiriančių ir nagrinėjančių pareigūnų, jeigu jų įsitikinimas, vadovaujantis medžiagoje esančia duomenų visuma, yra kitoks. Taip pat, įrodinėjimo procesas turi prasmę tik tada, kai jį vykdant yra manoma, kad bus išaiškintas pažeidimas ir jį padariusiam asmeniui bus pritaikyta įstatyme numatyta sankcija, šis procesas negali būti begalinis. Priešingu atveju įrodinėjimas taptų beprasmis administracinės teisenos tikslų prasme ir reikštų betikslį lėšų bei proceso dalyvių laiko švaistymą, o tam tikrais atvejais galėtų būti vertinamas ir kaip neteisėtas žmogaus teisių suvaržymas. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad apeliantės vairuoto automobilio apgadinimai yra kokios nors neteisėtos veikos pasekmė, todėl panaikinti skundžiamą nutartį, grąžinti bylą iš naujo tirti Institucijai ir pavesti jai atlikinėti kokius nors procesinius veiksmus (pavyzdžiui, atlikti eksperimentą, dar kartą apžiūrėti automobilį ir jo variklio dangčio užraktą ir pan.) tam, kad būtų patvirtintas iš esmės tas pats rezultatas, nėra jokios prasmės.

15. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs visus bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu apygardos teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas tinkamai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Byloje esantys duomenys nepatvirtina suinteresuoto asmens R. U. versijos, kad jos vairuotas automobilis buvo apgadintas dėl neteisėtos veikos, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį nepakeistą ir asmens, dėl kurio priimtas nutarimas – R. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.