- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- eI3-4455-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02504-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Pareiškėjas
- D. V.
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. skunde prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2020 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 68-49, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (28.1) FR0682-182 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, sumažinti papildomai apskaičiuotus 3 313,51 eurų GPM delspinigius ir paskirtą baudą iki minimalaus dydžio (10 proc.).
Nurodo, kad pareiškėjui, pateikus 2015–2017 m. mokestinio laikotarpio metines pajamų deklaracijas (GPM308 forma), dėl iš mažosios bendrijos „Antus“ gautų palūkanų pajamų, gautų kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų bei iš užsienio įmonių gautų dividendų, susiformavo 81 017 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) prievolės. MB „Antus“ 2016 m. balandžio 29 d., 2017 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. gegužės 2 d. mokėjimo pavedimais už pareiškėją į biudžetą sumokėjo jo 81 017 Eur GPM prievolę pagal jo pateiktas 2015–2017 m. metines pajamų deklaracijas (GPM308 forma). Būtent šias lėšas mokesčių administratorius siekia apmokestinti, nurodydamas, kad jos yra pareiškėjo gautos pajamos iš paskirstytojo pelno, todėl privalo būti apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu. Mokesčių administratorius, išdėstęs įvairias su GPM prievolėmis ir jų apmokėjimu nesusijusias aplinkybes, nurodo, kad MB „Antus“ už pareiškėją sumokėjus jam susiformavusias GPM prievoles, buvo siekta mokestinės naudos, todėl mokestinio patikrinimo metu buvo pritaikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 10 ir 69 straipsniai ir nuo MB „Antus“ už pareiškėją į biudžetą sumokėto GPM apskaičiuotas papildomai mokėtinas GPM.
Teigia, kad Inspekcija plečiamai aiškina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, nurodydama, kad tik nuo pajamų, gautų natūra, sumokėtas GPM nepriskiriamas gyventojo pajamoms ir kad kiekviena konkreti situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusių santykių esmę, jų susitarimų turinį. GPMĮ nėra nustatyta jokių apribojimų dėl 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų taikymo, t. y. nėra nustatyta apribojimų dėl pajamų rūšies ir kilmės, nuo kurių apskaičiuotas kito asmens lėšomis sumokėtas GPM, dėl sumokėto GPM dydžio, santykių su vienetu, kuris už gyventoją sumoka GPM, ir kitų apribojimų, taip pat nėra nustatyta, kad pajamomis, gautomis natūra, nelaikomas tik toks GPM, kuris apskaičiuotas nuo gyventojui išmokėtų pajamų, gautų natūra. GPMĮ yra aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyta, kad pajamomis, gautomis natūra, nepripažįstama kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas GPM, ši teisės norma yra imperatyvi ir negali būti aiškinama kitaip. Be to, siekdamas konkrečiai situacijai taikyti MAĮ 69 straipsnio nuostatas, mokesčių administratorius turi neginčijamais įrodymais pagrįsti, kad mokesčių mokėtojo viešai deklaruojama ūkinės operacijos atlikimo forma neatitinka realaus turinio. Nagrinėjamu atveju tiek atliktos ūkinės operacijos turinys, tiek jų formali išraiška buvo ta pati – buvo sumokėtas į biudžetą GPM ir po šiuo veiksmu nebuvo slepiamos jokios kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, todėl šiuo atveju mokesčių administratorius MAĮ 69 straipsnio nuostatas taiko nepagrįstai.
Pažymi, kad mokesčių administratoriaus nurodomos aplinkybės, kurios neva įrodo mokestinės naudos siekimą, pareiškėjo teigimu, neturi jokios įtakos vertinant jo mokestines prievoles, susijusias su GPM prievolės įvykdymu. MB nariai patys sprendžia, kaip naudoti įmonės pelną, mokėti dividendus MB nariams ar ne, jokie teisės aktai neįpareigoja juridinių asmenų gautą pelną privalomai išmokėti savo akcininkams ar pajininkams. Be to, Inspekcija mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad nors MB „Antus“ turėjo daug nepaskirstytojo pelno, tačiau iki 2018 m. neturėjo pakankamai lėšų, kad galėtų išmokėti tokio dydžio dividendus savo nariams. Atsižvelgę į tai ir į MB „Antus“ tolesnius veiklos sprendimus, susijusius su jos veiklos plėtra, turto įsigijimu ir susijusių įmonių finansavimu, MB „Antus“ nariai priėmė sprendimą nemokėti dividendų. Tačiau priimtas sprendimas nemokėti dividendų jokiu būdu negali būti vertinamas kaip aplinkybė, įrodanti, jog tokiu sprendimu buvo siekta mokestinės naudos. Dėl atliktų GPM mokėjimų datų nurodo, kad mokėjimai buvo atlikti per GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies nustatytą terminą, t. y. iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos. Todėl, pareiškėjo teigimu, aplinkybė, jog MB „Antus“ už jį atliko mokėjimus 2016 m. balandžio 29 d., 2017 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. gegužės 2 d., nepatvirtina, jog buvo siekiama mokestinės naudos.
Taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog MB „Antus“ lėšomis už pareiškėją sumokėto GPM dydis sudaro 76 proc. visų MB „Antus“ lėšomis sumokėtų bendrijos narių GPM prievolių sumų ir yra artima pareiškėjo įnašų į MB „Antus“ dydžiui (80 proc.), neįrodo, jog jis siekė mokestinės naudos, nes MB „Antus“ už pareiškėją sumokėjo visą jam apskaičiuotą GPM prievolę pagal jo pateiktas metines pajamų deklaracijas. Todėl tai, kad už pareiškėją sumokėtos GPM prievolės procentinė išraiška yra artima jo įnašų į MB „Antus“ dydžiui, yra tiesiog sutapimas. Pažymi, kad MB „Antus“ už pareiškėją sumokėtas GPM nėra priskiriamas jo pajamoms, todėl tiek MB „Antus“, tiek pareiškėjas šių lėšų neturėjo deklaruoti pateiktose deklaracijose. Nurodo, kad buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, nes jis tikėjosi, kad, MB „Antus“ už jį įvykdžius jam tenkančias GPM prievoles, šis sumokėtas GPM nebus laikomas jo pajamomis, kaip yra įtvirtinta GPMĮ.
Taip pat prašo atleisti nuo GPM delspinigių ir sumažinti paskirtą baudą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Inspekcija, vadovaudamasi turinio viršenybės prieš formą principu, pagrįstai MB „Antus“ sumokėtą pareiškėjo turimą GPM prievolę prilygino jo iš MB „Antus“ gautoms išmokoms iš paskirstytojo pelno (dividendams).
Šalies argumentai
Paaiškina, kad pareiškėjas nepagrįstai skunde prašo taikyti GPMĮ 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kadangi jos vykstančio mokestinio ginčo nereglamentuoja ir šiam mokestiniam ginčui netaikytinos. Atlikęs pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir pritaikęs turinio viršenybės prieš formą principą mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas gavo pajamų iš paskirstytino pelno (dividendų), kurios buvo pareiškėjui išmokėtos GPM prievolių apmokėjimo pavidalu, todėl tokiu atveju nėra pagrindo taikyti GPMĮ 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto teisės normos, kadangi šioje byloje aptariama teisinė situacija apskritai nėra siejama nei su pajamų natūra apmokestinimu, nei su GPMĮ 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta teise kito asmens lėšomis sumokėti pareiškėjo pajamų mokestį.
Pažymi, kad, remiantis patikrinimo metu surinktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, galima konstatuoti, jog pareiškėjas iš susijusios įmonės MB „Antus“ GPM prievolių sumokėjimo pavidalu 2016–2018 m. gavo 81 017 Eur pajamų iš paskirstytino pelno (dividendų), jų nedeklaravo ir nuo jų nesumokėjo GPM. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu, naudojasi įstatymo suteikta teise vertinti mokesčių mokėtojo veiklos turinį ir neatsižvelgti į formalią jos išraišką. Jei mokesčių mokėtojas nesutinka su šia mokesčių administratoriaus išvada, pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalį, jam kyla pareiga ją paneigti. Tačiau mokesčių mokėtojui nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiškinimų, kontrargumentų teikimu, mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius leistinus įrodymus, kurie suponuotų priešingą išvadą, nei daro mokesčių administratorius (LVAT 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-1299-556/2017). VMI nuomone, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pagrįstas išvadas apskaičiuojant pareiškėjo mokestines prievoles.
Taip pat nurodo, kad nėra teisinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bei sumažinti paskirtą baudą.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjų skundus prašo jų skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas, jo atstovas iš esmės skundą palaikė, prašė jį patenkinti remdamiesi iš esmės skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasis iš esmės atsiliepimuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl nurodymų pareiškėjui sumokėti į biudžetą 12 135 eurų GPM bei su šiuo mokesčiu susijusias delspinigių ir baudų sumas, skundžiamais teritorinio ir centrinio mokesčių administratorių sprendimais konstatavus, kad MB „Antus“ lėšomis už pareiškėją sumokėta fiziniam asmeniui susidariusi GPM prievolė (2016 m. – 64 500 Eur, 2017 m. – 6 791 Eur, 2018 m. – 9 726 Eur dydžio) laikytina pareiškėjo 2016–2018 m. faktiškai gautomis pajamomis iš paskirstytojo pelno (dividendais), teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad Inspekcija atliko pareiškėjo laikotarpio nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. GPM mokesčio patikrinimą ir surašė 2020 m. vasario 26 d. patikrinimo aktą Nr. (28.1)-FR0680-129. Inspekcija 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (28.1)-FR0682-181 patvirtino pareiškėjui surašytą patikrinimo aktą. Papildomai apskaičiavo 3 313,51 eurų GPM delspinigių ir paskyrė 20 proc. GPM baudą – 2 427 eurus. Inspekcija nustatė, kad pareiškėjas pateikė 2015–2017 m. metines pajamų deklaracijas (forma GPM308), kuriose nuo iš Lietuvos ir Rusijos ūkio subjektų gautų pajamų apskaičiavo 81 017 eurų GPM prievolę. Nustatyta, kad pareiškėjo GPM deklaracijose deklaruotą GPM prievolę savo lėšomis sumokėjo MB „Antus“. Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atkūrusi tikrąsias ūkinių operacijų aplinkybes, patikrinimo akte konstatavo, jog MB „Antus“ lėšomis už pareiškėją sumokėta fiziniam asmeniui susidariusi GPM prievolė (2016 m. – 64 500 Eur, 2017 m. – 6 791 Eur, 2018 m. – 9 726 Eur) laikytina pareiškėjo 2016–2018 m. faktiškai gautomis pajamomis iš paskirstytino pelno (dividendais), t. y. pareiškėjas iš susijusios įmonės MB „Antus“ GPM prievolių apmokėjimo forma 2016–2018 m. gavo 81 017 Eur pajamų iš paskirstytino pelno (dividendų), kurių nedeklaravo ir nuo kurių nesumokėjo GPM. Vadovaudamasi GPMĮ 2, 3, 5, 8, 21, 27 straipsnių nuostatomis, Inspekcija dėl šio pažeidimo pareiškėjui apskaičiavo 12 135 Eur mokėtino GPM. Vadovaudamasi GPMĮ 36 straipsnio bei MAĮ 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už laiku nesumokėtą GPM Inspekcija pareiškėjui priskaičiavo 3 313,51 Eur GPM delspinigių. Vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio nuostatomis ir, nustačiusi atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, Inspekcija pareiškėjui skyrė 20 proc. dydžio 2 427 Eur GPM baudą.
Siekiant tinkamai atskleisti šios įstatymo nuostatos turinį pirmiausia primintina, kad mokestiniuose teisiniuose santykiuose yra labai svarbus bendrasis sąžiningumo principas, be kita ko, reikalaujantis mokesčio mokėtojo atidumo, rūpestingumo bei draudžiantis piktnaudžiauti teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-715/2013). MAĮ 69 straipsnio 1 dalis pirmiausia ir apima piktnaudžiavimo teise atvejus ir yra skirtas mokestiniuose teisiniuose santykiuose užtikrinti draudimo piktnaudžiauti teise laikymąsi, šiuo tikslu eliminuodama mokesčių mokėtojų galimybę įgyti nepagrįstą mokestinę naudą.
LVAT praktikoje suformuotos MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimo ir taikymo taisyklės: 1) siekiant konkrečiai situacijai taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas, sudarydamas atitinkamus sandorius ar vykdydamas tam tikras ūkines operacijas, siekė vienintelio tikslo – gauti mokestinę naudą, o pagrįsti tvirtinimą, kad sandoriai sudaryti siekiant mokestinės naudos, privalo mokesčių administratorius; 2) taikant turinio viršenybės prieš formą principą, iš esmės yra atliekamas konkretaus mokestinio teisinio santykio dalyvio veiklos turinio vertinimas. Šis veiklos vertinimas atliekamas siekiant ne sukurti, pakeisti ar panaikinti mokestinius teisinius santykius, t. y. santykius, kurie yra reguliuojami mokesčių įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų, bet siekiant tinkamai kvalifikuoti nustatytas tikrąsias teisiškai reikšmingas aplinkybes, tokiu būdu atskleidžiant realiai atsiradusius ir egzistuojančius mokestinius teisinius santykius (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-517-442/2017).
Nustatyta, kad MB „Antus“ veikė pelningai, turėjo sukaupto nepaskirstytojo pelno, tačiau nuo įregistravimo iki 2018 m. bendrijos nariams pelno neskirstė. Pareiškėjas, būdamas MB „Antus“ narys (akcininkas), negalėjo nežinoti apie MB „Antus“ veiklos rezultatus bei galėjo daryti įtaką narių (akcininkų) priimamiems sprendimams dėl dividendų paskirstymo. Pareiškėjas UAB „Antus“ akcijas įsigijo praėjus 1 dienai (t. y. 2014 m. lapkričio 18 d.) po to, kai UAB „Prenta“ išmokėjo UAB „Antus“ dalį dividendų už 2013 m., o praėjus ne visam mėnesiui (t. y. 2014 m. gruodžio 10 d.) nuo UAB „Antus“ akcijų įsigijimo UAB „Antus“ akcininkai nusprendė pertvarkyti UAB „Antus“ į mažąją bendriją „Antus“. MB „Antus“ nariams patvirtinus bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektus (sprendimai priimti 2016 m. balandžio 25 d., 2017 m. balandžio 28 d., 2018 m. balandžio 30 d.), per kelias dienas MB „Antus“ savo lėšomis apmokėjo bendrijos nario pareiškėjo GPM prievoles (GPM sumokėti 2016 m. balandžio 29 d., 2017 m. gegužės 2 d., 2018 m. gegužės 2 d.). MB „Antus“ metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir pelno paskirstymo projektų tvirtinimo dienomis paskirstytinas MB „Antus“ pelnas atitinkamai sudarė: 2016 m. balandžio 25 d. – 7 567 115 Eur, 2017 m. balandžio 28 d. – 8 784 543 Eur, 2018 m. balandžio 30 d. – 9 170 954 Eur. Minėtų sprendimų priėmimo dienomis MB „Antus“ turimos piniginės lėšos buvo tokios: 2016 m. balandžio 25 d. – 133 762,22 Eur, 2017 m. balandžio 28 d. – 1558,28 Eur, 2018 m. balandžio 30 d. – 109 709,01 Eur. Didžiąją dalį šių banko sąskaitoje turimų piniginių lėšų MB „Antus“ panaudojo bendrijos narių GPM prievolėms sumokėti. MB „Antus“ neturėjo samdomų vadovų (ne bendrijos narių), sprendimus sumokėti MB „Antus“ lėšomis bendrijos nariams pareiškėjui ir D. Č. suformuotas GPM prievoles priėmė tie patys bendrijos nariai D. Č. ir pareiškėjas.
Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 4 punktą, mažosios bendrijos pelno dalis, skirta mažosios bendrijos nariams, paskirstoma kiekvienam nariui proporcingai jo įnašo dydžiui. Pareiškėjo įnašas (11 584,80 Eur) į MB „Antus“ sudaro 80 proc. visų bendrijos narių įnašų sumos (14 481 Eur), o už pareiškėją 2016–2019 m. MB „Antus“ lėšomis sumokėto GPM suma (365 087 Eur) sudaro 76 proc. visų MB „Antus“ lėšomis sumokėtų bendrijos narių GPM prievolių sumų (479 829 Eur), t. y. už pareiškėją sumokėtų GPM sumų proporcija (76 proc.) yra artima jo įnašui į MB „Antus“ (80 proc.). MB „Antus“ sumokėtos GPM sumos už pareiškėją pagal jo pateiktas metines pajamų deklaracijas (forma GPM308) nedeklaruotos MB „Antus“ teiktose 2016 m. ir 2017 m. gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčių mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymose (forma FR0471) bei 2018 m. metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312), išskyrus tai, kad metinėje pelno deklaracijoje (PLN204) įtrauktos į neleidžiamus atskaitymus. Pats pareiškėjas 2016 m. gegužės 6 d., 2017 m. gegužės 2 d., 2018 m. gegužės 23 d. teiktose 2015–2017 m. metinėse pajamų deklaracijose (forma GPM308) taip pat nedeklaravo kito asmens lėšomis sumokėtų pajamų mokesčio sumų.
Tad nesutiktina su pareiškėju, kad mokesčių administratorius be teisinio pagrindo taikė MAĮ 69 straipsnį, kadangi kaip nustatyta esant pelningai MB „Antus“ veiklai formaliai per priimtus įmonės viduje dalyvių sprendimus jos nariai neišmokėjo dividentų (pelno dalies), siekdami išvengti jų apmokestinimo GPM, tačiau realiai uždirbtas pelnas visgi buvo paskirstytas tarp įmonės dalyvių pagal jiems priklausančią dalį įmonėje, sumokant už juos esamas GPM prievoles biudžetui. Pažymėtina, kad jokio kito teisinio ar ekonominio pagrindo komercine veikla besiverčiančiam juridiniam asmeniui apmokėti kito asmens prievoles nenurodyta ir nenustatyta. Vienintelis nurodytų sandorių, kuriais suprantamos tiek įvykusios ūkinės operacijos, tiek ir įmonės viduje priimti jos dalyvių sprendimai, tikslas buvo jos dalyvių siekis išsimokėti dividendus nemokant GPM. Taip pat dividendų išmokėjimo požymius atitinka ir jų kasmetinis išmokėjimo periodiškumas, nustačius įmonės praeitų metų finansinius rodiklius ir veiklos pelningumą. Taip pat pažymėtina, kad būtent MB „Antus“ dalyviai, įskaitant pareiškėją, buvo tie asmenys, kurie sudarė nurodytus sandorius arba priėmė lemiamus sprendimus dėl jų. Sutiktina, kad įmonės gali nuspręsti netgi esant pelningiems ūkiniams metams nemokėti dalyviams dividentų ir neskirstyti pelno, tačiau kaip nustatyta šiuo atveju de facto įmonės dalyviai „atgavo“ jiems priklausančią paskirstytino pelno dalį sumažėjusių prievolių biudžetui forma, t. y. realiai apmokėjo pareiškėjas savo prievolę biudžetui savo lėšomis o ne kito asmens lėšomis.
Pareiškėjas skunde teigia, kad iš MB „Antus“ gautos pajamos turi būti laikomos jo gautomis pajamomis natūra ir turėtų būti taikomas GPMĮ 9 straipsnio 1 dalies 5 punktas šių sumų neapmokestinant GPM.
GPMĮ 2 straipsnio 15 dalyje yra paaiškinta, kas yra laikoma pajamomis natūra. Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.
Atkreiptinas dėmesys, jog, pagal GPMĮ 5 straipsnio 1 dalį, pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos (pajamos apima ir pajamas natūra, kaip jos apibrėžtos GPMĮ 2 straipsnio 15 dalyje). Pagal GPMĮ 8 straipsnio 1 dalį pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Atitinkamai pajamos GPM objektu nagrinėjamu atveju laikomos jų gavimo momentu. Pagal GPMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pajamų, išskyrus pozityviąsias pajamas bei priskiriamas Europos ekonominių interesų grupės pajamas, gavimo momentu laikomas momentas, kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos.
Nagrinėjamu atveju sutiktina su VMI sprendimu, kad pareiškėjas mokestinę naudą gavo 2016–2018 metais, t. y. laikotarpiais, kada MB „Antus“ už jį sumokėjo susidariusį 81 017 Eur įsiskolinimą VMI pareiškėjui skirtais dividendais (pelno dalimi). Nesutiktina su pareiškėju, kad šiuo atveju jam turėtų būti pritaikyta GPMĮ 9 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nes mokesčių administratorius pagrįstai taikė turinio viršenybės prieš formą principą ir nustatė, kad pareiškėjas gavo pajamų iš paskirstytino pelno (dividendų), jos buvo išmokėtos GPM prievolių apmokėjimo pavidalu, t. y. pareiškėjas turėtą įsiskolinimą VMI padengė savo lėšomis. Nurodyta nuostata taikytina tais atvejais, kai MAĮ 69 str. pagrindu nenustatoma, jog sudarytais sandoriais ar atliktomis ūkinėmis operacijomis buvo iškreiptos ar nuslėptos aplinkybės, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą. Taip pat šiuo atveju nenustatyta, kad aukščiau aprašyti sandoriai (ūkinės operacijos) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nei mokesčių administratoriaus nustatytą vienintelį tikslą – gauti mokestinės naudos, nemokant GPM nuo įmonės išmokėtų dividendų (pelno dalies). Pareiškėjas, neigdamas mokesčių administratoriaus nustatytą vienintelį tikslą (gauti mokestinės naudos nemokant mokesčio), nenurodo kitokių ūkinių operacijų ir vidinių sandorių tikslų. Tai, kad pagal GPMĮ nėra draudžiama pajamų mokestį į biudžetą sumokėti kito asmens lėšomis, nereiškia, kad, atkūrus tikrąsias aplinkybes, negali paaiškėti, kad po kito asmens lėšomis mokamu gyventojų pajamų mokesčiu negali būti paslėptas dividendų asmeniui išmokėjimas, atitinkamai asmens gautos pajamos.
Vien bendro pobūdžio konsultacijos dėl GPMĮ 9 str. nuostatų aiškinimo įmonei suteikimas, nesudaro pagrindo teismui vertinti aukščiau aprašytų faktinių aplinkybių ir spręsti kitaip, kadangi konsultacija nebuvo suteikta pareiškėjui, taip pat konsultacijos metu nebuvo žinota apie pagrindą taikyti MAĮ 69 str. ir nebuvo atliktas išsamus mokestinis patikrinimas. Nustačius, kad prievolę biudžetui pareiškėjas apmokėjo savo lėšomis, o ne kito asmens, nebuvo teisinio pagrindo taikyti išimties iš GPM mokėjimo. Mokesčių administratoriaus išvada dėl tikrojo ginčo sandorio (ūkinės operacijos) turinio yra pagrįsta tinkamu faktinių aplinkybių vertinimu ir pakankamais įrodymais po atlikto išsamaus visų faktinių aplinkybių, susijusių su aptariamais sandoriais ir ūkinėmis operacijomis, mokestinio patikrinimo ir įvertinimo.
Pareiškėjas taip pat prašo atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principu.
Pažymėtina, kad nors MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, dėl kurių mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo delspinigių ir (ar) baudų mokėjimo, vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas mokėtojų atleidimo nuo delspinigių ir baudų prašymus, vadovaujasi ne tik MAĮ įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių (baudų) pagrindais, bet ir laikosi pozicijos, kad, sprendžiant mokėtojų atleidimo nuo apskaičiuotų baudų ir delspinigių klausimus, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus. Reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudų, delspinigių) klausimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažįsta ir tokias aplinkybes kaip mokestinio patikrinimo, mokestinio ginčo trukmė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad mokestinis patikrinimas pradėtas 2018 m. liepos 3 d. (pavedimas tikrinti Nr. (9.6) FR0773-1334), baigas 2020 m. vasario 26 d. (surašytas patikrinimo aktas). Mokestinis patikrinimas sustabdytas nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. vasario 20 d. dėl informacijos gavimo iš užsienio valstybių mokesčių administratoriaus ir kitų asmenų, pratęstas nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. kovo 4 d. papildomai gautai informacijai įvertinti dėl pareiškėjo mokesčių bazės nustatymo, sustabdytas nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. liepos 28 d. negavus iš užsienio valstybių institucijų informacijos, kuri turėjo įtakos pareiškėjo gautų pajamų vertinimui, pratęstas nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. dėl gautos informacijos įvertinimo ir patikrinimo atlikimo, sustabdyta nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. vasario 21 d. dėl duomenų, pagal 2019 m. rugpjūčio 9 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (28.1) FR0698-25 iš mokesčių mokėtojo bei informacijos iš kitų fizinių ir juridinių asmenų, kurie turi įtakos mokesčių mokėtojo gyventojų pajamų mokesčių bazei nustatyti, gavimo, pratęstas nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. vasario 26 d. dėl patikrinimo užbaigimo. Darytina išvada, jog pareiškėjo patikrinimo metu mokesčių administratoriaus veiksmuose vilkinimo nenustatyta, procedūriniai veiksmai atlikti per objektyviai įmanomą protingą laiką, siekiant objektyviai ir nuodugniai įvertinti su pareiškėjo apmokestinimu susijusias aplinkybes. Todėl, teismo įsitikinimu, nėra pagrindų pareiškėją atleisti nuo delspinigių ir baudos vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Pareiškėjas taip pat prašo sumažinti jam paskirtą 20 proc. baudą iki 10 proc. Inspekcija skundžiamame sprendime nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių (mokestinio patikrinimo metu buvo nustatytas mokesčių vengimas siekiant mokestinės naudos, t. y. mokesčiai apskaičiuoti taikant turinio viršenybės prieš formą principą (MAĮ 69 straipsnis) bei nustatyta švelninanti aplinkybė, kad pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė paaiškinimus, dokumentus, todėl, esant atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, įprastai skiriama 30 proc. bauda, tačiau šiuo atveju bauda paskirta mažesnė jau atsižvelgus ir įvertinus pareiškėjo bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi aplinkybę. Teismo įsitikinimu, Inspekcija teisingai įvertino baudos paskyrimo aplinkybes. Pareiškėjas skunde nenurodo kitų aplinkybių, dėl kurių jam bauda turėtų būti mažinama iki minimalios baudos dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti skundžiamus sprendimus remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo D. V. skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.