- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- eA-1299-556/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00048-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 12.13.2Gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas
- 12.13.3.2B klasės pajamos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. ir atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. S-240 (7-240/2015); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 68-161; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-380 dėl pareiškėjui paskaičiuoto 27 191,84 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 2 719 Eur GPM baudos bei 20 181 Eur GPM delspinigių.Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus AVMI konstatavo, jog pareiškėjas 2008 metais į banko sąskaitą iš Latvijos bendrovių SIA „Ravena“ ir SIA „Nelten“ gavo 113 300 Eur (391 202,24 Lt) piniginių lėšų, o, atskaičius banko mokesčius, išėmė iš sąskaitos 86 295 Eur (297 959,38 Lt) ir 87 992 Lt grynais pinigais. Vilniaus AVMI konstatavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 22 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gautos pajamos, kurios nepriskiriamos A klasės pajamoms, priskiriamos B klasės pajamoms, kurias gavęs gyventojas privalo deklaruoti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje ir nuo jų sumokėti mokesčius. Komisija savo sprendime nurodė, jog, šioje mokestinio ginčo byloje vertinant apmokestinimo GPM pagrįstumą konstatuotina, kad piniginių lėšų suma, pareiškėjo gauta iš Latvijos įmonių, neapmokestintina GPM, tik jeigu yra įrodymų, patvirtinančių, jog tai nėra pareiškėjo pajamos arba jeigu jos pripažįstamos neapmokestinamosiomis pajamomis. Pareiškėjo įsitikinimu, VMI bei Komisija taip pat nesigilino į ginčą ir atkartojo faktiškai tuos pačius Vilniaus AVMI argumentus.Skunde akcentuota, kad pareiškėjas jokių sąsajų su minėtomis Latvijos bendrovėmis neturi, jokių sandorių nesudarė, o piniginės lėšos į jo sąskaitą buvo pervestos S. M. prašymu, kadangi draugo T. M. tėvas S. M. paprašė pasinaudoti banko sąskaita bei visas į sąskaitą minėtų bendrovių pervestas pinigines lėšas pareiškėjas išgrynino banke ir atidavė S. M.. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į GPMĮ 2 straipsnio 14 dalį ir nurodė, jog įstatymas pozityviųjų pajamų apmokestinimą sieja su pinigų gavimu. Tai, kad pareiškėjas į savo asmeninę sąskaitą gavo mokestinio tyrimo metu nustatytas pinigų sumas dar nereiškia, kad būtent jis gavo finansinę naudą. Papildomai pažymėjo, kad, pareiškėjo žiniomis, Vilniaus AVMI yra apmokestinusi ir S. M. gautas pinigines sumas, kurios gali būti gautos iš pareiškėjo, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, Vilniaus AVMI apmokestina tas pačias lėšas du kartus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad minėtos bendrovės Latvijos mokesčių administratoriui nepateikė jokio atsakymo į pareiškėjo siųstus paklausimus, bendrovės yra išregistruotos iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registro, ataskaitų neteikia ir nurodytu adresu nerandamos, todėl pareiškėjas darė išvadą, kad Vilniaus AVMI neturi jokių įrodymų ar informacijos, kurių pagrindu būtų galima apmokestinti į pareiškėjo sąskaitą pervestas ir pareiškėjo išgrynintas lėšas, pareiškėjo parodymai yra nuoseklūs ir logiški, sutampa su liudytojų A. B. ir T. K. parodymais, kurių sąskaitomis buvo pasinaudota tokiomis pat aplinkybėmis. Atsakovas VMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.VMI paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtos piniginės lėšos netapo jo disponuojamomis lėšomis, Vilniaus AVMI pagrįstai pareiškėjo į sąskaitą gautas lėšas pripažino jo gautomis apmokestinamosiomis B klasės pajamomis.Taip pat VMI atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo atstovas 2014 m. vasario 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą (toliau – ir VAP) prašydamas įvertinti S. M. veiksmų teisėtumą ir pripažinti V. J. nukentėjusiuoju. VAP prašymą persiuntė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri 2014 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. AT-10-1-8-99 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą S. M. atžvilgiu, jo veikloje nesant nusikalstamų veikos požymių. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti VMI atsiliepime pateiktų argumentų pagrindu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino MGK 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. S-240 (7-240/2015), VMI 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 68-161 ir Vilniaus AVMI 2015 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-380 dėl V. J. paskaičiuoto 27 191,84 Eur GPM, 2 719 Eur GPM baudos bei 20 181 Eur GPM delspinigių; įpareigojo Vilniaus AVMI atlikti pakartotinį pareiškėjo V. J. mokestinį tyrimą.Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog jam iš Latvijos bendrovių į banko sąskaitą buvo pervestos lėšos, kurias jis išgrynino, tačiau nesutinka, jog šios lėšos buvo pareiškėjo pajamos, kurios gali būti apmokestinamos, nes pareiškėjas šiais pinigais nesinaudojo, o juos išgryninęs, iš karto atidavė trečiajam asmeniui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nekeliami teisės klausimai, o bylos baigtis susijusi su faktinių duomenų įvertinimu.Apžvelgęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad mokesčių administratorius iš esmės neginčijamai yra nustatęs tik pinigų pervedimo į pareiškėjo sąskaitą faktą ir sprendimą apmokestinti į pareiškėjo sąskaitą pervestas sumas grindžia tik nustatytu jų gavimo faktu. Jokių duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo minėtomis lėšomis arba jas perdavė trečiajam asmeniui S. M. byloje teismas nenustatė.Teismas pažymėjo, kad Latvijos įmonių, kurios pareiškėjui pervedė lėšas, veikla yra abejotina, iš jų Latvijos mokesčių administratorius negavo jokios informacijos, tačiau Lietuvos mokesčių administratorius neprašė Latvijos administratoriaus atlikti išsamesnį tyrimą apie Latvijos įmonių veiklą ir lėšų pervedimo pareiškėjui priežastis ir, neturėdama jokios informacijos apie Latvijos bendroves, Vilniaus AVMI, skirdama pareiškėjui sankcijas, apsiribojo vien faktu, kad lėšos iš minėtų įmonių yra pervestos pareiškėjui ir neatliko išsamesnio tyrimo. Be to, teismas sutiko su pareiškėjo teiginiais, jog nuo 2012 iki 2015 metų nekilo jokių abejonių, kad pareiškėjas lėšas perdavė S. M., tačiau, atlikus pakartotinį S. M. patikrinimą, atsakomybė perkelta pareiškėjui. Kokios priežastys lėmė tokį mokesčių administratoriaus sprendimą, teismas nenustatė, kadangi pakartotiniam S. M. patikrinimui surinkti papildomi įrodymai, teismo vertinimu, jokiu būdu nepagrindžia, jog pareiškėjas iš Latvijos įmonių gautų lėšų neperdavė S. M. Teismas taip pat sprendė, kad teismo posėdžio metu kviestų liudytojų parodymai patvirtina, jog toks pats lėšų išgryninimo ir perdavimo trečiajam asmeniui modelis buvo naudojamas ir jų atžvilgiu. Akcentuota, kad visų liudytojų parodymai yra vienodi ir neprieštaringi, jais abejoti teismas nenustatė pagrindo.Byloje akcentuota, kad Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 12 d. S. M. patikrinimo aktas Nr. (4.65)-FR0680-230 patvirtina pareiškėjo teiginius, jog apmokestinus iš Latvijos įmonių į pareiškėjo sąskaitą pervestas lėšas, šios lėšos gali būti apmokestintos du kartus, nes S. M. iš Latvijos įmonės SIA „Intensiivs“ gautos lėšos taip pat yra apmokestintos. VMI šiuo aspektu netyrė ar tos pačios lėšos nebus apmokestintos kelis kartus, todėl šis faktas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl šioje byloje skundžiamų sprendimų pagrįstumo.Atsižvelgęs į tai, kad mokesčių administratorius neabejotinai ir vienareikšmiškai neįrodė, jog pareiškėjo iš Latvijos įmonių gautos lėšos gali būti pripažintos apmokestinamosiomis pajamomis, teismas konstatavo, jog buvo pasirinktas netinkamas tyrimo būdas bei jo apimtis, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi, sprendė, kad mokesčių administratoriaus tyrimo metu atliktos procedūros bei teismui pateikti rašytiniai įrodymai, vienareikšmiškai nepatvirtina, kad pareiškėjo iš Latvijos įmonių gautos pajamos gali būti apmokestinamos, taip pat nepaneigia, kad minėtos lėšos gali būti neapmokestinamos. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad mokesčių administratorius privalo pakartotinai atlikti pareiškėjo patikrinimą, o šioje byloje skundžiami mokesčių administratoriaus bei MGK sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.
III.
Pareiškėjas V. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą: panaikinti MGK 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. S-240 (7-240/2015), VMI 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 68-161 ir Vilniaus AVMI 2015 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-380 dėl V. J. paskaičiuoto 27 191,84 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 2 719 Eur GPM baudos bei 20 181 Eur GPM delspinigių.Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas grindžia šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas turėjo panaikinti skundžiamus sprendimus ir nesiųsti bylos pakartotiniam tyrimui, nes patikrinimas atliekamas neprotingai ilgą laiką, t. y. nuo 2012 metų, kai 2012 m. birželio 28 d. buvo surašyta pirmoji Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita (MGK byla, b. l. 137), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas pinigines lėšas perdavė S. M. Per visą patikrinimo laikotarpį ir mokestinio ginčo laikotarpį, kai mokesčių administratorius neatkreipė dėmesio į akivaizdžius faktus, neužtikrino teisingo apmokestinimo principo laikymosi, o šališkai siekė apmokestinti asmenį, kuris su mokesčių administratoriumi bendradarbiavo ir teikė informaciją, pareiškėjui yra skaičiuojami delspinigiai pagal MAĮ 98 straipsnio nuostatas, kurie jau sudaro pusę priskaičiuotos mokesčių sumos ir yra neprotingai dideli. Grąžinus bylą pakartotinai patikrinti, pareiškėjui bus paskaičiuota dar didesnė delspinigių suma. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratorius nepagrindė savo pozicijos, kodėl nutarė apmokestinti pareiškėją, o ne pajamas gavusį asmenį, nesurinko įrodymų, pagrindžiančių apmokestinimo pagrindą, ir nepašalino mokestiniame ginče esančių neaiškumų, visi neaiškumai aiškintini mokesčio mokėtojo naudai, o mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimai naikintini kaip nepagrįsti, negrąžinant bylos pakartotinai nagrinėti.Atsakovas VMI pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – V. J. skundą atmesti ir palikti galioti MGK 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. S-240 (7-240/2015), VMI 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 68-161 ir Vilniaus AVMI 2015 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-380.Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas, be atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytų argumentų, be kita ko, grindžia šiais motyvais: Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, t. y. netinkamai taikė GPMĮ 3, 6, 22, 27 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias gyventojų gautų pajamų apmokestinimą, be to, teismo sprendimas yra nepagrįstas. Pasinaudojimo gautais pinigais fakto nenustatymas negali paneigti pareiškėjo pareigos, gavus apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuoti ir sumokėti GPM. Pareiga apskaičiuoti ir sumokėti GPM nėra susijusi su mokesčių mokėtojo gautų pajamų (piniginių lėšų) pasinaudojimo ateityje fakto nustatymu. Prievolė mokėti GPM kyla nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris faktiškai bet kokia forma gavo pajamų ir kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Pareigą deklaruoti B klasės pajamas, kokiomis yra pripažintos ir ginčo pajamos, ir, jei tokios pajamos priskiriamos apmokestinamosioms, – apskaičiuoti bei sumokėti atitinkamo dydžio GPM, GPMĮ nustato šias pajamas faktiškai gavusiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui. Svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad Latvijos Respublikos mokesčių administratorius pateikė S. M. 2013 m. balandžio 9 d. paaiškinimą, kuriame S. M. nurodė, jog V. J. pavardė jam negirdėta, finansinių sandorių su juo neturėjo. Mokesčių administratorius siekė nustatyti Latvijos įmonių sąsajas su pareiškėju, tačiau dėl objektyvių priežasčių to padaryti nėra galimybės, be to, vertinant byloje pateiktus oficialaus Latvijos įmonės SIA „NELTEN“ vadovo O. K. paaiškinimus, tikėtina, jog ši įmonė vykdė galimai fiktyvią veiklą, todėl ir teismo nurodomo pakartotinio patikrinimo metu tikriausiai nebus gauta jokios papildomos atsakovo išvadas paneigiančios informacijos. Iš atsakovo 2015 m. balandžio 12 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-FR0680-230 matyti, kad atsakovas GPM apmokestino į S. M. banko sąskaitą iš SIA „INTENSIVS“ pervestą 59 010 Eur ir į sūnaus T. M. sąskaitą pervestą 80 010 Eur (iš viso 139 020 Eur) piniginių lėšų sumą. Tuo tarpu šioje byloje ginčas vyksta dėl pareiškėjo iš SIA „RAVENA“ ir SIA „NELTEN“ į asmeninę sąskaitą gautų 113300 EUR apmokestinimo, todėl šiuo atveju nėra įmanomas tų pačių lėšų dvigubas apmokestinimas. S. M. patikrinimo metu mokesčių administratoriui pateiktame paaiškinime nurodė, kad į sūnaus T. M. pervestos piniginės lėšos priklauso jam, tačiau šiame mokestiniame ginče S. M. pateiktame paaiškinime paneigė lėšų, pervestų į pareiškėjo sąskaitą, priklausimą sau, ir netgi nurodė, kad V. J. pavardė jam negirdėta.Pareiškėjas V. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo VMI apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.Be apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, pareiškėjas atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su atsakovo apeliaciniu skundu motyvus:
Šalies argumentai
21.1 S. M. duoti paaiškinimai nepatvirtina VMI nustatyto pagrindo apmokestinti pareiškėją ir nepaneigia pareiškėjo argumentų. Be to, atsakovas šiuos paaiškinimus išnaudoja tendencingai, nurodydamas tik tas dalis, kurios jam yra naudingos. Kaip matyti iš S. M. paaiškinimų, šis asmuo nurodė, kad sandorių su jam nurodytais asmenimis aiškinti nenori ir neaiškins. Nepaisant to, kad S. M. nurodė, jog jam išvardytų asmenų nepažįsta, tarp, kurių buvo ir šioje byloje nedalyvaujantis asmuo – L. Č., kuri patvirtino, kad jos sąskaita taip pat buvo pasinaudota, kaip ir kitų asmenų, t. y. pareiškėjo, liudytojo T. K. ir liudytojo A. B., sąskaitomis. Taigi, atsakovas bando sau naudinga linkme traktuoti S. M. paaiškinimus.
Pats mokesčių administratorius nurodo, kad gauti papildomos medžiagos iš Latvijos įmonių gali būti neįmanoma, tačiau, esant nepašalintoms abejonėms, siekia apmokestinti pareiškėją.
21.2 Iš Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-FR0680-230 matyti, kad 2007–2008 metais S. M. gavo kitas pajamas – iš savo sąskaitų bankuose grynais pinigais išimtas iš Latvijos Respublikos įmonių gautas pinigines lėšas jam atidavė T. K., V. J., L. Č. ir A. B., t. y. S. M. 2007–2008 metais gavo 555 000 Eur ir 17000 Lt kitų pajamų, kurių nedeklaravo ir nuo jų nesumokėjo GPM.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjui V. J. apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis bei su juo susijusios sumos (delspinigiai ir bauda). GPMĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 14 dalis apibrėžia „pajamų“ sąvoką, pagal kurią pajamos – pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra.GPMĮ 3 straipsnis nustato, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, o pagal GPMĮ 22 straipsnio 3 dalį, B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.GPMĮ 25 straipsnis reguliuoja nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjo į banko sąskaitą gautos lėšos, priskirtinos B klasės pajamoms, dėl ko ginčo nėra, yra/ buvo paties pareiškėjo.Pagal MAĮ 67 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.
28.1 MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokių įrodymų, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro mokesčių administratorius. O tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-648/2003, 2013 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-622/2013, 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1379/2014).
29. Administracinėje byloje skiriasi šalių pozicijos dėl byloje esančių įrodymų vertinimo.
30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad mokesčių administratoriaus atliktas pareiškėjo mokestinis patikrinimas nėra išsamus, nėra paneigtos pareiškėjo nurodytos (liudytojų iš dalies patvirtintos) aplinkybės, jog lėšos buvo perduotos trečiajam asmeniui ir pareiškėjas negavo iš jų naudos, be to, gautos lėšos jau apmokestintos atlikus trečiojo asmens – S. M. mokestinį patikrinimą, todėl mokesčių administratoriaus bei MGK sprendimai naikinti ir Vilniaus AVMI įpareigotina atlikti pakartotinį pareiškėjo mokestinį tyrimą.
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atlikti pakartotinį patikrinimą, priėmė nepagrįstą sprendimą. Administracinėje byloje esančių faktinių duomenų visuma leido padaryti išvadą, kad, šiuo atveju, ginčo pinigų valdytojas buvo pareiškėjas (apeliantas). Pastarasis neįrodė pinigų perdavimo aplinkybės kitam asmeniui, todėl pagrįstai buvo apmokestintas GPM bei su juo susijusiomis sumomis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. – toliau ir ABTĮ).
32. Tokia išvada grįstina tuo, kad: ginčo pinigai gauti į pareiškėjo (apelianto) sąskaitą ir dėl to disputo nėra; nenustatyta sąsaja tarp V. J. ir Latvijos įmonės SIA „NELTEN“; S. M., be kita ko, yra nurodęs negirdėjęs V. J. pavardės ir su juo finansinių sandorių neturėjęs; administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie V. J. nurodomą aplinkybę – jo gautų pinigų perdavimą S. M., t. y. realus ginčo pinigų perdavimas kitam asmeniui nėra pagrįstas.
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, V. J., siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus sprendimą, turėjo įrodyti aplinkybę, kad ginčo pinigų suma iš tikro buvo perduota kitam asmeniui – S. M., kuris realiai ir gavo šias pajamas. Tokios aplinkybės įrodinėjimas teisiškai reikšmingiausias tiesioginiais įrodymais (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą; asmenų, kurie gavo pajamas paaiškinimai apie tai, kad lėšos perduotos). Žinoma nėra draudžiama aptariamą aplinkybę grįsti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, daugiareikšmiai susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis, tačiau bet kokiu atveju teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įrodymų vertinimo taisykles, administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visumą, teigia, kad ginčo sumos perdavimas kitam asmeniui nebuvo įrodytas. Taigi negauta nekeliančių abejonių duomenų dėl realaus ginčo pinigų perdavimo, kaip buvo teigta.
35. Mokesčių administratorius nurodė ir tai nėra paneigta, kad V. J. apmokestinta pinigų suma yra gauta iš kitų subjektų nei apmokestinti S. M. gauti pinigai, todėl apeliacija dėl dvigubo apmokestinimo atmestina, kas lemia mokesčių administratoriaus apeliacinio skundo visišką patenkinimą bei kitokio baigiamojo teisės akto priėmimą, taip iš dalies tenkinat ir V. J. apeliacinį skundą (buvo prašyta panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija
nusprendžia:
V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti visiškai.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.