Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-09-29 · Civilinė byla Nr. e2S-858-357/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-29
Bylos Nr.
e2S-858-357/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00258-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Trečiasis asmuo
V. G., D. Č.
Ieškovas
D. Č.
Atsakovas
AS Reverta
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-858-357/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00258-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovams AS Reverta, tretiesiems asmenims V. G., D. Č. dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo bei pažeistų teisių atkūrimo, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas D. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AS Reverta, tretiesiems asmenims V. G., D. Č. dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo bei pažeistų teisių atkūrimo, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje 0136/12/0024, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje 0136/12/0024 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi tenkino trečiojo asmens V. G. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir įpareigojo ieškovą D. Č. per 10 dienų po nutarties įsiteisėjimo įmokėti 2316,96 Eur sumą arba pateikti tokiai pačiai sumai banko garantiją. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 18 d. Trečiasis asmuo V. G. mano, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2015 m. sausio 9 d. nutartimi turi būti panaikintos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens V. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Teismas pažymėjo, kad teismas atmetė ieškovo D. Č. prašymą dėl įmokos atidėjimo. Teisme 2014-06-04 gautas ieškovo D. Č. atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą atidėti įmokos mokėjimą. Esant nurodytų aplinkybių visumai teismas vertino, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nėra pagrindo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kol Šiaulių apygardos teismas išspręs priimto apeliacinio skundo klausimą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo V. G. prašo apeliacinį procesą pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties nutraukti, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Mano, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo, proceso dalyvių dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių galimų atsirasti nuostolių atlyginimo užtikrinimo bei atskirųjų skundų padavimo/priėmimo klausimus, todėl visiškai nepagrįstai atmetė trečiojo asmens prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

2. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu atidėti įmokos sumokėjimą, prašydamas taikyti LR CPK 84 straipsnyje įtvirtintų nuostatų analogiją. CPK 3 straipsnis nagrinėjamu atveju tiesiogiai numato draudimą pagal analogiją pritaikyti CPK 84 straipsnio nuostatas, kurios gali būti taikomos tik sprendžiant klausimus, susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu, ir jokiu būdu negali būti taikomos kitiems procesiniams santykiams, kuriems įstatymų leidėjas paprastai nustato savarankišką bei atskirą teisinį reglamentavimą.

3. CPK nesant numatytos galimybės prašyti atidėti nuostolių atlyginimo užtikrinimo įmokos sumokėjimą, ieškovas apskritai net neturi teisės tokio prašymo reikšti, t.y. jis neturi teisės disponuoti teise, kuri ne tik, kad jam nepriklauso, bet ir apskritai šiuo atveju neegzistuoja. Vertinant priešingai, būtų paneigtas jau minėtas dispozityvumo principas, kuris reiškia, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi civilinio proceso kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti tik joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Teismas, susidūręs su proceso dalyvio siekiu realizuoti neegzistuojančią teisę, apskirtai privalėjo atsisakyti jį priimti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė trečiojo asmens V. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 146 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Teismas savo iniciatyva gali pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šios priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Pažymėtina, jog atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas yra viena iš priemonių, užtikrinančių skolininko ir kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo įgyvendinimą.

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje 0136/12/0024 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi tenkino trečiojo asmens V. G. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir įpareigojo ieškovą D. Č. per 10 dienų po nutarties įsiteisėjimo įmokėti 2316,96 Eur sumą arba pateikti tokiai pačiai sumai banko garantiją. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 18 d. Ieškovas per teismo nustatytą terminą neįmokėjo 2316,96 Eur sumos trečiojo asmens V. G. nuostolių atlyginimo užtikrinimui, jis pateikė prašymą dėl įmokos atidėjimo. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi netenkino ieškovo D. Č. prašymo dėl įmokos atidėjimo. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties. Kadangi nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra 2015 m. birželio 5 d. nutartis, kuria teismas netenkino trečiojo asmens V. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties teisėtumo klausimas yra išspręstas civilinėje byloje Nr. e2S-856-267/2015 (Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-856-267/2015 Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį panaikino ir procesą, pradėtą pagal ieškovo D. Č. prašymą dėl įmokos mokėjimo atidėjimo, nutraukė), teismas dėl 2015 m. gegužės 28 d. nutarties nepasisako, kadangi tai nesudaro nagrinėjamos apeliacinės bylos objekto.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartą įstatyminį reglamentavimą bei faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuoja, kad CPK 146 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, kad ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Aptartuoju atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir nukrypo nuo imperatyvaus įstatyminio reglamentavimo, nepagrįstai netenkino trečiojo asmens prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėja Rasa Bartašienė