- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-11
- Bylos Nr.
- e2S-856-267/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00258-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- D. Č.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑1222‑772/2015 pagal ieškovo D. Č. prašymą dėl įmokos atidėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. Č. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo bei pažeistų teisių atkūrimo, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, pripažįstant kreditavimo sutarties nutraukimą negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2015-03-06 nutartimi įtraukė V. G. į bylą trečiuoju asmeniu, taip pat buvo tenkintas jo prašymas įpareigoti ieškovą įmokėti ne mažesnę nei 2316,96 Eur dydžio sumą V. G. galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui.
Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-06 nutartis, kuria trečiojo asmens V. G. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkintas, Šiaulių apygardos teismas 2015-05-18 nutartimi minėtą Šiaulių apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.
Šiaulių apylinkės teisme 2015-05-21 gautas ieškovo D. Č. prašymas dėl įmokos atidėjimo, kuriame nurodyti argumentai dėl sunkios ieškovo turtinės padėties, nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-06 nutartimi numatyta suma, kurią įpareigotas įmokėti D. Č., yra didelė, todėl tai objektyviai apsunkina šios sumos įmokėjimo galimybę net ir dirbančiam asmeniui. Dėl to ieškovas prašė teismo atidėti Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-06 nutartimi ieškovui D. Č. nustatytą sumos įmokėjimą iki civilinėje byloje Nr. e2-1222-722/2015 priimamo sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015-05-28 nutartimi ieškovo D. Č. prašymo dėl įmokos atidėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo pagal analogiją remtis CPK 84 str., kadangi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškė pats ieškovas, be to minėtas straipsnis skirtas žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą atidėjimui, o ne trečiojo asmens nuostolių atlyginimui užtikrinti. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo pateikta motyvacija, jog ieškovas yra bedarbis, todėl jo finansinė padėtis yra ganėtinai komplikuota, atmestini, kadangi nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, nurodė, kad ieškovas nepateikė kitų duomenų apie jo valdomą turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Atskiruoju skundu ieškovas D. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-28 nutarti ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-06 nutartimi ieškovui D. Č. nustatytą sumos įmokėjimą iki civilinėje byloje Nr. e2‑1222‑722/2015 priimamo sprendimo. Nurodo, kad teismas nepakankamai dėmesio skyrė ieškovo finansinei padėčiai, aplinkybė, kad ieškovas yra bedarbis, teismui patikrinti prieinama viešai, todėl pateikti tai patvirtinančius įrodymų nėra būtinybės. Be to, ieškovas sutinka su skundžiamos nutarties dalimi dėl teismo pareigos nebuvimo taikyti įstatymo analogiją, tačiau atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju, remiantis CK 1.5 ir 1.8 str., yra pagrindas remtis įstatymo analogija ir vadovaujantis CPK 84 str., atidėti nustatytą sumos įmokėjimą iki civilinėje byloje Nr. e2-1222-722/2015 priimamo sprendimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą trečiasis asmuo V. G. prašo apeliacinį procesą nutraukti, o to nepadarius, ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad CPK 3 straipsnis nagrinėjamu atveju tiesiogiai numato draudimą pagal analogiją pritaikyti CPK 84 straipsnio nuostatas, kurios gali būti taikomos tik sprendžiant klausimus, susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu, ir jokiu būdu negali būti taikomos kitiems procesiniams santykiams, kuriems įstatymų leidėjas paprastai nustato savarankišką bei atskirą teisinį reglamentavimą. Taip pat nurodo, kad atidėjus tokios įmokos sumokėjimą, atsakovo ar kito proceso dalyvio galimų kilti nuostolių atlyginimas iš esmės liktų visiškai neužtikrintas, tokiu būdu pažeidžiant proceso dalyvių interesų pusiausvyros principą. Mano, kad civilinio proceso įstatyme nesant numatytos galimybės prašyti atidėti nuostolių atlyginimo užtikrinimo įmokos sumokėjimą, ieškovas net neturėjo teisės tokio prašymo reikšti, t. y. jis neturi teisės disponuoti teise, kuri ne tik, kad jam nepriklauso, bet ir apskritai šiuo atveju neegzistuoja, nes nėra įtvirtinta įstatyme. Trečiojo asmens nuomone, nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismas, susidūręs su proceso dalyvio (ieškovo) siekiu realizuoti neegzistuojančią procesinę teisę, privalėjo atsisakyti tokį jo prašymą priimti ir nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Procesas, pradėtas pagal ieškovo prašymą, nutrauktinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovo prašymas atidėti įmokos, skirtos trečiojo asmens nuostolių, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimui, yra teisėta ir pagrįsta.
CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, būtina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl tokių priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 str. 2 d.). Iš šių CPK 146 straipsnio nuostatų akivaizdu, kad įstatymas nenumato galimybės, taikius atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, šaliai teikti prašymus, o teismui spręsti dėl šio užtikrinimo sumokėjimo atidėjimo, įstatyme imperatyviai nustatyta, kad ieškovui nesumokėjus teismo nustatytos pinigų sumos arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju, atidėjus tokios įmokos mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo, nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas prarastų prasmę, nes bylą išnagrinėjus iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių prašiusiai šaliai nuostolių atlyginimo užtikrinimo nesumokėjus ar nepateikus garantijos, o ieškinį atmetus, šaliai, kurios atžvilgiu visą bylos nagrinėjimą buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir dėl to ji patyrė nuostolių, kyla grėsmė dėl nuostolių atlyginimo pasunkėjimo.
Pažymėtina, kad visi ieškovo nurodomi argumentai dėl jo turtinės padėties ir įmokos sumos dydžio galėjo būti nagrinėjami sprendžiant klausimą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo taikymo, bet ne pateikiant prašymą dėl įmokos atidėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad šiam klausimui spręsti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, analogija su žyminio mokesčio atidėjimu (CPK 84 str.) negalėjo būti taikoma, ką iš esmės teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau gavęs tokį šalies prašymą, teismas turėjo atsisakyti jį priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), kadangi tokios procesinės teisės, t. y. teikti prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo sumokėjimo atidėjimo, civilinio proceso įstatymas nenumato.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo nagrinėti ieškovo prašymo dėl įmokos mokėjimo atidėjimo ir, pagal analogiją pritaikęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, turėjo atsisakyti priimti šį prašymą. Remiantis išdėstytomis teisinės ir faktinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o procesas, pradėtas pagal ieškovo D. Č. 2015-05-21 prašymą dėl įmokos mokėjimo atidėjimo – nutraukiamas (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 302 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).
Pagal CPK 94 straipsnį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme susidarė dėl ieškovo pateikto prašymo, kurio jis neturėjo teisės teikti, trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistinos jo turėtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir procesą, pradėtą pagal ieškovo D. Č. prašymą dėl įmokos mokėjimo atidėjimo, nutraukti.
Priteisti iš ieškovo D. Č., a k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.