Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-12-05 · Byla Nr. ATP-585-350/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-300-491/2012Nutartis · 2012-07-03Panevėžio apygardos teismas
  2. A2.6.-1930-218/2012Nutarimas · 2012-10-05Panevėžio apylinkės teismas
  3. ATP-585-350/2012Nutartis · 2012-12-05Panevėžio apygardos teismas
  4. A2.13.-3326-218/2012Nutartis · 2012-12-11Panevėžio apylinkės teismas
  5. ATP-280-491/2014Nutartis · 2014-07-03Panevėžio apygardos teismas
  6. ATP-195-366/2015Nutarimas · 2015-04-15Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-05
Bylos Nr.
ATP-585-350/2012
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00319-2012-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Silvija Jakštienė Adm. byla Nr. ATP-585-350/2012
Teisminio proceso Nr.4-08-3-00319-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-05 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-05 nutarimu A. P. už administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 str. 1 d. paskirta 3000 Lt bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; už ATPK 126 str. 4 d. - 2000 Lt bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams; už ATPK 127 str. 2 d. - 100 Lt bauda; už ATPK 123 str. 5 d. paskirta - 80 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. A. P. galutinai paskirta 3000 Lt bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

A. P. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji 2011-10-13 apie 18 val., nepasirinkusi saugaus greičio, nesuvaldė automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) m., atsitrenkė į gatvės atitvarus ir kelio ženklą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, gatvės atitvarai, kelio ženklas. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Vartojo alkoholį po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Konstatuota, kad tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 p., 133 p., 231 p., 233 p., 234 p., 238 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-15 nutarimą dalyje dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų ir skirtų administracinių nuobaudų pagal ATPK 130 str. 1 d.,126 str. 4 d., likusią nutarimo dalį prašo palikti nepakeistą. Pažymi, kad dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje administracinės bylos nagrinėjimo metu ji paaiškino, kad iš eismo įvykio vietos piktavališkai nepasišalino, kadangi gatvėje buvo daug automobilių ir pakankamai intensyvus eismas, nenorėdama kelti pavojaus, patraukusi automobilį iš gatvės ji tiesiog nuvažiavo pas tėvą į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kiemą, kuris nuo įvykio vietos nutolęs apie 200 - 300 metrų. Policijos pareigūnams apie eismo įvykį jau buvo žinoma, jiems buvo nurodyta vieta, kurioje pareigūnų yra laukiama.

Žemesnės instancijos teismas

Šios aplinkybės, jos nuomone, turėtų būti pripažįstamos kaip būtinojo reikalingumo sąlygos, be to, ji buvo šoko būsenoje. Tačiau apylinkės teismas jos parodymus vertino kritiškai, kaip pasirinktos gynybinės taktikos dalį ir juos atmetė. Vien ta aplinkybė, jog teismas skundžiamame nutarime nurodo, kad ji galėjo užvažiuoti ant šaligatvio, ar parkuoti mašiną parduotuvės „X“ aikštelėje, rodo, jog teismas pripažino būtinybę automobilį patraukti iš eismo įvykio vietos, tuo tarpu ji tai padarė ir informavo pareigūnus, nurodydama tikslią buvimo vietą, ką ir patvirtino policijos pareigūnas D. T., visiškai neturėdama tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nors minimas nusižengimas gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Asmens veikos subjektyviosios pusės nustatymas reikalauja išsamaus įvykio aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, tačiau tai apeliantės nuomone padaryta nebuvo, nebuvo atsižvelgta į tai, kad įvykio metu ją ištiko šokas, ji tokiais savo veiksmais siekė išvengti didesnių ir sunkesnių padarinių, todėl automobilį patraukė iš intensyvaus eismo gatvės, be to jau buvau kalbėjusi su policijos pareigūnais ir nurodė, kad jų laukia gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad jai inkriminuoto ATPK 126 str. 4 d. dispozicija norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn reikalauja esminės sąlygos - alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kaip ir teisingai nurodyta administracinio teisės pažeidimo byloje, alkoholį ji vartojo ištikta šoko, po eismo įvykio aplinkybių nustatymo, būdama įsitikinusi, jog jai skambinusiam policijos pareigūnui eismo įvykio aplinkybės yra aiškios ir nurodžiusi, kur jų laukia ir jei nebūtų įsitikinusi, jog policijos pareigūnams eismo įvykio aplinkybės nežinomos, alkoholio nebūtų naudojusi, todėl ir dėl šio pažeidimo ji administracinėn atsakomybėn patrauka nepagrįstai. A. P. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog alkoholis šiuo atveju pavartotas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nes policijos pareigūnai nebuvo įsitikinę jos blaivumu.

Atsiliepimas

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo A. P. skundo netenkinti, nurodo, kad skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, o administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti nutarimo nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvadą, kad A. P. pagrįstai pripažinta kalta dėl jai inkriminuotų pažeidimų padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. iš esmės savo kaltės dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini) sankryžoje (ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo) ir dėl vairavimo automobilio, kuris nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (ATPK 123 str. 5 d. numatyto pažeidimo), neneigia. Tačiau nepripažįsta, kad iš įvykio vietos pasišalino ir alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių išsiaiškinimo, t.y. savo kaltę dėl pažeidimų numatytų ATPK 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. neigia, nesutikdama su įrodymų vertinimu šioje skundžiamo nutarimo dalyje.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad <...> alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

A. P. neigdama savo kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. numatytų pažeidimų tvirtina, kad jokios tyčios jos veiksmuose šiuo atveju nebuvo, o pagrindinė priežastis dėl kurios ji išvažiavo iš įvykio vietos, buvo pakankamai intensyvus eismas sankryžoje, todėl ji norėdama išvengti didesnės žalos patraukė automobilį ir nuvažiavo į netoli prie įvykio vietos gyvenančio tėvo namo kiemą, kur ir vartojo alkoholį, nes buvo labai susijaudinusi, tiesiog šoko būsenoje.

Tačiau tai, kad A. P. 2011-10-13 padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus dėl kurių ji savo kaltę ginčija, t.y. vairuodama automobilį nepasirinkusi saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gatvės atitvarus ir kelio ženklą, apgadindama ne tik savo automobilį, bet ir gatvės atitvarus, kelio ženklus, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino ir, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tokiais veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 132, 133, 231, 233, 234 ir 238 punktų reikalavimus, įrodo eismo įvykio vietos schema (b. l. 23), fotonuotraukos (b. l. 25-28), iškart po eismo įvykio į įvykio vietą atvykusių Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio pareigūnų D. T. ir R. B. tarnybiniai pranešimai, liudytojo D. T. parodymai teismo posėdžio metu ir kita bylos medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptarti duomenys visiškai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamos A. P. paaiškinimus, kad jos veiksmų išvažiuojant iš įvykio vietos - (duomenys neskelbtini) sankryžoje ar alkoholinių gėrimų vartojimo jau po šio įvykio, negalima traktuoti kaip tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos ar alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nes tiek išvažiavimo iš įvykio vietos metu, tiek alkoholinių gėrimų vartojimo metu policijos pareigūnams, su kuriais ji buvo kalbėjusi telefonu, įvykio aplinkybės, jos nuomone, buvo aiškios.

Pažymėtina, kad KET 231 p. įpareigoja įvykus eismo įvykiui kiekvieną su juo susijusį vairuotoją ar kitą eismo dalyvį nedelsiant sustoti, nesukeliant papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka (231.1 p.) ir pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (231.2 p.). Tuo tarpu KET 233 punktas įtvirtina nuostatą, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti <...>. Kaip minėta A. P. savo kaltę iš esmės neigia, tvirtindama, kad eismo įvykio vietoje pasilikti negalėjo dėl objektyvių priežasčių – nes buvo intensyvus eismas ir jos automobilis galėjo trukdyti, o alkoholį vartoti ji galėjo, nes policijos pareigūnams įvykio aplinkybės buvo aiškios, todėl jai nekilo pareiga, numatyta KET 233 punkte.

Tačiau kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė ne ji, kaip eismo įvykio dalyvė, o kiti asmenys, po kurių skambučio ir nurodyto automobilio modelio bei valstybinio numerio, kuris atitiko būtent A. P. vairuojamo automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) požymius bei atlikus apeliantės paieškos veiksmus, t.y. nustačius jos telefono numerį buvo su ja susisiekta. Į įvykio vietą išvažiavęs kelių policijos biuro ekipažas, t.y. D. T. ir R. B., pakeliui į nurodytą įvykio vietą prie (duomenys neskelbtini) esančios „X“ parduotuvės, iš budėtojų dalies gavo antrą pranešimą, kad tas pats automobilis, AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), sankryža galimai padarė dar vieną eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Be to, liudytojas D. T. patvirtino, kad būtent jis susiekė su jau iš įvykio vietos pasišalinusia A. P., tikslu nustatyti jos buvimo vietą, šios aplinkybės iš esmės neneigė ir pati apeliantė, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodydama, kad būtent policijos pareigūnai jai paskambinę telefonu nurodė, kad ji pasišalino iš įvykio vietos, reikalavo sugrįžti į įvykio vietą, tačiau tuo metu ji teisinosi tuo, kad po atsitrenkimo į kelio ženklą (duomenys neskelbtini) sankryžoje ji to padaryti nebegalėjo (b.l. 59-60). Taigi subjektyvus apeliantės savo veiksmų vertinimas ir nelogiški teiginiai, kad tyčios pasišalinti iš įvykio vietos ir tuo pačiu pareigos nevartoti alkoholio iki atvykstant policijos pareigūnams po telefoninio pokalbio su jais jai nekilo, deklaratyviai teigiant, kad įvykio aplinkybės jau buvo išsiaiškintos yra atmestini kaip nepagrįsti.

Kadangi A. P. pati patvirtino, kad suvokė, jog (duomenys neskelbtini) sankryžoje padarė eismo įvykį, jai kilo ne tik pareiga pasilikti įvykio vietoje iki atvykstant policijos pareigūnams bei pareiga laikytis KET 233 punkto reikalavimų, o ji minėtas pareigas pažeidė, kadangi, kaip pripažino ir pati, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo į tėvo namo kiemo bei iki atvykstant pareigūnams, t.y. iki įvykio aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį. Šiuo atveju jos veikos vertinimui ir kvalifikacijai jokios reikšmės neturi apeliantės įvardijama jos automobilio palikimo po eismo įvykio vieta, nes tai, kad automobilis buvo paliktas apie 200-300 m. nuo įvykio vietos nutolusiame gyvenamojo namo kieme ar pirmosios instancijos teismo išsakyta nuomonė kur ji galėjo palikti automobilį, nenorėdama trikdyti intensyvaus eismo, jos kaltės, padarius jai inkriminuotus pažeidimus nešalina. Priešingai, A. P. nenuoseklumas neigiant savo kaltę (teikdama pirminius paaiškinimus ji nurodo, kad iš įvykio vietos pasišalino, nes labai išsigando (b.l. 30); teisminio nagrinėjimo metu, kad siekdama netrukdyti eismo (b.l. 59); 2012-09-28 teismo posėdyje jau tvirtino, kad nemanė, kad tai buvo eismo įvykis, nes ji apgadino tik savo automobilį (b.l. 90)) bei elgesys po eismo įvykio patvirtina, kad ji ieškojo galimybės pasitraukti iš eismo įvykio, padariusi pakankamai didelę ir akivaizdžią žalą – sulaužiusi gatvės atitvarus ir atsitrenkusi į kelio ženklą, savo veiksmais siekė išvengti kontakto su policijos pareigūnais ir tuo pačiu atsakomybės už tokius savo veiksmus. Dėl to ji savo automobiliu iš įvykio vietos nuvažiavo į privataus namo kiemą, o neliko laukti vietoje, kas rodo, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, jokių jos veiksmus pateisinančių priežasčių nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas nenustatė.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas. A. P. kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 123 str. 5 d. numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, skirta administracinė nuobauda individualizuota ir subendrinta tinkamai.

Skundą nagrinėjantis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime padarė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas – nutarimo nustatomojoje dalyje nurodė, kad A. P. (aikštelėje prie) (duomenys neskelbtini) namo manevravo atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš <..> šono ir kliudė kitą automobilį, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, o aprašomojoje nutarimo dalyje nurodė, kad esant abejonių dėl kaltės, pagrįstai administracinio teisės pažeidimo protokole neinkriminuoti ATK 130 str. 1 d. 127 str. 2 d. pažeidimai dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini) g., kuriame dalyvavo ir automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš šio nutarimo motyvo bei iš to, kad A. P. nubausta tik už po vieną pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d., numatantį atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, bei pagal ATPK 127 str. 2 d., numatantį atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą akivaizdu, kad A. P. už eismo įvykio sukėlimą ir pasitraukimą iš eismo įvykio vietos aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo skundžiamu nutarimu nubausta nebuvo, todėl ir apeliacinio skundo motyvas, jog dėl pastarojo įvykio ji buvo nubausta peržengiant administracinio teisės pažeidimo protokolo ribas, yra visiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla nagrinėjama pagal patraukto administracinėn atsakomybėn asmens skundą ir todėl pabloginti A. P. padėties negalima, skundą nagrinėjantis teismas iš skundžiamo nutarimo, neblogindamas patraukto administracinėn atsakomybėn asmens padėties, šalina dviprasmę nuorodą apie A. P. vairuoto automobilio AUDI 100, valst. (duomenys neskelbtini) manevravimą aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) bei kito automobilio kliudymą, bei nuorodą į KET 132 p., numatančio vairuotojo pareigą palikti tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, reikalavimo pažeidimą kaip perteklinę ir neturinčią jokios reikšmės A. P. veikos kvalifikacijai neturi.

Įvertinus aukščiau aptartus duomenis naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-05 nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Iš nutarimo aprašomosios dalies pašalinti nuorodą į tai, kad A. P. (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje manevravo atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš dešinio šono ir kliudė stovinti iš dešinės automobilį, apgadinti abu automobiliai ir kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 p. reikalavimus.

Teisėjas Algirdas Gaputis