Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjo V. U. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Idai Vasiljevienei,

2024 m. gegužės 14 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. skundą bei patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Ž. K., S. V., J. J., D. V. V. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) į teismą prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. SFP-4936-(14.13.36.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų“ (toliau – ir NŽT teritorinio skyriaus sprendimas);

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovė) 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 1SS-1370-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT centrinio skyriaus sprendimas);

3) įpareigoti atsakovę išduoti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) reikalavimus.

Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) su tikslu organizuoti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Projekto rengimą. Administracijos direktorius 2023 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. AD2-775 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, teritorijoje prie pastato Kadagių g. 17, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ patvirtino Projekto rengimą.

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2023 m. liepos 3 d. sprendimu atsisakė išduoti reikalavimus Projekto rengimui. NŽT teritorinio skyriaus sprendimas buvo grindžiamas aplinkybe, jog Projektu numatomas formuoti žemės sklypas pastatui eksploatuoti, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), yra įregistruotas kaip pagalbinio ūkio pastatas, o tokiems pastatams, neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės, žemės sklypai neformuojami.

Pareiškėjas nesutikdamas su NŽT teritorinio skyriaus sprendimu, 2023 m. liepos 7 d. kreipėsi su skundu į NŽT. Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu nusprendė skundą atmesti kaip nepagrįstą. NŽT centrinio skyriaus sprendime pabrėžiama, kad pagalbinio ūkio paskirties pastato eksploatacijai žemės sklypas negali būti formuojamas, todėl NŽT teritorinio skyriaus sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

Pareiškėjas nesutinka su NŽT teritorinio skyriaus bei centrinio skyriaus sprendimuose pateiktais argumentais, prašo juos pripažinti nepagrįstais bei panaikinti ginčijamą aktą. Teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme įtvirtintomis nuostatomis valstybinė žemė išnuomojama ir parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas iš esmės numatė, kad asmuo, siekiantis įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, privalo atitikti tokias būtinąsias sąlygas – žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis privalo būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

Atsakovė nepagrįstai teigia, jog galimybė suformuoti prie Pastato žemės sklypą atsirastu tik tuo atveju, jeigu Pastatas būtu įregistruotas kaip savarankiškai funkcionuojantys statinys. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet ir faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar sklype vykdoma veikla susijusi su statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Pastatas yra buto priklausinys, tačiau butas 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo perleistas kitiems asmenims. Taigi Pastatas tarnavęs kitam daiktui, buvo iš šio daikto atskirtas, todėl Pastatas nustojo būti buto priklausiniu ir tapo pagrindiniu daiktu. Tokio daikto valdymas sudaro pagrindą teisę į jam eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės nuomą arba pardavimą. Pabrėžia, jog Pastato registracijos duomenys Nekilnojamojo turto registre, sprendžiant dėl jo funkcionavimo savarankiškumo, nėra lemianti aplinkybė – lemiamą reikšmę turi faktinės situacijos vertinimas.

Nagrinėjamu atveju atsakovė priimdama ginčijamus sprendimus privalėjo analizuoti faktines aplinkybes, o ne tik remtis Nekilnojamojo turto registre pateiktais duomenimis. Pareiškėjo nuomone NŽT teritorinis bei centrinis skyriai priimdami sprendimus veikė formaliai bei biurokratiškai, o taip vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesuderinamos su gero administravimo principu. Ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatų, kadangi juos priimant nebuvo vertinama faktinė situacija, jų turinys yra formalaus pobūdžio, nepagrįstas objektyviais duomenimis.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo V. U. atstovas advokatas Eligijus Karbauskas nurodė, kad palaiko skundą, prašė jį tenkinti skunde pateiktų argumentų pagrindu. Akcentavo, kad pastatas pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nuo 1986 m., todėl jis turi teisėtą lūkestį turėti galimybę disponuoti jam priklausančia statinio dalimi. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog pareiškėjas eilę metų turi nekilnojamąjį turtą, kuriuo negali tinkamai naudotis.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Administracijos direktorius 2023 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. AD2-775 nusprendė pradėti rengti Projektą, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą Pastatui eksploatuoti. Teisės aktai reglamentuoja, kad projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą.

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius vykdydamas jam paskirtas funkcijas, susipažinęs su dokumentais pateiktais Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) nustatė, kad Pastatas yra valstybinėje žemėje, kurioje suformuoti žemės sklypai. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis Pastato, kurio eksploatavimui siekiama suformuoti žemės sklypą, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio.

Akcentuoja, kad Žemės įstatyme įtvirtintos teisės normos reglamentuoja, jog valstybinė žemė išnuomojama arba parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar nuomojamais statiniais ar įrenginiais išskyrus ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas nustatydamas tokį teisinį reguliavimą nenumatė galimybės ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui, savininkams nuomotis ar įsigyti nuosavybėn žemės sklypų, kuriuose tie statiniai yra.

Atsakovė pažymėjo, jeigu pareiškėjas laikosi nuomonės, jog Pastatas netarnauja pagrindiniam daiktui, tai jis turi teisę pakeisti jam priklausančio statinio paskirtį į tokią, kuri leistų teisėtai suformuoti žemės sklypą reikalingą jo eksploatacijai.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad viešojo administravimo subjektų veikloje taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, todėl NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius bei NŽT neturėjo teisės priimti kitokio sprendimo, nei atsisakyti išduoti reikalavimus Projektui rengti. NŽT centrinio skyriaus sprendime yra detaliai išdėstytos priežastis, dėl kurių NŽT teritorinis skyrius neturėjo teisės tenkinti pareiškėjo prašymo. Abejuose ginčijamuose sprendimuose yra pateikti jų priėmimo motyvai, pagrindiniai faktai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, todėl jie laikytini atitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.

Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Ida Vasiljevienė nurodė, kad palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą jame pateiktų argumentų pagrindu.

Tretieji suinteresuoti asmenys Ž. K., S. V., J. J., D. V. V. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė. Minėtoms proceso šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. SFP-4936-(14.13.36.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 1SS-1370-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (4.53 punktas). Pastate yra suformuoti 3 atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pastato bei jame suformuotų 3 atskirų nekilnojamojo turto objektų pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti Projekto rengimą. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog Projekto tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą, skirtą eksploatuoti Pastatui.

Administracijos direktorius išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo prašymą 2023 m. birželio 22 d. priėmė įsakymą Nr. AD2-775 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, teritorijoje prie pastato Kadagių g. 17, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Administracijos direktorius nurodytu įsakymu nusprendė tenkinti pareiškėjo prašymą ir pradėjo rengti Projektą. Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą esamam pastatui eksploatuoti.

Byloje nustatyta, kad Administracijos direktorius priėmus teigiamą įsakymą dėl Projekto rengimo, pareiškėjas kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, jog jam būtų išduoti Projekto rengimo reikalavimai. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2023 m. liepos 3 d. sprendimu nusprendė neišduoti pareiškėjui Projekto rengimo reikalavimų. Minėtame sprendime NŽT teritorinis skyrius nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog Pastatas yra įregistruotas kaip pagalbinio ūkio pastatas. NŽT teritorinio skyriaus sprendimas grindžiamas Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, kad valstybinė žemė neišnuomojama be aukciono, jeigu ji yra užstatyta tik ūkinės veiklos pobūdžio statiniais, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui arba jo priklausiniui.

Pareiškėjas pasinaudojo teisės aktuose reglamentuota išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir 2023 m. liepos 7 d. kreipėsi į atsakovę su skundu, prašydamas panaikinti NŽT teritorinio skyriaus sprendimą. Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2023 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-1370-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo nusprendė atmesti pareiškėjo skundo reikalavimus ir paliko NŽT teritorinio skyrius sprendimą galioti.

NŽT centrinio skyriaus sprendime teigiama, kad žemės sklypai po statiniais yra formuojami tam, kad šių statinių savininkams būtų sudarytos galimybės naudotis turimais statiniais. Valstybinės žemės, esančios po privatiems asmenims priklausančiais statiniais, formavimo tikslas yra tai, kad ateityje toks žemės sklypas galėtų būti parduotas ar išnuomotas statinio savininkui. Atkreipiamas dėmesys, jog Žemės įstatymo 9 bei 11 straipsnių nuostatuose nurodyta, kad valstybinė žemė, užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ūkinės veiklos pobūdžio statiniais, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar jo priklausiniui nėra parduodama ar išnuomojama lengvatinėmis sąlygomis. Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatyta, jog atskiri žemės sklypai neformuojami žemės plotuose, kuriuose pastatyti tik ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui). Atsakovė konstatavo, kad atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti Projekto rengimo reikalavimus.

Įvertinus anksčiau nurodytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių kilo ginčas ar yra teisinis pagrindas iš prie Pastato esančios valstybinės žemės formuoti žemės sklypą, skirtą Pastatui eksploatuoti.

Atvejus kada yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai reglamentuoja Žemės įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023-06-01 iki 2024-01-01) 40 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punktas teigia, kad vienas iš atvejų kada yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra, kai siekiama suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus be aukciono arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

Taisyklių 2 punktas teigia, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.

Taisyklių 16 punkte nustatyta, jog projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą. Taisyklės privalomos organizatoriui, iniciatoriams, Projektų rengėjams, Projekto rengimo reikalavimus rengiančioms ir teikiančioms institucijoms, Projektų sprendinius derinančioms institucijoms, valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekančiai institucijai ir Projektus tvirtinančiai institucijai (Taisyklių 18 punktas).

Organizatorius per 5 darbo dienas nuo sprendimo pradėti rengti Projektą priėmimo dienos, atsižvelgdamas į Projekto tikslus ir vadovaudamasis Taisyklių 25 punktu, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo pradėti rengti Projektą priėmimo su prašymu pateikti reikalavimus per ŽPDRIS kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, jei Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (Taisyklių 24.1 papunktis). Reikalavimai nepateikiami, jei numatomo rengti Projekto tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Organizatoriui pateikiamas motyvuotas atsakymas, kodėl nepateikti reikalavimai, nurodomos konkrečios teisės aktų nuostatos, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, draudžiantys numatomus Projekto tikslus (Taisyklių 25¹ punktas).

Atsižvelgiant į anksčiau minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, o Projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą vykdo NŽT struktūriniai padaliniai. NŽT teritorinis padalinys gavęs prašymą išduoti Projekto reikalavimus turi pareigą atlikti Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams bei galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Nustačius Projekto sprendinių prieštaravimą teisės aktų reikalavimams ar galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, NŽT teritorinis skyrius privalo Projekto organizatoriui pateikti motyvuotą atsisakymą išduoti reikalavimus.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Pastatas yra gyvenamosios patalpos – buto, unikalus Nr. 5596-4010-6014:0004, priklausinys. Minėtas butas 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo perleistas kitam asmeniui, tačiau dalis Pastato liko pareiškėjo nuosavybe. Pareiškėjas akcentuoja, kad Pastatas tarnavo kitam daiktui, tačiau buvo nuo jo atskirtas ir tapo pagrindiniu daiktu.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas teigia, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Tuo tarpu Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Taisyklių 46 punkte nurodyta, jog atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros statiniai, kuriems prižiūrėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas.

Įvertinus anksčiau nurodytą darytina išvada, jog teisės aktuose yra nustatytas draudimas lengvatine tvarka išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypus asmenims, jeigu žemės sklypas užstatytas statiniu, kuris neturi aiškios funkcinės priklausomybės, apibrėžtos naudojimo paskirties arba yra ūkinės veiklos pobūdžio, tarnaujantis kitam pagrindiniam statiniui. Taip pat teisės aktai nurodo imperatyvų draudimą formuoti žemės sklypą, skirtą eksploatuoti statiniui, kuris neturi aiškios funkcinės priklausomybės, apibrėžtos naudojimo paskirties arba yra ūkinės veiklos pobūdžio, tarnaujantis kitam pagrindiniam statiniui.

Kaip jau paminėta, Nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma, kad Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023-01-01 iki 2024-01-01) 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-83-701/2024. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija yra reikšminga išviešinimo tikslais, o daiktų teisinis kvalifikavimas yra atliekamas išanalizavus materialiosios teisės normas, ištyrus esamas faktines aplinkybes, su jomis susijusius įrodymus bei atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-916/2019 20 punktą; 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021 26 punktą).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje akcentavo, kad esminę aplinkybę, jog Nekilnojamojo turto registre išviešinti duomenys neatitinka faktinės situacijos, privalo įrodyti tai teigiantis asmuo, nagrinėjamoje byloje - pareiškėjas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas byloje nepateikė jokių faktinių duomenų leidžiančių pagrįstai abejoti Nekilnojamojo turto registre fiksuoto įrašo, kuriuo nurodoma, jog Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio, pagrįstumu ir teisėtumu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.17 papunkčiu pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Konstatuotina, jog pagalbinio ūkio paskirties statiniai yra statiniai, tarnaujantys pagrindiniam daiktui.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą darytina išvada, jog NŽT teritorinio skyriaus bei NŽT centrinio skyriaus sprendimuose yra pagrįstai nurodyta, kad remiantis Žemės įstatymo ir Taisyklėse įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nėra galimybės įgyvendinti Projektu siekiamo tikslo – suformuoti žemės sklypą, skirtą eksploatuoti pagalbiniam ūkio paskirties pastatui ir NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti Projekto rengimo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. SFP-4936-(14.13.36.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 1SS-1370-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo V. U. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus skundo reikalavimo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo išduoti Projekto rengimo reikalavimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo naudai iš NŽT priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jie atmetami. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.