Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei V. T. , tretysis asmuo Zarasų rajono 1 notarų biuro notarė J. V. , dėl 2008-03-04 sutarties pripažinimo nesudaryta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ginčo sandorio pagal CK 1.91 str. nuostatas, nors turėjo tai padaryti. Kadangi dalis jo turto atsakovės iniciatyva 2008-02-05 buvo areštuota, o bankas galėjo išduoti jam paskolą tik gavęs patvirtinimą, kad ieškovo nekilnojamajam turtui apribojimų nėra, taigi jis pasirašė paskolos sutartį verčiamas susiklosčiusių aplinkybių, atsakovės ekonominio spaudimo įtakoje, todėl paskolos sutarties visiškai neketino vykdyti ir nevykdė. Atsakovei pervedė 1.060 Lt sumą už sodo pagerinimus, o ne paskolos dengimui.

Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į CK 3.230 str. 3 d. nuostatas, kad sugyventinių bendru turtu nepripažįstamas turtas, kurį sugyventiniai naudoja rekreacijai ir nepasisakė dėl įrodymų, kurie patvirtina, jog sodo sklypas su priklausiniais buvo nupirktas už ieškovo asmenines lėšas.

Apeliaciniame skunde nenurodytas nei vienas teisinis argumentas, kuriais pagrindžiamas CK 1.87 str. nuostatų netinkamas taikymas.

Skunde įvardinto civilinėje byloje Nr. 2-163-310/2008 dalinto turto vertė nurodyta neteisingai, neaišku kuo remiantis apeliantas teigia, jog tai yra vidutinė rinkos vertė, šie faktai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, pirmosios instancijos teisme apeliantas nenurodė šių aplinkybių, todėl dėl jų neturėjo galimybės pasisakyti ir atsakovė.

CK 3.320 str. 3 d. numatyti apribojimai 1999-06-14 negaliojo, todėl ir tuo metu susiklosčiusiems teisiniams santykiams negalėtų būti taikomi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė nuo 1996 metų iki 2008 metų pradžios gyveno faktinėje santuokoje. Jos metu gimė vaikas, šalys vedė bendrą ūkį, kartu sudarinėjo sandorius, prisiiminėjo kreditorinius įsipareigojimus, įsigijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. 1999-02-10 sutartimi ieškovas pardavė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), Zarasų m (t. 1, b.l. 123). 1999-06-14 ieškovo vardu buvo įgytas žemės sklypas su jame esančiu sodo nameliu, esantys sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 122). 2003-08-28 ieškovas savo vardu įregistravo nupirktą automobilį „Audi 100“ (prijungtos c.b. Nr. 2-163-310/2008, b.l. 2). 2004-05-07 ieškovas ir atsakovė nusipirko po ½ dalį žemės sklypo su jame esančiais gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini)., Zarasų r. (t. 1, b.l. 151). 2004-05-21 ir 2005-03-01 šalims solidariai buvo suteikti atitinkamai 47500 Lt ir 5000 Lt kreditai (t. 1, b.l. 1 132, 133). Iš šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu matyti, kad 2007 metų pabaigoje pašlijus tarpusavio santykiams, šalys nutarė pasidalinti faktinėje santuokoje įgytą turtą. 2008-02-25 ieškovas ir atsakovė sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2008-04-15 už 150000 Lt parduoti ieškovui jai nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo su jame esančia ½ dalimi pastatų, esančius, (duomenys neskelbtini)., Zarasų r., o ieškovas įsipareigojo šį turtą nupirkti ir sutarties sudarymo metu sumokėti 21000 Lt atsakovės kreditui padengti (t. 1, b.l. 124). Vykdydami minėtą sutartį, šalys 2008-03-17 sudarė žemės sklypo su jame esančiais pastatais pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovas įgijo minėtą nekilnojamąjį turtą už 150000 Lt, įsipareigodamas likusius 129000 Lt sumokėti per 30 dienų gavęs kreditą (t. 1, b.l. 125-129). Šalys patvirtino, kad pagal sutartį atsiskaityta.

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-163-310/2008 matyti, kad V. T. 2008-01-30 padavė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė areštuoti A. V. priklausantį turtą: automobilį „Audi 100“ ir 0,074 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Zarasų r., sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, su jame esančiais sodo nameliu ir ūkiniu pastatu (b.l. 1). Teismo 2008-02-05 nutartimi turtas buvo areštuotas (b.l. 7). 2008-02-20 V. T. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė nustatyti jos nuosavybės dalį šiame turte ir priteisti iš A. V. 33000 Lt kompensaciją (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-220-310/2008, b.l. 2).

Nagrinėjamojoje byloje atsakovė paaiškino, kad ieškovui pradėjus derėtis, kompensacijos sumą ji sumažino iki 26000 Lt. Kadangi jis pinigų neturėjo, 2008 m. kovo 4 d. pas notarą pasirašė paskolos sutartį, kad ieškovas yra jai skolingas 26000 Lt. Pasirašius paskolos sutartį, tam, kad teisme būtų nuimtas areštas sodui, automobiliui ir kad ieškovas galėtų paimti paskolą ir atsiskaityti su ja už nupirktą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)., ji atsiėmė ieškinį dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad bijodamas, jog bankas gali nesuteikti kredito, jei areštuota dalis turto, ir jis negalės atsiskaityti su atsakove, kad butų greičiau nuimtas areštas sodui, nameliui ir automobiliui, jis sutiko už šį turtą sumokėti atsakovei 26000 Lt. Neturėdamas pinigų, jis 2009-03-04 pasirašė ginčijamą paskolos sutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad tą pačią dieną V. T. ieškinį atsiėmė (civilinės bylos Nr. 2-220-310/2008, b.l. 4, 5), ir tą pačią dieną buvo panaikintas areštas automobiliui ir kolektyviniam sodui (civilinės bylos Nr. 2-163-310/2008 b.l. 15).

CK 1.138 straipsnyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, taip pat nurodyti civilinių teisių gynimo būdai. Dažniausiai civilinių teisių gynimo būdus nustato tos teisės normos, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymai nenustato konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiais atvejais civilinių teisių gynimo būdą gali pasirinkti šalys savo nuožiūra.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia (niekine) ir paskolos sutarties pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Atsižvelgiant į paskolą kaip realinę sutartį (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), pinigų arba daiktų perdavimas reikšmingas sandorio sudarymo faktui konstatuoti, nes toks sandoris pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Tuo tarpu nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų arba daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu (niekiniu) objektas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, ginčydamas šalių sudarytą paskolos sutartį, prašė taikyti CK 6.875 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą civilinės teisės gynimo būdą – paskolos sutartį pripažinti nesudaryta. Šio ieškinio reikalavimo pagrindu ieškovas nurodė, be kita ko, tai, kad jis su atsakove kartu gyveno nuo 1996 m. iki 2007 m. pabaigos, vedę nebuvo. 1998 m. jiems gimė sūnus, 1999 m. nusipirko sodo sklypą su nameliu, automobilį, kuriuos įformino ieškovo vardu. 2004 metais šalys per pusę paėmė 45.700 Lt dydžio paskolą ir nusipirko žemės sklypą su namu bei priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini)., Zarasų r. Šis nekilnojamasis turtas nuosavybes teise šalims buvo įregistruotas po ½ dalį. Šalių santykiams pašlijus, jie sutarė, kad ieškovas už 150.000 Lt nupirks jai priklausančią namo, esančio (duomenys neskelbtini). Zarasų r., dalį ir įsipareigojo iš karto sumokėti atsakovei 21.000 Lt, padengiant jos paskolos likutį, o likusius 129.000 Lt atiduoti paėmus kreditą iš banko. Su atsakove sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Rengiant dokumentus kreditui gauti, paaiškėjo, kad atsakovė prieš tai kreipėsi į teismą dėl kartu įgyto turto padalijimo, jos prašymu teismas areštavo šį turtą. Ieškovas, žinodamas, kad bankas gali nesuteikti kredito, jei turtas bus areštuotas, sutiko 26.000 Lt padidinti atsakovei tenkančios turto dalies sumą. Kadangi pinigų jis neturėjo, 2008-03-04 Zarasų rajono 1-ajame notaro biure sudarė su atsakove ginčijamą 26000 Lt paskolos sutartį.

Ieškovas prašo 2008 m. kovo 4 d. paskolos sutartį pripažinti nesudaryta. Tačiau ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės. Jos nurodomos ieškinyje, o bylos nagrinėjimo metu yra įrodinėjimo dalykas ir turi būti patvirtintos įrodymais, kad ieškinys galėtų būti patenkintas. Ieškinyje neprivaloma nurodyti teisės normų, kuriomis grindžiamas reikalavimas, o jeigu jos nurodytos – tai teismo neriboja ir nėra teismui privalomos. Ta pati taisyklė liečia ir ieškinyje išdėstytą teisinę terminiją.

Pagal ieškinyje išdėstydamas faktines aplinkybes (faktinį ieškinio pagrindą), ieškovas reikalavimą dėl paskolos sutarties grindžia dviem juridiniais pagrindais. Prašydamas pripažinti paskolos sutartį nesudaryta ieškovas remiasi CK 6.875 straipsnio 3 dalimi. Pagal šią įstatymo normą paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta, jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui. Tačiau ginčijamos paskolos sutarties tekste nedviprasmiškai įrašyta: „A. V. pasiskolino iš V. T. 26 000 Lt...“. Zarasų rajono 1-ojo notaro biuro notarė J. V. pirmos instancijos teismui patvirtino, kad pasirašant sutartį šalys ją perskaitė ir pasirašė, pinigų jos akivaizdoje atsakovė ieškovui neperdavė, tačiau atsakovė sakė, kad ieškovas jau buvo pasiskolinęs iš jos pinigus, o atsakovas tam neprieštaravo. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, ieškovas nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, jog jis negalėjo suvokti sutarties turinio ar jos sukeliamų pasekmių. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti nesudaryta paskolos sutartį, kurios raštu užfiksuotos sąlygos šalims yra aiškios, t.y. byloje nėra ginčo dėl rašytinės paskolos sutarties turinio. Sutarties nuostatą, kad pinigus gavo ieškovas ginčija šios sutarties nuostatos fiktyvumo aspektu.

Ieškovas teigia, kad pasirašydama paskolos sutartį joje nurodytos 26 000 Lt paskolos sumos iš atsakovės negavo ir neturėjo gauti, nes 26 000 Lt sumą šalys aptarė ne kaip atsakovės suteikiamą paskolą, o kaip atsakovei priklausančią kompensaciją dalinantis faktinėje santuokoje įgytą turtą. Tokiu būdu ieškovas paskolos sutarties pasirašymo aplinkybes ir jos nesudarymą de jure, t.y. paskolos sumos neperdavimo faktą, sieja su kita civilinė byla, kurioje V. T. pareikalavo iš A. V. 33 000 Lt kompensacijos, ir teigia, kad paskolos sutartis sudaryta tik todėl, kad būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės žemės sklypui su sodo nameliu ir ūkiniu pastatu, esantiems (duomenys neskelbtini)., Zarasų raj., SB „(duomenys neskelbtini)“, privačios nuosavybės teise priklausančius tik ieškovui tam, kad ieškovas galėtų įvykdyti šalių sudarytą 2008-02-25 preliminariąją sutartį, pagal kurią atsakovė V. T. įsipareigojo parduoti ieškovui A. V. ½ dalį žemės su pastatais ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) kaime, Zarasų rajone. Ieškovas tvirtina, kad jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su sodo nameliu ir ūkiniu pastatu, esantiems (duomenys neskelbtini), Zarasų raj., SB „(duomenys neskelbtini)“ areštas kliudė jam gauti paskolą ½ žemės sklypo su pastatais ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Zarasų rajone įgijimui iš atsakovės, todėl jis buvo priverstas pasirašyti paskolos sutartį, kuri iš esmės padidino atsakovei priklausančios dalies įgijimo kainą nuo 150 000 Lt iki 176 000 Lt. Tokios ieškovo dėstomos aplinkybės atitinka CK 1.91 str. įtvirtintą dėl ekonominio spaudimo sudaryto sandorio sąvoką.

Todėl ieškovas, siekdamas aptariamo reikalavimo patenkinimo, vykdydamas įstatyme (CPK 178 str.) nustatytą įrodinėjimo pareigą, pirmiausia privalėjo įrodyti, kad ieškovas buvo priverstas pasirašyti paskolos sutartį tam, kad būtų sudarytos sąlygos nusipirkti ½ dalį ieškovei priklausančios žemės su pastatais esančiais (duomenys neskelbtini) kaime, Zarasų rajone ir jokie kitokie mokėjimai atsakovei iš ieškovo nepriklausė.

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, ieškovas šių aplinkybių neįrodė. Pagal pirmos instancijos teismo atsakovei išduotą liudijimą gauti iš AB Šiaulių banko rašytiniai įrodymai apie ieškovo A. V. kreditavimą (2 t. b.l.54 -74) rodo, kad 2008 m. kovo 14 d. buvo priimtas paskolų komiteto sprendimas suteikti AB Šiaulių bankas Zarasų KAS darbuotojui A. V. 129 000 Lt paskolą ½ dalį žemės su pastatais ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) kaime, Zarasų rajone įgijimui, įkeičiant bankui šį turtą. Ieškovas 2008-03-03 pildęs paraišką kreditui gauti asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto - žemės sklypo su sodo nameliu ir ūkiniu pastatu, esančių (duomenys neskelbtini)., Zarasų raj., SB „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo areštuotas 2008 m. vasario 5 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi iš viso nenurodė, šis turtas nebuvo planuojamas įkeisti ir įkeistas bankui gaunant paskolą. Todėl kolegijai nėra pagrindo teigti, kad ieškovas A. V. buvo priverstas pasirašyti 2008-03-04 paskolos sutartį vien todėl, kad būtų panaikintas žemės sklypo su sodo nameliu ir ūkiniu pastatu, esančių (duomenys neskelbtini) k., Zarasų raj., SB „(duomenys neskelbtini)“ areštas civilinėje byloje, kurioje atsakovė V. T. prašė priteisti iš A. V. 33 000 Lt kompensaciją už faktinėje santuokoje įgyto šio nekilnojamojo turto bei automobilio Audi 100 padalinimą.

Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, ištyręs visas paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad jog šalys, sudarydamos ginčijamą paskolos sutartį, ja pridengė turto padalijimo sutartį, t.y. sudarė apsimestinį sandorį (CK 1.87 str.). Teismas nurodė, jog turto padalijimo sutarties objektas buvo šalių kartu gyvenant bendrai įgytas turtas – automobilis ir žemės sklypas su jame esančiais sodo nameliu ir ūkiniu pastatu. Šalys susitarė dėl turto padalijimo sutarties esminių sąlygų – turtas lieka ieškovo nuosavybėje, ieškovas iki 2012-05-01 sumoka atsakovei 26000 Lt kompensaciją už jos turto dalį, mokant nuo 2008-09-01 kas mėnesį po 500 Lt. Šioje byloje ieškovas neįrodė, kad tokia 26 000 Lt kompensacija atsakovei V. T. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto nepriklausė. Kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad ½ turto (automobilio ir žemės sklypo su sodo nameliu ir ūkiniu pastatu, esančių (duomenys neskelbtini) k., Zarasų raj., SB „(duomenys neskelbtini)“) vertė būtų sudariusi tik 12 769 Lt, nes šis paskaičiavimas pagrįstas tik Nekilnojamojo turto registro vidutinių rinkos verčių paskaičiavimu, kuris kaip ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kaime atveju iš esmės skyrėsi nuo realios rinkos vertės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-1029/2001, Nr. 3K-3-236/2003, Nr. 3K-3-37/2004, Nr. 3K-3-305/2006, Nr.3K-7-332/2006).

A. V. tik apeliaciniame skunde iš esmės pripažino aplinkybę, kad 1999-06-14, kuomet buvo sudarytos žemės sklypo su sodo nameliu ir ūkiniu pastatu, esančių (duomenys neskelbtini)., Zarasų raj., SB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo – pardavimo sutartys jis jau vedė bendra ūkį su atsakove V. T. Kolegija laiko teisiškai nereikšmingu apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovė 1999-10-04 pasiskolino iš ieškovo 6000 Lt ir tai turėtų būti vertinama kaip šalių tarpusavio pasitikėjimo nebuvimas, nes kaip matyti iš atsakovės turto ir pajamų deklaracijos (176-178), paskolos sutartis galėjo būti įforminta tik pajamų deklaravimo tikslu.

V. T. kreipusis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, prašant areštuoti A. V. vardu registruotus automobilį Audi ir žemės sklypą su sodo nameliu ir ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini) k., Zarasų raj., SB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovas savo nuomonės dėl daiktų arešto teismui nepareiškė, 2008 m. vasario 5 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neskundė. Ginčijamoje paskolos sutartyje nurodytas įsipareigojimas grąžinti atsakovei V. T. 26 000 Lt yra mažesnis nei 33 000 Lt A. V. pareikšto ieškinio suma, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti kaip nurodyta atsakovės V. T. prašyme dėl ieškinio atsiėmimo, kad šalys ginčą dėl žemės sklypo su sodo nameliu ir ūkiniu pastatu, esančių (duomenys neskelbtini) k., Zarasų raj., SB „(duomenys neskelbtini)“ bei automobilio Audi išspendė geruoju. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas savo skolinį įsipareigojimą pagal šioje byloje ginčijamą paskolos sutartį taip pat pripažino kitoje civilinėje byloje Nr. 2-162-310/2008 dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, ieškovas atliko dalį mokėjimų pagal paskolos sutartį pervesdamas 1060 Lt ir ją įvardindamas kaip kompensaciją už sodą. Todėl ieškovui neįrodžius priešingai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas privalo sumokėti atsakovei 2008 m. kovo 4 d. A. V. ir V. T. sudarytoje paskolos sutartyje nurodytas pinigines lėšas.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. V. 1400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei V. T. .

Priteisti iš ieškovo A. V. 8 Lt 60 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo į valstybės pajamas.