- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-31
- Bylos Nr.
- 2VP-11304-199/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Olga Šinkarenko
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, valstybės įmonei „Turto bankas“
Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Redos Stašenienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, valstybės įmonei „Turto bankas“, atstovaujančiai Valstybei, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Antstolė Reda Stašenienė kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama vykdymo procese pakeisti pradinį skolininką R. Ž. nauja skolininke Valstybe, atstovaujama VĮ „Turto bankas“. Prašyme nurodė, jog 2015-08-08 skolininkas mirė., skola neišieškota. 2016-05-04 areštuotas skolininko turtas. Remiantis Testamentų registro duomenimis, 2017-02-09 mirusiojo palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Šalies pakeitimą jos teisių perėmėju vykdymo procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio normos. Pagal šias nuostatas vykdymo procese išieškotojas arba skolininkas pakeičiamas jo teisių perėmėju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu. Pažymėtina, kad šalies pakeitimui vykdomajame procese, kaip ir bet kurioje kitoje proceso stadijoje, nepakanka pateikti teismui prašymą, įvardijant jame šalies teisių ir pareigų perėmėją, būtina vadovautis bendrosiomis procesinio teisių perėmimo taisyklėmis ir pagrįsti, kad šis perėmė tam tikras pirmtako teises ar pareigas. Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, be kita ko, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Jeigu vykdymo procese siekiama pakeisti skolininką, būtina nustatyti: 1) ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui; 2) ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar pagal testamentą. Palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės yra paveldimos kartu su kitu turtu. Jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).
Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytas reglamentavimas, nustatantis konkrečius kreditorių reikalavimų pateikimo terminus, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui, t. y. kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, apie kurias jiems buvo pareikšta per nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Įpėdiniui yra svarbu žinoti apie palikėjo kreditorius, kad jis galėtų pasirinkti, kokiu būdu priimti palikimą, taip nustatydamas atsakomybės turtu apimtis (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1041-413/2013).
CK 5.63 straipsnio reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).
Įstatymo normos (CPK 593 straipsnis, 596 straipsnis) nenumato, kad klausimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese turėtų būti sprendžiamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą privalo nurodyti visas aplinkybes, tinkamai suformuluoti savo prašymą ir prašyme nurodytas aplinkybes pagrįsti įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalis 5 punktas).
Iš pateiktos teismui vykdomosios bylos Nr. 0106/08/07793 matyti, kad antstolė Reda Stašenienė vykdo VSDFV Kauno skyriaus 2008-08-08 sprendimą Nr. 15625 dėl 151,36 Eur išieškojimo iš skolininko R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojui VSDFV Kauno skyriui. Gyventojų registro tarnybos išraše nurodyta, kad skolininkas 2015-08-08 mirė. Vykdomojoje byloje esantis Centrinės hipotekos įstaigos išrašas patvirtina, kad Testamentų registre įregistruotas palikimo priėmimo faktas, jog po palikėjo mirties palikimą priėmė Valstybė. Skolininkui R. Ž. priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu areštuotas 2016-05-04, t.y. praėjus devyneriems mėnesiams po palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad išieškotojas VSDFV Kauno skyrius pareiškė kreditorinius reikalavimus skolininko R. Ž., mirusio 2015-08-08 turto paveldėtojams per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos CK 5.63 str. 1d. ar kitais galimais būdais. Taip pat nepateikė įrodymų, kad praleistas terminas yra atnaujintas CPK 576-578 str. nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į išnagrinėtas aplinkybes, byloje ištirtus rašytinius įrodymus, pareiškėjai nepateikus įrodymų apie išieškotojo pareikštus kreditorinius reikalavimus skolininko turto paveldėtojams, pareiškėjos prašymas atmestinas, tačiau tai neužkerta pareiškėjai kelio, ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, pateikti naują pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 593 straipsniu, 596 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjos antstolės Redos Stašenienės prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.