- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-11-13
- Bylos Nr.
- e1-3197-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41300-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- A. F.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. F. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2023 m. spalio 26 d., apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2023 m. spalio 26 d., 14.49 val., patikros metu alkoholio matuokliu (Alcotest 7510 Nr. ARKL-0751, patikros sertifikatas Nr. 1938530) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,52 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Tokiais savo veiksmais A. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. F. prisipažino kaltu ir nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 0,5 l. degtinės, buvo girtas. Alkoholinius gėrimus vartojo dėl sunkios šeimyninės padėties, kadangi per metus neteko savo žmonos ir tėvų. Nusprendė nuvykti į parduotuvę nusipirkti dar, vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, grįžo į savo namus, (duomenys neskelbtini) ir pas jį atvyko pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad jis vairavo neblaivus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, sulaikytas nebuvo, jam įteikė šaukimą. Turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau kur jis yra - nežino. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. U. parodė, kad 2023 m. spalio 26 d., 14.26 val. važiavo kartu su savo kolega M. K., automobiliu „Nissan“, nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) atkarpoje, kurioje yra remontuojamas kelias, priekyje jų pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris vingiavo per visą vieną eismo juosta, kuria leidžiama važiuoti, netolygiai greitėdavo, staigiai stabdydavo ir staigiai įsibėgėdavo. Važiuojant iš paskos, anksčiau minėto automobilio kolega, paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įtartinai manevruojantį automobilį. Bendraujant su Bendruoju pagalbos centru (toliau – ir BPC) jiems buvo papasakota situacija ir kuria kryptimi juda automobilis. Vėliau automobilis, važiuodamas (duomenys neskelbtini) g., nusuko į (duomenys neskelbtini) g., kurioje sustojo, jiems apvažiuojant jo automobilį ir apsisukus pastebėjo, jog „Toyota“ automobilio langai yra užrasoję ir matėsi, kad už vairo sėdi vyras (duomenys neskelbtini) plaukais. Jiems apsisukus ir važiuojant atgal pro anksčiau minėtą „Toyota“, pastebėjo, kad vairuotojas yra išlipęs iš automobilio vos pastovėdamas ant kojų šalia automobilio yra atsisukęs į gatvės pusę ir atlieka gamtinius reikalus ant savęs. Minėtas vairuotojas buvo vienas, taip pat matėsi, kad automobilio salone daugiau asmenų nėra. Pravažiavus automobilį už maždaug 30 metrų, (duomenys neskelbtini) g. sustojo ir stebėjo automobilį, ar automobilio vairuotojas važiuos toliau. Maždaug po penkių minučių pastebėjo, kad automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. kryptimi link centro, važiuodamas minėtas automobilis pravažiavo pro juos ir jis matė, kad už Toyota vairo tas pats asmuo, kuris buvo išlipęs iš automobilio - vyras (duomenys neskelbtini) plaukais. Nusprendė su kolega važiuoti iš paskos ir viską pranešinėjo BPC, kad minėtas automobilis pasuka į (duomenys neskelbtini) g. ir iš jos į (duomenys neskelbtini) g. ir įsuko į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą. Jie privažiavę prie kiemo laukė policijos pareigūnų. Po maždaug dviejų minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems viskas buvo papasakota ir jie nuėjo pas minėtą asmenį į kiemą, po kurio laiko atvedė asmenį, kuris matėsi, jog yra akivaizdžiai neblaivus, sunkiai pastovėjo ant kojų griuvinėjo, minėtam asmeniui pareigūnai nustatė virš 3,5 promilių girtumą.
Iš 2023 m. spalio 26 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. F. policijos pareigūnai 2023 m. spalio 26 d., 14.49 val. patikros metu alkoholio matuokliu (Alcotest 7510 Nr. ARKL-0751, patikros sertifikatas Nr. 1938530) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,52 promilių etilo alkoholio koncentracija, 2023 m. spalio 26 d., 15.11 val. patikros metu alkoholio matuokliu (Alcotest 7510 Nr. ARKL-0751, patikros sertifikatas Nr. 1938530) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,60 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Iš 2023 m. lapkričio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų vaizdo registratorių („BODY kamerų“) vaizdo įrašai. Du vaizdo įrašai apžiūrimi per „VLC media player“ leistuvą. Vaizdo įrašai yra spalvoti, su garsu. Apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231026-144149UTC+0300“. Vaizdo įrašo yra matoma liudytojas, kuris aiškina įvykio aplinkybes, kad vairuotojas išlipo iš automobilio, vos stovėdamas ant kojų, šlapinosi, važiavo vienas. Matosi gyvenamasis namas, o šalia namo stovintis automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pareigūnai nueina iki namo, užeina į vidų, matosi įtariamasis, kuris sunkiai pastovi ant kojų. Pareigūnai pasako jam nueiti iki jų automobilio, pasitikrinti blaivumo. Stovintys liudytojai patvirtina, kad minėtas vyras yra vairuotojas, vairavęs automobilį neblaivus. A. F. pareigūnai pasodina į tarnybinį automobilį, jo judesiai nekoordinuoti, sunkiai pastovi ant kojų. Pareigūnė tikrina A. F. blaivumą, pirmo putimo metu alkotesteris parodo 3.52 %, įspėja vairuotoją kad antro putimo tikrinimas vyks po 30 minučių. Apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231026-150855UTC+0300“. A. F. aiškina pareigūnui savo išgėrimo priežastis. Pareigūnė tikrina antrą kartą girtumą, matuoklis parodo 3,60%.
Iš 2023 m. lapkričio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti BPC garso įrašai „2023/10/26_14:37:19“, „2023/10/26_14:35:17“, „2023/10/26_14:31:35“, iš kurių girdima kai pranešėjas informuoja BPC darbuotoją apie galimai neblaivaus vairuotojo judėjimą.
Iš 2023 m. spalio 27 d. VĮ „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VIN kodas –(duomenys neskelbtini)), savininkas yra A. F..
Iš 2023 m. spalio 27 d. VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota RAV4“ (2007 m. gamybos, 2,2 l darbinio tūrio hibridiniu varikliu), 2023 metų lapkričio mėnesio vertė yra 5950 Eur (vertė be PVM: 4700,50 Eur).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad A. F. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Ikiteisminio tyrimo metu A. F. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 0,5 l. degtinės, buvo girtas. Nusprendė nuvykti į parduotuvę nusipirkti dar, jam priklausantį automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus, grįžo į savo namus, (duomenys neskelbtini), ir pas jį atvyko pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą. Šie kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas kaltinamojo vairavimą, esant neblaiviam, matęs bei policijos pareigūnus iškvietęs J. U. nurodė, kad 2023 m. spalio 26 d., 14.26 val. važiavo kartu su savo kolega link (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris vingiavo per visą vieną eismo juosta, kuria leidžiama važiuoti, netolygiai greitėdavo, staigiai stabdydavo ir staigiai įsibėgėdavo. Važiuojant iš paskos, jo kolega paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įtartinai manevruojantį automobilį. Vėliau jiems stebint minėtą automobilį ir judant jam iš paskos, jie sustojo prie namo adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo paliktas automobilis bei laukė policijos pareigūnų. Po maždaug dviejų minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie po kurio laiko atvedė asmenį, kuris matėsi, jog yra akivaizdžiai neblaivus, sunkiai pastovėjo ant kojų griuvinėjo, minėtam asmeniui pareigūnai nustatė virš 3,5 promilių girtumą. Kaltinamajam inkriminuotą automobilio vairavimo esant neblaiviam faktą patvirtina ne tik anksčiau aptarti bei tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai, bet ir 2023 m. spalio 26 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad A. F. 2023 m. spalio 26 d., 14.49 val. patikros metu alkoholio matuokliu buvo nustatytas 3,52 promilių neblaivumas, o 15.11 val. - 3,60 promilių neblaivumas. Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines A. F. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. F. 2023 m. spalio 26 d., apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,52 promilių etilo alkoholio koncentracija. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo A. F. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. F. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo sumažinti teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminą bei, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, prašo leisti baudą sumokėti dalimis.
Dėl skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę A. F., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
A. F. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, A. F. neteistas, nebaustas administracine tvarka, „Sodros“ duomenimis dirba. A. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismo vertinimu, A. F. nėra sistemingas teisės pažeidėjas.
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro pasiūlyta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.
Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį bei kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, mano, kad A. F. skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga A. F. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas įvertina tai, kad A. F. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 3,52 promilės alkoholio, daugiau nei aštuonis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei dvigubai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,50 promilės). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis jam inkriminuotą ir teismo įrodytą pripažintą nusikalstamą veiką padarė pakankamai judrioje kelio atkarpoje, nesaugiai manevravo, dėl ko kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Taigi, pirmiau aptartų kaltinamojo padarytą nusikaltimą charakterizuojančių aplinkybių visumoje, A. F. nustatytinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemonės terminas – 3 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 7 d., t. y. nuo dienos, kai A. F. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam A. F., teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pastarasis nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso būtent jam. Taigi, minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios A. F. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertinęs automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausymo A. F. faktą, pastarajam nustatytą girtumo aplinkybę bei laipsnį, konstatuoja būtinybę pagal BK 72 straipsnio 2-3 dalis kaltinamajam priklausančią transporto priemonę konfiskuoti. Pažymėtina, kad nesilaikant šios nuostatos ir automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų tikslinga konfiskuoti ne jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, bet jos vertės ekvivalentą. Galiausiai, A. F., užbaigiant ikiteisminį tyrimą prokuroro pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo, neprieštaravo, kad jam, be siūlomos bausmės bei kitų baudžiamojo poveikio priemonių, būtų taikytas ir turto konfiskavimo institutas, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Šią aplinkybę kaltinamasis patvirtino savo parašu.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, pripažintina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi pagrindai kaltinamajam A. F. taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. spalio 27 d. nutarimu laikotarpiui nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2024 m. vasario 27 d. kaltinamojo A. F. nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei – automobiliui „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam A. F. nuosavybės teise priklausantis automobilis BK 72 straipsnio 2-3 dalių pagrindais yra konfiskuojamas, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam automobiliui paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu A. F. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos.
Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. F. paskirti galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Paskirti A. F. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę bei 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 7 d.
Paskirti A. F. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
A. F. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. spalio 27 d. nutarimu A. F. paskirtą laikino nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.
1. Bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka„ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-3067-1170/2023“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.