Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3067-1170/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-11-03
Bylos Nr.
e1-3067-1170/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39689-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
M. G.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. e1-3067-1170/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39689-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2023 m. spalio 14 d., apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. G. nurodė, kad apklausos metu su pranešimu apie įtarimą susipažino, supranta kuo yra įtariamas, prisipažįsta pilnai. Jis psichinėmis ligomis neserga, į priklausomybės ligų įskaitą nėra įrašytas. Šeštadienį iš ryto, apie 09.00 val. - 10.00 val., nuvažiavo jam priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pas savo (duomenys neskelbtini) į kaimą, (duomenys neskelbtini). Važiavo su tikslu padėti jam atlikti remonto darbus. Tą pačią dieną grįžti namo neplanavo, turėjo pas jį likti nakvoti, dėl to išgėrė alkoholio - 5 skardines, 0,56 l talpos alaus, 5,2 laipsnių stiprumo. Jie darbavosi, kol vakarop, apie 17.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl matavimų neatitinkančių laiptų, taip pat dėl pačio darbo. Dėl to jis susinervino, persirengė, sėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Supranta, kad buvo neblaivus. Tiesiog susinervino, taip pasielgė. Įsėdo į automobilį vienas, važiavo taip pat vienas. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini) užsuko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Ten parkuodamasis, apsisukdamas priekiniu bamperiu, dešine puse, brūkštelėjo per taromato sieną. Tada išlipo iš automobilio ir nuėjo į parduotuvę, norėjo nusipirkti atsigerti, nealkoholinio gėrimo. Matė, kad padarė eismo įvykį, pajuto brūkštelėjimą, tačiau nestipriai, pagalvojo, bordiūrą brūkštelėjo. Nuėjus į parduotuvę, paskui jį atėjo kažkoks vyras, pasakė apsaugai, kad jis užkabino taromatą, po ko jį sulaikė parduotuvės apsauga, iškvietė policiją. Neneigė nei apsaugai, nei atvykusiems pareigūnams, kad buvo išgėręs, prisipažino iš karto. Jis suprato, kad važiavo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pasielgė susinervinęs, galimai alkoholio poveikyje, dėl to labai gailisi. Po eismo įvykio alkoholio daugiau nevartojo. Sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 14 d. dirbo šioje parduotuvėje pagal iš anksto patvirtintą grafiką nuo 11.30 val. Jam būnant parduotuvės apsaugos poste, apie 18.00 val. prie jo priėjo vyras, jam nepažįstamas, kuris informavo, jog galimai neblaivus pilietis su automobiliu „Audi“, valstybinių numerių šiuo metu neprisimena, skaičiai (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į taromato sieną. Vyras prie jo ir atsivedė tą vyrą, kuris vairuodamas atsitrenkė į taromatą. Tas vyras nieko tuo metu nesakė. Jis tada iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Kol laukė policijos, vyras neneigė, kad atsitrenkė į taromato sieną, sakė, kad atlygins padarytą žalą ar pats sutvarkys taromato sieną. Vyras, kuris atvedė eismo įvykio kaltininką tuo tarpu išėjo, jo jokių duomenų neturi. Kartu su eismo įvykio kaltininku sulaukė policijos, su pareigūnais nuėjo apžiūrėti taromato sienos, buvo atšokusi sienos plokštė. O automobilio jis nematė, ar buvo apgadintas negali pasakyti. Asmenį perdavus pareigūnams, jis toliau tęsė savo darbą, kol jie dirbo savo darbą. Kiek asmuo įpūtė nematė, tačiau iš pokalbio su pareigūnais sužinojo, kad asmuo buvo tikrai neblaivus, įpūtė virš 2 promilių, tačiau tiksliai nežino kiek. Kol laukė policijos, nuo asmens sklido alkoholio kvapas, jis akivaizdžiai atrodė neblaivus. Pats jis nematė kaip asmuo vairavo, sužinojo iš asmenį atvedusio vyro. Vėliau pats žiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame buvo matyti, kad sulaikytasis tikrai vairavo, jis buvo vienas. Asmuo ir pats to neneigė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-asis skyriaus tyrėjo D. D. 2023 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023 m. spalio 14 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), M. G., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Iš 2023 m. spalio 14 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023 m. spalio 14 d. M. G. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Panaudojus alkoholio matuoklį, jam 18.26 val. buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, o 18.44 val. - 2,26 promilių neblaivumas.

2023 m. spalio 14 d. „Drager Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) alkotesterio kvituose užfiksuota, kad M. G. 18.26 val. nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, o 18.44 val. - 2,26 promilių neblaivumas.

Iš 2023 m. spalio 14 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai – sugadinta priekinio bamperio dešinė pusė.

Iš 2023 m. spalio 16 d. VĮ „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas – M. G.

Iš 2023 m. spalio 16 d. VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė 1995 m. laidos automobilio „Audi A6“ kaina Lietuvoje su PVM – 1 090 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad M. G. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu M. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. spalio 14 d. šeštadienį iš ryto, apie 09.00-10.00 val. nuvažiavo jam priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pas savo (duomenys neskelbtini) į kaimą (duomenys neskelbtini) rajone, padėti jam atlikti remonto darbus. Tą pačią dieną grįžti namo neplanavo, turėjo pas jį likti nakvoti, dėl to išgėrė alkoholio - 5 skardines alaus, 5,2 laipsnių stiprumo. Jie darbavosi, kol vakarop, apie 17.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, todėl jis susinervino, persirengė, sėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini) užsuko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Ten parkuodamasis, apsisukdamas priekiniu bamperiu, dešine puse, brūkštelėjo per taromato sieną. Tada išlipo iš automobilio ir nuėjo į parduotuvę. Nuėjus į parduotuvę, paskui jį atėjo kažkoks vyras, pasakė apsaugai, kad jis užkabino taromatą, po ko jį sulaikė parduotuvės apsauga, iškvietė policiją, o atvykus policijos pareigūnams jam buvo nustatytas neblaivumas. Šie kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas bei įvykio metu betarpiškai su kaltinamuoju bendravęs „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės apsaugos darbuotojas R. K. parodė, kad 2023 m. spalio 14 d. dirbo šioje parduotuvėje pagal iš anksto patvirtintą grafiką nuo 11.30 val. Jam būnant parduotuvės apsaugos poste, apie 18.00 val. prie jo priėjo vyras, kuris informavo, jog galimai neblaivus pilietis su automobiliu „Audi“ atsitrenkė į taromato sieną. Vyras prie jo ir atsivedė tą vyrą, kuris vairuodamas atsitrenkė į taromatą. Jis iš karto paskambino iškvietė policiją. Kol laukė policijos, vyras neneigė, kad atsitrenkė į taromato sieną, sakė, kad atlygins padarytą žalą ar pats sutvarkys taromato sieną. Kiek asmuo įpūtė nematė, tačiau iš pokalbio su pareigūnais sužinojo, kad asmuo buvo tikrai neblaivus, įpūtė virš 2 promilių. Kol laukė policijos, nuo asmens sklido alkoholio kvapas, jis akivaizdžiai atrodė neblaivus. Pirmiau aptartus ir tarpusavyje sutampančius proceso dalyvių parodymus taip pat patvirtina ir pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno D. D. 2023 m. spalio 15 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. spalio 14 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), M. G. vairavo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamajam inkriminuotą automobilio vairavimo esant neblaiviam faktą patvirtina ne tik anksčiau aptarti bei tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai ir rašytinė bylos medžiaga, bet ir 2023 m. spalio 14 d. neblaivumo nustatymo aktas, taip pat alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, kuriuose užfiksuota, kad M. G., 18.26 val. buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, nuo jo taip pat sklido stiprus alkoholio kvapas. Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines M. G. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad M. G. 2023 m. spalio 14 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo M. G. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, prašo esant galimybei leisti baudą sumokėti dalimis per 12 mėnesių.

Pabrėžtina, jog šis teismo baudžiamasis įsakymas yra priimtinas 2023 m. lapkričio 3 d., atsižvelgiant į teisėjos teisėtą nebuvimą darbe laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 26 d. iki 2023 m. spalio 31 d.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę M. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

M. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, M. G. neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka už nešiurkštų KET pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, nuobauda negalioja, „Sodros“ duomenimis dirba. M. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismo vertinimu, M. G. nėra sistemingas teisės pažeidėjas.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro pasiūlyta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį bei kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, mano, kad M. G. skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga M. G. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas įvertina tai, kad M. G. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,14 promilės alkoholio, daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,50 promilės). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagas, kaltinamasis jam inkriminuotą ir teismo įrodytą pripažintą nusikalstamą veiką nutraukė tik tada, kai buvo sulaikytas jo neteisėtus veiksmus pastebėjusių asmenų. Juo labiau, pastarasis, vairuodamas jam priklausantį automobilį, apgadino svetimą turtą. Taigi, pirmiau aptartų kaltinamojo padarytą nusikaltimą charakterizuojančių aplinkybių visumoje, M. G. nustatytinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemonės terminas – du metai ir šeši mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 16 d., t. y. nuo dienos, kai M. G. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam M. G., teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pastarasis nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso būtent jam. Taigi, minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios M. G. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertinęs automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausymo M. G. faktą, pastarajam nustatytą girtumo aplinkybę bei laipsnį, konstatuoja būtinybę pagal BK 72 straipsnio 2-3 dalis kaltinamajam priklausančią transporto priemonę konfiskuoti. Pažymėtina, kad nesilaikant šios nuostatos ir automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų tikslinga konfiskuoti ne jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, bet jos vertės ekvivalentą. Galiausiai, M. G., užbaigiant ikiteisminį tyrimą prokuroro pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo, neprieštaravo, kad jam, be siūlomos bausmės bei kitų baudžiamojo poveikio priemonių, būtų taikytas ir turto konfiskavimo institutas, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Šią aplinkybę kaltinamasis patvirtino savo parašu.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, pripažintina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi pagrindai kaltinamajam M. G. taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė 2023 m. spalio 16 d. nutarimu laikotarpiui nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2024 m. balandžio 16 d. kaltinamojo M. G. nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei – automobiliui „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam M. G. nuosavybės teise priklausantis automobilis BK 72 straipsnio 2-3 dalių pagrindais yra konfiskuojamas, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam automobiliui paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. spalio 16 d. nutarimu M. G. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos.

M. G. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti į teisę vairuoti transporto priemones suteikiančią instituciją VĮ „Regitra“.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. paskirti galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Paskirti M. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę bei 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 16 d.

Paskirti M. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

M. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

M. G. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti saugoti į teisę vairuoti transporto priemones suteikiančią instituciją VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. spalio 16 d. nutarimu M. G. paskirtą laikino nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

Išaiškinti M. G., kad:

1. Bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-3067-1170/2023“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė