Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „S. ir t.“ patikslintą ieškinį atsakovui S. G., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „A. c.“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „S. ir t.“, galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovo S. G. 5 974,14 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2023 m. vasario 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens AB „A. c.“ 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2021/06/11, kurios pagrindu ieškovė nuo 2022 m. kovo 28 d. įgijo reikalavimo teisę į atsakovo S. G. neįvykdytą įsipareigojimą 11 071,50 Eur sumoje. Atsakovas S. G. iš AB „A. c.“ 2021 m. birželio 21 d. įsigijo (duomenys neskelbtini) savivartę puspriekabę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Puspriekabės pardavimo laiku tarp pardavėjos AB „A. c.“ vadovo S. K. ir pirkėjo S. G. buvo draugiškas bendradarbiavimas (gyvena kaiminystėje), pagrįstas pasitikėjimu, todėl nebuvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis ir/ar prekės perdavimo aktas, o puspriekabė parduota pagal žodinį susitarimą, ir jos kainos apmokėjimui 2021 m. birželio 21 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija (duomenys neskelbtini), kurios surašymui atsakovas savo duomenis atsiuntė elektroniniu paštu, o vėliau patvirtino ir pačios sąskaitos gavimą, tačiau tinkamai ir laiku neapmokėjo.

Atsakovas S. G. į teismo posėdį neatvyko, teismui pranešė, kad serga ir jam yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2023 m. liepos 7 d., iki 2023 m. liepos 21 d. numatyta reabilitacija. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas 2022 m. lapkričio 28 d. vykusiame parengiamajame posėdyje nurodė, jog priėmė iš AB „A. c.“ puspriekabę, tačiau jos apmokėjimui gautos sąskaitos faktūros yra neapmokėjęs dėl to, kad tarėsi su pardavėju dėl mokėjimo atlikimo tik po to, kai bus paruošta visa su daiktu susijusi dokumentacija, reikalinga jo registracijai. Tuo tarpu 2023 m. vasario 15 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu atsakovas jau nurodė, kad atliko 6 000,00 Eur mokėjimo pavedimą į jam priekabą pardavusios AB „A. c.“ banko sąskaitą.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „A. c.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „A. c.“ ir atsakovo S. G. 2021 m. birželio 21 d. buvo sudaryta žodinė pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią AB „A. c.“ už 11 071,50 Eur pardavė atsakovui (duomenys neskelbtini) savivartę puspriekabę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos apmokėjimui išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai duomenys, tame tarpe ir atsakovo 2022 m. birželio 22 d. elektroniniu paštu siųstas patvirtinimas, kad sąskaitą apmokėjimui gavo, bet ir jo paties 2022 m. lapkričio 28 d. parengiamajame posėdyje išsakyti paaiškinimai, kad jis priėmė iš AB „A. c.“ savivartę puspriekabę, tačiau gautą PVM sąskaitą – faktūrą už prekę sumokės tik tuomet, kai gaus iš pardavėjos daikto registracijai reikalingus dokumentus. Taigi akivaizdu, kad tarp AB „A. c.“ ir atsakovo susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu AB „Alytaus chemija“ perdavė, o atsakovas priėmė prekę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnis). Todėl atsakovui atsirado pareiga už gautą prekę sumokėti PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytą kainą. Šioje vietoje pažymėtina, kad nors šalys nebuvo sudarę rašytinės sutarties, tačiau PVM sąskaitos faktūros yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintys bei sutartinius santykius patvirtinantys dokumentai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartį, priimtą 2008 m. sausio 28 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartį, priimtą 2009 m. lapkričio 9 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartį, priimtą 2012 m. vasario 24 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartį, priimtą 2014 m. balandžio 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014; ir kt.). Atsakovas, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jokių pretenzijų dėl priimtos prekės kokybės pardavėjai nereiškė, tačiau už ją neatsiskaitė. Iš 2023 m. vasario 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos pagal žodinį susitarimą nutraukimo akto matyti, kad AB „A. c.“, atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, vienašališkai nutraukė savivartės puspriekabės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį bei pareikalavo atsakovo savivartę puspriekabę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovei. Po sutarties nutraukimo akto, atsakovas 2023 m. vasario 15 d. atliko 6 000,00 Eur mokėjimą pagal PVM sąskaitą – faktūrą į AB „A. c.“ banko sąskaitą. Šią aplinkybę patvirtino tiek pats atsakovas (2023 m. vasario 15 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu), tiek ir ieškovė, pažymėdama, kad ginčo dėl dalies skolos sumokėjimo ne į jos, o pradinės kreditorės banko sąskaitą, nėra ir atsakovo atliktą mokėjimą laiko ieškinio reikalavimų dalies įvykdymu. Ieškovė, atsižvelgdama į tai bei aplinkybę, kad atsakovas atsisakė grąžinti puspriekabę bei nepavyko su juo sudaryti taikaus susitarimo, patikslino ieškinio reikalavimus, nurodydama, jog atsakovas pagal 2021 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą liko skolingas 5 974,14 Eur. Ieškovė, taip pat remdamasi atsakovo dalies skolos 2023 m. vasario 15 d. sumokėjimo faktu, patikslino metinių palūkanų reikalavimą, prašydama jas priteisti ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo 2023 m. vasario 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Remiantis CK 6.38 straipsnio nuostatomis, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Ieškovė MB „S. ir t.“ su pradine kreditore AB „A. c.“ 2021 m. birželio 11 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2021/06/11, 2022 m. kovo 28 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr. 2 pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2021/06/11, kurių pagrindu AB „A. c.“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. 2022 m. kovo 29 d. pranešimu dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo atsakovas informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė nesutinkantis su ieškovės reikalavimais kvestionuodamas jų pagrįstumą, tačiau vėliau, kaip minėta, byloje pripažino, jog priėmė iš AB „A. c.“ perduotą puspriekabę bei sumokėjo dalį jam pardavėjos išrašytos sąskaitos – faktūros sumos. Tokiu būdu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus, kad pradinė kreditorė įvykdė savo sutartinę prievolę atsakovui, o atsakovas su ja / ieškove tinkamai neatsiskaitė, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo likusią 5 974,14 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis, CK 6.1 straipsnis, 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnio 4 ir 5 dalys).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 2023 m. vasario 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas, kaip aukščiau aptarta, teisminio bylos nagrinėjimo metu 2023 m. vasario 15 d. atliko dalies prašomos ieškovės priteisti sumos mokėjimo pavedimą, todėl, kartu atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2023 m. vasario 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą 310,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir 124,08 Eur išlaidas, susijusias su byloje teiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (būtinas vykdymo išlaidas antstoliui).

Nors atsakovas tik bylos nagrinėjimo teisme metu gera valia sumokėjo ieškovės prašomą priteisti skolos dalį, tačiau teismas, įvertinęs aplinkybę, kad šio sprendimo priėmimo metu dalis skolos jau yra apmokėta bei reikalavimai patikslinti, priteisia ieškovei iš atsakovo 134,00 Eur dydžio žyminį mokestį už patikslinto ieškinio reikalavimų sumą (5 974,14 Eur), o likusią ieškovės sumokėtą žyminio mokesčio dalį – 176,00 Eur jai grąžina, išaiškinant, jog mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų remdamasi šiuo teismo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis). Taip pat iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos patirtos 124,08 Eur išlaidos, susijusios su byloje teiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidarė 19,92 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį patenkinus, priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Byloje teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir (ar) turtinių teisių, o šio turto esant nepakankamai – piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, bendrai 11 822,03 Eur sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, kitas privalomąsias įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove.

CPK 150 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.

Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalies nuostatomis, 2022 m. spalio 17 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. G. 5 974,14 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2023 m. vasario 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 258,08 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei mažajai bendrijai „S. ir t.“.

Priteisti iš atsakovo S. G. 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Grąžinti ieškovei mažajai bendrijai „S. ir t.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 176,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. gegužės 16 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 5507 (mokėtojas: AB „A. c.“, mokėtojo kodas: (duomenys neskelbtini), iš viso sumokėta – 195,00 Eur), išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo 2022 m. spalio 17 d. teismo nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.