Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį (patikslintą) atsakovui V. V. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad stengiasi rūpintis vaikais, išleidžia į mokyklą, jie yra švarūs. Sūnus gyvena su juo, o A. V. būna pas E. S.. Būna, kad išgeria, bet teigia, kad nėra priklausomas nuo alkoholio. Stengiasi, uždarbiauja, bet darbo biržoje nėra registruotas. Anksčiau buvo užsiregistravęs, kur siųsdavo dirbti – ten ir eidavo. Jo pajamos per mėnesį yra apie 300 Eur. Turi įsiskolinimą už šildymą, po truputį moka skolas. Nori, kad vaikai gyventų su juo, vaikai taip pat to nori. Gydytojai neleidžia jam sunkiai dirbti dėl nugaros ir plaučių, todėl nesidarbino „Depo“. Bandė dirbti „Maximoje“, „Iki“, bet nepriėmė. Buvo pašalintas iš darbo biržos, nes atsisakė dirbti „Guolyje“. Tai padarė todėl, kad ten darbdavys nemoka pinigų. Sutinka teikti patikslintame ieškinyje nurodomą išlaikymą bei prašė jo valdžią vaikams apriboti laikinai. Per tą laiką jis stengsis įrodyti, kad gali pats rūpintis vaikais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys (patikslintas) tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovo, liudytojos paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovo prašymas tokio pobūdžio šeimos byloje, susijusioje su vaikų teisėmis ir interesais, pakeisti ieškinio dalyką (reikalavimą) posėdžio metu tenkintinas ir atitinka CPK 42 straipsnio 1 dalies, CPK 377 straipsnio nuostatas. Tokiu būdu ieškinys tenkintinas – nustatytinas laikinas atsakovo tėvo valdžios nepilnamečiam vaikui ribojimas.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. V., gimusi 2006 m. liepos 12 d., ir R. V., gimęs 2000 m. rugpjūčio 3 d., yra atsakovo V. V. ir R. C. vaikai (e. b. l. 7, 8). R. C. 2011 m. vasario 12 d. mirė (e. b. l. 9). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 7 d. įsakymu „Dėl laikinosios globos A. V. nustatymo“ Nr. A-196 buvo nustatyta laikinoji globa A. V., jos globėja paskirta S. K. (e. b. l. 16), o 2011 m. kovo 23 d. V. V. įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (e. b. l. 17). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko globos organizavimo komisijos 2011 m. rugsėjo 14 d. posėdžio metu nuspręsta A. V. grąžinti į atsakovo šeimą, kadangi jis pakeitė gyvenimo būdą, susirado darbą (e. b. l. 23-24, 25). 2012 m. balandžio 17 d., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams lankantis atsakovo namuose, buvo rasta netvarka, o V. V. sugyventinė M. K. paaiškino, kad atsakovas nedirba, yra įrašytas į darbo biržą, uždarbiauja nelegaliai (e. b. l. 26). 2012 m. rugsėjo 14 d., Panevėžio socialinių paslaugų centro specialistų apsilankymo V. V. namuose metu, atsakovo bute vėl buvo rasta netvarka (e. b. l. 30). 2013 m. gruodžio 27 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas pranešimas, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje L. K. panaudojo fizinį smurtą prieš A. V., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (e. b. l. 34). 2013 m. gruodžio 30 d. Pakartotinio šeimos aplankymo akte Nr. VS-1566 užfiksuota, kad nuo 2016 m. gruodžio 26 d. A. V. gyvena sesers E. S. šeimoje, nes V. V. sistemingai girtauja, o atsakovo sugyventinė M. K. paliko šeimą ir išėjo iš namų (e. b. l. 35). Atsakovas paaiškinime nurodė, kad turi priklausomybę alkoholiui, įsipareigojo gydytis ir ieškotis pastovaus darbo (e. b. l. 39). 2014 m. gegužės 13 d. gauta informacija, jog atsakovas dažnai nerandamas namuose, vaikai yra neprižiūrėti, praleidinėja pamokas, neatlieka namų darbų (e. b. l. 54-55). 2015 m. kovo 13 d. V. V. rastas akivaizdžiai neblaivus, namuose buvo didelė netvarka (e. b. l. 59). 2016 m. rugpjūčio 19 d. šeimos aplankymo akte užfiksuota, jog atsakovo buities ir gyvenimo sąlygos yra patenkinamos, butas – sutvarkytas, atliktas remontas, V. V. paaiškino, kad alkoholio nebevartoja (e. b. l. 80), tačiau 2017 m. kovo 9 d. atsakovas rastas neblaivus, A. V. kartu su broliu apgyvendinti sesers E. S., kuri paskirta A. V. laikinąja globėja, šeimoje (e. b. l. 84, 85). 2017 m. gegužės 4 d. V. V. buvo išvežtas gydytis nuo alkoholizmo, tačiau iš gydymo įstaigos jis 2017 m. gegužės 17 d. pasišalino dėl motyvacijos gydytis stokos (e. b. l. 95). 2017 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio socialinių paslaugų centro rašte nurodoma, kad V. V. dažnai matomas prie namų neblaivus, nesiruošia keisti gyvensenos (e. b. l. 98). Iš pažymos apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog V. V. eilę kartų baustas už tėvų valdžios nepanaudojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu arba panaudojimą priešingai vaikų interesais, taip pat už pasirodymą viešoje vietoje būnant girtam bei kitus administracinius nusižengimus (e. b. l. 106-113). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis šiuo metu jis niekur nedirba (b. l. 33). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja E. S., jų neneigia ir pats atsakovas, nors nurodo, kad priklausomybės nuo alkoholio neturi. Tačiau E. S. patvirtino ir tai, kad V. V. jau kuris laikas nevartoja alkoholio. Mano, kad vaikai galėtų grįžti pas atsakovą. A. V. jai yra pasakiusi kad nori gyventi pas tėvą.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jos V. V. iki šiol netinkamai vykdė savo, kaip tėvo pareigas nepilnamečiams vaikams– jų neauklėjo ir neprižiūrėjo, nesudarė sąlygų vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Nors šioje byloje yra neginčijamų įrodymų, kad atsakovas netinkamai rūpinosi savo vaikais, tačiau byloje yra duomenų, kad atsakovas su vaikais bendrauja pagal galimybes, tarp jų stiprus emocinis ryšys. Bylos nagrinėjimo teismui, ieškovui patvirtino apie savo teigiamus ketinimus dalyvauti Minesotos programoje, sutiko būti gydomas tokiu būdu nuo priklausomybės alkoholiui. Nėra pagrindo netikėti ir tuo, kad sūnus R. V., kuris netrukus sulauks pilnametystės, gyvena pas tėvą, o dukra nuolat lankosi tėvo namuose. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad V. V. deda pastangas gerindamas savo buitį, bando susirasti legalų darbą, pagal galimybes moka susidariusias skolas už buto komunalinius mokesčius, palaiko glaudų ryšį tiek su dukra A. V., tiek su R. V.. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms negalima daryti išvados, kad padėtis dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo negali pasikeisti. Bylos duomenų analizė, liudytojos E. S. nurodytos aplinkybės, kad stebimi teigiami pokyčiai, o nesant duomenų, jog per paskutinius mėnesius ne kartą atsakovas nebuvo rastas išgėręs, bylos duomenimis atsakovas per vienerius metus nėra baustas administracine tvarka, teismui leidžia tikėti, kad pritaikius prevencinę priemonę, t.y. laikinai apribojus tėvo valdžią, atsakovas galbūt labiau stengsis pasikeisti ir susigrąžinti vaikus į šeimą, imsis realių veiksmų dėl gydymosi nuo priklausomybių. Esant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo taikymas būtų neproporcinga priemonė. Teismas mano, kad tikslingiau susidariusioje situacijoje taikyti ne neterminuotą, o laikiną tėvų valdžios apribojimą.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo taikyti kraštutinę priemonę – neterminuotą tėvo valdžios apribojimą. Kadangi tėvo ir vaikų ryšys nenutrūkęs, yra pagrindas vertinti, kad CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti terminuotą tėvo valdžios apribojimą, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, labiau atitinka tiek vaikų, tiek atsakovo interesus. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus. Vaikas turi augti sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas, nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų.

CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad praėjus šešiems mėnesiams po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo bus sprendžiama dėl atsakovo laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Pažymima, kad taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Taigi, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.

Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad laikino tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, teismas akcentuoja, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas negali trukti neapibrėžtai ilgai. Atsakovas turi auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, vaikus išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Atsakovas turi keisti gyvenimo būdą, bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos institucijomis, aktyviai dalyvauti socialinių paslaugų programose, dirbti, gauti pajamas, parodyti pažangą (iniciatyvą) formuodama tinkamo savo elgesio ir rūpinimosi vaikais įgūdžius realiais veiksmais. Ilgas atsakovo pažangos nebuvimas gali sudaryti prielaidas valstybinei vaiko teisų apsaugos institucijai, ginant vaiko interesus, kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, kadangi tai patvirtins, jog padėtis dėl atsakovo rūpinimosi vaikais negali pasikeisti.

Todėl, atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios terminuotas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, atsakovo pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis nustatomas proporcingai nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Atsakovas šiuo metu oficialiai nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, taip pat nurodo, kad dirba pavienius darbus neoficialiai. Ieškovas nurodė, kad kiekvieną mėnesį nepilnamečių A. V. ir R. V. būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga suma yra po 80 Eur kiekvienam vaikui.

Pažymėtina, kad ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, teismui nėra pateiktos gydytojų pažymos ar kiti dokumentai apie atsakovo sveikatos būklę arba kitas priežastis, kurioms esant jis neturi galimybės teikti prašomo dydžio išlaikymo nepilnamečiams vaikams, todėl priteistina išlaikymo suma periodinėmis išmokomis po 80 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą mokant kas mėnesį iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), laikytina pakankama ir atitinkančia pusiausvyrą tarp tėvo ir vaikų interesų. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant tai, kad nepilnamečių A. V. ir R. V. gyvenamoji vieta nustatyta Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. A-234 įsakymu (e. b. l. 85), todėl jų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nespręstinas (CPK 407 straipsnis).

Laikinai apribojus tėvų valdžią, byla dėl nuolatinės globos nustatymo neinicijuojama (CK 3.255 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

A. V. Vasiliukui 2018 m. balandžio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-1030-8042 teikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 25-26), todėl iš jo 143 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei pagal 2018-06-06 d. pažymą nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Iš atsakovo V. V. priteistinas 43 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (160 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.)) ir 3,90 Eur už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270, 406, 496 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukters A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečių vaikų R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 28 d.) iki R. V. ir A. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju paskirti R. V. ir A. V. laikinąjį globėją (rūpintoją), paskirtą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 3,90 Eur (tris eurus ir 90 ct) pašto išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.