Kauno apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovai A. B., G. B. prašo: 1) palikti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 04 18 sprendimą nepakeistą; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikos ieškovei G. B. 15000 eurų dydžio neturtinę žalą, ieškovui A. B. 15000 eurų dydžio neturtinę žalą; 3) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad ieškovai, vykdydami Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio nuostatas dėl privalomos ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos, 2018 12 21 pateikė pareiškimą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai. Komisija 2019 04 18 priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pas atsakovę pacientei – ieškovų motinai E. B., buvo padaryta, o ieškovų prašymą atlyginti neturtinę žalą tenkino iš dalies įpareigojant atsakovę atlyginti jiems kiekvienam po 5000 eurų. Ieškovai nesutinka su nurodyto komisijos sprendimo dalimi priteisti tik dalį prašytos neturtinės žalos ir mano, kad atsakovė privalo jiems atlyginti po 20000 eurų kiekvienam. Ieškovų mama E. B. dėl 2015 12 27 apie 18:00 val. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tą pačią dieną 19:21 val. buvo atgabenta į Kauno klinikas. E. B. po kai kurių tyrimų buvo skubos tvarka stacionarizuota (2015 12 28 03:00 val.) į (duomenys neskelbtini) skyrių tolimesniam gydymui. Kauno klinikų medicininiuose dokumentuose fiksuota, kad E. B. buvo praradusi sąmonę, skundėsi krūtinės, kairio klubo skausmu, pykinimu. Bendra jos būklė, anot įrašų medicininiuose dokumentuose, patenkinama, orientuota, oda ir gleivinė – blyškios, širdies veikla ritmiška. Nustatytas trauminis pneumotoraksas. 2015 12 28 18:20 val. pacientė pasiskundė pilvo skausmu, pykinimu. Dinamikoje būklė pagerėjo, išliko stabili. (duomenys neskelbtini) E. B. palatoje rasta be gyvybės ženklų. Taikytas gaivinimas. Nesant atsako į gaivinimo veiksmus konstatuota pacientės mirtis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertas Ą. S., remdamasis E. B. lavono teismo medicininio tyrimo, papildomo tyrimo duomenimis bei gydymo stacionare ligos istorijos duomenimis, savo specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad E. B. mirtis ištiko nuo patirtos politraumos komplikacijų – abipusio pneumatorakso, trauminio peritonito pasėkoje išsivysčius ūminiam pulmokardiniam nepakankamumui. Dėl E. B. mirties priežasčių ieškovai konsultavosi su teismo medicinos (duomenys neskelbtini)-ekspertu dr. P. P., kuris 2016 10 05 konsultacinėje išvadoje dėl E. B. gydymo ir mirties mechanizmo nurodė, kad yra diagnozių nesutapimas tarp nustatytos Kauno klinikų ligos istorijoje ir teismo medicinos eksperto nurodytos, o būtent - Kauno klinikose nediagnozuotas pilvo organų sumušimas – dalinis aklosios žarnos atplyšimas, kas komplikavosi ūmiu trauminiu difuziniu fibrininiu – pūlingu peritonitu (echoskopiškai nepastebėjo skysčio pilvo ertmėje, o autopsijos metu rasta 450 ml), ko pasėkoje dėl negydyto peritonito progresavo toksinis širdies veiklos nepakankamumas bei esant plaučių pakenkimui E. B. mirė (ekspertas rėmėsi E. S. „Patologinė anatomija, 340 psl.). Ieškovas A. B. 2016 12 23 pateikė Kauno klinikoms skundą, prašydamas detaliai paaiškinti medicininės pagalbos E. B. teikimo laikotarpiu nuo 2015 12 27 iki 2015 12 29 eigą ir tvarką. Kauno klinikos 2017 01 24 pateikė atsakymą, kad E. B. sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, tyrimo ir gydymo klaidų nenustatyta. Ieškovas A. B. 2017 02 21 pateikė skundą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri šio skundo pagrindu atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą. Akreditavimo tarnyba savo kompetencijos ribose nustatė, kad 2015 12 27 – 2017 12 29 pacientei E. B. Kauno klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: 2015 12 28 19.21 val. pacientę E. B. konsultavęs (duomenys neskelbtini) S. Š., pacientei E. B. diagnozavus politraumą ir buvus pilvo sumušimui, pacientei skundžiantis pilvo skausmu, pykinimu, kraujo tyrimuose buvus hemoglobino mažėjimui nuo 102 g/l iki 93 g/l, CRB padidėjimui iki 57,12 mg/l, buvus sisteminio uždegiminio atsako sindromo (SUAS) požymiams (t. y. širdies susitraukimų dažnis virš 90 k/min. bei padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje), skubiai nepaskyrė atlikti pilvo (viso kūno) kompiuterinio tomografinio tyrimo diagnozės patikslinimui, neįtarė peritonito, nors Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 01 28 įsakymu Nr. 50 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 37.77 papunktis numato, jog gydytojas chirurgas pagal savo kompetenciją turi mokėti diagnozuoti ir gydyti peritonitą (K.65), 37.140 papunktis numato, jog gydytojas chirurgas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir dubens sužalojimus (S.30–S.39); Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 11 26 įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 13.2 papunktis numato, jog abdominalinės chirurgijos gydytojas turi išmanyti laboratorinius, morfologinius, radiologinius ir endoskopinius tyrimus, 13.3.90 papunktis numato, jog abdominalinės chirurgijos gydytojas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti peritonitus (K.65), 13.3.143 papunktis numato, jog abdominalinės chirurgijos gydytojas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti pilvo ertmės organų sužalojimus (S.36), tuo pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 35.2 papunktį, reglamentuojantį, jog gydytojas chirurgas privalo, taikydamas Lietuvoje įteisintus tyrimo metodus, diagnozuoti chirurgines ligas, gydyti pacientus, kuriems įtariama ar nustatyta chirurginė liga, rekomenduoti jiems profilaktikos priemones ir Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 9 punktą, numatantį, jog abdominalinės chirurgijos gydytojas turi vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, šia medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis, savo pareigybės aprašymu bei kitais teisės aktais ir 11.11 papunktį, numatantį, jog abdominalinės chirurgijos gydytojas privalo taikyti tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus teisės aktų nustatyta tvarka; Kauno klinikų Chirurgijos klinikos gydytojo pareiginės instrukcijos, patvirtintos įstaigos generalinio direktoriaus 1998 10 12, 11 punktą – gydytojas privalo priimti besikreipiančius pacientus, diagnozuoti specialybės ir bazinės specialybės normose nurodytas ligas ir būkles, nepriskirtais jo kompetencijai, o taip pat visais neaiškiais atvejais, negerėjant ar blogėjant paciento būklei, konsultuotis su kitais specialistais arba nukreipti pacientą konsultacijai ar gydymui pas kitus specialistus, 12 punktą. – taikyti labiau patyrusių specialistų nurodytą gydymo būdą, iškilus neaiškumams ar abejonėms, konsultuotis pakartotinai arba kreiptis į aukštesnes pareigas užimančius specialistus. Akreditavimo tarnyba išvadoje pateikė aukščiau minėto teismo medicinos eksperto Ą. S. išvados apibendrinimą – „klinikinė ir teismo medicinos diagnozė iš esmės sutapo, kliniškai nebuvo nustatyti sužalojimai pilvo ertmėje, kurie apsunkino pacientės bendrą sveikatos būklę ir turėjo įtakos mirčiai“. Akreditavimo tarnyba rėmėsi savo medicinos konsultanto – Nacionalinio vėžio instituto (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gydytojo (duomenys neskelbtini) E. S. klinikine išvada, kad 2015 12 27 į Kauno klinikas po autoavarijos atvežta E. B., nors ir galėjo būti stebima ir gydoma Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) skyriuje, tačiau pilvo traumos diagnozavimui pakankamas dėmesys skirtas nebuvo. Konsultantas akcentavo, kad echoskopija nėra galutinis tyrimo metodas vertinant pilvo organų patologinius pakitimus, kad, pacientei skundžiantis didėjančiu pilvo skausmu, esant pilvo sumušimui, pilvo skausmingumui, pykinimui, stebint neigiamą hemoglobino dinamiką kraujo tyrimuose, tikslinga buvo pakartotina (duomenys neskelbtini) gydytojo konsultacija ir pilvo kompiuterinis tomografinis tyrimas. Diagnozavus kompiuterinio tomografinio tyrimo metu teismo eksperto rastus pakitimus žarnyne, būtų reikalinga atlikti chirurginę operaciją. Atsakant į klausimą, koks galėjo būti pacientės mirties priežastinis ryšys, medicinos specialistas konsultantas pažymėjo, jog kadangi teismo eksperto atlikto tyrimo metu rimtos širdies patologijos nekonstatuota, esant bendrai komplikuotai būklei žarnos pasaito hematoma ir pūlingas peritonitas galėjo provokuoti ūmų širdies nepakankamumą. O jei būtų atliktas viso kūno kompiuterinis tomografinis tyrimas bei įvertinti tyrimų duomenys, būtų diagnozuoti pilvo organų pakenkimai ir atlikta gydymo korekcija. Akreditavimo tarnybos išvadoje taip pat nurodyta, kad Kauno klinikų 2017 01 24 atsakyme A. B. pateikta išvada, jog sisteminio uždegiminio atsako sindromo (SUAS) požymių nebuvo, nėra visiškai teisinga, nes kai kurie požymiai buvo (t. y. širdies susitraukimų dažnis virš 90 k/min., bei padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jeigu ji padaryta dėl žmogaus gyvybės atėmimo. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir civilinio kodekso nustatyta tvarka. CK 6.284 straipsnio, reglamentuojančio civilinę atsakomybę už dėl žmogaus gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą (taip pat ir į neturtinės žalos atlyginimą) turi asmenys, kurie mirusiojo buvo arba turėjo būti išlaikomi (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Formuojama teismų praktika, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs. Nurodytą kriterijų atitinkantys santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu. Ieškovai laikytini turinčiais teisę reikalauti ir gauti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės už jų motinai netinkamai suteiktas gydymo paslaugas, pasibaigusias pastarosios mirtimi. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Po eismo įvykio gydant E. B. atsakovė medicininę pagalbą E. B. teikė netinkamai, nes, esant akivaizdiems požymiams nenustatė sužalojimų pilvo ertmėje, nediagnozavo besivystančio peritonito, kas apsunkino bendrą pacientės būklę ir, esant kitoms eismo įvykio metu patirtos traumos pasekmėms, nulėmė E. B. mirtį. Kauno klinikų aplaidumas gydant E. B. nustatytas ir konstatuotas Akreditavimo tarnybos 2017 05 22 išvadoje. Minėta, Akreditavimo tarnyba nustatė, kad 2015 12 28 19.21 val. E. B. konsultavęs Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) S. Š., esant pakankamai duomenų įtarti besivystantį peritonitą, skubiai nepaskyrė atlikti pilvo (viso kūno) kompiuterinio tomografinio tyrimo diagnozės patikslinimui, neįtarė peritonito, nors tai padaryti pagal taikomus atitinkamus reikalavimus privalėjo ir galėjo, nes jau tuo metu buvo pakankamai daug požymių tokiai diagnozei. Maža to, E. B. pati prašė, kad jai būtų operuotas pilvas. Būdama gydytoja ((duomenys neskelbtini)) su ilgamete patirtimi E. B. suvokė traumos pobūdį ir ne tik kelis kartus primygtinai prašė pilvo operacijos, tačiau jai ir ruošėsi – nieko nevalgė ir negėrė. Poreikį operuoti pilvą išsakė tiek (duomenys neskelbtini) sk. gydytojui V. P., tiek (duomenys neskelbtini) sk. gydytojui (duomenys neskelbtini) A. M., tačiau į tai atsižvelgta nebuvo. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad Kauno klinikų personalas veikė aplaidžiai. Kauno klinikų personalo aplaidumą taip pat rodo dar viena aplinkybė. 2017 01 24 Kauno klinikų atsakyme A. B. nurodyta, kad 2015 12 29 paryčiais E. B. pasiskundus pilvo skausmais, vadovaujantis gydytojo paskyrimais, apie (duomenys neskelbtini) val. jai buvo suleista narkotinio analgetiko sol.Tramadoli 100mg/2ml i/m injekcija. Pagal įrašus ligos istorijoje E. B. kaip tik apie tą laiką, t. y. (duomenys neskelbtini) rasta be gyvybės ženklų. Šie faktai rodo, kad E. B. mirė netrukus po sol.Tramadoli injekcijos. Tai leidžia daryti prielaidą, kad į situaciją Kauno klinikų personalas žvelgė aplaidžiai, nebuvo pakviestas (duomenys neskelbtini) gydytojas papildomai konsultacijai (įvertinant ankstesnius E. B. nusiskundimus skausmais pilvo srityje). Kaip skelbiama medicinos literatūroje, narkotinio analgetiko sol.Tramadolio taikymas panašiose situacijose (esant kvėpavimo sutrikimams, vidaus organų veiklos sutrikimams ir pan.) gali įtakoti mirtį. Todėl aukščiau paminėti faktai leidžia daryti prielaidą, kad minėta sol.Tramadoli injekcija (jei ji buvo iš tikrųjų daryta) taip pat galėjo būti faktoriumi, nulėmusiu E. B. mirtį. Sprendžiant dėl Kauno klinikų civilinės atsakomybės, taip pat svarbi ir ta aplinkybė, kad iš įrašų medicininiuose dokumentuose matyti, jog E. B. nuo 2015 12 28 22.00 val. iki savo mirties buvo palikta be tinkamos priežiūros – medicininiuose dokumentuose nėra jokių įrašų apie jos būklę, jai taikytas procedūras. Kai kurie įrašai medicininiuose dokumentuose neatitinka tikrovės. Antai, iš įrašų medicininiuose dokumentuose galima suprasti, kad E. B. 2016 12 28 19:30 val. (laikas patikslintas Kauno klinikų atsakyme į skundą) buvo įvestas nazogastrinis zondas, gauta apie 450 ml tamsaus stazinio skysčio. Tačiau tą dieną ne trumpiau negu iki 21:00 val. su E. B. nuolat buvę jos artimieji – A. L. ir E. L. tvirtina, kad tokia procedūra atlikta nebuvo: po echoskopijos gydytojas pasakė, kad reikia atlikti skrandžio zondavimą, tačiau kiek vėliau artimiesiems pasiteiravus dirbusios medicinos darbuotojos (slaugytojos) apie tai, kada šis zondavimas bus atliktas, gavo atsakymą, kad zondavimas nebuvo paskirtas. Pacientės artimieji, pas ją palatoje išbuvę iki vėlaus vakaro, teigia, kad minima zondavimo procedūra atlikta nebuvo, pacientė iš palatos išvežta taip pat nebuvo. Be to, teismo medicinos ekspertas, savo išvadoje aprašydamas E. B. lavono išorinį tyrimą, yra nurodęs, kad į kairę šnervę įvestas nazogastrinis zondas yra švarus, tačiau palaikus vartant jame susikaupė tamsiai rudo skysčio. Ą. S. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo skrandyje radęs 300 ml tamsiai pilkšvos tyrės. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad nazogastrinis zondas nebuvo įvestas taip, kaip nurodyta Kauno klinikų medicininiuose dokumentuose. Aukščiau aprašyti veiksmai (neveikimas) yra pakankami konstatuoti atsakovės netinkamą pareigos vykdymą. Dėl priežastinio ryšio. Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Tarp Kauno klinikų aplaidumo ir ieškovų mamos mirties yra priežastinis ryšys, nes, kaip nustatyta Akreditavimo tarnybos išvadoje, atsakant į klausimą, koks galėjo būti pacientės E. B. mirties priežastinis ryšys, medicinos specialistas konsultantas pažymėjo, kadangi teismo eksperto atlikto tyrimo metu rimtos širdies patologijos nekonstatuota, esant bendrai komplikuotai būklei žarnos pasaito hematoma ir pūlingas peritonitas galėjo provokuoti ūmų širdies nepakankamumą. O jei būtų atliktas viso kūno kompiuterinis tomografinis tyrimas bei įvertinti tyrimų duomenys, būtų diagnozuoti pilvo organų pakenkimai ir atlikta gydymo korekcija. Aptariamą priežastinį ryšį taip pat patvirtina teismo medicinos eksperto teismo medicinos (duomenys neskelbtini) Ą. S. išvada, kad pas atsakovę gydant E. B. kliniškai nebuvo nustatyti sužalojimai pilvo ertmėje, kurie apsunkino pacientės bendrą sveikatos būklę ir turėjo įtakos mirčiai. Taigi, jeigu Kauno klinikų personalas būtų dėjęs tinkamas pastangas, būtų atlikęs reikiamus tyrimus ir pagal jų rezultatus pakoregavęs gydymą, E. B. mirties būtų buvę galima išvengti. Dėl ieškovų patirtos neturtinės žalos dydžio. Žmogaus patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių atėmimas pagal CK 6.250 straipsnį laikytini neturtine žala. Neturtinės žalos dydį nustato ir pinigais įvertina teismas, atsižvelgdamas į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad demokratinių šalių teisėje žmogaus gyvybė pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Kiekvieno iš ieškovų ryšys su mama buvo artimas, glaudus ir tvirtas. E. B. buvo sužalota eismo įvykio metu, tačiau pristačius ją į Kauno klinikas, nebuvo konstatuota, kad jos būklė yra sunki, kad yra iškilusi grėsmė jos gyvybei (minėta, buvo konstatuota, kad jos būklė pristatymo į Kauno klinikas metu yra patenkinama). Atsakovė yra viena didžiausių ir žinomiausių Lietuvoje gydymo įstaigų, todėl ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad jų mamai bus tinkamai suteikta visa reikiama medicininė pagalba. Mamai esant Kauno klinikose ieškovai ir jų artimieji nuolat bendravo su mamą gydžiusiais gydytojais, aiškinosi dėl mamos būklės, skiriamo gydymo ir pan. Nė vienas gydytojas neprognozavo mamos mirties galimybės. Priešingai, atsižvelgiant į mamos būklę, ieškovui A. B. siūlyta neskubėti vykti lankyti mamos, nes jam atvykus mama galėjo imti jaudintis ir tai galėjo komplikuoti jos stabilią būklę dėl ir taip apsunkinto kvėpavimo (dėl įvesto dreno). Todėl žinia, kad mama Kauno klinikose mirė abiem ieškovams sukėlė šoką, didžiulį dvasinį sukrėtimą. Dėl mamos mirties kiekvienas jų patyrė emocinę depresiją. Ieškovų dvasiniai išgyvenimai dėl mamos mirties iš esmės tęsiasi ir šiuo metu, nes artimo žmogaus netektis negrįžtamai paveikė ieškovų emocinę dvasinę būklę. Nustatant ieškovų patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į atsakovės (jos personalo) poziciją ir elgesį po E. B. mirties. Nors pokalbių su ieškovais iš karto po jų mamos mirties metu gydytojai iš esmės pripažino padarytas klaidas, tačiau vėliau atsakovė bet kokią savo kaltę dėl E. B. mirties kategoriškai neigė, įrodinėjo, kad gydymas buvo atliekamas tinkamai. Dėl tokios atsakovės pozicijos taip ir liko neatskleistos visos E. B. gyvenimo paskutinių 12 valandų aplinkybės. Nors ir gyveno skirtinguose miestuose ieškovų (sūnaus ir dukros) ryšis su mama visada buvo itin artimas ir nuoširdus. Abu ieškovai su mama matydavosi dažnai, taip pat dažnai bendraudavo telefonu. Ieškovai su savo mama dažnai kartu švęsdavo didžiąsias šventes (šv. Kalėdas, šv. Velykas ir kt.), visada kartu švęsdavo E. B. gimtadienius, kitas šeimos šventes. Ieškovas A. B. lankydavo mamą ne tik švenčių metu, tačiau ir savaitgaliais, taip pat užsukdavo pravažiuodamas darbo kelionių po Lietuvą metu. Po mamos mirties ieškovai jaučia didelę tuštumą ir skausmą, kuris iš esmės tęsiasi ir šiuo metu, sukeldamas depresines nuotaikas švenčių metu arba užsukant į mamos namus ir randant juos tuščius. Pati vairuojanti automobilį mama lankydavo ieškovus ir kitus artimuosius, gyvenančius kituose miestuose, aktyviai teikdavo jiems visokeriopą pagalbą. E. B. net tik rūpinosi bendra savo vaikų gyvenimo kokybe, tačiau visada domėjosi apie jų tarpusavio santykius, o iškilus nesklandumams, gelbėdavo patarimais. Mama ieškovui A. B. buvo artimiausias šeimos žmogus, su kuriuo jis turėjo šiltą emocinį ryšį. Šį ryšį ypač stiprino tai, kad A. B. nesusilaukė savo vaikų. Todėl mama buvo vienas iš nedaugelio artimiausių žmonių, su kuriais A. B. galėjo dalintis šiltais jausmais. A. B. ir E. B. emocinį ryšį stiprino ir tai, kad E. B., būdama ilgamete gydytoja – (duomenys neskelbtini), nuolat rūpinosi sūnaus A. B. galimybėmis susilaukti vaikų. Būdama medike, E. B. visada buvo pirmas žmogus, kuriam ieškovai skambindavo pasitarti, kai iškildavo kokie nors su sveikata susiję klausimai. Atsakovei nesugebėjus E. B. išgydyti iš ieškovų buvo atimta galimybė gauti tokią nuoširdžią pagalbą. Ieškovės G. B. neigiamus dvasinius išgyvenimus sustiprino ir jos mažamečių dukrų dėl jų močiutės mirties patirtas sukrėtimas, emocinis šokas, nes jos prie savo močiutės buvo labai prisirišusios. G. B. susilaukus vaikų, mama E. B. padėjo prižiūrėti ir auginti mažametes anūkes, padėdavo savo patarimais, bei fizine pagalba namuose. Iki pat mamos mirties, kiekvieną vasarą G. B. kartu su savo dukromis ir mama E. B. atostogaudavo kartu bent vieną savaitę. Ieškovai savo dėl mamos mirties patirtą neturtinę žalą įvertino 25000 eurų suma kiekvienas. Toks neturtinės žalos dydis atitinka Lietuvos teismų praktiką (ypač pastaruoju metu priteistas sumas), pagal kurią ieškovams dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų mirus jų artimiesiems iš gydymo įstaigų priteistos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo 2896 eurų iki 78000 Eur. Ieškovai dalį jų dėl mamos mirties patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kiekvienas po 5000 eurų, gavo iš tiesioginio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota E. B., kaltininko ir jo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinę atsakomybę apdraudusio ASS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija įpareigojo atsakovę atlyginti ieškovams po 5000Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam. Atsižvelgdami į tai, ieškovai šiuo ieškiniu siekia prisiteisti iš atsakovės neturtinės žalos dalį, kurios Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija neįpareigojo atsakovę atlyginti ir kuri nebuvo atlyginta kitų asmenų, t. y. po 15000 eurų kiekvienam. Lietuvos apeliacinis teismas vienoje naujausioje savo nutarčių dėl pacientų sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo pasisakė, kad „teismas pagal įstatymo reikalavimus gali panaikinti neteisėtą ar nepagrįstą Komisijos (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos) sprendimą, tačiau teismas neturi kompetencijos priimti sprendimą už Komisiją, t. y. keisti ar kitaip modifikuoti Komisijos sprendimą“. Remiantis šiuo Lietuvos apeliacinės instancijos teismo išaiškinimu, šiuo ieškiniu ieškovai neprašo pakeisti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 04 18 sprendimo, tačiau prašo jiems iš atsakovės priteisti likusią (t. y. komisijos neįpareigotą atlyginti ir kitų asmenų neatlygintą) ieškovų patirtą neturtinę žalą.

3. Atsakovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (toliau - Kauno klinikos) pateikė priešieškinį, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 56-60 „Dėl A. B. ir G. B. pareiškimo”.

4. Nurodo, kad 2019 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu Nr. 56-60 „Dėl A. B. ir G. B. pareiškimo” nustatyta, kad buvo padaryta žala teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei E. B. (toliau - Pacientė) ir G. B. bei A. B. priteistas neturtinės žalos atlyginimas - kiekvienam po 5 000 Eur. 2015 m. gruodžio 27 d. Pacientė iš autoįvykio, kuriame nukentėjo kaip keleivė, sėdėjusi ant automobilio galinės sėdynės, dėl patirtos politraumos Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežta į Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) skyrių. (duomenys neskelbtini) skyriuje Pacientė apžiūrėta, atlikti reikiami tyrimai: bendras ir biocheminis kraujo, skubus ultragarsinis, kaklo, stuburo, juosmens, dubens kaulų, apimant abu klubus, rentgenologinis ištyrimas, krūtinės ląstos rentgenograma. Kadangi Pacientė traumos metu buvo praradusi sąmonę, įtariant galvos smegenų traumą, atliktas skubus galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas. Atlikus reikiamus tyrimus ir stebint Pacientę dinamikoje, jos būklė išliko stabili, todėl pagal vyraujančią patologiją 2015 m. gruodžio 28 d. Pacientė tolimesniam gydymui stacionarizuota į (duomenys neskelbtini) skyrių. Stacionare įvertinus Pacientės nusiskundimus, ligos anamnezę, objektyvios apžiūros duomenis bei atliktų tyrimų rezultatus, nustatyta klinikinė diagnozė: Contusio thoracis. Fractura costarum VI lat. sin. et III-IV dex. Laesio pulmonum. Pneumothorax billateralis. Emphysema subcutanea. Excorationes parietis thoracis etparietis abdominis. Pacientei sudarytas tyrimų planas, skirtas gydymas antibiotikais, infuzoterapija, analgetikais (esant skausmui). 2015 m. gruodžio 28 d. Pacientei vietinėje nejautroje buvo atlikta abipusės mikrotorakotomijos ir abiejų pleuros ertmių drenažas. Operacijos metu punktuojant abi pleuros ertmes, gauta oro. Ligos istorijoje esančiame Chirurginės operacijos protokole pažymėta - „be komplikacijų“. 2015 m. gruodžio 28 d. 18.20 vai. Ligos istorijos įraše pažymėta, kad Pacientė skundžiasi pilvo skausmais, pykina. Apžiūrint objektyviai: Sp02 92 % (be deguonies), ŠSD 124 k/min, AKS 125/75 mmHg, pilvas minkštas, papūstas, skausmingas visame plote. Pacientei skirtas pilvo organų ultragarsinis ištyrimas, atliktas bendras kraujo tyrimas, iškviestas gydytojas (duomenys neskelbtini) konsultacijai. Tą pačią dieną atlikus pilvo organų ultragarsinį ištyrimą vidaus organų trauminių pokyčių nematyti, laisvo skysčio pilve nebuvo. 2015 m. gruodžio 28 d. 22.00 val. ligos istorijoje pažymėta: būklė patenkinama, T0- norma, ŠSD 110 k/min, AKS 110/70 mmHg, Sp02 94-96 % (be papildomo deguonies). Pilvo skausmai kiek sumažėję, per nasogastrinį zondą skiriasi nedaug skrandžio stazinio skysčio. (duomenys neskelbtini) vai. Pacientė rasta palatoje be gyvybės ženklų. Taikytos reanimacinės priemonės pagal suaugusių asistolijos algoritmą, nesant atsako - konstatuota biologinė mirtis. Ligos istorijoje esančiame išraše iš medicininių dokumentų nurodyta mirties priežastis: ūminis kardiopulmoninės sistemos nepakankamumas. Komisija Sprendime nurodė, kad įvertino Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei Komisijos kviestų specialistų konsultantų išvadas, Pacientės medicininius dokumentus ir konstatavo, kad, Komisijos manymu, pritrūko maksimalaus atidumo laipsnio, vertinant galimą Pacientės pilvo patologiją. Sprendime nurodoma, kad Komisijos nuomone iš dalies yra priežastinis ryšys tarp Kauno klinikų darbuotojų veiksmų arba neveikimo ir Pacientės sveikatos būklės bei jos mirties. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Komisija Sprendime remiasi teismo medicinos eksperto Ą. S. išvada, kurioje jis pasisakė, kad Pacientei kliniškai nebuvo nustatyti sužalojimai pilvo ertmėje, kurie apsunkino Pacientės bendrą sveikatos būklę ir turėjo įtakos mirčiai. Taip pat Sprendime remiamasi Tarnybos kviesto medicinos specialisto konsultanto išvada, kurioje, atsakant į klausimą, koks galėjo būti Pacientės mirties priežastinis ryšys, medicinos specialistas konsultantas pažymi, kad tuo pagrindu, jog teismo eksperto atlikto tyrimo metu rimtos širdies patologijos nekonstatuota, esant bendrai komplikuotai būklei žarnos pasaito hematoma ir pūlingas peritonitas galėjo provokuoti ūmų širdies nepakankamumą. Specialistas nurodė, kad jei būtų atliktas viso kūno kompiuterinis tomografinis tyrimas bei įvertinti turimų duomenys, būtų diagnozuoti pilvo organų pakenkimai ir atlikta gydymo korekcija. Tokia išvada apie mirties priežastinį mechanizmą yra nepagrįsta ir neteisinga. Remiantis teismo medicinos eksperto išvada: „pilvo ertmėje 450 ml. drumsto, kruvino skysčio be matomo pūlingo ar fibrininio apnašo. Pilvaplėvė mažai blizganti, tačiau be apnašo.“ <...> plonžarnės apatinėje dalyje, labiau pagal ileocekalinį kampą, maždaug 1,5 m ilgyje yra paviršiniai žarnos serozos nekiauriniai įplyšimai ir kraujosruvos, kurių didžiausias iki 2 cm ilgio. Apžiūrint vietoje žarnyno kiaurinių pažeidimų nėra. <...> aprašytų serozos pažeidimų projekcijoje pogleivyje tik pavienės neryškios, smulkios kraujosruvos“. Šie aprašyti pilvaplėvės ertmės organų pokyčiai rodo hemoperitoneum - kraują pilvaplėvės ertmėje, o ne peritonitą. Kadangi nebuvo nustatyta kiaurinių pilvaplėvės organų sužalojimų, pūlingo peritonito diagnozė yra nepagrįsta ir neteisinga. Aprašomi pilvaplėvės organų pokyčiai gydomi konservatyviai. Pasak literatūros šaltinių vien tik pasaito plyšimas ar hematoma su skysčiu pilvaplėvėje nėra indikacija operaciniam gydymui. Kadangi objektyvių nei klinikinių, nei morfologinių pūlingo peritonito duomenų nebuvo, tai teiginys, kad dėl negydyto peritonito progresavo toksinis širdies veiklos nepakankamumas bei esant plaučių pakenkimui Pacientė mirė yra nepagrįstas ir neteisingas. Medicinos specialistas konsultantas teigia, kad teismo medicinos ekspertizės metu nebuvo nustatyta rimtos širdies patologijos. Tuo tarpu teismo medicinos ekspertizės aprašyme nurodoma, kad yra rasta 2 stadijos koronarų stenozė bei ūmūs išemijos židiniai miokarde. Medicininėje literatūroje po uždarų krūtinės traumų aprašoma miokardo vainikinių kraujagyslių spazmas, disekacija ar trombozė, sąlygojanti miokardo išemiją, širdies ritmo sutrikimus bei miokardo infarktą. Dažniausia tokios patologijos priežastis - krūtinės sumušimas autoįvykio metu. Šiuo klinikiniu atveju, tikėtina, kad mirtis buvo sąlygota miokardo išemijos ir širdies ritmo sutrikimo sukelto širdies funkcijos nepakankamumo. Vertinant retrospektyviai, net ir atlikus Pacientei pilvo kompiuterinės tomografijos tyrimą bei nustačius anksčiau aprašytus pakitimus pilvaplėvės ertmėje, gydymo taktika nebūtų buvusi keista, nes nustatyti pilvaplėvės ertmės organų pakitimai yra gydomi konservatyviai. Komisija, atsižvelgdama į tą aplinkybę, kad reikalingos specialios žinios bei siekiant atvejį išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, kreipėsi į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės specialistus: (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) gydytoją (duomenys neskelbtini) P. G., (duomenys neskelbtini) gydytojus prof. dr. G. B. ir dr. A. S.. Specialistai, atsakydami į Komisijos pateiktus klausimus nurodė, kad Pacientei nustatyti patologiniai pakitimai pilvo ertmėje nereikalavo operacinio gydymo, todėl galima teigti, kad konservatyvus gydymas buvo pakankamas ir buvo taikytos visos priemonės, galėjusios padėti nustatyti peritonitą. Specialistai savo išvadose nurodė, kad, jų vertinimu, Pacientės priežiūra Kauno klinikose ir pasirinkta gydymo taktika buvo tinkama. Apibendrinant aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis CK 6.246-6.249 straipsnių nuostatomis, kuriomis remiantis civilinės deliktinės atsakomybės atsiradimą sąlygoja neteisėti veiksmai/neveikimas, priežastinis ryšys tarp šių veikų ir neigiamų pasekmių bei kaltė, prievolė Kauno klinikoms atlyginti žalą galėtų atsirasti tuo atveju, jei būtų nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Nagrinėjamu atveju šios sąlygos nebuvo nustatytos, taip pat nebuvo konstatuotas aiškus ryšys tarp teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir Pacientei kilusių pasekmių. Kauno klinikos nurodo, kad Komisija nepagrįstai priėmė sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir netinkamai įvertino Kauno klinikų specialistų veiksmus bei priežastinį ryšį tarp veiksmų ir pasekmių, todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.