Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.13.; 1.1.7.3.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.8.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7.

2021 m. lapkričio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo I. V. ir S. V. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

I. V. ir S. V. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. V. priklausančiam turtui: 1) žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatui-parduotuvei bei ūkiniams pastatams, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs daiktų Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitiems statiniams Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas I. V. priklausančiam turtui: 1) žemės sklypui su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) patalpai/butui, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (negyvenamoji patalpa – sandėlis su administracinėmis ir aptarnavimo patalpomis – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), priklauso 41/200 patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. V. ir S. V. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jie, veikdami kartu, būdami sutuoktiniais (Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu santuoka nutraukta), neteisėtai praturtėjo, o būtent: kartu nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodami, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra, iš neteisėtų pajamų įsigijo:

1.1. žemės sklypą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2013 m. kovo 8 d. sumokėdami 35 000 Lt ir 2013 m. balandžio 12 d. sumokėdami 145 000 Lt, iš viso 180 000 Lt, iš kurių dalį, o būtent – 144 660 Lt (41 896,43 Eur) sumokėjo iš neteisėtų pajamų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. liepos 21 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 144 660 Lt (41 896,43 Eur) neteisėtų pajamų,

1.2. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, įsigijo butą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. liepos 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2013 m. balandžio 22 d. sumokėdami 28 000 Lt (8 109,36 Eur) iš neteisėtų pajamų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2013 m. liepos 25 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 172 660 Lt (50 005,79 Eur) neteisėtų pajamų,

1.3. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, įsigijo žemės sklypą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2013 m. liepos 26 d. sumokėdami 12 000 Lt, (3 475,44 Eur) iš neteisėtų pajamų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 184 660 Lt (53 481,23 Eur) neteisėtų pajamų,

1.4. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, įsigijo automobilį „Ford Transit“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį sumokėdami 20 000 Lt (5 792,40 Eur) iš neteisėtų pajamų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 204 660 Lt (59 273,63 Eur) neteisėtų pajamų,

1.5. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. rugsėjo 2 d. iš neteisėtų pajamų UAB „S. I.“ (įmonės JAR kodas (duomenys neskelbtini)) suteikė 60 000 Lt paskolos (pagal UAB „S. I.“ 2014 m. kovo 25 d. pateiktą FR0711 deklaraciją už 2013 metų mokestinį laikotarpį), tokiu būdu laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2013 m. spalio 1 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 204 660 Lt (59 273,63 Eur) neteisėtų pajamų bei paskolos suteikimui panaudojo 60 000 Lt (17 377,20 Eur) neteisėtų pajamų, tai yra, iš viso laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2013 m. spalio 1 d. turėjo 264 660 Lt (76 650,83 Eur) vertės turto, įgyto iš neteisėtų pajamų,

1.6. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, įsigijo automobilį „BMW X5“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. spalio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį sumokėdami 16 500 Lt (4 778, 73 Eur) iš neteisėtų pajamų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2013 m. spalio 9 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 281 160 Lt (81 429,56 Eur) neteisėtų pajamų,

1.7. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, įsigijo gyvenamąjį namą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sumokėdami 80 000 Lt, iš kurių dalį, o būtent – 21 596 Lt (6 254,63 Eur) sumokėjo iš neteisėtų pajamų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2013 gruodžio 27 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 69 756 Lt (20 202,73 Eur) neteisėtų pajamų,

1.8. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2014 m. sausio 2 d. iš neteisėtų pajamų UAB „S. I. C. LT“ (įmonės JAR kodas (duomenys neskelbtini)) suteikė 17 000 Lt paskolos (pagal UAB „S. I. C. LT“ 2015 m. kovo 31 d. pateiktą FR0711 deklaraciją už 2014 metų mokestinį laikotarpį), tokiu būdu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 9 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 53 256 Lt (15 424 Eur) neteisėtų pajamų bei paskolos suteikimui panaudojo 17 000 Lt (4 923,54 Eur) neteisėtų pajamų, tai yra, iš viso laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 9 d. turėjo 70 256 Lt (20 347,54 Eur) vertės turto, įgyto iš neteisėtų pajamų,

1.9. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, įsigijo automobilį „Audi A6“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį sumokėdami 10 000 Lt (2 896,20 Eur) iš neteisėtų pajamų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. sausio 13 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 80 256 Lt (23 243,74 Eur) neteisėtų pajamų,

1.10. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, įsigijo gyvenamąjį namą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 279/851 dalį žemės sklypo – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014 m. sausio 14 d. sumokėdami 75 000 Lt, iš kurių dalį, o būtent – 20 149 Lt (5 835,55 Eur) sumokėjo iš neteisėtų pajamų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. sausio 15 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 100 405 Lt (29 079,30 Eur) neteisėtų pajamų,

1.11. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2014 m. sausio 16 d. iš neteisėtų pajamų UAB „S. I.“ (įmonės JAR kodas (duomenys neskelbtini)) suteikė 30 000 Lt paskolos (pagal UAB „S. I.“ 2015 m. kovo 31 d. pateiktą FR0711 deklaraciją už 2014 metų mokestinį laikotarpį), tokiu būdu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. birželio 1 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 100 405 Lt (29 079,30 Eur) neteisėtų pajamų bei paskolos suteikimui panaudojo 30 000 Lt (8 688,60 Eur) neteisėtų pajamų, tai yra, iš viso laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. birželio 1 d. turėjo 130 405 Lt (37 767,90 Eur) vertės turto, įgyto iš neteisėtų pajamų,

1.12. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2014 m. birželio 2 d. iš neteisėtų pajamų UAB „S. I.“ (įmonės JAR kodas (duomenys neskelbtini)) suteikė 30 000 Lt paskolos (pagal UAB „S. I.“ 2015 m. kovo 31 d. pateiktą FR0711 deklaraciją už 2014 metų mokestinį laikotarpį), tokiu būdu laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 2 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 130 405 Lt (37 767,89 Eur) neteisėtų pajamų bei paskolos suteikimui panaudojo 30 000 Lt (8 688,60 Eur) neteisėtų pajamų, tai yra, iš viso laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 2 d. turėjo 160 405 Lt (46 456,50 Eur) vertės turto, įgyto iš neteisėtų pajamų,

1.13. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, įsigijo automobilį „Mazda 5“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį sumokėdami 12 084,80 Lt (3 500 Eur) iš neteisėtų pajamų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 172 489,80 Lt (49 956,50 Eur) neteisėtų pajamų,

1.14. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 1 d. iš neteisėtų pajamų UAB „S. I.“ (įmonės JAR kodas (duomenys neskelbtini)) suteikė 14 000 Lt paskolos (pagal UAB „S. I.“ 2015 m. kovo 31 d. pateiktą FR0711 deklaraciją už 2014 metų mokestinį laikotarpį), tokiu būdu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 2 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 172 489,80 Lt (49 956,50 Eur) neteisėtų pajamų bei paskolos suteikimui panaudojo 14 000 Lt (4 054,68 Eur) neteisėtų pajamų, tai yra, iš viso laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 2 d. turėjo 186 489,80 Lt (54 011,18 Eur) vertės turto, įgyto iš neteisėtų pajamų,

1.15. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 3 d. iš neteisėtų pajamų UAB „S. I.“ (įmonės JAR kodas (duomenys neskelbtini)) suteikė 14 000 Lt paskolos (pagal UAB „S. I.“ 2015 m. kovo 31 d. pateiktą FR0711 deklaraciją už 2014 metų mokestinį laikotarpį), tokiu būdu 2014 m. spalio 3 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 186 489,80 Lt (54 011,18 Eur) neteisėtų pajamų bei paskolos suteikimui panaudojo 14 000 Lt (4 054,68 Eur) neteisėtų pajamų, tai yra, iš viso 2014 m. spalio 3 d. turėjo 200 489,80 Lt (58 065,86 Eur) vertės turto, įgyto iš neteisėtų pajamų.

Tokiu būdu po 2010 m. gruodžio 11 d. įstatymo XI-1199 įsigaliojimo, žinodami, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. spalio 9 d. jie turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 281 160 Lt (81 429,56 Eur) neteisėtų pajamų, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 69 756 Lt (20 202,73 Eur) neteisėtų pajamų, ir laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. spalio 3 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 200 489,80 Lt (58 065,86 Eur) neteisėtų pajamų.

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Vingaudas Rinkevičius prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo I. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 70 MGL dydžio baudą. S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 70 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti turtą, kurį S. V. ir I. V. turi įgytą už gautas pajamas iš nenustatytų šaltinių, iš viso – 159 698,15 Eur (551 405 Lt).

2.1. Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas neįvertino įrodymų dalies bei jų visumos, buvo neaktyvus, nesiėmė visų priemonių patikrinti teisminio nagrinėjimo metu atsiradusių naujų aplinkybių, susijusių su kaltinamųjų galimais pajamų šaltiniais, nepasisakė dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, kas sukliudė teismui tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Prokuroro vertinimu, teismo konstatavimas, jog neegzistuoja įsigyto turto aiškus neproporcingumas turėtoms pajamoms, atsižvelgiant vien į tai, kad S. V. nuo 2008 m. įvairiais laikotarpiais dirbo keturiose įmonėse, I. V. dirbo nuo 2003 m., šeimai priklausė dviejų įmonių (UAB „I. C.“ ir UAB „S. I.“) akcijos, 2013-2014 metais UAB „S. I.“ buvo teikiamos paskolos, tai, kad S. V. gavo pajamas iš vystyto verslo, galėjo turėti apie 700 000 litų grynais pinigais iki 2011 m., yra nepagrįstas ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytomis aplinkybėmis, nes tyrimo metu visos įmanomos kaltinamųjų pajamos, susijusios su jų darbine veikla bei verslais Lietuvoje, gautos dovanos, visi teisėti pajamų šaltiniai specialistų buvo įvertinti, tačiau nustatytų išlaidų padengti teisėtomis pajamomis jiems neužteko.

2.2. Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimo skyriuje buvo atliktas S. V. ir I. V. ūkinės finansinės veiklos tyrimai, kur nustatyta, kad po 2010 m. gruodžio 11 d. įstatymo XI-1199 įsigaliojimo S. bei I. V., žinodami, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. spalio 9 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 281 160 Lt (81 429,56 Eur) neteisėtų pajamų, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 69 756 Lt (20 202,73 Eur) neteisėtų pajamų ir laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. spalio 3 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 200 489,80 Lt (58 065,86 Eur) neteisėtų pajamų. Vyriausioji specialistė I. Ž. patvirtino specialisto išvadas Nr. SI-2 ir SI-3. Apklausta kaip specialistė, ji parodė, jog neturėjo informacijos, kokias pinigų sumas kaltinamieji turėjo grynais pinigais, be to, jie nėra pateikę vienkartinės šeimos turto deklaracijos, kurioje buvo galima deklaruoti 2003 m. pabaigai, jei būtų turėję grynus pinigus.

2.3. Prokuroro teigimu, kaltinamųjų parodymai yra jų gynybos priemonė, todėl juos vertinti reikia itin atsargiai. Kaltinamoji I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad augino vaikus, buvo namuose, už visus finansinius dalykus buvo atsakingas vyras ir ji į tuos dalykus nesikišo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji duoti parodymus atsisakė. Pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai bei atsietai nuo ikiteisminio tyrimo duomenų vertino kaltinamojo S. V. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, ir nesiėmė priemonių kaltinamojo nurodytoms aplinkybėms patikrinti. Prokuroro nuomone, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, jog kaltinamasis, būdamas galimai 19 metų, išvykęs į užsienį, neturintis jokios patirties bei banko sąskaitos, pradėjo neva vystyti tarptautinį batų verslą (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo gaunamos pajamos dešimtimis tūkstančių svarų, tačiau jokių atsiskaitymų per bankus nėra buvę, po to (neaišku po kiek laiko) kaltinamasis pradėjo vystyti verslą (duomenys neskelbtini), tačiau nesusijusį su batų verslu (nors šis verslas reikėtų suprasti buvo labai pelningas). (duomenys neskelbtini) kaltinamasis užsiėmė medžiagų tiekimu ir drabužių verslu, tiekė medžiagas ir Lietuvos įmonėms, tačiau jų nenurodė, dar po kažkiek laiko (duomenys neskelbtini) dirbo su transporto priemonėmis, tačiau darbo profilio neįvardijo, kokias pajamas jis gavo visu šiuo laikotarpiu lieka neaišku, t. y. pinigus jis gavo „kažkaip“. Taip pat kaltinamasis nežino, ar jo verslo sandoriai buvo apskaitomi, ar buvo mokami mokesčiai, ar jis apskritai buvo mokesčių mokėtojas, nors, kaltinamojo teigimu, (duomenys neskelbtini) jis buvo įregistravęs įmonę (turėtų būti banko sąskaita privaloma), kurios pavadinimo neatsimena, be to, atsisakė pateikti bet kokius duomenis apie vystytus verslus ir su tuo susijusius asmenis.

2.4. Teismas nevertino, jog tokius parodymus duoda asmuo, turintis didelę patirtį versle bei puikų supratimą apie įmonių valdymą, buhalterinę apskaitą, turintis gerą atmintį bei nuovoką, taip pat teismas nevertino kaltinamojo S. V. amžiaus 2005 m., patirties bei realių galimybių pradėti deklaruojamus verslus, nevertino ir nurodomos sukauptos sumos (apie 700 000 litų) grynais pinigais dydžio bei perkamosios galios tiriamu laikotarpiu, taip pat laikotarpio, per kurį realiai įmanoma tokią sumą sukaupti, pinigų pargabenimo į Lietuvą aplinkybių, taip pat iš Lietuvoje įkurtų verslų gautų pajamų, kurios yra įvertintos specialistų, bei aplinkybės, jog laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. negauta duomenų, jog kaltinamojo deklaruojamose bendrovėse būtų neapskaityti ir pasisavinti pinigai (tokių duomenų nenurodo ir kaltinamieji, kas turėtų įtakos veikos kvalifikacijai).

2.5. Skundo autorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo, tačiau nesiėmė jokių priemonių kaltinamojo versijoms patikrinti, t. y. ar S. V. (duomenys neskelbtini) buvo įkūręs įmones, ar tos bendrovės turėjo banko sąskaitas (kas yra bendrovei privaloma), ar tos bendrovės buvo mokesčių mokėtojos, ar pats kaltinamasis, kaip fizinis asmuo, turėjo banko sąskaitas, galėjo išreikalauti įmonių bei kaltinamojo, kaip fizinio asmens, sąskaitų išklotines, nustatyti, ar S. V. buvo registruotas kaip mokesčių mokėtojas, ar kaltinamasis, būdamas užsienyje, gavo socialines pašalpas ar kitokias išmokas, nustatyti šių išmokų išmokėjimo priežastis, išsiaiškinti, ar buvo užsienyje teiktos turto deklaracijos, ar mokėsi (ar mokslas buvo mokamas, kas mokėjo už mokslą), ar buvo užsienyje draustas socialiniu draudimu, ar turėjo socialinio draudimo numerį, ar S. V. yra platformos „W. U.“ naudotojas, ar gavo bei siuntė perlaidas, jei taip, tai kam ir kokiomis sumomis ir pan. Kadangi teismas neatliko jokių veiksmų kaltinamojo parodymams patikrinti, iš karto konstatuodamas, jog abejonių ir neaiškumų nėra galimybės pašalinti, matosi, jog teismas suvokė tokių parodymų esmę – klaidinti teismą, tačiau pasirinko paprasčiausią poziciją nuosprendžio motyvacijai surašyti.

2.6. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas privalėjo įvertinti ir galimybes oficialiam versle naudotis tik „W. U.“ perlaidomis bei tokio elgesio tikslą (nuslėpti neteisėtą pinigų kilmę, išvengti mokestinių įsipareigojimų ir t.t.), taip pat tikimybę, jog visi batų pirkėjai būtų suinteresuoti perlaidas daryti tik W. U.“ pagalba, taip padedant realizuoti kaltinamojo neaiškius ketinimus. Teismas taip pat nevertino S. V. charakterizuojančių duomenų, kurie turi esminės reikšmės vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą, sąžiningumą bei polinkį daryti nusikalstamas veikas, kurios tiesiogiai susijusios su finansais, t. y. S. V. byloje Nr. 06-1-0154-14 buvo atleistas nuo baudžiamosios pagal BK 40 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo, šiuo metu jo atžvilgiu FNTT Kauno skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00049-18 pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Be to, būdamas paieškoje, kaltinamasis tyrimui pateikė raštą neva gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tačiau Interpolo duomenimis S. V. ten nesigydė, pranešta, jog ligoninė žada inicijuoti S. V. atžvilgiu teisines procedūras dėl privataus dokumento suklastojimo. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamojo asmenybė charakterizuojama neigiamai. Įvertinus surinktų bei teismo ištirtų įrodymų visetą, S. V. parodymai vertintini kritiškai ir laikytini jo gynybine pozicija, siekiant suklaidinti teismą. Kaltinamojo pozicija, vengiant atsakymų apie verslą bei pajamas („nežinau“, „neprisimenu“, „nesakysiu“), bei konstatavimas tik abstrakčių aplinkybių, kad per trumpą laiką ir būdamas jauno amžiaus, vengdamas bankinių perlaidų bei mokestinių įsipareigojimų, taip iš neįvardintų šaltinių sugebėjo sukaupti tiriamam laikotarpiui deklaruojamą pinigų sumą – 200 000 Eur (apie 700 000 Lt), prieštarauja bet kokiai verslo logikai.

2.7. Teismas nuosprendyje neišsakė jokių pastebėjimų dėl kaltinamųjų atžvilgiu atliktų ūkinių finansinių tyrimų, išskyrus tai, jog nebuvo įvertintos kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl 200 000 Eur (apie 700 000) galimų santaupų. Iš to galima spręsti, jog išteisinimui esminę reikšmę turėjo kaltinamojo S. V. parodymai dėl 200 000 Eur (apie 700 000 Lt) santaupų galimo turėjimo. Kaltinamieji negrindžia savo pajamų jokiais skoliniais įsipareigojimais, kaltinamųjų pajamos yra įvertintos nuo to momento, kai pasirodė jų gaunamos pajamos, kaltinamieji nedeklaravo jokios kitos veiklos Lietuvos Respublikoje, kuri nebūtų įvertinta specialisto, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta jokių pajamų ar išlaidų vertinimo neatitikimų, kaltinamieji nepateikė jokių kitų duomenų vertinimams paneigti, išskyrus tai, jog neva neįvertinta S. V. veikla užsienyje bei iš tos veiklos gautos pajamos. Todėl laikytina, jog visi teisėti šaltiniai, iš kurių kaltinamieji gavo pajamas, yra įvertinti. Kadangi byloje surinktų, teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų pakanka įvertinti S. V. ir I. V. veiksmų pobūdį, ypatybes ir kitas svarbias aplinkybes, leidžiančias pripažinti, jog kaltinamųjų veiksmų turinys atitinka BK 189¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos sudėtį, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas. Nesant kaltinamųjų veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinus charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant jiems sankcijoje numatytą baudą.

3. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą išteisintųjų gynėjas advokatas Ramūnas Putinas prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

3.1. Atsiliepime advokatas nurodo, kad didžiąją dalį prokuroro skundo sudaro kaltinamojo akto perrašymas, tačiau konkrečių ir pagrįstų motyvų šiame skunde nepateikta. Be to, prokuroras klaidina teismą, teigdamas, kad S. V. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, iš tiesų šis tyrimas 2021 m. kovo 23 d. nutarimu yra nutrauktas. Nors prokuroras remiasi specialistės pateiktomis išvadomis, tačiau nutyli, jog ši pajamas bei išlaidas tyrė tik nuo 2014 m. Kokias pajamas išteisintieji turėjo iki 2014 m., specialistė atsakyti negalėjo. Jokių kitų įrodymų be specialistės išvadų bei jos apklausos teisme šioje byloje nėra. S. V., nors ir neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumo, teisiamojo posėdžio metu paaiškino pinigų kilmę ir šaltinius. Nuo 2008 m. jis dirbo keturiose įmonėse, jų šeimai priklausė dviejų įmonių akcijos, taigi, pajamos buvo gaunamos iš vystyto verslo.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintųjų gynėjas prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

6. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra surinkta pakankamai S. V. kaltės įrodymų, kurie pagrįstų jo veikoje esant BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Pagal suformuotą teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-324-976/2018, 2K-50-942/2021 ir kt.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, jog turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Tik įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir padaryti išvadas apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad S. V. neteisėtai praturtėjo, o būtent: kartu su sutuoktine nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra, iš neteisėtų pajamų įgijo:

8.1. žemės sklypą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2013 m. kovo 8 d. sumokant 35 000 Lt ir 2013 m. balandžio 12 d. sumokant 145 000 Lt, iš viso 180 000 Lt, iš kurių dalį, o būtent – 144 660 Lt (41 896,43 Eur) sumokėjo iš neteisėtų pajamų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. liepos 21 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 144 660 Lt (41 896,43 Eur) neteisėtų pajamų,

8.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, įsigijo butą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. liepos 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2013 m. balandžio 22 d. sumokant 28 000 Lt (8 109,36 Eur) iš neteisėtų pajamų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2013 m. liepos 25 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 172 660 Lt (50 005,79 Eur) neteisėtų pajamų,

8.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, įsigijo žemės sklypą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2013 m. liepos 26 d. sumokant 12 000 Lt, (3 475,44 Eur) iš neteisėtų pajamų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 184 660 Lt (53 481,23 Eur) neteisėtų pajamų,

8.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, įsigijo automobilį „Ford Transit“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį sumokant 20 000 Lt (5 792,40 Eur) iš neteisėtų pajamų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 204 660 Lt (59 273,63 Eur) neteisėtų pajamų,

8.5. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. rugsėjo 2 d. iš neteisėtų pajamų UAB „S. I.“ (įmonės JAR kodas (duomenys neskelbtini)) suteikė 60 000 Lt paskolos (pagal UAB „S. I.“ 2014 m. kovo 25 d. pateiktą FR0711 deklaraciją už 2013 metų mokestinį laikotarpį), tokiu būdu laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2013 m. spalio 1 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 204 660 Lt (59 273,63 Eur) neteisėtų pajamų bei paskolos suteikimui panaudojo 60 000 Lt (17 377,20 Eur) neteisėtų pajamų, tai yra, iš viso laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2013 m. spalio 1 d. turėjo 264 660 Lt (76 650,83 Eur) vertės turto, įgyto iš neteisėtų pajamų,

8.6. tęsdamas nusikalstamą veiką, įsigijo automobilį „BMW X5“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. spalio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį sumokant 16 500 Lt (4 778, 73 Eur) iš neteisėtų pajamų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2013 m. spalio 9 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 281 160 Lt (81 429,56 Eur) neteisėtų pajamų,

8.7. tęsdamas nusikalstamą veiką, įsigijo gyvenamąjį namą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sumokant 80 000 Lt, iš kurių dalį, o būtent – 21 596 Lt (6 254,63 Eur) sumokant iš neteisėtų pajamų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2013 gruodžio 27 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 69 756 Lt (20 202,73 Eur) neteisėtų pajamų,

8.8. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. sausio 2 d. iš neteisėtų pajamų UAB „S. I. C. LT“ (įmonės JAR kodas (duomenys neskelbtini)) suteikė 17 000 Lt paskolos (pagal UAB „S. I. C. LT“ 2015 m. kovo 31 d. pateiktą FR0711 deklaraciją už 2014 metų mokestinį laikotarpį), tokiu būdu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 9 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 53 256 Lt (15 424 Eur) neteisėtų pajamų bei paskolos suteikimui panaudojo 17 000 Lt (4 923,54 Eur) neteisėtų pajamų, tai yra, iš viso laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 9 d. turėjo 70 256 Lt (20 347,54 Eur) vertės turto, įgyto iš neteisėtų pajamų,

8.9. tęsdamas nusikalstamą veiką, įsigijo automobilį „Audi A6“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį sumokant 10 000 Lt (2 896,20 Eur) iš neteisėtų pajamų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. sausio 13 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 80 256 Lt (23 243,74 Eur) neteisėtų pajamų,

8.10. tęsdamas nusikalstamą veiką, įsigijo gyvenamąjį namą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 279/851 dalį žemės sklypo – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014 m. sausio 14 d. sumokant 75 000 Lt, iš kurių dalį, o būtent – 20 149 Lt (5 835,55 Eur) sumokant iš neteisėtų pajamų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. sausio 15 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 100 405 Lt (29 079,30 Eur) neteisėtų pajamų,

8.11. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. sausio 16 d. iš neteisėtų pajamų UAB „S. I.“ (įmonės JAR kodas (duomenys neskelbtini)) suteikė 30 000 Lt paskolos (pagal UAB „S. I.“ 2015 m. kovo 31 d. pateiktą FR0711 deklaraciją už 2014 metų mokestinį laikotarpį), tokiu būdu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. birželio 1 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 100 405 Lt (29 079,30 Eur) neteisėtų pajamų bei paskolos suteikimui panaudojo 30 000 Lt (8 688,60 Eur) neteisėtų pajamų, tai yra, iš viso laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. birželio 1 d. turėjo 130 405 Lt (37 767,90 Eur) vertės turto, įgyto iš neteisėtų pajamų,

8.12. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. birželio 2 d. iš neteisėtų pajamų UAB „S. I.“ (įmonės JAR kodas (duomenys neskelbtini)) suteikė 30 000 Lt paskolos (pagal UAB „S. I.“ 2015 m. kovo 31 d. pateiktą FR0711 deklaraciją už 2014 metų mokestinį laikotarpį), tokiu būdu laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 2 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 130 405 Lt (37 767,89 Eur) neteisėtų pajamų bei paskolos suteikimui panaudojo 30 000 Lt (8 688,60 Eur) neteisėtų pajamų, tai yra, iš viso laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 2 d. turėjo 160 405 Lt (46 456,50 Eur) vertės turto, įgyto iš neteisėtų pajamų,

8.13. tęsdamas nusikalstamą veiką, įsigijo automobilį „Mazda 5“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį sumokant 12 084,80 Lt (3 500 Eur) iš neteisėtų pajamų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 172 489,80 Lt (49 956,50 Eur) neteisėtų pajamų,

8.14. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 1 d. iš neteisėtų pajamų UAB „S. I.“ (įmonės JAR kodas (duomenys neskelbtini)) suteikė 14 000 Lt paskolos (pagal UAB „S. I.“ 2015 m. kovo 31 d. pateiktą FR0711 deklaraciją už 2014 metų mokestinį laikotarpį), tokiu būdu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 2 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 172 489,80 Lt (49 956,50 Eur) neteisėtų pajamų bei paskolos suteikimui panaudojo 14 000 Lt (4 054,68 Eur) neteisėtų pajamų, tai yra, iš viso laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 2 d. turėjo 186 489,80 Lt (54 011,18 Eur) vertės turto, įgyto iš neteisėtų pajamų,

8.15. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 3 d. iš neteisėtų pajamų UAB „S. I.“ (įmonės JAR kodas (duomenys neskelbtini)) suteikė 14 000 Lt paskolos (pagal UAB „S. I.“ 2015 m. kovo 31 d. pateiktą FR0711 deklaraciją už 2014 metų mokestinį laikotarpį), tokiu būdu 2014 m. spalio 3 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 186 489,80 Lt (54 011,18 Eur) neteisėtų pajamų bei paskolos suteikimui panaudojo 14 000 Lt (4 054,68 Eur) neteisėtų pajamų, tai yra, iš viso 2014 m. spalio 3 d. turėjo 200 489,80 Lt (58 065,86 Eur) vertės turto, įgyto iš neteisėtų pajamų.

Tokiu būdu po 2010 m. gruodžio 11 d. įstatymo XI-1199 įsigaliojimo, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. spalio 9 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 281 160 Lt (81 429,56 Eur) neteisėtų pajamų, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 69 756 Lt (20 202,73 Eur) neteisėtų pajamų, ir laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. spalio 3 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 200 489,80 Lt (58 065,86 Eur) neteisėtų pajamų.

9. Kaltinamasis S. V., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad yra užaugęs verslininkų šeimoje, dirbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Visus pinigus uždirbo legaliai. Kai tuokėsi su I. V. ((duomenys neskelbtini)), tuo metu jau turėjo apie 200 000 Eur santaupų. Be to, jo seneliai buvo stambūs ūkininkai, močiutė jį visada finansiškai remdavo, duodavo nuo 1000 iki 3000 Eur, o vestuvių proga buvo padovanojusi 10 000 Eur. Pinigų jam duodavo ir tėvai, nes jis padėjo šiems dirbti versle. Jis verslu užsiėmė (duomenys neskelbtini), taip pat ir Lietuvoje. Būdavo skolinamos įvairios sumos iš jo pažįstamų, draugų, verslininkų ir jo vardu forminami sandoriai, tačiau vėliau jis finansinės naudos neturėjo, pinigus reikėjo grąžinti. Kai gyveno (duomenys neskelbtini) (apie 2005 m.), prekiavo batais, gaudavo tiekimą iš Kinijos ir jis tuos batus parduodavo internetu po visą pasaulį. Uždirbdavo dešimtimis tūkstančių svarų. Pinigus gaudavo ne per bankus, naudojosi „W. U.“ paslaugomis. (duomenys neskelbtini) dirbo su drabužių tiekimu, dirbo su Lietuvos bei Rusijos siuvyklomis. (duomenys neskelbtini) dirbo su transporto priemonėmis. Lietuvoje buvo kokių 4-5 įmonių direktorius. Žmona dėl nekilnojamojo turto įsigijimo sprendimuose nedalyvavo. Ji augino vaikus, o jis tvarkė šeimos finansus. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis turėjo kažkokį verslą, pateikti negali, o ir nenori to daryti, nes dirbo kaip tarpininkas. Į užsienį dirbti išvyko būdamas 17 metų ir ten dirbo apie 5 metus (12 t., b. l. 67–69).

10. Kaltinamoji I. V., apklausiama pirmosios instancijos teisme, kalta neprisipažino ir paaiškino, kad visą inkriminuotą nusikalstamos veikos darymo laikotarpį augino vaikus, buvo namuose, už visus finansinius dalykus šeimoje buvo atsakingas vyras, ji į šiuos reikalus nesikišo ir jais nesidomėjo. Atsakyti į klausimus nesutiko (12 t., b. l. 67).

11. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimo skyriaus vyriausioji specialistė I. Ž., apklausiama pirmosios instancijos teisme, palaikė savo surašytą išvadą ir nurodė, kad ji buvo surašyta vadovaujantis I. V. ir S. V. banko dokumentais, notaro pateiktais duomenimis apie įsigytą turtą, VĮ „Regitra“ duomenimis apie įsigytas transporto priemones, liudytojų parodymais, kita rašytine medžiaga. Nustatė, kad 2010 m. pabaigai šeima neturėjo pakankamai lėšų, kad galėtų įsigyti nekilnojamąjį turtą. 2013 m. ir 2014 m. taip pat neturėjo lėšų vykdyti nekilnojamojo turto ir transporto priemonių pirkimo sandorių, analizė buvo atlikta kiekvienai sandorio sudarymo dienai. Pajamų ir išlaidų analizė buvo pradėta vesti nuo 2007 m., t. y. nuo tada, kai jie pradėjo rodyti savo pajamas, susijusias su darbo santykiais. Duomenų apie ankstesnes pajamas neturėjo. 2013 m. pabaigai šeima turėjo 346 469 Lt neapskaitytų gautų pajamų, o 2014 m. – 265 451 Lt. Kaltinamieji nėra pateikę vienkartinės šeimos turto deklaracijos, kurioje buvo galima deklaruoti turėtus grynuosius pinigus 2003 m. pabaigai (12 t., b. l. 66–67).

12. Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčio mokėtojo veiklos analizės išvada (8 t., b. l. 98–105) nustatyta, kad analizės metu turimų duomenų nepakanka, norint įvertinti, ar mokesčių mokėtojai įsigijo turtą iš apmokestintinų lėšų. Tam reikėtų atlikti asmenų atžvilgiu kontrolės veiksmus. S. V. nedeklaravo galimai gautų nekilnojamojo ir privalomai teisiškai registruotino kilnojamojo turto perleidimo pajamų. I. V. ir S. V. nedeklaravo galimai gautų vertybinių popierių perleidimo pajamų.

13. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento 2018 m. balandžio 9 d. specialisto išvada Nr. SI-2 (9 t., b. l. 42–53) nustatyta, kad 2010 m. S. V. turėjo 154 645 Lt dokumentais nepagrįstų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų. (duomenys neskelbtini) S. V. su I. V. įregistravo santuoką. 2011 m. šeimos išlaidos neviršijo turėtų pajamų, pinigų likutis 2011 m. gruodžio 31 d. galėjo būti 167 043 Lt. 2012 m. šeimos išlaidos neviršijo turėtų pajamų, pinigų likutis 2012 m. gruodžio 31 d. galėjo būti 123 041 Lt. 2013 m. S. ir I. V. šeima turėjo 346 469 Lt dokumentais nepagrįstų ir įstatymų nustatytą tvarka neapmokestintų pajamų. 2014 m. šeima turėjo 265 451 Lt dokumentais nepagristų ir įstatymų nustatytą tvarka neapmokestintų pajamų. S. V. 2010 m., 2013 m., 2014 m. turėjo 460 606 Lt (133 400,72 Eur) dokumentais nepagrįstų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintinų pajamų. S. V. nepateikė Metinių pajamų deklaracijų už 2010-2014 metus, kuriose nedeklaravo gautų pajamų už parduotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kitų gautų neapmokestintų pajamų. S. V. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. įsigijo bei perleido šį registruotiną nekilnojamąjį turtą:

- 2013 m. balandžio 12 d. pagal notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) su sutuoktine už 180 000 Lt įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini). Šį įsigytą gyvenamąjį namą su žemės sklypu I. ir S. V. pagal 2013 m. spalio 9 d. notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė už 185 000 Lt;

- 2013 m. liepos 26 d. pagal notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su sutuoktine už 12 000 Lt įsigijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini);

- 2013 m. lapkričio 21 d. pagal notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) su sutuoktine už 80 000 Lt įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini). Šį įsigytą gyvenamąjį namą su žemės sklypu I. V. pagal 2015 m. rugpjūčio 13 d. notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė už 23 000 Eur;

- 2014 m. sausio 14 d. pagal notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) su sutuoktine už 75 000 Lt įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini). Šį įsigytą gyvenamąjį namą su žemės sklypu I. V. pagal 2015 m. birželio 26 d. notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė už 18 300 Eur.

Finansinio tyrimo metu nustatyta, kad S. V. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. įsigijo ir perleido šias transporto priemones:

- pagal 2013 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį šeima įsigijo automobilį „Ford Transit“ (kėbulo identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) už 20 000 Lt. Šį įsigytą automobilį 2013 m. lapkričio 6 d. šeima pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavė už 20 000 Lt;

- pagal 2013 m. spalio 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį šeima įsigijo automobilį „BMW X5“ (kėbulo identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) už 16 500 Lt. Šį įsigytą automobilį 2013 m. gruodžio 27 d. šeima pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavė už 16 500 Lt;

- pagal 2014 m. sausio 10 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį šeima įsigijo automobilį „Audi A6“ (kėbulo identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) už 10 000 Lt;

- pagal 2014 m. rugpjūčio 3 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (vokiškas Kaufvertrag) šeima įsigijo automobilį „Mazda 5“ (kėbulo identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) už 3 500 Eur.

S. V. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. dovanojo, skolino ar kitaip perleido turtą kitiems asmenims, tai yra:

- 2013 metais pagal VMI pateiktus pranešimus „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ (FR0711) duomenis: UAB „S. I. C..lt“ suteikė 63 120 Lt paskolą; UAB „S. I.“ suteikė 100 000 Lt paskolą; UAB „B. p.“ S. V. grąžino 13 000 Lt paskolą; UAB „S. I. C..lt“ S. V. per banką pervedė 2000 Lt, nurodydama „dalinis paskolos grąžinimas“; S. V. per banką pervedė 9200 Lt UAB „B. p.“, nurodydamas „paskola“; S. V. per banką pervedė 32 550 Lt UAB „S. I.“, nurodydamas „sąskaitos papildymas“.

- 2014 m. pagal VMI pateiktus pranešimus „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ (FR0711) duomenis S. V. UAB „S. I. C..lt“ suteikė 17 000 Lt paskolą, jam bendrovė grąžino 19 810 Lt; S. V. per SEB banką UAB „B. p.“ pervedė 35 650 Lt, UAB „S. I.“ 103 485 Lt.

14. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento 2018 m. balandžio 9 d. specialisto išvada Nr. SI-3 (9 t., b. l. 90–101) nustatyta, kad 2013 m. I. V. turėjo 173 235 Lt dokumentais nepagrįstų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų. 2014 m. I. V. turėjo 132 726 Lt dokumentais nepagrįstų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų.

Finansinio tyrimo metu nustatyta, kad I. V. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. dovanojo, skolino ar kitaip perleido turtą kitiems asmenims, tai yra:

- 2013 metais, pagal VMI pateiktus pranešimus „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ (FR0711) duomenis UAB „S. I.“ suteikė 100 000 Lt paskolą,

- 2014 metais, pagal VMI pateiktus pranešimus „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ (FR0711) duomenis UAB „S. I.“ suteikė 88 000 Lt paskolą.

- už 180 000 Lt įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2013 m. pardavė už 185 000 Lt;

- už 80 000 Lt įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini);

- už 12 000 Lt įsigijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini);

- už 28 000 Lt įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2013 m. pardavė už 28000 Lt;

- už 20 000 Lt įsigijo automobilį „Ford Transit“, kurį 2013 m. pardavė už 20 000 Lt;

- už 16 500 Lt įsigijo automobilį „BMW X5“, kurį 2013 m. pardavė už 16500 Lt;

- UAB „B. p.“ suteikė paskolą 9200 Lt ir į bendrovės sąskaitą sąskaitos papildymui pervedė 27 326 Lt;

- UAB „S. I. C..lt“ suteikė 63 120 Lt paskolą;

- į UAB „S. I.“ sąskaitą pervedė 32 550 Lt sąskaitos papildymui;

- UAB „S. I.“ suteikė 100 000 Lt paskolą.

- už 75 000 Lt įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini);

- už 12 084,80 Lt įsigijo automobilį „Mazda 5“;

- už 10 000 Lt įsigijo automobilį „Audi A6“;

- A. A. per banką pervedė 42 500 Lt (priekabos nupirkimui);

- E. A. pervedė 8 700 Lt;

- sąskaitos papildymui UAB „B. p.“ pervedė 35 650 Lt;

- sąskaitos papildymui UAB „S. I.“ pervedė 103 485 Lt;

- suteikė 17 000 Lt paskolą UAB „S. I. C..Lt“.

15. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (36.1)6-1068 (9 t., b. l. 132–133) nustatyta, kad I. ir S. V. 2013 m. vykdė šiuos sandorius:

-2013 m. sausio 2 d. suteikta 40 000 Lt paskola UAB „S. I.“ – paskola galėjo būti suteikta, pinigų likutis tai dienai (įvykdžius sandorį) – 90 834 Lt;

-2013 m. sausio 11 d. suteikta 3 000 Lt paskola UAB „S. I. C..Lt“ – paskola galėjo būti suteikta, pinigų likutis tai dienai (įvykdžius sandorį) – 86 003 Lt;

-2013 m. vasario 6 d. suteikta 35 000 Lt paskola UAB „S. I. C..Lt“ – paskola galėjo būti suteikta, pinigų likutis tai dienai (įvykdžius sandorį) – 46 104 Lt;

-2013 m. kovo 21 d. suteikta 2 000 Lt paskola UAB „B. p.“ – paskola galėjo būti suteikta, pinigų likutis tai dienai (įvykdžius sandorį) – 8 966 Lt;

-2013 m. balandžio 12 d. įsigijo nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), sandorio suma – 180 000 Lt, 2013 m. balandžio 12 d. už šį nekilnojamąjį turtą sumokėta 145 000 Lt (35 000 Lt avansas sumokėtas 2013 m. kovo 8 d.) – turtui įsigyti trūko 144 660 Lt;

-2013 m. liepos 22 d. įsigijo nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), už 28 000 Lt, turtui įsigyti trūko 28 000 Lt;

-2013 m. liepos 26 d. įsigijo nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), už 12 000 Lt, turtui įsigyti trūko 12 000 Lt;

-2013 m. rugpjūčio 21 d. įsigijo automobilį „Ford Transit“ už 20 000 Lt, turtui įsigyti trūko 20 000 Lt;

-2013 m. rugsėjo 2 d. suteikė 60 000 Lt paskolą UAB „S. I.“, paskolai suteikti trūko 59 999 Lt;

-2013 m. spalio 2 d. įsigijo automobilį „BMW X5“ už 16 500 Lt, turtui įsigyti trūko 16 500 Lt;

-2013 m. lapkričio 14 d. suteikta 1 000 Lt paskola UAB „S. I. C..Lt“ – paskola galėjo būti suteikta, pinigų likutis tai dienai (įvykdžius sandorį) – 66 560 Lt;

-2013 m. lapkričio 21 d. įsigijo nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), už 80 000 Lt, turtui įsigyti trūko 21 596 Lt.

-2013 m. gruodžio 31 d. suteikta 24 120 Lt paskola UAB „S. I. C..Lt“ – paskola galėjo būti suteikta, pinigų likutis tai dienai (įvykdžius sandorį) – 8 840 Lt.

-2014 m. sausio 2 d. suteikė UAB „S. I. C..Lt“ paskolą 17 000 Lt – paskolai suteikti trūko 17 000 Lt;

-2014 m. sausio 10 d. įsigijo automobilį „Audi A6“ už 10 000 Lt, turtui įsigyti trūko 10 000 Lt;

-2014 m. sausio 10 d. automobilio pirkimo pardavimo sutartis už 27 000 Lt – turtas apmokėtas iš turėto banke pinigų likučio;

-2014 m. sausio 14 d. įsigijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) už 75 000 Lt (iš kurių 53 000 Lt sumokėjo SEB banko pavedimu, 22 000 Lt sumokėtas avansas grynais), turtas apmokėtas iš turimo banko likučio, trūko 20 149 Lt;

-2014 m. sausio 16 d. suteikė UAB „S. I.“ paskolą 30 000 Lt, paskolai suteikti trūko 30 000 Lt;

-2014 m. sausio 16 d. E. A. SEB banko pavedimu pervedė 15 500 Lt, apmokėta iš turimo banko likučio;

-2014 m. sausio 25 d. E. A. banko pavedimu pervedė 8 700 Lt, apmokėta iš turimo banko likučio;

-2014 m. gegužės 22 d. VĮ „Registrų centras“ (varžytinių dalyvio mokestis) SEB banko pavedimu 4 800 Lt – apmokėta iš turimo banko likučio;

-2014 m. birželio 2 d. suteikė UAB „S. I.“ paskolą 30 000 Lt, paskolai suteikti trūko 30 000 Lt;

-2014 m. rugpjūčio 3 d. įsigijo automobilį „Mazda 5“ už 12 084,80 Lt, turto įsigijimui trūko 12 084,80 Lt;

-2014 m. rugsėjo 1 d. suteikė UAB „S. I.“ paskolą 14 000 Lt, paskolos suteikimui trūko 13 954 Lt;

-2014 m. spalio 3 d. suteikė UAB „S. I.“ paskolą 14 000 Lt, paskolos suteikimui truko 14 000 Lt.

16. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 151–161).

17. Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 34–39).

18. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (5 t., b. l. 11–16).

19. Automobilio „Ford Transit“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis (2 t., b. l. 93).

20. 2014 m. kovo 25 d. UAB „S. I.“ (įmonės JAR kodas (duomenys neskelbtini)) FR0711 deklaracija už 2013 metų mokestinį laikotarpį, pagal kurią I. V. 2013 m. rugsėjo 2 d. suteikė UAB „S. I.“ 60 000 Lt paskolos (10 t., b. l. 12–13).

21. Automobilio „BMW X5“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis (2 t., b. l. 113).

22. Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinierinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 2013m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 40–47).

23. 2015 m. kovo 31 d. UAB „S. I. C..lt“ (įmonės JAR kodas (duomenys neskelbtini)) FR0711 deklaracija už 2014 metų mokestinį laikotarpį, pagal kurią S. V. 2014 m. sausio 2 d. suteikė UAB „S. I. C..lt“ 17 000 Lt paskolą (10 t., b. l. 14–16).

24. Automobilio „Audi A6“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis (2 t., b. l. 103).

25. Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 279/851 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 14–23).

26. 2015 m. kovo 31 d. UAB „S. I.“ (įmonės JAR kodas (duomenys neskelbtini)) FR0711 deklaracija už 2014 metų mokestinį laikotarpį), pagal kurią I. V. 2014 m. sausio 16 d. suteikė UAB „S. I.“ 30 000 Lt paskolą (10 t., b. l. 17–20).

27. 2015 m. kovo 31 d. UAB „S. I.“ (įmonės JAR kodas (duomenys neskelbtini)) FR0711 deklaracija už 2014 metų mokestinį laikotarpį), pagal kurią I. V. 2014 m. birželio 2 d. suteikė UAB „S. I.“ 30 000 Lt paskolą (10 t., b. l. 17–20).

28. Automobilio „Mazda 5“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis (2 t., b. l. 101).

29. 2015 m. kovo 31 d. UAB „S. I.“ (įmonės JAR kodas (duomenys neskelbtini)) FR0711 deklaracija už 2014 metų mokestinį laikotarpį), pagal kurią I. V. 2014 m. rugsėjo 1 d. suteikė UAB „S. I.“ 14 000 Lt paskolą (10 t., b. l. 17–20).

30. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šių duomenų visuma patvirtina, kad S. V. neteisėtai praturtėjo, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. spalio 3 d. nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas S. V. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, suteikė jiems išskirtinę, prioritetinę reikšmę, formaliai konstatuodamas, jog duomenų, paneigiančių šiuos parodymus, bylos medžiagoje nėra. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltinamojo parodymai neturi būti sureikšminami, tačiau juos būtina patikrinti kitų byloje surinktų duomenų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275-303/2020). Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, vis dėlto, viena iš kaltinamojo teisių yra teikti įrodymus, taip pat duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Taigi, pasinaudodamas teise į gynybą, kaltinamasis gali pateikti įrodymų ar argumentų, paneigiančių pareikštą kaltinimą. Asmens duotų parodymų patikimumas tikrinamas BPK nustatytomis priemonėmis įvertinus jų nuoseklumą, neprieštaringumą, palyginus su kitais bylos įrodymais. Taigi, teisėjų kolegija išanalizuoja byloje esančius įrodymus BK 189¹ straipsnio 1 dalies taikymo kontekste.

31. Pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. BK 190 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad BK 189¹ straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu būdu nagrinėjama norma sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę neproporcingai didelį pagal savo pajamas turtą ir juo disponuoja, esant pagrindui manyti, jog turtas gautas iš neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-689/2021).

32. Taikant šią BK normą, teismų praktikoje išaiškinta, kad darant išvadą dėl kaltinamojo galimybės įgyti turimą turtą teisėtomis pajamomis, vertinami duomenys apie turto įgijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-93/2014, 2K-P-100-222/2015, 2K-274-511/2015, 2K-111-677/2016, 2K-87-719/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2017 m. kovo 15 d. nutarimu pripažinęs, kad neteisėto praturtėjimo norma neprieštarauja Konstitucijai, tarp kitų argumentų nurodė ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog tiek teisė į nekaltumo prezumpciją, tiek iš jos kylantis imperatyvas, kad įrodinėjimo našta tenka kaltintojui, nėra absoliutūs; Konvencijoje savaime nėra draudžiamos fakto ir teisės prezumpcijos, veikiančios kiekvienoje nacionalinėje baudžiamojoje teisėje, tačiau valstybės visais atvejais privalo nustatyti pagrįstas tokių prezumpcijų ribas, atsižvelgdamos į sprendžiamo klausimo svarbą ir veiksmingai užtikrindamos asmens teisę į gynybą.

33. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytas turtas (žemės sklypai, gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, automobiliai) nuosavybės teise registruoti S. V. arba jo sutuoktinės I. V. vardu ir visi jie yra įsigyti po 2010 m. gruodžio 11 d., t. y. po BK 189¹ straipsnio, nustatančio atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, įsigaliojimo, taip pat kad tokio turto bendra vertė yra ženkliai didesnė nei 500 MGL. Loginė konstrukcija „turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti, ar S. V. pajamų šaltiniai nuo jo darbinės veiklos pradžios yra pakankami kaltinime nurodyto turto įgijimui bei paskolų juridiniams asmenims teikimui.

34. Specialistė I. Ž. S. V. bei jo sutuoktinės pajamas ir išlaidas pradėjo analizuoti nuo 2007 m., t. y. kai oficialiai pasirodė jų pajamos. Tiek S. V., tiek I. V. yra gimę (duomenys neskelbtini), vadinasi, jų finansai itin detaliai išanalizuoti nuo tada, kai jiems buvo 22 metai. Bylos duomenimis S. V. nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki šiol dirba UAB „S. I.“, nuo 2010 m. sausio 12 d. iki ūkinės finansinės veiklos tyrimo atlikimo dirbo UAB „S. I. C..LT“, nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. liepos 18 d. dirbo UAB „V. p.“, nuo 2012 m. kovo 27 d. iki 2020 m. sausio 31 d. dirbo UAB „B. p.“. 2010-2011 metais S. V. turėjo 83 procentus UAB „S. I.“ akcijų, 17 procentų šių akcijų priklausė I. M. (vėliau jo sutuoktinei I. V.). Nuo 2012 m. sutuoktinė turi 100 procentų šios bendrovės akcijų. 2014 m. S. V. turėjo 100 procentų UAB „S. I. C..LT“ akcijų. 2011 m. UAB „B. p.“ 100 procentų akcijų turėjo S. V. brolis P. V., o 2012-2014 metais visos šios bendrovės akcijos priklausė N. M. (S. V. sutuoktinės motinai). Pažymėtina, jog S. V. nebuvo eilinis samdomas darbuotojas, jis ėjo vadovo pareigas, vis dėlto, teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad akcinių bendrovių turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Todėl pirmosios instancijos teismo nurodytas teiginys, kad S. V. tiriamu laikotarpiu buvo net kelių įmonių, kurios mokėjo mokesčius ir tinkamai vedė buhalterinę apskaitą, vadovas pats savaime nepaneigia neteisėto praturtėjimo fakto.

35. Specialisto išvada Nr. SI-2 nustatyta, kad 2007 m. S. V. gavo 42 168 Lt pajamų ir patyrė 95 798 Lt išlaidų. Įvertinus jo metų pabaigoje SEB banke turėtą pinigų likutį (2098 Lt), nustatyta, kad 2007 m. jo patirtos išlaidos gautas pajamas viršijo 55 729 Lt. 2008 m. ir 2009 m. S. V. išlaidos neviršijo pajamų, o 2010 m. išlaidos viršijo pajamas 154 645 Lt. (duomenys neskelbtini) S. V. sudarė santuoką, todėl šiais ir vėlesniais metais buvo analizuotas bendras šeimos biudžetas. Nustatyta, kad 2011 m. ir 2012 m. sutuoktinių turtas buvo proporcingas jų pajamoms, tačiau jau 2013 m. šeima turėjo 346 469 Lt dokumentais nepagrįstų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, 2014 m. šios pajamos sudarė 265 451 Lt. Finansinio tyrimo metu nustatyta, kad S. V. neturėjo pakankamai lėšų suteikti bendrovėms paskolas, įgyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir vykdyti sandorius 2010 m., 2013 m. ir 2014 m.

36. Specialisto išvada Nr. SI-3 nustatyta, kad I. V. nuo 2003 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. kovo 31 d. dirbo G. M. įmonėje, nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. gegužės 3 d. ir nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. dirbo viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2007 m. gegužės 29 d. iki 2008 m. vasario 8 d. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. – UAB „S. I.“, nuo 2010 m. sausio 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. – UAB „S. I. C..LT“. I. V. pajamų-išlaidų balansas detaliai apskaičiuotas nuo 2005 m. pradžios. Nustatyta, kad ji iki santuokos ((duomenys neskelbtini)) gyveno pagal turimas pajamas, t. y. visais šiais metais (2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m.) jos išlaidos neviršijo pajamų. 2010 m. I. V. pinigų likutis ne banke galėjo būti 86 214 Lt.

37. Aptarti duomenys liudija, kad S. V., priešingai nei I. V., dar iki santuokos sudarymo gyveno ne pagal savo pajamas. Atkreiptinas dėmesys, kad netrukus po (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus S. V.. Antrasis vaikas – dukra P. V. gimė (duomenys neskelbtini). Taigi, nepagrįsto praturtėjimo metu (2013-2014 m.) I. V. iš tiesų prižiūrėjo mažamečius vaikus, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir S. V., nurodydamas, kad sutuoktinė už šeimos finansus nebuvo atsakinga, visi kilnojamojo bei nekilnojamojo turto sandoriai buvo sudaromi jo iniciatyva, žmona tiesiog pasirašydavo reikiamus dokumentus. I. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė, o pirmosios instancijos teisme nurodė, jog į sutuoktinio tvarkomus verslo reikalus nesikišo, jais nesidomėjo, todėl nieko paaiškinti apie įgytą aiškiai neproporcingą pajamoms turtą negalėjo. Apeliaciniame skunde prokuroras, prašydamas pripažinti I. V. kalta pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, nepateikia nei vieno argumento, kuris įrodytų jos veiksmuose esant minėto nusikaltimo sudėtį, o ypač subjektyviąją šios nusikalstamos veikos pusę, t. y. kad I. V. suvokė, jog jos sutuoktinis, vykdydamas neaiškius verslo sandorius ar iš kitų nenustatytų šaltinių, įgyja turtą, kuris negali būti įgytas teisėtomis pajamomis.

38. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad I. V. tiriamu laikotarpiu buvo S. V. sutuoktinė ir juo pasitikėdama (jo verslo vystymo patirtimi bei įgūdžiais) pasirašydavo atitinkamas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo bei paskolų suteikimo sutartis, nepatvirtina, kad ji suvokė, jog tokiu būdu neteisėtai praturtėja, nes šis turtas yra įgyjamas iš lėšų, kurių negalima pagrįsti teisėtomis pajamomis. Todėl I. V. yra pagrįstai išteisinta iš jai inkriminuoto kaltinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas I. V. išteisino konstatavęs, jog nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog tokia veika vis tik buvo padaryta, tačiau neįrodyta, kad I. V. dalyvavo padarant šią veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Esant šioms aplinkybėms, keistinas I. V. išteisinimo pagrindas.

39. Vertinant S. V. galimybes neteisėtai praturtėti, itin atidžiai išanalizuojami jo parodymai apie tiriamas bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme jis neginčijo specialistės pateiktos išvados bei padarytų detalių tiek jo, tiek jo šeimos (kartu su sutuoktine) pajamų-išlaidų balansų apskaičiavimo metodikos, specialistei pateiktų pirminių duomenų teisingumo, patikimumo, išsamumo ir pan., t. y. S. V. iš esmės sutiko su specialistės padarytomis išvadomis, tačiau aiškino, jog grynųjų pinigų (laikomų ne bankuose) turėjo dar iki specialistės analizuoto laikotarpio pradžios (iki 2007 m.) ir būtent už šias teisėtai gautas lėšas buvo įsigyjami įvairūs kilnojamieji bei nekilnojamieji daiktai, taip pat teiktos paskolos bendrovėms. Kaltinamojo teigimu, iki santuokos su I. V. sudarymo jis turėjo apie 200 000 Eur grynųjų pinigų, kuriuos buvo uždirbęs užsienyje vystydamas įvairius verslus. 2005 m. jis gyveno (duomenys neskelbtini) ir didmenine bei mažmenine prekyba pardavinėjo batus (neaišku vyriškus ar moteriškus batus, žieminius, vasarinius ar demisezoninius ir pan.), kuriuos didelėmis partijomis internetu siųsdavosi iš (duomenys neskelbtini) ir parduodavo internetu po visą pasaulį – Ameriką, Meksiką, Angliją, Vokietiją, Lietuvą ir kitas šalis. Apie šio verslo egzistavimą patvirtinančių duomenų byloje nėra, kadangi S. V. tik abstrakčiai nurodė, kad toks verslas buvo. Be to, kaltinamasis nesugebėjo paaiškinti, iš kur gavo pradinį kapitalą pirmajam batų verslui (batus didelėmis partijomis siųsdavosi iš (duomenys neskelbtini), taigi, tai turėjo nemažai kainuoti). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad 2005 m. kaltinamajam buvo vos 20 metų (jo paties teigimu, į užsienį išvyko būdamas dar nepilnametis – 17 metų), todėl S. V. nurodytos aplinkybės apie neva tai per keletą metų jo sukurtą itin pelningą verslą – niekuo nepagrįstos.

40. Toliau analizuojant S. V. parodymus apie 200 000 Eur sukaupimą, matyti, kad jis iš (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), tuomet į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirbo su drabužių tiekimu, taip pat buvo bendradarbiaujama ir su Lietuvos, Rusijos siuvyklomis, tačiau kokios konkrečiai tai buvo siuvyklos (įmonės), nurodyti negalėjo, kaip ir negalėjo nurodyti, kokius konkrečiai drabužius ar medžiagas jiems tiekė. Jokių šio verslo egzistavimą patvirtinančių duomenų byloje nėra pateikta. Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai kelia klausimą, kodėl turint itin pelningą (uždirbdavo neva dešimtis tūkstančių svarų) batų verslą, reikėjo persikelti gyventi į kitą valstybę ir pradėti nuo pradžios vystyti visiškai kitos srities verslą. S. V. savo tariamo verslo pokyčių priežasčių paaiškinti negalėjo ir teigė, kad tiesiog viskas prie ko jis prisiliesdavo jam sekėsi ir nešė didelius turtus. Kiek laiko truko verslas (duomenys neskelbtini), lieka neaišku. Vėliau jis persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur dirbo su transporto priemonėmis. Kokio konkrečiai pobūdžio tai buvo darbas (sunkiasvorių ar lengvųjų transporto priemonių vairavimas, automobilių remontas, prekyba ir pan.) kaltinamasis nenurodė. Ką veikė (duomenys neskelbtini), iš viso neįvardijo, nurodydamas, jog tiesiog „darė verslą“.

41. Aptarti parodymai liudija, kad S. V. sąmoningai pateikė itin abstrakčią informaciją, kurios patikrinti BPK numatytais procesiniais veiksmais nėra objektyvios galimybės, kadangi neįvardytas nei vienas asmuo, galintis patvirtinti ar paneigti jo liudijimus (verslo partneriai ir pan.). Banko sąskaitomis kaltinamasis teigė taip pat nesinaudojęs, visi pinigai būdavo siunčiami per „W. U.“ kompaniją, teikiančią mokėjimų paslaugas. Ar užsienio valstybėse jis buvo mokesčių mokėtojas, nurodė nežinantis. Taip pat neprisiminė, ar buvo oficialiai įsteigęs kokią nors įmonę (galimai (duomenys neskelbtini) buvo įregistravęs įmonę, bet jos pavadinimo neatsiminė). Galiausiai, negebėdamas racionaliai atsakyti nei į vieną jam užduodamą klausimą apie vystytų verslų ypatumus, S. V. pateikė naują versiją, t. y. kad visuose versluose buvo tik tarpininkas (šių verslų pats nekūrė), pinigus kažkaip gaudavo, bet nenorėdavo oficialiai jų rodyti. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 189¹ straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis nereikalauja nustatyti, kad nusikaltimo dalykas – asmens turimas turtas – įgytas būtent nusikalstamu būdu. Šiam nusikaltimui inkriminuoti pakanka, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 189¹ straipsnį gali būti taikoma asmeniui, nepadariusiam jokios nusikalstamos veikos, šio nusikaltimo dalyką gali sudaryti turtas, įgytas nenusikalstamu būdu, pavyzdžiui, gautas darant administracinius, mokesčių ar civilinės teisės pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015). Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad S. V. galėtų būti susijęs su kokių nors turtinio (finansinio) ar kt. pobūdžio nusikalstamų veikų vykdymu, tačiau aptarti jo parodymai apie darbo užsienyje specifiką (vengimą rodyti darbo santykius bei gaunamas pajamas) liudija, kad tam tikri mokesčių ar civilinės teisės pažeidimai galėjo būti daromi.

42. Teisėjų kolegija taip pat įvertina S. V. teiginius, kad jį finansiškai visada rėmė seneliai, kurie vestuvių proga jam padovanojo 10 000 Eur, šiaip (be konkrečių progų) iš močiutės gaudavo nuo 1000 iki 3000 Eur. Specialistės išvadose Nr. SI-2 ir SI-3 šios pinigų sumos nebuvo aptartos ir įvertintos, kadangi apie jas nebuvo žinoma ikiteisminio tyrimo metu (S. V. parodymus sutiko duoti tik pirmosios instancijos teisme ir tik išklausęs kitų asmenų parodymus). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios sumos nėra tokios didelės, kad galėtų padengti nustatytų neteisėtų pajamų dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad S. V. tiriamu laikotarpiu buvo dviejų mažamečių vaikų tėvas, jo sutuoktinė namuose prižiūrėjo vaikus ir nedirbo, jos gaunamos pajamos (vaiko priežiūros išmoka) Sodros duomenimis buvo nedidelės (apie 400–500 Lt), taigi kaltinamojo senelių duoti pinigai buvo reikalingi šeimai buityje, spręsti, kad šių pinigų galėjo užtekti ir įvairių kilnojamojo bei nekilnojamo turto objektų pirkimui bei paskolų bendrovėms teikimui, pagrindo nėra. Jokių duomenų, kad šeimą materialiai rėmė ir I. V. tėvai ar seneliai, bylos medžiagoje nėra. Taip pat nenustatyta, kad papildomi pinigai galėjo būti gauti iš S. V. tėvų. Bylos medžiagoje esantys duomenys liudija, kad su tėvais ir broliu kaltinamasis artimų ryšių nepalaiko (8 t., b. l. 72, 77–78, 94). Duomenų, kad tam tikros lėšos buvo gautos iš trečiųjų asmenų suteiktų paskolų – taip pat nėra.

43. Taigi, vienintelis S. V. dokumentais nepagrįstų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų šaltinis galėjo būti tik jo užsienio valstybėse uždirbtos lėšos, tačiau teisėjų kolegija šiuos kaltinamojo parodymus atmeta, kadangi jie yra ne tik, kad abstraktūs, neišsamūs bei visiškai neinformatyvūs, tačiau ir prieštaringi bei nenuoseklūs. Kaltinamasis, būdamas pakankamai jauno amžiaus ir neturintis rimtų sveikatos problemų, nesugebėjo atsiminti ir nuosekliai įvardyti, kurioje valstybėje ir kokiu verslu užsiėmė. Atkreiptinas dėmesys, kad 200 000 Eur atitinka (pagal tuo metu šalyje galiojusią valiutą) 690 560 Lt, o tai 2005–2008 metais (kuomet jie neva buvo sąžiningai uždirbti) buvo itin dideli pinigai, kurių perkamoji galia buvo mažiausiai kelis kartus didesnė nei šiuo metu. Be to, šia pinigų suma disponavo vos pilnametystės sulaukęs asmuo (specialistės išvados duomenimis didelė pinigų suma turėjo būti sukaupta iki S. V. sueinant 22 m.). Šiame kontekste teisėjų kolegija pritaria prokuroro apeliacinio skundo teiginiams, jog kaltinamojo pasakojimas apie itin sėkmingai plėtotus verslus užsienio valstybėse prasilenkia su elementaria verslo logika. Akivaizdu, kad jei S. V. iš tiesų būtų sėkmingai įsitvirtinęs kurioje nors užsienio šalyje, tuomet jam nebūtų buvę pagrindo grįžti į Lietuvą ir vadovauti bendrovėms, kurių apyvarta bei pajamos nebuvo didelės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dirbdamas užsienio valstybėse (galimai nekvalifikuotus darbus, nes kitokio pobūdžio darbams jis neturėjo nei kompetencijos, nei įgūdžių, nei patirties) S. V. iki 2007–2008 m. objektyviai negalėjo sukaupti 200 000 Eur. Šią išvadą netiesiogiai patvirtina ir 2008 m. iš užsienio per SEB banką jam grąžinti mokesčiai – 985 Lt. Akivaizdu, kad kuo daugiau yra uždirbama, tuo daugiau mokesčių sumokama. Šiuo atveju grąžinta mokesčių suma rodo, jog S. V. gautos pajamos nebuvo didelės. Duomenų apie kitas veiklas bei pajamų šaltinius (pavyzdžiui, azartiniai lošimai, laimėjimas loterijoje, paveldėjimo priėmimas ir pan.), iš kurių būtų galima greitai praturtėti, bylos medžiagoje nėra. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad S. V. nenuoširdus buvo ne tik duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau ir viso proceso metu. Ikiteisminio tyrimo metu per sutuoktinę jis pateikė raštą (8 t., b. l. 140, 146) neva gydosi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, todėl negali atvykti į Lietuvą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną apklausai, tačiau Interpolo (duomenys neskelbtini) nacionalinio biuro duomenimis (8 t., b. l. 143) S. V. ten nesigydė, šis dokumentas yra galimai suklastotas ir dėl to ketinama pradėti atitinkamas teisines procedūras. Ši informacija rodo, jog S. V. geranoriškai su teisėsaugos institucijomis nebendradarbiavo, baudžiamojo persekiojimo stengėsi išvengti. Todėl ir jo parodymai vertinami kaip siekis suklaidinti teismą ir išvengti gresiančios atsakomybės.

44. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad finansiniai šaltiniai kaltinime nurodytam turtui įgyti bei paskoloms suteikti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Todėl konstatuojama, kad S. V. neteisėtai praturtėjo, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. spalio 9 d. jis turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 281 160 Lt (81 429,56 Eur) neteisėtų pajamų, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 69 756 Lt (20 202,73 Eur) neteisėtų pajamų, ir laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. spalio 3 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 200 489,80 Lt (58 065,86 Eur) neteisėtų pajamų, iš viso panaudojo 159 698,15 Eur neteisėtų pajamų.

45. Skirdamas bausmę, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

46. Nagrinėjamu atveju nenustatyta S. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalis). Padaryta viena apysunkė nusikalstama veika (BK 11 straipsnio 4 dalis), priskiriama nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. S. V. anksčiau neteistas (11 t., b. l. 3–4), dirbantis, išsituokęs, dviejų mažamečių vaikų tėvas, jo asmenybė nėra pavojinga visuomenei, todėl skirti jam su laisvės varžymu susijusią bausmę pagrindo nėra. Teisėjų kolegija pritaria prokurorui, kad šiuo atveju bausmės tikslams pasiekti pakanka baudos skyrimo. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) įtvirtinta, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda iki 200 MGL dydžio. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo nustatyti S. V. baudos dydį šiek tiek mažesnį nei vidurkis, t. y. 70 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pakankamai teigiamai charakterizuojamą kaltinamojo asmenybę, šiam prašymui pritaria. Baudos dydis skaičiuojamas pagal veikos padarymo metu galiojusį MGL dydį (1 MGL atitinka 130 Lt), t. y. 2635,54 Eur ((70 × 130) ÷ 3,4528 = 2635,54).

47. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, S. V. inkriminuoto turto, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, natūroje nėra, jis buvo parduotas. Ir tik, kaip matyti iš 2019 m. liepos 16 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 12 000 eurų vertės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 30 d. turto pasidalijimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (10 t., b. l. 76), įregistruotas I. V. nuosavybės teise. Taigi, esant pagrindui konfiskuoti nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, rezultatą, iš S. V. konfiskuojama 147 698,15 Eur (iš 159 698,15 atėmus 12 000 Eur), o iš I. V., remiantis BK 72³ straipsnio 1 dalies, 3 dalies 2 punktu, 5 dalimi – konfiskuojama 12 000 Eur (nesant galimybės konfiskuoti paties sklypo, kadangi jame pastatytas gyvenamasis namas, dėl kurio S. V. neteisėtai praturtėjus nekaltinamas).

48. Kadangi nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. V. ir I. V. turtui pratęsiamas iki šių sumų išieškojimo ar sumokėjimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti 2021 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria S. V. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 70 (septyniasdešimties) MGL dydžio, t. y. 2 635,54 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt penkių eurų 54 ct) baudą.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti iš S. V. 147 698,15 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 15 ct) kaip padarytos nusikalstamos veikos rezultatą.

Vadovaujantis BK 72³ straipsnio 1 dalies, 3 dalies 2 punktu, iš I. V. konfiskuoti 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų).

Pakeisti I. V. išteisinimo pagrindą, nurodant, jog ji iš kaltinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį išteisinama, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

S. V. priklausančiam turtui: 1) žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatui-parduotuvei bei ūkiniams pastatams, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs daiktų Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitiems statiniams Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. V. priklausančiam turtui: 1) žemės sklypui su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) patalpai/butui, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (negyvenamoji patalpa – sandėlis su administracinėmis ir aptarnavimo patalpomis – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), priklauso 41/200 patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių apribojimą pratęsti iki bus išieškota ar sumokėta konfiskuotina pinigų suma.

S. V. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Kitą 2021 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.