- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- I1-10763-331/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01982-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos kalėjimų tarnybos (po reorganizacijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2021 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. T4-37-(1.34) „Dėl pacientui A. D. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1 punktu nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. – 2018 m. sausio 18 d. pacientui A. D. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus dokumentų reikalavimus. Šio Įsakymo 1.2 punktu 2018 m. liepos 26 d. – 2020 m. vasario 3 d. pacientui A. D. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus dokumentų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir LAGK) 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-248/03-2021) (toliau – ir LAGK sprendimas) pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Įsakymo ir 2021 m. vasario 12 d. ataskaitos Nr. D17-27-(1.27) (toliau – ir Ataskaita) panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde teismui, kurį patikslino, prašo: 1) panaikinti LAGK sprendimą, 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus Įsakymą; 3) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM), Tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (iki reorganizavimo – Laisvės atėmimo vietų ligoninė, toliau – ir LAVL) (toliau – ir Lietuvos kalėjimų tarnyba), priteisti solidariai 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2.1. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) yra kalinamas nuo 2016 m. balandžio mėnesio. Kalinimo metu pradėjo gesti dantys, todėl jis kreipėsi pagalbos į gydytojus-odontologus LAVL, tačiau jo sugedusius dantis išraudavo ir jų negydydavo. Kadangi odontologo niekas nekontroliuoja, jis kortelėje darydamas įrašus iškraipydavo tikrąją padėtį. Pareiškėjui pavyko išsireikalauti, kad 37-ą dantį taisytų, o ne išrautų, kaip odontologas buvo nusprendęs. Dantis buvo sutaisytas 2021 m. rugsėjo 29 d., o nuo pirmojo kreipimosi 2018 m. lapkričio 15 d. pradėjo daugiau kaip 3 metai. Per 7 kalinimo metus jam buvo išrauta 12 dantų net nebandžius jų taisyti, nors didžiąją jų dalį buvo galima išsaugoti. Įkalinimo įstaigoje dirbantys odontologai piktnaudžiauja savo padėtimi ir tinkamai neatlieka savo pareigų.
2.2. LAVL ir Tarnyba nekontroliuoja Pravieniškių PN-AK dirbančių odontologų paslaugų kokybės. Tai patvirtina skundžiamas Įsakymas dėl jam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės. Tarnyba leidžia diskriminuoti Pravieniškių PN-AK laisvės atėmimo bausmę atliekančius asmenis laisvėje esančių Lietuvos piliečių atžvilgiu, laikydamasi pozicijos, kad šie asmenys neverti, jog jiems būtų taisomi dantys, pakanka visus dantis išrauti. SAM viena iš pagrindinių funkcijų yra sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas visiems be išimties Lietuvos Respublikos gyventojams ir tų paslaugų kontrolė. SAM nekontroliuoja odontologinės pagalbos teikimo Pravieniškių PN-AK, neatlieka funkcijų šioje srityje bei diskriminuoja Pravieniškių PN-AK esančius nuteistuosius.
2.3. LAVL, Tarnyba ir SAM neužtikrino Pravieniškių PN-AK dirbančių odontologų teikiamų paslaugų kokybės, nevedė dantų taisymui nuperkamų priemonių panaudojimo kontrolės, ko pasėkoje buvo piktnaudžiaujama, dantys buvo išraunami vietoje to, kad būtų taisomi. Atsakovo neteisėti veiksmai ir neveikimas jam sukėlė neturtinę žalą kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Jo sveikatai buvo padaryta didžiulė žala. Jis turėjo kęsti skausmą, negalėjo valgyti, kramtyti. Didelę dalį dantų buvo galima sutvarkyti jų neraunant. Žalos jis nebūtų patyręs, jei atsakovo atstovai būtų tinkamai vykdę savo funkcijas. Neturtinę žalą jis vertina po 1 000 Eur už kiekvieną išrautą ir negydytą dantį. Iš visų nurodytų įstaigų pareiškėjai prašo solidariai priteisti 12 000 Eur.
2.4. Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo numatyta tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad:
3.1. Pareiškėjas reikalavimą atlyginti žalą kildina iš jam galbūt netinkamai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios netinkamai teikiamos ilgą laiką. Objektyviai patikrinti faktą, ar pacientui yra teikiamos tinkamos ir savalaikės paslaugos, įmanoma tik atlikus teiktų (teikiamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų patikrinimą, kurio metu įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjas į Tarnybą su skundu kreipėsi 2020 m. rugpjūčio mėn., remiantis patikrinimo duomenimis, paskutinį kartą pacientui paslaugos buvo suteiktos 2020 m. vasario 3 d. Taigi, pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi tada, kai žala jam jau galbūt buvo kilusi. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba negali būti atsakinga už žalą, kilusią pareiškėjui dėl odontologinių paslaugų teikimo.
3.2. Tarnyba nagrinėja pacientų skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu ir, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimą, nustato, ar paciento teisės buvo pažeistos ar ne. Tarnyba nustato pažeidimus ir skiria atitinkamas sankcijas, bet ji nėra ta įstaiga, kuri gali konstatuoti pacientui kilusios žalos faktą ar skirti kompensaciją. Šiuo metu Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme yra įtvirtintas žalos be kaltės modelis – pacientai, manantys, jog jiems dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiksmų kilo žala, turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija), veikiančią prie SAM. Ši komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientą teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Taigi, pareiškėjas, žalą kildinantis iš netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, turėtų kreiptis į Komisiją. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvados nėra priklausomos nuo Tarnybos patikrinimo išvadų, kadangi ši komisija vadovaujasi būtent jos procesui nustatytais kriterijais.
3.3. Patikrinimo, kurio pagrindu pagal pareiškėjo skundą buvo priimta Ataskaita bei Įsakymas, metu buvo vertinta pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 20 d.–2020 m. vasario 3 d. LAVL teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Ligoninės vidaus dokumentų reikalavimams. Pareiškėjas skunde Tarnybai nurodė, kad, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atliktas nė vienas jo dantų profilaktinis patikrinimas, nebuvo visiškai sugydytas nė vienas dantis, jie supūliuoja ir tenka juos šalinti. Pacientas skundėsi, kad jo apatinio žandikaulio kairės pusės krūminis dantis buvo pradėtas gydyti 2019 metų gegužės mėnesį, tačiau tų pačių metų gruodžio mėnesį dantis dar nebuvo baigtas gydyti, o 2020 metų sausio mėnesį jam buvo pasiūlyta šį dantį šalinti. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ataskaitoje konstatavo tam tikrus pažeidimus, už kuriuos LAVL įsakymu buvo skirtas įspėjimas. Tačiau konstatuoti pareiškėjo prašomą faktą, jog jam buvo taikoma netinkama gydymo taktika, Tarnyba neturėjo pagrindo. Tai, kad ne visi pareiškėjo pateikti prašymai buvo išspręsti taip, kaip jis to pageidavo ir tikėjosi, savaime nereiškia, kad Tarnybos Įsakymas buvo priimtas netinkamai išnagrinėjus byloje surinkus duomenis. Tam tikri dokumentų pildymo pažeidimai buvo nustatyti, ir už tai LAVL buvo skirta atitinkama poveikio priemonė.
3.4. Nėra duomenų, išskyrus subjektyvų pareiškėjo savo sveikatos būklės vertinimą, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui buvo taikyta netinkama gydymo taktika. Pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė keli tinkamas licencijas turintys asmens sveikatos priežiūros specialistai, kurie nuosekliai konstatavo tas pačias pareiškėjo odontologines problemas. Pareiškėjui nebuvo ribojama teisė į gydymo paslaugas – jis daug kartų buvo apžiūrėtas ir gydytas. Tais atvejais, kai gydymo įstaigoje trūko atitinkamų priemonių, pareiškėjui buvo taikytas adekvatus laikinas gydymas ir skiriamas pakartotinis apsilankymas.
3.5. Pareiškėjas ne kartą pasirašytinai sutiko, jog jam būtų išrautas atitinkamas dantis, kitais atvejais (kai tai buvo įmanoma), dantis buvo paliktas ir buvo bandoma jį užgydyti. Tai, jog tam tikrais atvejais dantys vis dėlto buvo gydomi, patvirtina ir pats pareiškėjas. Net ir laisvėje esančių pacientų odontologinis gydymas, esant sudėtingiems atvejams, gali užtrukti. Pareiškėjo liudijimas apie 37-o danties gydymą iš esmės sutampa su pareiškėjo medicininėje dokumentacijoje esančiais gydytojų įrašais, skiriasi tik situacijos vertinimas. Pareiškėjas daug kartų buvo konsultuotas skirtingų specialistų, kurie darė tas pačias išvadas. Pareiškėjo atvejį Tarnyboje nagrinėjo Tarnybos specialistė, turinti galiojančią odontologo licenciją bei kiti darbuotojai, turintys medicininį išsilavinimą.
3.6. Teismo posėdyje atsakovų atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atstovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir LKT) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą paaiškina, kad pareiškėjas, reikalaudamas neturtinės žalos, netinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą, pareiškėjas turėtų kreiptis į Komisiją. Pareiškėjui, atvykus į LAVL jam visuomet buvo suteiktos paslaugos, gydymas, galimos indikacijos, tyrimų planas. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, kad pareiškėjas pasirašytinai sutikdavo su jam taikomu gydymu, o nesutinkant buvo taikomas gydymas. LAVL dirba kvalifikuoti medicinos specialistai turintys ir dirbantys pagal galiojančias licencijas. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos suma.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Tarnyba išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ataskaitoje konstatavo tam tikrus pažeidimus, už kuriuos LAVL įsakymu buvo paskirtas įspėjimas. Tačiau konstatuoti pareiškėjo prašomo fakto, jog jam buvo taikoma netinkama gydymo taktika pagrindo neturėjo. Tai, kad ne visi pareiškėjo pateikti prašymai buvo išspręsti taip, kaip jis to pageidavo ir tikėjosi, savaime nereiškia, kad Tarnybos Įsakymas buvo priimtas netinkamai išnagrinėjus byloje surinktus duomenis. Pažymėtina, kad duomenų, išskyrus subjektyvių pareiškėjo savo sveikatos būklės vertinimą, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui buvo taikyta netinkama gydymo taktika, nėra. Pareiškėjui asmens sveikatos paslaugas teikė keli tinkamas licencijas turintys asmens sveikatos priežiūros specialistai, kurie nuosekliai konstatavo tas pačias pareiškėjo odontologines problemas. Pareiškėjui nebuvo ribojama teisė į gydymo paslaugas – jis daug kartų buvo apžiūrėtas ir gydomas. Pareiškėjas ne kartą pasirašytinai sutiko, jog jam būtų išrautas atitinkamas dantis, kitais atvejais (kai tai buvo įmanoma), dantis buvo paliktas ir buvo bandoma jį užgydyti. Tai, jog tam tikrais atvejais dantys vis dėlto buvo gydomi, patvirtina ir pats pareiškėjas. Pažymėtina, kad jog net laisvėje esančių pacientų odontologinis gydymas, esant sudėtingiems atvejais, gali užtrukti.
4.2. Pareiškėjas daug kartų buvo konsultuotas skirtingų specialistų, kurie darė tas pačias išvadas. Paminėtina ir tai, kad pareiškėjo atvejį nagrinėjo Tarnybos specialistai, turintys medicininį išsilavinimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, LKT nuomone Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojai nepažeidė pareiškėjo teisės į jam priklausantį gydymą. Pareiškėjo reikalavimai neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįsti, kurie grindžiami tik jo subjektyviais samprotavimais. Įrodymų, patvirtinančių, jog dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, nepateikta. Pareiškėjo įrodymai kuriais remiasi pareiškėjas, nepatvirtina jo psichologinės būklės, išgyvenimų, patyrimų, galinčių patvirtinti žalos pareiškėjui padarymą. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LKT veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 12 000 Eur (dvylikos tūkstančių eurų) neturtinės žalos suma.
Atsiliepimas
4.3. Teismo posėdyje Tarnybos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas SAM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas SAM atsiliepime į skundą paaiškina, kad:
5.1. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokį teisės aktą ar jo nuostatą SAM pažeidė, t. y. nėra aišku, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja SAM veiklą, buvo pažeistos, todėl pareiškėjo skundas SAM atžvilgiu yra nepagrįstas. Šiuo atveju nekvestionuojama tai, kad dantų praradimas sukelia nepatogumų, tačiau SAM neturi duomenų, kaip pacientas pats prižiūrėjo ir rūpinosi savo dantimis, kokios priežastys lėmė jų sugedimą, dėl kokių priežasčių pacientui teko šalinti dantis, kokia buvo jų būklė ir panašiai. Nėra pagrindo teigti, jog SAM prisidėjo prie to, kad pareiškėjui turėjo būti pašalinti dantys bei tai, kad dėl SAM veiksmų ar neveikimo pareiškėjas prarado dantis. SAM negali sutikti su tuo, kad dėl SAM atžvilgiu pareiškėjo išsakomų nepagrįstų skundų ir jo nurodomos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti neturtinę žalą atsirasti negali. SAM veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (neveikimo), o pareiškėjas neįrodė, kad jo nurodoma žala kilo dėl SAM neteisėtų veiksmų (neveikimo).
5.2. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), tuo tarpu ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013). Šiuo atveju pareiškėjo skundai iš esmės yra susiję dėl, jo nuomone, netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, t. y. dėl galbūt netinkamai teiktų odontologijos paslaugų.
5.3. Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų stomatologo paslaugų suteikimo turėjo kreiptis į Komisiją, o, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, turėtų teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 str. 1 d.). Pareiškėjo atžvilgiu Komisija 2018 metais yra priėmusi sprendimą (2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. 56-118), tačiau ne dėl dantų / odontologijos paslaugų, o dėl kitų sveikatos nusiskundimų. Dėl teismui pateiktame pareiškėjo skunde aprašomų aplinkybių, susijusių su odontologinių paslaugų teikimu, pareiškėjas į Komisiją nėra kreipęsis.
5.4. SAM rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Tarnyba, pacientų skundų pagrindu, kontroliuoja, kaip laikomasi sveikatos priežiūros paslaugų kokybę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, vykdo pacientų teisių priežiūrą ir atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimus, kurių metų nustatoma pacientui teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Ministerija pagal kompetenciją nustato paslaugų pacientams teikimo reikalavimus. Tarnyba vykdo pacientų teisių priežiūrą bei asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo planinius ir neplaninius patikrinimus. Ministerija, gavusi informacijos apie galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančią asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, turi teisę duoti pavedimą Tarnybai atlikti neplaninį patikrinimą. Pacientas, manantis, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo pažeistos jo teisės, jis su skundu visų pirma turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kuri jo manymu, pažeidė jo teises, o tuo atveju, jei skundžiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos atsakymas jo netenkina, ar asmens sveikatos priežiūros įstaiga nepateikia atsakymo, jis turi teisę kreiptis į pacientų teisių priežiūrą atliekančią Tarnybą.
5.5. Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl LAGK sprendimo, Tarnybos Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo priteisimo.
7. Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. balandžio 7 d., 2020 m. liepos 21 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Tarnybą, 2020 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl netinkamai suteiktų odontologijos paslaugų LAVL (LAGK byla b. l. 91–92, 96–101, 102–113, 126–127, 128–137).
7.1. Tarnyba, atsižvelgusi į pareiškėjo 2020 m. balandžio 7 d. ir 2020 m. liepos 21 d. skunde pateiktą informaciją, LAVL atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą. Minėto patikrinimo išvadą pateikė Ataskaitoje, kurios 1 punkte nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. – 2018 m. sausio 18 d. pacientui A. D. LAVL asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir LAVL vidaus dokumentų reikalavimus. Ataskaitos 2 punkte nurodyta, kad 2018 m. liepos 26 d. – 2020 m. vasario 3 d. pacientui A. D. LAVL asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir LAVL vidaus dokumentų reikalavimų (LAGK byla b. l. 72–76).
7.2. Tarnyba Įsakymo 1.1 punktu nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. – 2018 m. sausio 18 d. pacientui A. D. LAVL asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus dokumentų reikalavimus. Šio Įsakymo 1.2 punktu 2018 m. liepos 26 d. – 2020 m. vasario 3 d. pacientui A. D. LAVL asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir LAVL vidaus dokumentų reikalavimų (LAGK byla b. l. 15–16).
7.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita ir Įsakymų kreipėsi į LAGK su skundu, kurį patikslino, prašydamas juos panaikinti (LAGK byla b. l. 1–4, 53–55).
7.4. LAGK sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LAGK pažymėjo, jog ji neturi įgaliojimų vertinti pareiškėjui odontologų suteiktas paslaugas. Skundžiamuose Ataskaitoje ir Įsakyme konstatuoti pažeidimai dėl netinkamo dokumentų pildymo, nesudaro pagrindo teigti, jog pati odontologijos paslauga pareiškėjui buvo teikiama netinkamai, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, jog pagal paciento Tarnybai pateiktą skundą dėl netinkamų odontologinių paslaugų teikimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai, pažeidžiant nustatytas tyrimo taisykles (LAGK byla b. l. 153–158).
7.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su LAGK sprendimu, su skundu 2021 m. birželio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
7.6. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2023 m. kovo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-468-872/2023 pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą atliekant bausmę paliko nenagrinėtą. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas dėl (ne)suteiktų (netinkamai suteiktų) paslaugų iš esmės yra ginčas dėl medicininių paslaugų ir nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, o pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (nesikreipė į Komisiją dėl neturtinės žalos atlyginimo) ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, skundo dalis dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai teiktų, ir (ar) neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo priteisimo paliktinas nenagrinėtas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, kuri būtų kilusi iš laisvės atėmimo vietų administracijos veiksmų viešojo administravimo srityje, organizuojant bausmės vykdymą ir jį įgyvendinant. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovai atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl to, kad atsakovės atstovės nebūtų sudariusios sąlygų pareiškėjui konsultuotis su medikais. Tuo tarpu atsakyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) tvarka už medikų priimtus sprendimus pareiškėjo sveikatos klausimais laisvės atėmimo vietų administracija neturi pareigos, nes tai yra civilinė įstaigos atsakomybė dėl paciento teisų pažeidimo, taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) tvarka. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų viešo administravimo srityje bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
7.7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-536-968/2023 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino VAAT 2023 m. kovo 15 d. sprendimą bei perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakė (konkrečių argumentų nepateikė). Todėl liko neišnagrinėti pareiškėjo argumentai, susiję su šio Įsakymo įvertinimu ir neturtinės žalos atlyginimu pareiškėjo nurodomu aspektu (dėl sveikatos priežiūros paslaugų administravimo bei kontrolės). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo visais nagrinėjamoje byloje aktualiais aspektais.
8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir SPĮ), Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatos.
8.1. SPĮ 52 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atlieka Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba – asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą.
8.2. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Į Tarnybą pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą.
8.3. Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta, kad Tarnyba pagal kompetenciją nagrinėdama skundą privalo atlikti pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Patikrinimą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas (toliau – Patikrinimas) – Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams (Tvarkos aprašo 4.1 punktas).
8.4. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1287/2014; 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015).
9. Pareiškėjo teigimu, įkalinimo įstaigoje dirbantys odontologai tinkamai neatlieka savo pareigų, kadangi kortelėje atliekami įrašai neatitinka tikrosios padėties. Pareiškėjui išrauta 12 dantų, nors didžiąją jų dalį buvo galima išsaugoti. Dėl netinkamai vykdomų atsakovų atstovų funkcijų, patyrė neturtinę žalą.
9.1. Kaip matyti iš ginčijamo Įsakymo, 1.1 punktu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. – 2018 m. sausio 18 d. pacientui pareiškėjui LAVL asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir LAVL vidaus dokumentų reikalavimus, t. y. 2017 m. lapkričio 23 d. LAVL gydytoja odontologė R. P., prieš atlikdama pacientui nuskausminimo ir 14, 15 dantų rovimo procedūrą, paciento tinkamai nesupažindino su šiomis intervencinėmis, invazinėmis procedūromis ir tinkamai neįformino jo raštiško sutikimo, tuo pažeidė 1.1.1.1, 1.1.1.2, 1.1.1.3 punktuose nurodytus teisės aktus. Pagal Įsakymo 1.1.2 punktą, 2017 m. rugsėjo 20 d., 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 5 d., 2017 m. gruodžio 14 d., 2018 m. sausio 18 d. gydytoja odontologė R. P. ambulatorinėje kortelėje neatliko išsamaus paciento apžiūros įrašo, kuriame turėjo būti aprašyti objektyvios apžiūros duomenys, paciento nusiskundimai, ligos anamnezė, gydymas, nustatyta ligos diagnozė, tuo pažeidė Pravieniškių PN-AK Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025-1/ap) pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto įstaigos direktoriaus 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-497, 8 p. – apie kiekvieną paciento apsilankymą pas gydytoją ar kitą Sveikatos priežiūros tarnybos specialistą yra atžymima asmens sveikatos istorijoje, įrašoma apsilankymo data, laikas (jei kreiptasi neužsiregistravus ar skubiu atveju), paciento nusiskundimai, ligos anamnezė, objektyvios apžiūros duomenys, paskirti tyrimai, diagnozė bei gydymas. Įsakymo 1.2 punktu nustatyta, kad 2018 m. liepos 26 d. – 2020 m. vasario 3 d. pacientui pareiškėjui LAVL asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir LAVL vidaus dokumentų reikalavimų.
9.2. Iš ginčijamo Įsakymo turinio nustatyta, kad juo pripažintos pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. sausio 18 d. LAVL suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos netinkamomis dėl netinkamai atliktų įrašų pareiškėjo asmens sveikatos kortelėje ir dėl to, kad jis raštiškai nebuvo supažindintas su intervencinėmis, invazinėmis procedūromis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įsakyme nustatytos netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjui LAVL yra siejamos su LAVL gydytojos odontologės netinkamai užpildytais dokumentais, t. y. neatliktais įrašais asmens sveikatos kortelėje bei raštišku pareiškėjo nesupažindinimu su jam atliekamomis procedūromis, tačiau ginčijamu Įsakymu nėra nustatyta, kad sveikatos priežiūros paslaugos (odontologijos paslaugų teikimas) pareiškėjui buvo atliktos netinkamai. Nagrinėjamoje byloje teismas nevertina pareiškėjui suteiktų odontologijos paslaugų tinkamumo, kadangi tai nėra priskirta teismo kompetencijai, tačiau pareiškėjas skunde teismui iš esmės ginčija jam suteiktas odontologijos paslaugas, mano, jog jos buvo netinkamos, kadangi gydytoja odontologė galėjo išsaugoti dantis, o ne juos ištraukti. Dėl šių teiginių teismas plačiau nepasisakys, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl nėra vertinamas gydytojos odontologės pareiškėjui atliktų procedūrų tinkamumas.
9.3. Vertinant ginčijamo Įsakymo turinį, matyti, jog jis priimtas Ataskaitos pagrindu, kurioje vertintas LAVL atliktas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas. Tarnyba Ataskaitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo metu vertino: pareiškėjo Pravieniškių PN-AK Asmens sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), LAVL Asmens sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), LAVL direktoriaus įsakymais patvirtintas LAVL taisykles, aprašus, Pravieniškių PN-AK nuostatai, taisyklės, bei kiti vidaus dokumentai, LAVL gydytojos odontologės paaiškinimas, gydytojų odontologų licencijos, darbo sutartys, pareiginės instrukcijos, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai detaliau nurodyti Ataskaitoje. Tarnybos Ataskaitoje nustatyti pažeidimai analogiški ginčijamame Įsakyme, t. y. susiję su netinkamu ambulatorinės kortelės pildymu ir pareiškėjo raštišku nesupažindinimu su atliekamomis procedūromis. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad ambulatorinėje kortelėje atlikti įrašai neatitinka tikrovės, tačiau teismo vertinimu, gydytojos odontologės neatlikti išsamūs apžiūros įrašai nereiškia, jog apžiūra pareiškėjui nebuvo suteikta ar, kad ji buvo suteikta netinkamai. Be to, Tarnyba nenustatė, jog pareiškėjui buvo paskirtas netinkamas gydymas, ar atliktos netinkamos su dantų gydymu ar jų rovimu susijusios procedūros. Nustačius aukščiau minėtus pažeidimus, Tarnyba skyrė įspėjimą LAVL, tačiau ji nėra institucija, įgaliota nustatyti pareiškėjui kilusios žalos faktą. Pareiškėjas iš esmės siekia žalos atlyginimo dėl jo nuomone netinkamai suteiktų odontologijos paslaugų, todėl dėl to turėtų kreiptis į Komisiją, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija tokio pobūdžio ginčams nagrinėti, o nesutikdamas su Komisijos sprendimu – kreiptis į teismą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamai suteiktų odontologijos paslaugų būtų kreipęsis į Komisiją. Šiuo atveju Tarnyba, ginčijamu Įsakymu nustačiusi minėtus pažeidimus, nėra įgaliota konstatuoti pareiškėjo patirtos žalos faktą, ar ją kompensuoti.
9.4. Šiuo aspektu paminėtina, kad ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reguliuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, t. y. civilinių teisinių santykių, atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. T-110/2013; 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009; 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-77/2006). Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4969-520/2020).
9.5. Teismo vertinimu, pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad Pravieniškių PN-AK dirbantys odontologai tinkamai neatlieka savo pareigų, kadangi šio argumento nedetalizuoja, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Vien tai, kad Tarnyba priėmė ginčijamą Įsakymą nereiškia, jog LAVL dirbantys odontologai netinkamai teikia sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, kaip minėta, ginčijamu Įsakymu konstatuoti pažeidimai nėra susiję su pareiškėjui teiktomis odontologijos paslaugomis, kadangi ginčijamu Įsakymu nėra pripažinta, kad minėtos paslaugos jam buvo teikiamos netinkamai, tačiau pripažinta, kad gydytoja odontologė netinkamai pildė ambulatorinę kortelę bei pareiškėjo raštiškai nesupažindino su teikiamomis paslaugomis. Tarnyba priimdama ginčijamą Įsakymą vertino medicininius dokumentus, kurie susiję su pareiškėjui teiktomis odontoligijos paslaugomis ir jų atitikimu galiojantiems teisės aktų reikalavimams. Ginčijamu Įsakymu tarnyba nenustatė LAVL gydytojų odontologų pareiškėjui teiktų netinkamų odontologijos paslaugų, t. y. nenustatė, kad pareiškėjui buco išrauti dantys, nors turėjo ir / ar galėjo būti paskirtas atitinkamas gydymas. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nenustatė, kad Tarnyba atlikto tyrimo metu netinkamai įvertino turimus medicininius duomenis ir jų atitiktį galiojantiems teisės aktų reikalavimams. Pastebėtina, nors pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčija Įsakymo ir LAGK sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau iš skundo turinio matyti, jog jis iš esmės nesutinka su jam galimai netinkamai sutektomis odontologijos paslaugomis dėl kurių turėtų kreiptis į Komisiją dėl žalos atlyginimo. Tokią išvadą nustatė ir LAGK sprendime. Teismas nenustatė, kad ginčijamu Įsakymu netinkamai nustatyti pažeidimai, ar, kad tyrimas dėl pareiškėjui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų buvo atliktas netinkamai, ar neišsamiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ginčijamas Įsakymas ir LAGK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jų naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo.
10. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
11. Pareiškėjas prašo priteisti 12 000 Eur iš atsakovės atstovų neturtinės žalos atlyginimą, tačiau teismas nenustatė atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų. Tiek ginčijamas Įsakymas, tiek LAGK sprendimas priimti įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad odontologijos paslaugos pareiškėjui nebuvo suteikiamos, ar, kad jos buvo netinkamai suteikiamos. Tokios išvados nenustatė ir Tarnyba ginčijamame Įsakyme, taip pat LAGK sprendime nėra nustatyta, jog odontologijos paslauga pareiškėjui suteikta netinkamai. Įsakymu nustatyti pažeidimai dėl netinkamai pildytos ambulatorinės kortelės ir pareiškėjo nesupažindinimo pasirašytinai su atliekamomis procedūromis nereiškia, kad odontologijos paslaugos suteiktos netinkamai. Pats pareiškėjas skunde nenurodė, kuriuo aspektu Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o vien abstraktaus pobūdžio teiginiai dėl netinkamai atliekamų įrašų ambulatorinėje kortelėje, nereiškia, kad Tarnybos atliktas tyrimas nėra išsamus ar pakankamas nustatytiems pažeidimams konstatuoti. Teismui konstatavus ginčijamo Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, nėra pagrindo neturtinei žalai atlyginti pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamoje byloje nenustačius visų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
12. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.