- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 2-14105-877/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- Š. M.
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovui Š. M., jo atstovui advokatui R. P., nedalyvaujant atsakovės atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. M. ieškinį atsakovei 107-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl teisės vykdyti rekonstrukciją pripažinimo be atsakovės sutikimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Š. M. į Kauno apylinkės teismą kreipėsi su ieškiniu, prašydamas pripažinti jam teisę vykdyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją be atsakovės sutikimo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas Š. M. nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Siekdamas įgyvendinti statytojo teisę, numatytą LR Statybos įstatyme, kreipėsi į atsakovą su prašymu duoti sutikimą atlikti buto (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal parengtą projektą, padalinant minėtą butą į du atskirus butus. Atsakovo sutikimas tokiems veiksmams atlikti yra būtinas sutinkamai su LR Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 p. nuostatomis, numatančiomis, kad leidimui rekonstruoti statinį yra būtinas statinio bendraturčių sutikimas. 2013 m. birželio 5 d. įvykusio 107-osios DNSB bendrijos narių susirinkimo metu, svarstant klausimą dėl sutikimo davimo Ieškovo buto padalinimui, buvo nutarta neduoti sutikimo. Nesutikimas motyvuojamas tuo, kad ieškovas nėra susimokėjęs savo buto komunalinių mokesčių, tai nutarta balsavimo būdu atsisakyti balsuoti dėl 20-to buto padalinimo (2-3 b.l.).
Posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė 107-oji daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2013 m. birželio 5 d. DNSB susirinkimo metu 4 klausimu buvo svarstytas ieškovo prašymas dėl buto rekonstravimo. Kadangi ieškovas skolingas bendrijai už komunalines paslaugas ir kitas įmokas, balsų dauguma 15 narių - už, 3 narių - prieš, 2 nariai - susilaikė - nusprendė ieškovui neduoti sutikimo, kol jis neatsiskaitys su bendrija. Rekonstrukcijos planas (A3 formato trys lapai) buvo pateikti tik bendrijos pirmininkui. Duomenų, kad kiti bendrijos nariai būtų gavę ieškovo rekonstrukcijos projektą susipažinimui, ieškovas nepateikė. Tikėtina, kad susirinkimo metu bendrijos nariai neturėjo galimybės įvertinti ieškovo rekonstrukcijos ir priimti sprendimo. Ieškovas nepateikė architekto aiškinamojo rašto dėl rekonstrukcijos, iš kurio būtų galima spręsti ar nenukentės kitų bendraturčių (bendrijos narių) interesai, bei nepaaiškino ir neužtikrino bendrijos narių, kad jis nevengs savo skolinių įsipareigojimų bendrijai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apskundė 2013-03-15 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-714-920/2013 dėl 24144,28 Lt skolos priteisimo, taip pat tarp ieškovo ir bendrijos narių jau daug metų vyksta nesutarimai dėl nesumokėtų įmokų, todėl suprantama, kad bendrijos narių abejonės dėl ieškovo tolimesnių veiksmų yra pagrįstos. Kadangi ieškovo turtas, kurį jis prašo leisti rekonstruoti, yra areštuotas, tai tuo atveju jeigu bendrijos nariai nuspręstų ieškovui duoti sutikimą, tai areštas turėtų būti taikomas abiem nekilnojamojo turto objektams, tam, kad užsitikrinti skolos grąžinimą. Pažymėtina, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį bus organizuojamas bendrijos narių susirinkimas, kur ieškovo prašymas dėl 20 buto rekonstrukcijos bus svarstomas pakartotinai, todėl manytina, kad ieškovas turėtų kiekvieną bendrijos narį informuoti apie pageidaujamą 20 buto rekonstrukciją - pateikti rekonstrukcijos plano kopiją bei architekto parengtą aiškinamąjį raštą.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta iš esmės atsakovės atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.)
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Nustatyta, kad ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (5 b.l.). (duomenys neskelbtini), yra įkurta 107-oji daugiabučio namo savininkų bendrija. Ieškovas parengė 20 buto padalijimo į du butus (rekonstravimo) projektą -9 b.l.), tačiau atsakovė 2013-06-05 narių susirinkime, svarstydama 20-ojo buto padalijimo klausimą, nutarė atsisakyti balsuoti dėl 20-ojo buto padalijimo, kadangi praėjusio susirinkimo metu daugumos balsų didžiule persvara buvo nutarta neleisti padalinti buto į du butus, kol jo savininkas Š. M. nesusimokės savo buto komunalinių mokesčių (6 b.l.).
Šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimą gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovės sutikimo.
Statybą leidžiantis dokumentas statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiam leidimui gauti turi būti pateikti dokumentai, išvardyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje. Tarp šių dokumentų nurodytas statinio bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punktas).
CK 4.85 straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Taigi kilusius nesutarimus bendraturčiai turi galimybę išspręsti tarpusavio sutarimu, o nepavykus to padaryti – kreiptis į teismą dėl kilusio ginčo išsprendimo teismo tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės yra nurodęs, jog bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą rekonstruoti daiktą teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Atsakovė nenurodė jokių argumentų, kad 20-ojo buto padalijimas kaip nors apsunkintų namą, bendrijos teisų įgyvendinimą ar padarytų jų įgyvendinimą negalimu. Atsakovė nurodė, jog neduoda sutikimo, nes ieškovas nėra sumokėjęs komunalinių mokesčių. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai bendraturtis siekia įgyvendint įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, šiuo atveju teisę rekonstruoti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz. turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kiti. Šioje byloje atsakovė savo sutikimo protingai nemotyvuoja, jos nurodytas motyvas, kad atsakovas nesumokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, ar motyvas, kad padalinus butą į du, atsakovės ieškinio kitoje byloje reikalavimams užtikrinti reikės areštuoti abu nekilnojamuosius daiktus nėra susiję su ginčo dalyku. Esant tokiai faktinei situacijai, teismo vertinimu, bendrijos atsisakymas duoti ieškovui sutikimą rekonstruoti butą nėra motyvuotas. Galima daryti išvadą, kad atsakovė neduoda sutikimo ne dėl to, kad rekonstrukcija pažeidžia jos teises, o dėl to, kad priverstų ieškovą padengti jo įsiskolinimus.
Atsakovė teigia, kad ieškovės pateikti rekonstrukcijos brėžiniai nėra pakankamai informatyvūs apie numatomą rekonstrukciją, ieškovas turėtų pateikti architekto paaiškinamąjį raštą. Atsakovė, nurodydama, kad ieškovė nėra pilnai atskleidusi informacijos apie rekonstrukciją, nenurodė, kokia konkreti informacija jai būtų pakankama nuspręsti dėl sutikimo davimo, į teismo parengiamąjį posėdį neatvyko. Teismo nuomone, ieškovo pateikti projektuotojo K. K. buto padalijimo brėžiniai (priešprojektinis pasiūlymas) yra suprantami ir informatyvūs, be to, iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad rekonstrukcija bus vykdomai išimtinai ieškovo nuosavybės teise valdomo buto ribose. Be to pažymėtina, kad kompetentingos valstybės ir savivaldybės institucijos, išduodamos leidimą rekonstrukcijai, turi teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti pateikto projekto atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė esminių jos bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jos atsisakymą duoti sutikimą ieškovui atlikti statybos darbus pripažinti motyvuotu. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą pripažintinas nemotyvuotu ir trukdančiu ieškovui įgyvendinti teisę į statybą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 185 str.; CK 4.37 str. 1 d.; Statybos įstatymo 23 str. 8 d.)
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Ieškovas pateikė įrodymus apie 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovės. Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti mažinamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, sugaištą advokato laiką ir panašias aplinkybes. Teismas sprendžia, jog civilinė byla nėra sudėtinga, teismuose nagrinėjama daug analogiško pobūdžio bylų, šiuo klausimu yra suformuota gausi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, advokatas procesiniame dokumente vadovavosi teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007, kurios faktinės aplinkybės nėra tapačios šios bylos aplinkybėms ir šiai bylai neaktualios. Byla išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu iš karto po parengiamojo posėdžio Tai leidžia daryti išvadą, kad specialių žinių, teismų praktikos analizės, didelių ieškovo atstovo darbo sąnaudų ieškinio parengimas ir atstovavimas teismo posėdyje nepareikalavo, todėl bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Teismas sprendžia, kad protinga ir teisinga už advokato pagalbą ieškovui iš atsakovės priteisti 500 Lt. Be to, teismas priteisia ieškovei iš atsakovės 144 Lt už sumokėtą žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 93 str. 1 d.).
Iš atsakovės išieškotina pašto išlaidų valstybei suma– 9,63 Lt yra mažesnė, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš atsakovės valstybei nepriteistina ir neišieškotina (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai (padalijant jį į du atskirus butus) pagal K. K. parengtus priešprojektinius pasiūlymus be 107-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 135371685, sutikimo.
Priteisti Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš 107-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 135371685, 644 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.