Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL dydžio, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda.

Į bausmę įskaičiuotas E. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. balandžio 8 d., 11.00 val., iki 2022 m. balandžio 9 d., 11.29 val., jį prilyginant 4 MGL dydžio, t. y. 200 Eur baudai ir galutinė bausmė paskirta – 71 MGL dydžio, t. y. 3550 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. M. nuteistas už tai, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. balandžio 8 d., 11.00 val., neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2022 m. balandžio 8 d., ne vėliau kaip iki 11.00 val., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neturėdamas gydytojo recepto, neteisėtai įgijo 20 tablečių ,,Tramadol Lannacher“ 100 mg, 10 tablečių ,,Tramadol Lannacher“ 50 mg, kurių sudėtyje gamintojo ,,G.L. Pharma duomenimis yra 2,5 g psichotropinės medžiagos gryno tramadolio; 30 tablečių ,,Clonazepam TC“ 2 mg, kurių sudėtyje gamintojo ,,G.L. Pharma duomenimis yra 0,060 g grynos psichotropinės medžiagos klonazepamo, kurias laikė prie savęs, bei 7 nesupakuotas ,,Bromazepam Lannacher“ 3 mg tabletes, kurių sudėtyje gamintojo ,,G.L. Pharma duomenimis yra 0,054 g grynos psichotropinės medžiagos – bromazepamo, kurias laikė savo piniginėje, kurios įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu II ir III-ajį sąrašus, kol šias psichotropines medžiagas (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 8 d., 11.00 val., asmens kratos metu surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos pareigūnai; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 8 d., 11.00 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neturėdamas gydytojo recepto, neteisėtai įgijo psichotropinių medžiagų, ne mažiau kaip 30 tablečių ,,Bromazepam Lannacher“ 3 mg, kurių sudėtyje (gamintojo ,,G.L. Pharma duomenimis) yra 0,09 g grynos psichotropinės medžiagos – bromazepamo, kurios įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu III-ajį sąrašą, kurias laikė nuomojamame garaže, (duomenys neskelbtini), priklausančiame H. V., kol 2022 m. balandžio 8 d., 17.10 val., kratos metu jas surado ir paėmė Tarnybos Imuniteto valdybos ir Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, netenkinus šio prašymo – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (BPK 20 straipsnis), ir pažeidė BPK 305 straipsnio 1–5 dalių reikalavimus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Skundžiamu atveju, tiek kaltinant, tiek ir nuteisiant jį dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo, buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais ir sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.

2.2. Apeliantas skunde pažymi, jog nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnyje, dalykas yra specifinis – tai narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus sąrašus ir išimtos iš laisvosios apyvartos. Nagrinėjamos kategorijos bylose tikslus ir neabejotinas nusikaltimo dalyko nustatymas yra itin svarbus, nes iš esmės lemia sprendimą, ar veiką apskritai galima pripažinti nusikalstama, bei veikos kvalifikaciją. Atlikus išsamią ir nešališką teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analizę, akivaizdu, jog šioje byloje nusikaltimo dalykas liko spėjamojo pobūdžio. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-829(22) nurodoma, kad nustatyti, kiek tirti pateiktose klonazepamo, tramadolio, bromadolio tabletėse yra gryno klonazepamo (0,060 g), tramadolio (2,5 g), bromadolio (0,09 g, 0,012 g, 0,042 g), nėra galimybės, nes LTEC nėra pamatinių medžiagų, kurios reikalingos tokiam tyrimui atlikti. Vyriausiosios ekspertės R. J. specialisto išvados Nr. 11-829 (22) papildyme nurodoma, kad vertinant informacinėje sistemoje ir ant pakuotės nurodomus gamintojo duomenis, tikėtina išvada apie tabletėse esamą gryną klonezapamą, tramadolį, bromazepamą. Taigi, nesant galimybės (nesant kategoriškos išvados) nustatyti tikslaus tabletėse esančio psichotropinių medžiagų kiekio, veika turėtų būti kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

2.3. Skundo autoriaus teigimu, šiuo atveju iš kaltinimo privalo būti pašalintas neteisėtas įgijimas tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, kadangi ši veika preziumuota, o ne įrodyta. Kaltinimas yra aprašomas kaip tęstinė nusikalstama veika, priklausomai nuo laikymo vietos (prie savęs ar garaže). Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje laikymu pripažįstamas ne tik medžiagų turėjimas su savimi, bet ir jų turėjimas patalpoje ar kitoje vietoje (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Remiantis teismų praktika, neteisėtas psichotropinių medžiagų laikymas yra trunkamoji veika. Apylinkės teismas nepasisakė, kodėl jo veika, skirtingose vietose laikant psichotropines medžiagas, laikytina ne trunkamąja, o tęstine nusikalstama veika.

2.4. Apelianto nuomone, jo veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstama veika, nes į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes nebuvo kėsintasi. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Šiuo atveju yra kriminalizuojama elementari gyvenimiška situacija – šeimos nariai (tėvas, motina, kaltinamasis) arba gydėsi, arba gydosi vaistais, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kam priklausė pas jį rasti vaistai. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tik dėl to, jog vaistuose yra psichotropinės medžiagos, tačiau, ar kaltinamasis, kuris gydėsi ir gydosi tokio pobūdžio vaistais, pažeidė receptinių vaistų įsigijimo ir laikymo tvarką, apylinkės teismas nutylėjo.

2.5. Skunde pažymima, kad pas jį rastų vaistų veiklioji medžiaga yra įtraukta į kontroliuojamų medžiagų sąrašą, tačiau yra ir leidžiama vartoti medicininiams tikslams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos skyrius yra pateikęs duomenis, kad šeimos gydytojai turi pakankamai kompetencijos ir įgaliojimų skirti medikamentinį gydymą, įskaitant ir psichotropiniais vaistais. Tvarkos, kuri apibrėžtų paciento pareigas ir teises, kaip elgtis su nesunaudotu vaistu, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, nėra.

2.6. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, jog nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos vaistų atsiradimo jo nuomojamame garaže aplinkybės. Jis tik spėjo, kad vaistai galėjo būti likę po jo tėvo mirties. Gydymo tikslais tėvui paskutinį kartą clonazepamas, alprozolamas, bromazepamas buvo skirtas 2021 m. kovo 2 d., o lazepamas – 2021 m. rugpjūčio 11 d. Jo motinai gydymo tikslais bromazepamas skiriamas nuo 2021 m. spalio mėn. Taigi, iš kaltinimo privalo būti pašalintas 30 tablečių „Bromazepam Lannacher“ 3 mg laikymas garaže. Dėl 20 tablečių „Tramadol Lannacher“ 100 mg, 10 tablečių „Tramadol Lannacher“ 50 mg, 30 tablečių „Clonazepam TC“ 2 mg laikymo prie savęs ir piniginėje – 7 nesupakuotas „Bromazepam Lannacher“ 3 mg tabletes, apeliantas pažymi, kad jam buvo nuolat išrašomi psichotropiniai vaistai. VŠĮ „Š.“ rašte nurodyta, kad jam tramadolio hidrohloridas buvo išrašytas nuo 2022 m. balandžio 12 d., bromezepamas 60 tab. (6 mg) – nuo 2022 m. balandžio 11 d., tramadolis – nuo 2022 m. birželio 10 d. R. B. pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma patvirtina, kad 2022 m. liepos 1 d. jis lankėsi pas gydytoją psichiatrą, nustatyta diagnozė (kodas (duomenys neskelbtini)), rekomenduotas gydymas „Bromazepamas“ 6 mg, 2 kartus per dieną. VŠĮ „Š.“ pažyma rodo ir tai, kad jam jau nuo 2017 m. buvo paskirti psichotropiniai vaistai epizodiniam vartojimui – zolpidemas, alprazolamas, bromezepamas, tramadolis.

2.7. Teisiamojo posėdžio metu šeimos gydytoja V. L. nurodė, jog kaltinamajam nuo 2019 metų skirtas bromazepamas, stilnoksas, klonazepamas ir jis gydymo tikslais vartojo šiuos psichotropinius vaistus. Šios aplinkybės liudija, kad jis teisėtai disponavo vaistais, kurių sudedamojoje dalyje yra psichotropinių medžiagų. Be to, teisiamojo posėdžio metu šeimos gydytoja patvirtino ir tai, jog kai išrašomas receptas vaistams, ne visuomet tai yra pažymima paciento medicininėje kortelėje. Spėliojimas, ar vaistai priklausė jo tėvui, ar motinai, ar jam pačiam, šiuo atveju jokios reikšmės neturi, kadangi visi šeimos nariai vienu ar kitu laiku buvo gydomi arba yra ir šiuo metu gydomi ikiteisminio tyrimo metu išimtais vaistais.

2.8. Skundo autoriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad jo veiksmai tik formaliai atitiko BK 259 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, tai yra psichotropinius vaistus jis laikė sau gydymo tikslais, jam tokie vaistai buvo išrašomi prieš tai gydytojų ir nėra duomenų, kad jis juos būtų vartojęs kaip svaiginimosi priemones, akivaizdu, jog teismas suklydo skirdamas jam bausmę. Teismas nepagrįstai atmetė jo gynėjos prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį dėl veikos mažareikšmiškumo. Teismo argumentai, kad nėra pagrindo pripažinti padaryto nusikaltimo mažareikšmiu, nes už tą pačią veiką numatyta ir švelnesnė baudžiamoji atsakomybė (BK 259 straipsnio 2 dalis), be to, slėpdamas savo sveikatos būklę, psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo ir vartojo valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, kuris darbo metu turėjo teisę turėti ginklą, yra nepagrįsti, iš esmės rodo teismo šališką požiūrį į subjektą ir pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtumo bei teisingumo principus. Skundžiamu atveju, konstatavus, kad jo veiksmai tik formaliai atitiko BK 259 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, kad psichotropiniai vaistai laikyti gydymo tikslais, privalėjo būti taikomos BK 37 straipsnio nuostatos. Apylinkės teismas nuosprendyje nepateikė įtikinamų motyvų, kodėl bausmės tikslus galima pasiekti tik paskyrus bausmę.

2.9. Apeliantas skunde nurodo, jog buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 8 d., 11.00 val., iki 2022 m. balandžio 9 d., 11.29 val., tačiau teismas, pažeisdamas imperatyvius BK 66 straipsnio reikalavimus, neįskaitė kardomojo kalinimo laiko į bausmę. Šios aplinkybės rodo, jog apylinkės teismas ignoravo pagrindinį teisingumo siekį – pagrįstai ir teisingai nubausti kaltąjį asmenį. Atsižvelgiant į principinę aplinkybę, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos, dėl kaltės priimant nuosprendį neturi kilti jokių abejonių, apeliacinės instancijos teismo prašoma priimti išteisinamąjį nuosprendį.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis E. M. ir jo gynėjas advokatas Vaidas Paltavavičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

5. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013, Nr. 2K-296-788/2017). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas iš esmės tais pačiais teiginiais, kurie buvo išdėstyti kaip gynybos versija pirmosios instancijos teisme. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas dėl visų gynybos argumentų iš esmės pasisakė ir juos argumentuotai atmetė, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako ne dėl kiekvieno skunde dėstomo samprotavimo, o tik dėl esminių skundo klausimų.

7. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis motyvuodamas tuo, kad jos nėra paremtos išsamiu visų bylos įrodymų vertinimu, įrodymų vertinimas atliktas paviršutiniškai. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima. Apeliacinį skundą nuteistasis iš esmės grindžia savo paties pateikta versija ir remiasi ne byloje surinktų įrodymų visuma, o atskirais įrodymais. Kaip matyti iš apelianto pozicijos viso bylos proceso metu bei apeliacinio skundo turinio, E. M. pripažįsta tik akivaizdžius, byloje surinktais neginčijamai įrodymais pagrįstus faktus – kad jis laikė psichotropines medžiagas ir jas vartojo dėl ligos, tačiau neigia jas įsigijęs neteisėtai, teikia įvairias versijas dėl visų pas jį rastų tablečių kiekio priklausymo jam, apelianto vertinimu, nėra neginčijamų įrodymų dėl kaltinime konstatuoto psichotropinių medžiagų kiekio ir pan.

8. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai, nuosekliai ir nešališkai išanalizavus visų byloje surinktų įrodymų visumą, palyginus ir sugretinus visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrinus juos BPK nustatyta tvarka. Nuosprendyje ne tik išsamiai išdėstytas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinys, bet ir įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, nurodyti aiškūs motyvai dėl įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nustatymo. Teismas pažymi, kad gynybai kitaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertinant, teismui negali būti pagrindu netikėti surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, kurie patvirtina apelianto kaltę.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį

9. Visų pirma apeliantas ginčija tinkamai byloje nustatytą nusikaltimo dalyką, jo vertinimu, atlikus išsamią ir nešališką teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analizę, jis liko spėjamojo pobūdžio. Tokį argumentą nuteistasis grindžia tuo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-829(22) nurodoma, kad nustatyti, kiek tirti pateiktose klonazepamo, tramadolio, bromadolio tabletėse yra gryno klonazepamo (0,060 g), tramadolio (2,5 g), bromadolio (0,09 g, 0,012 g, 0,042 g), nėra galimybės, nes LTEC nėra pamatinių medžiagų, kurios reikalingos tokiam tyrimui atlikti. Vyriausiosios ekspertės R. J. specialisto išvados Nr. 11-829 (22) papildyme nurodoma, kad vertinant informacinėje sistemoje ir ant pakuotės nurodomus gamintojo duomenis, tikėtina išvada apie tabletėse esamą gryną klonezapamą, tramadolį, bromazepamą, todėl apeliantas teigia, jog nesant galimybės nustatyti tikslaus tabletėse esančio psichotropinių medžiagų kiekio, veika turėtų būti kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais.

10. Pagal teismų praktiką, išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nesudaro pagrindo laikyti tai BPK pažeidimais. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu (tikėtinu) ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys byloje Nr. 2K-20-507/2015, 2K-191-495/2020).

11. Bylos medžiaga patvirtina, kad kratų metu pas E. M. bei jo nuomojamame garaže buvo rasti vaistai: 20 tablečių ,,Tramadol Lannacher“ 100 mg., 10 tablečių ,,Tramadol Lannacher“ 50 mg., 30 tablečių ,,Clonazepam TC“ 2 mg., 7 nesupakuotos ,,Bromazepam Lannacher“ 3 mg tabletės bei 30 tablečių ,,Bromazepam Lannacher“ 3 mg. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2022 m. balandžio 25 d. išvadoje Nr. 11-829 (22), nurodyta, kad dėžutėse su užrašais ,,Tramadol Lannacher 50 mg“, ,,Tramadol Lannaher 100 mg“ pateiktos tabletės yra psichotropinės medžiagos – tramadolio tabletės. Tramadolis yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, II-ąjį sąrašą. Tyrimui pateiktos 30 ,,Clonazepam TC 2 mg“ tabletės yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo tabletės. Tyrimui pateiktos 41 ,,Bromazepam Lannacher 3 mg“ tabletės yra psichotropinės medžiagos – bromazepamo tabletės. Klonazepamas ir bromazepamas yra psichotropinės medžiagos, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, III-ąjį sąrašą. (2 t., b. l. 98–100).

12. Nors pačios ekspertams pateiktos tabletės nebuvo tirtos, nes nėra pamatinių medžiagų kurios reikalingos tokiam tyrimui atlikti, tačiau šios išvados 2022 m. gegužės 13 d. papildyme nurodyta, kad minėtame sąraše nurodytų psichotropinių medžiagų kiekis pas kaltinamąjį rastose tabletėse buvo nustatinėjamas vadovaujantis vaistų informacinėje sistemoje www.vaistai.lt nurodytu vaistų gamintojų, tablečių požymiais (tablečių spalva, forma, įspaudais ant tablečių, veikliąja medžiaga), kurie atitinka tirti pateiktų tablečių požymius, gamintoją ir ekspertinio tyrimo metu nustatytas tablečių veikliąsias medžiagas. Tyrimo metu buvo nustatyta: 1) dėl ,,Clonazepam TC 2 mg“ – informacinėje sistemoje ir ant klonazepamo pakuotės nurodoma, kad vienoje tabletėje (gamintojas ,,Polfa“) yra 2 mg (0,002 g) gryno klonazepamo. Tikėtina, kad 30-je vienetų tirti pateiktų klonazemapo tablečių yra 60 mg (0,060 g) gryno klonazepam; 2) dėl ,,Tramadol Lannacher 50 mg“ - informacinėje sistemoje ir ant tramadolio tablečių pakuotės nurodoma, kad vienoje tramadolio tabletėje (gamintojas ,,G. l. Pharma“) yra 50 mg (0,050 g) gryno tramadolio. Tikėtina, kad 10-je vienetų tirti pateiktų tramadolio tablečių yra 500 mg (0,5 g) gryno tramadolio; 3) dėl ,,Tramadol Lannacher 100 mg“ – informacinėje sistemoje ir ant tramadolio tablečių pakuotės nurodoma, kad vienoje tramadolio tabletėje (gamintojas ,,G. l. Pharma“) yra 100 mg (0,1 g) gryno tramadolio. Tikėtina, kad 20-je vienetų tirti pateiktų tramadolio tablečių yra 2000 mg (2,0 g) gryno tramadolio. Todėl padaryta išvada, jog visose tirti pateiktose tramadolio tabletėse yra 2500 mg (2,5 gr) gryno tramadolio; 4) dėl ,,Bromazepam Lannacher 3 mg“ – informacinėje sistemoje ir ant bromazepamo tablečių pakuotės nurodoma, kad vienoje tabletėje (gamintojas ,,G. l. Pharma“) yra 3 mg (0,003 g) gryno bromazepamo. Tikėtina, kad 30-je vienetų tirti pateiktų bromazepamo tablečių yra 90 mg (0,09 g) gryno bromazepamo; 5) dėl nesupakuotos rausvos spalvos bromazepamo tabletės – informacinėje sistemoje nurodyta, kad vienoje rausvos spalvos bromazepamo tabletėje 3 mg (0,003 g) gryno bromazepamo. Yra tikimybė, kad 4-iuose vienetuose tirti pateiktų rausvos spalvos bromazepamo tablečių yra 12 mg (0,012 g) gryno bromazepamo; 6) dėl nesupakuotos šviesiai žalios spalvos bromazepamo tabletės – informacinėje sistemoje nurodyta, kad vienoje šviesiai žalios spalvos bromazepamo tabletėje 6 mg (0,006 g) gryno bromazepamo. Yra tikimybė, kad 7-iuose vienetuose tirti pateiktų šviesiai žalsvos spalvos bromazepamo tablečių yra 42 mg (0,042 g) gryno bromazepamo. (2 t., b. l. 104). Taigi, iš tyrimo pobūdžio akivaizdu, jog pas E. M. rastos tabletės atitiko informacinėje sistemoje www.vaistai.lt nurodytus vaistų gamintojus, taip pat joje nurodytus tablečių požymius, be to, ir ant pačių pas nuteistąjį rastų pakuočių buvo nurodyti grynos medžiagos vienoje tabletėje esantys kiekiai. Kadangi, kaip minėta, dėl objektyvių priežasčių pačios tabletės tirtos nebuvo, todėl specialisto išvadoje nurodyta, koks pagal visus požymiu yra tikėtinas jose esantis grynos psichotropinės medžiagos kiekis ir todėl aukštesnysis teismas laiko, jog šiuo atveju tokia tikėtina išvada negali būti laikoma nepatikima, todėl negalima sutikti su apeliantu, kad nusikaltimo dalykas liko tik spėjamojo pobūdžio.

13. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu, II sąrašo 1971 m. psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašo 15 punktu tramadolis (tramadol) priskiriamas prie psichotropinių medžiagų. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu, III sąrašo 1971 m. psichotropinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 7 punktu bromazepamas (bromazepam) ir 31 punktu klonazepamas (clonazepam) priskiriami prie psichotropinių medžiagų. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2003 m. balandžio 23 d. Nr.V-239 dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymų rekomendacijų (2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr.V-1033 redakcija) II sąrašo 228 p. tramadolio bendras kiekis 2,5 g viršija nedidelį kiekį (0,4 g.) bei mažesnis už didelį kiekį (6 g); III sąrašo 241 p. bromezapamo kiekis 0,054 g ir 0,09 g (iš viso 0,144 g) viršija nedidelį kiekį (0,01 g), bet mažesnis už didelį kiekį (0,36 g); 264 p. klonazepamo 0,06 g kiekis viršija nedidelį kiekį (0,02 g), bet neviršija 0,12 g (didelį kiekį). Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pas nuteistąjį rastų psichotropinių medžiagų kiekis abejonių nekelia, jis viršija nedidelį kiekį, bet mažesnis už didelį kiekį, todėl nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl psichotropinių medžiagų įgijimo

14. Apeliaciniame skunde E. M. teigia, kad iš kaltinimo turi būti pašalintas neteisėtas tablečių įgijimas, kadangi ši veika neįrodyta. Su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka.

15. Psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas ir pirmos kategorijos jų pirmtakus (prekursorius). Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301/2005). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405-507/2015).

16. Šioje byloje E. M. buvo inkriminuotas ir kaltinime nurodytų psichotropinių medžiagų įgijimas, tačiau kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgytos tos medžiagos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais liko nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad E. M. 2022 m. balandžio mėn. 8 d. nevėliau kaip iki 11.00 val. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje bei 2022 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis, bet nevėliau kaip iki 2022 m. balandžio mėn. 8 d. 11.00 val. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neturėdamas gydytojo recepto, neteisėtai įgijo kaltinimo nurodytą psichotropinių medžiagų kiekį, kurias laikė prie savęs bei nuomojamame garaže. Pažymėtina, kad E. M. apskritai neigė visas įtarime inkriminuotas aplinkybes dėl neteisėtai įsigytų vaistų, tvirtino, kad be recepto nėra įsigijęs vaistų. Byloje nėra jokių duomenų, susijusių su narkotinių medžiagų įgijimu. Tokiu būdu lieka nenustatytos savarankiškų alternatyvių veikų – įgijimo – aplinkybės, todėl šie E. M. veiksmai laikytini neįrodytais. Nagrinėjamu atveju nesant galimybių pašalinti nurodytų abejonių dėl narkotinių medžiagų įgijimo, iš skundžiamo nuosprendžio šalintina įrodyta pripažinta nusikalstamos veikos aplinkybė dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir tai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nuosprendį (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Tačiau toks alternatyvaus požymio pašalinimas neturi reikšmės nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje surinktais, ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais pagrįstai konstatuota, kad nuteistasis neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

17. Teisėjų kolegija sutinka ir su skundo teiginiu dėl neteisingai apelianto veiksmų vertinimo kaip tęstinis nusikaltimas, nes jo veiksmais atitinka trunkamojo nusikaltimo požymius.

18. Nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. <...> Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

19. Pavienė trunkančioji veika yra tam tikra nusikalstama būklė (būsena), kuri atsiranda padarius dažniausiai neteisėtą veiksmą ir kuri trunka, kol nutraukiama, pvz. asmuo neteisėtai įgyja ginklą, suklastotą dokumentą, netikrą pinigą, narkotikus, vaikų pornografiją, kitą neteisėtą dalyką, ir jį laiko. Kaip nurodo kasacinis teismas, „trunkamoji nusikalstama veika apibūdinama nuolatiniu, nepertraukiamu atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK straipsnyje, realizavimu tam tikrą laiką (pavyzdžiui, BK 164, 242, 243, 316 straipsniai) (LAT Nr. 2K-7-68/2009, 2K-P-267/2011). Nustatant trunkamosios nusikalstamos veikos padarymo laiką svarbu tai, kad šiuo laiku pripažįstamas visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, tačiau tokia veika kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos pasibaigimo/nutraukimo metu.

20. Byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad E. M. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. balandžio 8 d. 11.00 val., savo piniginėje bei nuomojamame garaže laikė kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas. Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, kurioje nurodyti trunkamosios bei tęstinės veikos požymiai bei jų skirtumai, darytina išvada, jog apelianto padaryti nusikalstami veiksmai atitinka trunkamojo nusikaltimo požymius, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog jis nusikalstamus veiksmus, t. y. psichotropines laikė medžiagas savo piniginėje bei nuomojamame garaže, atliko tęsdamas nusikalstamą veiką.

21. Savo nekaltumą E. M. grindžia ir tuo, kad šioje byloje yra kriminalizuojama elementari gyvenimiška situacija, nes jo šeimos nariai ir jis pats arba gydėsi, arba gydosi vaistais, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, nebuvo nustatyta, kam priklausė pas jį rasti vaistai. Baudžiamoji atsakomybė jam taikoma tik dėl to, jog vaistuose yra psichotropinės medžiagos, tačiau, ar kaltinamasis, kuris gydėsi ir gydosi tokio pobūdžio vaistais, pažeidė receptinių vaistų įsigijimo ir laikymo tvarką, apylinkės teismas nutylėjo. Šie skundo argumentai atmestini kaip prieštaraujantys nustatytiems faktams. Teisėjų kolegija pažymi, jog nėra ginčo dėl to, kad apeliantas gydosi medikamentais, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, tačiau šių medikamentų įgijimas yra griežtai reglamentuotas teisės aktų, už kurių nesilaikymą numatytą atsakomybė, dėl ko E. M. ir buvo pripažintas kaltu. Kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. rašto, nuo 2021 m. liepos 1 d. psichotropiniams vaistams išrašomiems popieriniame recepto blanke, turi būti naudojamas 2 formos specialusis recepto blankas. Sveikatos priežiūros specialistas išrašydamas tokį receptą privalo pažymėti paciento popieriniuose medicinos dokumentuose nurodydamas išrašyto vaistinio preparato bendrinį ir (ar) konkretų pavadinimą, stiprumą, farmacinę formą, dozuočių kiekį arba pakuotę ir pakuočių kiekį, jei išrašyta daugiau nei viena pakuotė vaistinio preparato vartojimo dažnumą, gydymo kurso trukmę, kitus duomenis. Atvejais, kai išrašant tokį receptą neveikė elektroninė sveikatos sistema, ją atkūrus specialistas, gavęs prieigą, privalo įvesti duomenis apie popierinį receptą, nurodant popierinio recepto blanko seriją ir numerį (2 t., b. l. 70–72).

22. Tikrinant kaltinamojo versiją, buvo išanalizuoti VŠĮ ,,Š.“ pateiktos kaltinamojo ligos istorijos duomenys, (2 t., b. l. 29–31), VĮ ,,Registrų centras“ pateiktas elektroninių receptų sąrašas, kuris patvirtina, jog pirmas elektroninis receptas yra 2020 m. kovo 24 d., tačiau jame iki įvykio apie kaltinamajam išrašytą vaistą tramadolį ir klonezepamą informacijos nėra (2 t., b. l. 16–22). Be to, pakartotinai išanalizavus kaltinamojo ligos istoriją, teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 25 d. kaltinamajam tramadolis buvo išrašytas dėl nugaros skausmų, išrašė gydytoja V. L. (ligos istorijos 42 lapas), tą pačią dieną, t. y. 2020 m. birželio 25 d. fiksuota, kad kaltinamasis skundėsi greitu nuovargiu, miego sutrikimu, jam elektroniniais receptais buvo išrašyti vaistai alprazolamas 3 dienoms. Atkreiptinas dėmesys, kad nors šie įrašai abu yra tos pačios dienos, tos pačios gydytojos, tačiau pirmas parašytas ranka, kitas spausdintas, nurodyti skirtingi kaltinamojo nusiskundimai, alprazamolis ir kitas vaistas išrašyti elektroniniais receptais, tačiau tramadolis neišrašytas. Tą patvirtino ir VĮ ,,Registrų centras“ pateiktas elektroninių receptų sąrašas, t. y., kad elektroniniai receptai E. M. buvo išrašyti 2020 m. birželio 25 d. psichotropiniams vaistams alprozolamui ir tiaminui, tačiau tramadoliui elektroninis receptas nebuvo išrašytas. Pirmą kartą tramadolis buvo išrašytas, po įvykio 2022 m. balandžio 12 d., t. y. beveik po dvejų metų.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas pateiktus duomenis tarpusavyje ir įrodymų visumos kontekste, t. y., kad peržiūrėjus vėlesnius įrašus nuteistojo jo ligos istorijoje, joje yra 2020 m. rugsėjo 23 d. įrašas, kad nuteistajam nustatyti miego sutrikimai, taip pat nurodyta, kad paskirtas gydymas bromezepamu 6 mg, lorezepamu 10 mg, bet nėra jokių duomenų apie išrašytus receptus šiems vaistams (ligos istorijos 47 lapas), ko nėra ir elektroninių receptų sąraše (2 t., b. l. 16), ir daugiau įrašų iki 2022 m. balandžio 8 d. nėra, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ligos istorijoje nebuvo aktualiu laikotarpiu padarytų įrašų apie išrašytą tramadolį. Skunde nuteistasis savo nekaltumą grindžia ir R. B. pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma, kuri patvirtina, kad 2022 m. liepos 1 d. jis lankėsi pas gydytoją psichiatrą, nustatyta diagnozė (kodas (duomenys neskelbtini)), rekomenduotas gydymas „Bromazepamas“ 6 mg, 2 kartus per dieną. Šios aplinkybės apelianto kaltės nepaneigia. R. B. pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma nustatyta, kad 2022 m. liepos 1 d. jis lankėsi pas gydytoją psichiatrą jau po sulaikymo su psichotropiniais vaistais 2022 m. balandžio 8 d., todėl šioje pažymoje nurodyta informacija apie apelianto diagnozę ar jam išrašytus vaistus inkriminuojamos veikos vertinimui įtakos negali turėti.

24. Argumentuotai pirmosios instancijos teismo buvo atmesta ir E. M. versija, kad inkriminuoti psichotropiniai vaistai galėjo būti išrašyti jam gydantis anonimiškai. Nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad jis lankydavęsis anonimiškai (duomenys neskelbtini) „N.“ ir „R.“, kur jam išrašinėdavo vaistus ne jo asmeniniu vardu, nereikalaujant jo asmens dokumento, paneigė objektyvūs įrodymai. Į bylą pateiktame MB ,,R.“ 2022 m. rugsėjo 22 d. rašte nustatyta, kad jie neturi duomenų, jog E. M. būtų lankęsis klinikoje bei nurodė, kad išrašant receptus psichotropiniams vaistams yra prašoma paciento pateikti asmens dokumentą (2 t., b. l. 67). Šią apelianto versiją paneigia ir anoniminį gydymą reglamentuojančios teisės normos. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, kai neatskleidžiama asmens tapatybė, tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr.V-178 , jo 10 punkte nustatyta, kad vyresniems kaip 18 metų anonimiškai besigydantiems pacientams gydyti negalima skirti receptinių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra medžiagų, įtrauktų į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų II sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ ir III sąrašą „Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (Žin., 2000, Nr. 4-113). Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad nuo 2021 m. spalio 19 d. nuteistajam nebuvo paskirti jokie psichotropiniai vaistai iki pat kaltinamojo sulaikymo dienos, t. y. 2022 m. balandžio 8 d., kas leidžia daryti kategorišką išvadą, jog šiuo laikotarpiu jis neturėjo gydytojų išrašytų receptų medikamentams, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, o jo pateiktos nenuoseklios versijos dėl šių medikamentų atsiradimo, pirmosios instancijos teismo buvo argumentuotai paneigtos.

25. Apeliantas skunde teigia, kad nebuvo nustatytos vaistų atsiradimo jo nuomojamame garaže aplinkybės, jis tik spėjo, kad vaistai galėjo būti likę po jo tėvo mirties, nes ir jo tėvas tokius vaistus vartojo, todėl iš kaltinimo privalo būti pašalintas 30 tablečių „Bromazepam Lannacher“ 3 mg laikymas garaže. Ši gynybos versija buvo pateikta ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kuri teismo buvo išanalizuota ir motyvuotai atmesta kaip nepasitvirtinusi. Siekiant patikrinti šią versiją, buvo atlikta kaltinamojo garaže rastų pakuočių nuo psichotropinių vaistų apžiūra bei surašytas 2022 m. gruodžio 13 d. apžiūros protokolas, kuriame konstatuota ant rastų vaistų pakuočių nurodyta pagaminimo bei galiojimo informacija (4 t., b. l. 2–12, 18–25). Taip pat buvo atlikta ir asmens kratos pas nuteistąjį metu rastų psichotropinių vaistų pakuočių apžiūra, bei surašytas 2023 m. balandžio 3 d. apžiūros protokolas ( 4 t., b. l. 92–118). Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šiuos duomenis, padarė išvadą, kad pagal garaže ir nuteistojo asmens kratos metu rastų vaistų pagaminimo datą, jie galėjo būti įsigyti iki kaltinamojo tėvo Č. V. M. mirties (duomenys neskelbtini), tačiau, kad juos įgijo nuteistojo tėvas, prieštarauja kiti baudžiamosios bylos duomenys. UAB ,,V.“ 2023 m. kovo 7 d. rašte, iš kurio matyti, jog Č. V. M. nuo 2019 m. sausio 1 d. psichotropiniai vaistai „tramadolis“ nebuvo išrašyti, jokių siuntimų į kitas įstaigas nebuvo (4 t., b. l. 66, 68–69), o kratos metu rasti vaistai pagaminti po 2019 metų, kas patvirtina, jog minėti psichotropiniai vaistai – tramadolis – E. M. tėvo nebuvo įgyti pagal receptą. Taip pat receptas nebuvo išrašytas ir klonezepamui. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad nors kaltinamojo tėvui bromezepamas buvo rašomas 2020 metais, tačiau 6 mg, o pas nuteistąjį kratos metu garaže buvo rasta bromezepamas 3 mg, tai irgi yra pagrindas daryti išvadą, jog šie vaistai nepriklausė jo tėvui. Taip pat šių duomenų kontekste nuosprendį priėmusio teismo buvo įvertinta ir UAB ,,V.“ 2022 m. gegužės 15 d. rašte nurodyta informacija, kad kaltinamojo motinai R. M. buvo išrašytas vaistas bromezepamas, 6 mg, 30 tablečių 2021 m. spalio 8 d., lapkričio 3 d., gruodžio 6 d., 2022 m. sausio 4 d., vasario 4 d., balandžio 15 d., gegužės 17 d., pakartotinai ji konsultuota 2022 m. kovo 16 d., pasiūlytas tolimesnis gydymas bromezepamu 6 mg (1 t., b. l. 188), kas teismui leido daryti išvadą, jog garaže rasti vaistai bromezepamas, 3 mg, galėjo priklausyti ir kaltinamojo motinai R. M., tačiau nei ji, nei kaltinamasis teisiamajame posėdyje to netvirtino ir kategoriškai teigė, kad tai gali būti kaltinamojo tėvo vaistai, išvežti po jo mirties. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, net, jeigu garaže rastus vaistus būtų įgijęs nuteistojo tėvas, tačiau jau po jo mirties, jais disponavo nuteistasis, išveždamas juos į garažą.

26. Apeliaciniame skunde E. M. nurodo, kad jis be pagrindo nuteistas ir dėl 20 tablečių „Tramadol Lannacher“ 100 mg, 10 tablečių „Tramadol Lannacher“ 50 mg, 30 tablečių „Clonazepam TC“ 2 mg laikymo prie savęs ir piniginėje – 7 nesupakuotas „Bromazepam Lannacher“ 3 mg tabletes, kadangi jam buvo nuolat išrašomi psichotropiniai vaistai, ką patvirtina ir VŠĮ „Š.“ rašto informacija. Kaip jau buvo aptarta anksčiau, nors byloje yra duomenų apie tai, kad E. M. sirgo ir vartojo psichotropinius vaistus, tačiau būtent kaltinime nurodytų pas apeliantą rastų tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, turėjimas nepagrįstas jokiais konkrečiais gydytojų išrašytais receptais.

27. E. M. kaltę dėl psichotropinių vaistų laikymo, neturint jiems recepto, jau aptartų įrodymų visumos kontekste teismas grindė ir 2023 m. balandžio 3 d. asmens kratos pas kaltinamąjį rastų psichotropinių vaistų pakuočių apžiūros protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad ant vaistų pakelių bei pakuočių, ranka užrašytos jų kainos arba užklijuoti lipdukai su kainomis (4 t., 94, 107), vienas vaisto lapelis yra perkirptas per pusę išilgai. Teismas įvertino tiek paties E. M. parodymus, tiek internetinių svetainių duomenis apie šių vaistų kainas vaistinėse, iš kurių matyti, kad su receptais, t. y. teisėtu būdu įgyti vaistai kainuoja keliolika kartų mažiau, todėl pagrįstai tokias kainas vertino kaip nelegalių (be receptų) parduotų vaistų kainas.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

28. Apeliaciniame skunde E. M. prašo, padarius išvadą dėl veiksmų atitikimo BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiams, jo veiksmus pripažinti mažareikšmiais ir jį šiuo pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantui inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei atsižvelgusi į teismų praktiką taikant BK 37 straipsnio nuostatas, sprendžia, kad yra pagrindo E. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažinus jo padarytą nusikaltimą mažareikšmiu.

29. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas nuteistojo gynėjos prašymą E. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį atmetė tuo pagrindu, kad už tą pačią veiką numatyta ir švelnesnė baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, o kaltinamojo laikytų psichotropinių medžiagų bendras kiekis žymiai viršijo jų nedidelį kiekį. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, jog E. M. veika yra pavojingesnė ir dėl to, nes psichotropinėmis medžiagomis disponavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, kuris darbo metu turėjo teisę turėti ginklą, taip slėpdamas tikrą savo sveikatos būklę nuo periodinio patikrinimo.

30. Nepritariant tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, visų pirma, pažymėtina, kad BK 37 straipsnis numato, kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas asmuo, padaręs nusikaltimą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad apelianto veiksmai yra didesnio pavojingo vien dėl to, kad ir už disponavimą nedideliu psichotropinių medžiagų kiekiu yra numatyta atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kas atitinka baudžiamąjį nusižengimą. BK nenumato išimtinių ribojimų sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms, BK 37 straipsnis, nustačius šio straipsnio taikymui būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K-275/2014). Teismui, sprendžiant dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo galimybių nagrinėjamu atveju, vertintina ir teismų praktika, kurioje yra atvejų, kai pasisakoma dėl minėtų nuostatų taikymo asmenims, padariusiems apysunkius nusikaltimus, t. y. dar pavojingesnes veikas, nei ta, už kurią nuteistas E. M. (nesunkus nusikaltimas). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-942/2016, kurioje asmuo buvo kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pasisakė dėl pagrindo svarstyti BK 37 straipsnio taikymą asmeniui, padariusiam apysunkį nusikaltimą, aiškindamas, kad Konstitucinio Teismo jurisprudenciją šiuo klausimu (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

31. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumų teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai).

32. E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektas yra visuomenės sveikata, kuriai keliamas pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą svarbu, kad šiuo atveju nusikaltimo dalykas yra psichotropinės medžiagos, kurios yra įtrauktos į sąrašą narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nedraudžiamų vartoti medicinos tikslais. Nusikalstami E. M. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis disponavo medikamentais, savo sudėtyje turinčiais psichotropinių medžiagų, ir neturėjo jų teisėtą laikymą pagrindžiančių dokumentų – gydytojo receptų.

33. Nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaip didesnį E. M. veiksmų pavojingumą akcentavo tai, kad jis nusikalstamus veiksmus atliko būdamas valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnu ir taip slėpė savo tikrąją sveikatos būklę nuo periodinio pareigūnų sveikatos patikrinimo, tačiau aukštesnės instancijos teismas šią aplinkybę vertina priešingai. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, VŠĮ ,,Š.“ ligos istorijos duomenys (2 t., b. l. 29–31) patvirtina, jog 2020 m. birželio 25 d. E. M. buvo išrašyti psichotropiniai vaistai – alprozolamas. Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog iš karto po įvykio, t. y. 2022 m. balandžio 12 d., nuteistajam buvo išrašytas psichotropinis vaistas – tramadolis. Be to, kaip matyti iš R. B. pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos, 2022 m. liepos 1 d. E. M. nustatyta diagnozė (kodas (duomenys neskelbtini)) ir rekomenduotas gydymas ­– „Bromazepamas“ 6 mg, 2 kartus per dieną. Taigi aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog E. M. iš tiesų sirgo, tačiau dėl to, jog buvo statutinis Valstybės sienos apsaugos pareigūnas, vengė, jog būtų nustatyta tikroji diagnozė ir elgėsi nusikalstamai išimtinai asmeninio gydymosi tikslais.

34. Kaip matyti iš E. M. inkriminuotos veikos laikotarpio, tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1V-380/V-618 „Dėl Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus ar kitą statutinę tarnybą, mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos vadovo siuntimu kitoje švietimo įstaigoje, pareigūnams ir pareigūnams, įtrauktiems į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, buvusiems pareigūnams, grąžinamiems į tarnybą ar siekiantiems atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą, kursantams, sąvado patvirtinimo“ redakcija su jos pakeitimais, patvirtintais 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1V-918/V-1994. Šiuo įsakymu patvirtintas sveikatos būklės reikalavimų sąvadas, pagal kurį asmenys, sergantys neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais, elgesio ir emocijų sutrikimais, susijusiais su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais, psichologinės raidos sutrikimais, elgesio ir emocijų sutrikimais ir kt. negalėjo būti pripažinti tinkamais tarnybai. Akivaizdu, jog suvokiant tokį savo ligos pobūdį, pareigūnai nebuvo suinteresuoti kreiptis į gydymo įstaigas ir gydytis, žinodami, jog dėl savo sveikatos būklės gali prarasti darbą. Būtent dėl šių aplinkybių, įvertinus pareigūnų nuogąstavimus, ši sąvado redakcija Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro buvo keičiama ir tik 2022 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1V-525/V-1322 patvirtintoje redakcijoje numatyta, jog esant anksčiau minėtiems susirgimams, pareigūno tinkamumas tarnybai vertinamas individualaus tinkamumo vertinimo metu, atsižvelgiant į tiriamojo susirgimo sunkumą, funkcijų sutrikdymą, nedarbingumo laikotarpio trukmę, simptomų pasireiškimo eigą ir dažnumą (analizuojami esami medicinos dokumentai), kitų susirgimų sunkumą ir dažnumą, buvusias operacijas ir jų galimas pasekmes sveikatai, gydymo vaistais apimtį, tiriamojo motyvaciją tarnybai, psichologinio vertinimo duomenis, esamą tarnybinę charakteristiką (jei tokia yra).

35. Taigi, kolegija sprendžia, jog įvertinus E. M. jau vėliau diagnozuotą ligą, dėl kurios jis pagal veikos metu galiojusią Sveikatos būklės reikalavimų sąvado redakciją būtų buvęs pripažintas netinkamu tarnybai, jo veiksmų, disponuojant psichotropiniais vaistais savo gydymosi reikmėms pavojingumas nėra didelis. Padaryta veika pagal subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nagrinėjamu atveju, bet kurioje E. M. veikos stadijoje pastarajam kreipusis į gydymo įstaigą dėl medicinos pagalbos, jis, kaip tai numatyta BK 259 straipsnio 3 dalyje, būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau, kaip nustatyta byloje, tokiam kreipimuisi neabejotinai trukdė baimė prarasti darbą.

36. Taigi, esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog egzistuoja įstatyme numatytas pagrindas E. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

37. Apeliaciniame skunde E. M. nurodo, kad teismas, pažeisdamas imperatyvius BK 66 straipsnio reikalavimus, neįskaitė kardomojo kalinimo laiko į paskirtą bausmę. Pažymima, kad nuosprendį priėmusio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 308¹ straipsniu, aplinkybė, jog nuosprendžiu į paskirtą bausmę nebuvo įskaičiuotas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme, pripažinta kaip rašymo apsirikimas ir jis ištaisytas – į E. M. paskirtą bausmę – 75 MGL dydžio baudą, įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. balandžio 9 d. (dvi dienos), jį prilyginant 4 MGL (200 Eur).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo E. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendį, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį: E. M. dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 37 straipsniu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Iš E. M. įrodytomis pripažintų veikos aplinkybių pašalinti aplinkybes, jog E. M. neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas ir veikė tęsiant nusikalstamą veiką.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.