Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas, bendradarbiaudamas su Mokesčių administratoriumi ir siekdamas savitarpio supratimo, 2024-05-08 kreipėsi į Klaipėdos VMI informuodamas, jog dėl susiklosčiusių objektyvių ir nuo Mokesčių mokėtojo nepriklausančių aplinkybių jis neturi jokių galimybių pateikti Klaipėdos AVMI prašomų dokumentų . Pareiškėjas atskleidė aplinkybes, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – FNTT) pareigūnams, vykdant ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00012-23, 2024-02-27 buvo atlikta krata Mokesčių mokėtojo gyvenamosiose patalpose. Kratos metu buvo paimti dokumentai, elektronikos prietaisai, kuriuose kaupiama informacija (laikmenos, kompiuteriai). Dokumentai ir kita įranga buvo paimta visa, kuri tuo metu buvo randama kratomose patalpose, nekategorizuojant ir neišskiriant jų pagal vykdomo ikiteisminio tyrimo apimtį. Tarp kurių pateko ir dokumentai, kurių Pranešimu pateikti paprašė Klaipėdos AVMI. Šią aplinkybę pagrindžia atliktos kratos poėmio aktas , pagal kurį matosi, jog kratos metu buvo paimti tokie dokumentai ir daiktai, kaip: kompiuterinės laikmenos, segtuvas su jame esančiomis paskolų ir kitais dokumentais, aplankai su įvairiais dokumentais, užrašų knygutės, o taip pat ir nešiojamieji kompiuteriai, kuriuos paėmus pareiškėjas liko iš esmės be dokumentų jokia, net elektronine, forma.

Šiam nagrinėjamam atvejui svarbios materialinės nuostatos, įtvirtintos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 36 str. 5 – 6 punktuose, reglamentuojančios mokesčių mokėtojo teisę kontrolės metu teikti paaiškinimus, dokumentus bei atsikirtimus dėl mokesčių administratoriaus priimtų išvadų. Pagal MAĮ 26 str. 1 d. 7 punktą kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai – yra viena pagrindinių funkcijų, kurias atlieka mokesčių administratorius. Tuo metu, kai mokesčių administratorius vykdo jam pavestas funkcijas, MAĮ 32 str. 2 punktas įpareigoja mokesčių administratorių nepažeisti mokesčių mokėtojų teisių. Nurodo, kad mokesčių mokėtojo teisė teikti paaiškinimus, dokumentus bei atsikirtimus dėl mokesčių administratoriaus priimtų išvadų, privalo būti užtikrinama, o tuo pasirūpinti įstatymas įpareigoja mokesčių administratorių, kuris ir vykdo kontrolės procedūrą.

Klaipėdos AVMI pagal išsirašytą pavedimą atlikti mokestinį tyrimą suplanavo pradėti vykdyti pareiškėjo kontrolės procedūrą. Apie tai jis buvo informuotas Pranešimu, kuriuo tuo pačiu iš jo buvo pareikalauta pateikti eilę duomenų bei dokumentų apie visus kada vykdytus sandorius, smulkiai aprašant jų aplinkybes, gautas pajamas ir patirtas išlaidas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais už laikotarpį nuo pat 2016 metų. Pareiškėjas, gavęs tokį Klaipėdos AVMI pranešimą ir aiškiai suvokdamas, jog dėl 2024-02-27 kratos metu paimtų dokumentų bei elektronikos prietaisų su informacija FNTT pareigūnams vykdant ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00012-23, neturi jokių objektyvių galimybių pateikti prašomų duomenų, o taip pat ir paaiškinimų dėl aplinkybių disponuojant grynaisiais pinigais vykdant sandorius, patiriant išlaidas ir pan. – kitaip tariant, pradėtos kontrolės procedūros metu, objektyviai negalės pasinaudoti savo MAĮ 36 str. 5 – 6 punktuose numatytomis teisėmis, kreipėsi į mokesčių administratorių savitarpio pagalbos, kuris ir yra atsakingas už mokesčių mokėtojų teisių įgyvendinimo užtikrinimą

Šiuo atveju yra privalomas visapusiškas situacijos vertinimas kas atsitinka kai mokestinio tyrimo metu yra nustatomi trūkumai, o mokesčių mokėtojas savanoriškai jų nepašalina, kadangi yra įsitikinęs, jog nustatyti trūkumai yra nepagrįsti, bet neturi objektyvių duomenų to pagrįsti, nes jo galimybė disponuoti šiais įrodymais yra apribota. Tokiu apartu atveju mokesčių administratorius nieko nelaukdamas inicijuoja mokestinį patikrinimą ir nustatytų trūkumų apimtyje Mokesčių mokėtojui nustato papildomai priskaičiuotinas mokesčių sumas, įskaitant baudų sumas, o tai vienareikšmiškai tiesioginė neigiama mokestinė pasekmė kilusi mokestinio tyrimo metu neužtikrinus mokesčių mokėtojui savalaikiai ir efektyviai pasinaudoti savo teisėmis pateikti duomenis ir paaiškinimus, pagrįstus objektyviais įrodymais.

MAĮ 40 str. 8 punkte įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga pateikti visus kontrolės procedūrai atlikti reikalingus dokumentus, o MAĮ 67 str. 1 d. nustatyta mokesčių administratoriaus pareiga pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas sumas (t. y. surinkti ir įvertinti visus reikšmingus dokumentus). Pradėjus kontrolės procedūrą, kaip šiuo atveju, mokestinį tyrimą Mokesčių mokėtojo atžvilgiu, ir ją tęsiant žinant, jog egzistuoja objektyvios aplinkybės dėl kurių tiek mokesčių mokėtojui, tiek Mokesčių administratoriui nėra įmanoma įvykdyti savo pareigų siekiant teisingo ir pagrįsto apmokestinimo, jau iš esmės prieštarauja mokesčių teisės aktams.

Skundžiamame sprendime mokesčių administratorius, bandydamas pagrįsti, jog nepaisant to, kad pareiškėjas objektyviai negali pateikti jokių duomenų bei paaiškinimų, jis neva yra pajėgus susirinkti kontrolės atlikimui reikalingus duomenis per trečiuosius asmenis (privačius, institucija ir pan.), tačiau Klaipėdos AVMI veiksmai liudija priešingai. 2024-06-18 iš Klaipėdos AVMI buvo gautas el. laiškas (atsiųstas Pareiškėjo atstovei Rūtai Laurinkei), kuriuo, Klaipėdos AVMI prašomo pareiškėjo pateikti tikslius duomenis apie 2011 metais sudaryto sandorio vykdymo aplinkybes. Šis laiškas įrodo, jog nepaisant to, ką Skundžiamame sprendime teigia Klaipėdos AVMI, duomenys, renkami iš trečiųjų asmenų nėra pakankami ir informacija, kuri yra tik pareiškėjo žinioje yra būtina kontrolės procedūrai atlikti, bei Mokesčių administratoriaus formuojamoms išvadoms pagrįsti. Pareiškėjui gavus tokio turinio prašymą, nėra suprantama, ko iš jo yra tikimasi: iš vienos pusės, Mokesčių administratorius elgiasi pasyviai ir nestabdo mokestinio tyrimo, t. y. nesiekia, kad būtų sudarytos sąlygos Mokesčių mokėtojui kontrolės metu naudotis savo teisėmis teikti dokumentus, paaiškinimus ir pan., o iš kitos pusės, Mokesčių administratorius siunčia prašymus dėl informacijos pateikimo, tikėdamasis ir reikalaudamas iš pareiškėjo MAĮ 40 str. 2 ir 8 punktuose įtvirtintų pareigų įgyvendinimo, kai tuo metu šių pareigų tinkamas įgyvendinimas yra neatsiejamai susijęs su galimybe efektyviai realizuoti ir naudotis MAĮ 36 str. 5 – 6 punktuose įtvirtintomis teisėmis.

Aplinkybės, kurias pareiškėjas Klaipėdos AVMI atskleidė 2024-05-08 rašte dėl apribotos galimybės disponuoti informacija, nėra pasikeitusios, ir Klaipėdos AVMI tai žino. Nurodo, kad Mokesčių administratoriui atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą laikinai stabdyti kontrolės procedūrą, yra pažeidžiamos ne tik konkrečios materialinės normos, reglamentuojamos Mokesčių mokėtojo teisės. MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Dar daugiau, MAĮ 27 str. 1 d. 5 punkte įtvirtinta, jog padėdamas mokesčių mokėtojui naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją kitaip bendradarbiauja su mokesčių mokėtojais ir stengiasi, kad būtų pasiektas savitarpio supratimas.

Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos AVMI, viešojo administravimo subjektas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas bei pareigas, privalo savo veiksmus/sprendimus atlikti/priimti taikydamas įstatymo viršenybės principą bei objektyviai laikytis visuotino viešosios teisės principo, kad subjektui leidžiama tik tai, kas yra konkrečiai reglamentuota teisės aktuose. Klaipėdos AVMI laikosi pozicijos, kad tinkamai užtikrino pareiškėjo teises, aktyviai bendradarbiavo su pareiškėju, motyvavo savo prašymus ir/ar atsakymus, vadovaudamasi privalomų teisės aktų nuostatomis, tačiau neturėjo teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą stabdyti mokestinį tyrimą bei priėmė pagrįstą sprendimą skundžiamame Rašte.

Klaipėdos AVMI laikosi pozicijos, kad tinkamai įgyvendino jai suteiktas teises mokesčių administravimo srityje, kai tuo tarpu pareiškėjas galimai siekia suklaidinti teismą bei vilkinti procesą, nurodydamas subjektyvius teisės aktų nuostatomis nepagrįstus motyvus. Nurodytą Klaipėdos AVMI poziciją patvirtina skundžiamo Rašto turinys, kuriame nurodoma, kad Taisyklės, reglamentuojančios mokestinio tyrimo atlikimo tvarką, nenumato mokestinio tyrimo sustabdymo procedūros, todėl mokestinis tyrimas negali būti stabdomas, t. y. Klaipėdos AVMI neturi teisinių priemonių stabdyti mokestinį tyrimą, nes savo vykdomoje veikloje vadovaujasi privalomais teisės aktais. Be to, Rašte nurodoma, kad pagal Taisyklių 26 p. nuostatas, mokestinio tyrimo metu papildomi duomenys apie mokesčių mokėtoją, reikalingi trūkumams ir/ar prieštaravimams nustatyti, surenkami/gaunami iš tiriamojo mokėtojo; iš kitų mokėtojų; iš kitų valstybės įstaigų ir institucijų; kitų informacijos šaltinių. Rašte taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas dėl prašyme nurodytų aplinkybių negali pateikti mokestinio tyrimo atlikimui reikalingų duomenų/ dokumentų, mokesčių administratorius, neturėdamas visos informacijos ir siekdamas visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertinti E. S. gautų pajamų bei patirtų išlaidų dydį bei padaryti atitinkamas išvadas, vadovaujantis MAĮ 30 str., 33 str. bei Taisyklių 26 p. nuostatomis, kreipsis ir į kitus asmenis dėl reikalingų duomenų gavimo. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Rašto turinys patvirtina, kad Klaipėdos AVMI užtikrina jo teises bei tinkamai ir pagrįstai savo funkcijoms atlikti vadovaujasi privalomais teisės aktais. Mokesčių administratorius privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais, todėl siekia mokestinį tyrimą atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį, kas taip pat nesukelia jokių tiesioginių neigiamų pasekmių pareiškėjui, o atvirkščiai palengvina jo padėtį.

Klaipėdos AVMI pažymi, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų (šiuo atveju dėl informacinio pobūdžio Rašto) asmens teisių apginti negalėtų, nes pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. LVAT ne kartą yra nurodęs, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų (veiksmų), priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-74-629/2019). Esminis individualaus administracinio akto požymis - konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui ar jų grupei. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.