Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-623-508-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-18
Bylos Nr.
1A-623-508-2014
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00367-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis
Kaltinamasis
D. Č.
Nukentėjusysis
G. P., R. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-623-508-2014Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00367-2013-4 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.6.; 2.4.7.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Daivos Jankauskienės, Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Juozui Valickui, asmeniui, kuriam byla nutraukta, D. Č., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės R. J. apeliacinį skundą dėl Varėnos apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 6 d., taikant BK 38 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius kaltinamajam D. Č. su nukentėjusiaisiais G. P., G. P., R. P., R. P.. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d.1 p., 68 str.1, 2, 3 d. skirta baudžiamojo poveikio priemonė, D. Č. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams dviem mėnesiams. Į paskirtą draudimą naudotis specialia teise – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones įskaitytas laikas pagal taikytą kardomąją priemonę dokumento paėmimą, vairuotojo pažymėjimo paėmimą nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki nuosprendžio priėmimo. Panaikintos taikytos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo paėmimas. Baudžiamoji byla nutraukta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 6 d. už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 19 p., 31 p., 133 p., reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: 2013 m. rugsėjo 1 d. apie 02.00 val. Varėnos rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) 550 metrų atstumu nuo siurblinės (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi, tamsiu paros metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas R. Č. priklausantį automobilį VW GOLF, v. n. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, važiavo, kai keleivis D. P. buvo išlindęs per automobilio dešinės pusės langą ir sėdėjo ant jo, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į matomumą, kelio dangą, plotį ir vietovės reljefą, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl to, prispaudus nuvirtusiam automobiliui, keleiviui D. P. padaryta daugybiniai kepenų dešinės skilties plyšimai, kraujosruvos kepenų raiščiuose, poodinės kraujosruvos pilvo dešinėje pusėje, dešinėje šlaunyje, dešiniame žaste, to pasėkoje dėl ūminio vidinio kraujavimo, daugybinio kepenų dešinės skilties plyšimų, politraumos D. P. mirė.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Regina Juškevičienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-05-20 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti D. Č. kaltu pagal BK 281 str. 6 d. ir skirti jam laisvės atėmimą 3 metams, pritaikius BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Paskirti D. Č. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 str., uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, ištyręs surinktus įrodymus, padarė teisingą išvadą, pripažindamas, kad kaltinamojo D. Č. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 str. 6 d., tačiau teismas nepagrįstai pritaikė BK 38 str. ir atleido D. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nuosprendis naikintinas. Skundas motyvuojamas tuo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, o teismas privalo argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali, atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-77/2012).

Viena iš asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra pastarojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Tačiau teismas nuosprendyje D. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, nes nėra nuoširdaus kaltinamojo gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos: kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos, įvykio aplinkybes aiškino tik surinkus kitus įrodymus, kurie patvirtino jo kaltę. Tačiau spręsdamas D. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas jau nurodė, kad jis pilnai pripažino savo kaltę. Teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma, kai asmuo pats savanoriškai pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pats ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoda teisingus parodymus apie padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Jei asmuo prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, tokiu atveju nelaikoma, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Iš liudytojų E. S., D. S., A. Č., M. K. parodymų ir kitų bylos duomenų matyti, kad D. Č. po eismo įvykio atvykusiais policijos pareigūnams nebendravo, pasišalino iš įvykio vietos, neprisipažino, kad būtent jis vairavo automobilį ir yra kaltas dėl eismo įvykio, išvengė iš karto po eismo įvykio girtumo nustatymo, 2013-09-01 ryte, atvykęs į policijos komisariatą pasiimti savo dokumentų, taip pat neprisipažino vairavęs automobilį, nors žinojo, kad dėl eismo įvykio yra sulaikyti kiti asmenys. Tik kitiems asmenims nurodžius, kad įvykus eismo įvykiui būtent D. Č. vairavo automobilį, jis, policijos pareigūnų atvežtas į policijos komisariatą, prisipažino vairavęs automobilį. D. Č., apklaustas įtariamuoju 2013-09-01 ir aiškindamas įvykio aplinkybes, neprisipažino, kad išvyko su traktoriumi iš įvykio vietos, kai tik atvyko policijos pareigūnai, nurodė, kad pats buvo išgėręs alaus apie 1 litrą, vėliau patikslino, kad iš to litro išgėrė tik du gurkšnius alaus ir daugiau tą vakarą ir naktį negėrė (t. 1, b. 1. 156-158). Apklaustas įtariamuoju 2014-01-17 kaltę pripažino iš dalies, nesutiko, jog automobilį eismo įvykio metu vairavo neblaivus (t. l, b. 1. 162). Tik teisme, po to, kai susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, pripažino vartojęs daugiau alkoholinių gėrimų ir vairavęs automobilį, kai buvo lengvai apsvaigęs. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad D. Č. pripažino savo kaltę, tik dėl byloje surinktų įrodymų, o ne savanoriškai, todėl nelaikytina, kad yra BK 38 str. 1 d. 1 p. nurodyta sąlyga.

Teismas, konstatuodamas, kad yra realus pagrindas manyti, jog D. Č. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir kad yra pagrindas taikyti jam atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, šią išvadą motyvavo tuo, kad kaltinamasis baustas už administracinius teisės pažeidimus transporto srityje, neturi galiojančių nuobaudų, padaryti pažeidimai buvo mažareikšmiai, jis dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, t.y. turėjo legalų darbą ir nuolatinį pajamų šaltinį, yra jauno amžiaus, t.y. neturintis 25 metų amžiaus, pagal kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų aiškinimus jis gyvena kartu su tėvais, padeda jiems tvarkytis nuosavame ūkyje. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas turėjo atsižvelgti į jo elgesį tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir po jos. Teismas neįvertino, kad D. Č. nusikaltimą padarė neblaivus, nors ir ne tarnybos metu, tačiau būdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnu, elgėsi neatsakingai, prieš sėsdamas neblaivus vairuoti automobilį, jis turėjo suvokti, kad jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai ypač padidina eismo įvykio kilimo tikimybę, jo neblaivaus padarytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, sukėlęs sunkias pasekmes – žuvo žmogus, yra daug pavojingesnis nei analogiškus padarinius sukėlusio blaivaus vairuotojo veika. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad D. Č. nebuvo kritiškas, vertindamas savo padarytą veiką, nenorėjo, kad būtų nustatyta tiesa, siekė išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos, nepasakė policijos pareigūnams, kad jis vairavo automobilį, toliau darė kelių eismo taisyklių pažeidimus, nevykdydamas eismo dalyvių pareigų, nustatytų, įvykus eismo įvykiui, po eismo įvykio, būdamas neblaivus, vėl vairavo transporto priemonę – traktorių, kuriuo išvažiavo iš įvykio vietos. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad D. Č. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Neesant dviejų iš BK 38 str. 1 d. numatytų sąlygų, nebuvo pagrindo D. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jo atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.

BK 54 str. numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. D. Č. padarė neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas, tačiau administracinės nuobaudos jau negalioja. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens – žuvusiojo D. P. – elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (girtumas yra kvalifikuojanti aplinkybė). D. Č. su asmenimis, pripažintais šioje byloje nukentėjusiaisiais, kurie yra jo giminaičiai, susitaikė, jie jam atleido. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis dirbo, mokosi aukštojoje mokykloje, šiuo metu ūkininkauja kartu su tėvais, yra jauno amžiaus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės, todėl D. Č., paskyrus laisvės atėmimo bausmę, galima taikyti BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, taip pat prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, atleistąjį nuo bausmės D. Č. ir jo gynėją, prašiusius prokuroro skundą atmesti, sprendžia, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-05-20 nuosprendis paliekamas galioti.

Teisėjų kolegija bylą patikrina, tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (LR BPK 320str.3d.). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, patikrino ir aptarė byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir kvalifikavo nusikalstamą veiką, teisingai pritaikė BK 38 str., baudžiamąją bylą nutraukė kaltinamajam ir nukentėjusiems susitaikius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos keturios šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, t.y. jeigu : 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmosios instancijos teismas motyvuotai aptarė, jog yra visi pagrindai taikyti BK 38 str. nuostatas. D. Č. išties prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tai fiksuota ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausos protokole (t.1, b.l.156-158) bei teisminio nagrinėjimo metu. Aplinkybė, jog netrukus po įvykio ir sekančios dienos ryte nuvykęs į policijos įstaigą jis savo noru iškart nepranešė apie veiką, įvertinta teismo bei pagrįstai nepripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 2 d. 2 p. Jaunuolį bei jo tėvą, kitus giminaičius ir draugus emociškai giliai sukrėtė įvykis, visi apgailestavo dėl pasekmių. Tačiau, jau netrukus 2013-09-01 popietėje ikiteisminio tyrimo eigoje ir paskui teisminio nagrinėjimo metu D. Č. prisipažino vairavęs transporto priemonę ir paaiškino, kad nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, ko pasėkoje buvo mirtinai sužalotas jo geras draugas ir giminaitis D. P.. D. Č. pripažino, kad buvo gėręs alkoholio ir neblaivus, kad kiti automobiliu važiavę jaunuoliai irgi buvo neblaivūs bei neišreiškė prieštaravimų, kad D. Č. nevairuotų neblaivus. D. Č. parodymai atitiko kitų įvykio metu buvusių jaunuolių paaiškinimus, kad ir keleivis D. P. buvo neblaivus, kad važiuojant automobiliu elgėsi rizikingai, buvo išlindęs pro pravertą stiklą, sėdėjo ant durelių, kas pažymi taip pat KET ir saugaus eismo reikalavimų ignoravimą. Teisingai tai įvertinta kaip D. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59str.1d.6p.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinėje instancijoje byla nagrinėjama skundų ribose, tačiau šis įvykis nebuvo tipiškas tik vairuotojo D. Č. KET pažeidimas, būtina atsižvelgti į visumą faktinių aplinkybių, nes ir keleivis D. P. elgėsi itin rizikingai, išlieka abejonės dėl KET pažeidimų. Tiriant bei nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būtina įvertinti kiekvieno eismo dalyvio KET pažeidimų galimus priežastinius ryšius su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Atitinkamai priežastinio ryšio nustatymas apima momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą, kuomet būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Tiek vairuotojas D. Č., tiek kiti važiavę automobilyje jaunuoliai buvo neblaivūs ir tai žinoję, nėra duomenų, kad kuris keleivis būtų prieštaravęs D. Č. vairavimui, nėra duomenų, kad keleiviai būtų važiavę prisisegę diržais, kas privaloma pagal KET reikalavimus.

Apeliaciniame skunde siekiama sutapatinti sąvokas dėl prisipažinimo kaltu pagal BK 38str.1d.1p. bei BK 59str.2d.2p., tačiau tai nėra identiškos aplinkybės, nes tiek normos turinys kitoks, tiek nurodomos skirtinguose BK bendrosios dalies skyriuose.

Kad D. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką patvirtina ir tai, jog jis atlygino žalą nukentėjusiems bei su jais susitaikė. Nukentėjusieji yra D. Č. giminaičiai, jie bendraudavo ir nekonfliktuodavo, supranta realią įvykio situaciją, todėl net nepateikę ir apeliacinio skundo, kas patvirtina, jog jie sutinka su teismo nuosprendžiu dėl D. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiųjų požiūris svarbus konstatuojant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika, nutartis Nr. 2K-77/2012, tačiau toje byloje prokuroro kasacinis skundas atmestas, palikti galioti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimai dėl BK 38 str. pritaikymo.

Nuosprendyje išsamiai, objektyviai nurodyta, kad D. Č. nėra priklausomybių ligų įskaitoje, galiojančių ATPK nuobaudų nėra, nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, nes atleistas iš tarnybos VSAT dėl šios nusikalstamos veikos, tačiau įvykio metu dirbo. D. Č. neteistas. Sodros duomenys pažymi, kad dirbantis, vykdo individualią žemės ūkio veiklą. Studijuoja Mykolo Riomerio Universitete, II kurse. Byloje pateikta teigiama charakteristika iš gyvenamosios vietos. Tai pagrindai, kurie suponuoja išvadą, kad nedarys nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi reikšmingas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiais tinkamai taikė įstatymą, todėl naikinti Varėnos apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Juškevičienės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Daiva JankauskienėGiedrius Endriukaitis