Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: (išieškotoja) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis skundžiamu patvarkymu atmetė A. K. skundą, motyvuodamas tuo, kad: nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, vadovaudamasis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija, surašė 2016 m. birželio 22 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nes išieškojimas iš nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, kurią administruoja bausmės vykdymo institucija, esančių piniginių lėšų, yra galimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Byloje kilo ginčas, ar baudų išieškojimą vykdomosiose bylose vykdantis antstolis teisėtai areštavo visas skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

11. Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad antstolis A. L. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo baudų priverstinį išieškojimą iš skolininko A. K.. 2016 m. birželio 15 d. patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, nustatė, jog skolininkas yra bausmę vykdančioje institucijoje – (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje. 2016 m. birželio 22 d. antstolis priėmė patvarkymą vykdyti ieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo 520,75 Eur sumą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, ir išsiuntė skolininkui į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių vykdyti. 2016 m. birželio 22 d. patvarkymu areštuoti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas 520,75 Eur sumai. Iš bylos duomenų matyti, kad į antstolio depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorius pervedė šias sumas: 2016-07-01 – 10,27 Eur ir 2016-08-08 – 15,00 Eur. Gautos lėšos buvo paskirstytos, jas skiriant būtinosioms vykdymo išlaidoms dengti.

11. Nagrinėjamu atveju, remdamasis CPK 668 straipsniu, skolininkas nesutiko su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į skolininkui priklausančią pinigų sumą, esančią įkalinimo įstaigos sąskaitoje, neviršijančią MMA. Pirmosios instancijos teismas su šia skolininko skundo dalimi sutiko, nurodydamas, kad išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios MMA.

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

13. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

14. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

15. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia tiek skolininko poziciją, tiek pirmosios instancijos teismo išvadas, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai nėra galimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai taip minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis A. L. skundžiamu patvarkymu areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, nurodydamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriui areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, nesivadovaudamas CPK 736 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas išmokas (kai jos neviršija MMA ir viršija MMA). Todėl šioje dalyje antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais.

18. Įvertinus aptartas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733 – 743 straipsnių normomis, antstolis pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipdamas į skolininko pinigų sumą, esančią (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, tačiau skundžiamame patvarkyme privalėjo nurodyti, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA (CPK 736 straipsnio 2 dalis), ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnio 1 dalis), tačiau to nepadarė, tuo pažeisdamas CPK 736 straipsnio reikalavimus.

19. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju padarė nepagrįstas išvadas, jog išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, t. y. nepagrįstai rėmėsi CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš turto. Pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką į skolininko sąskaitoje pataisos namuose įplaukiančias lėšas (pervedamas ar įnešamas artimųjų) išieškojimas gali būti nukreipiamas tik vadovaujantis CPK 736 straipsnio nuostatomis.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, t. y. nepagrįstai rėmėsi CPK 668 straipsniu, tačiau skundžiamoje nutarties dalyje procesinis rezultatas lieka toks pat, kadangi antstolis skundžiamame patvarkyme privalėjo nurodyti, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti tam tikrą procentą nuo skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA (CPK 736 straipsnio 2 dalis) todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.