Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas A. Valantinas Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00139-2010-7

2011 m. gegužės12 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. d. prie Klaipėdos apygardos teismo 2001-02-15 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, dalinai sudedant pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė R. B. paskirta – 5 (penkeri) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas liudytoju, davė melagingus parodymus, t.y. jis, 2007 09 27 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, davęs teisingus parodymus, jog nukentėjusysis A. B., pasakodamas apie turto prievartavimo ir fizinio smurto prieš jį panaudojimo aplinkybes apie S. M. nieko nepasakojo, 2009 03 25 Vilniaus apygardos teisme, Gedimino prospektas 40/1, Vilniuje, apklaustas liudytoju nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-23/09 teisme, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingų parodymų davimą, siekdamas padėti kaltinamajam S. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl turto prievartavimo, davė melagingus parodymus teismui, nurodydamas, kad jam nukentėjusysis A. B. paminėjo, jog kaltinamasis S. M. dėl turto prievartavimo iš A. B. yra nekaltas, S. M. niekur nesikišo, prieš A. B. fizinio smurto nenaudojo. Taip pat jis melagingai parodė, jog neva tokių jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu jį apklausęs asmuo neužrašė, o jis protokolą pasirašė neskaitęs dėl didelio psichologinio pareigūnų spaudimo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. Nuteistojo kaltumą dėl jai inkriminuotos veikos padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, aptarti nuosprendyje.

Apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad nuteistasis, 2007 09 27 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, davęs teisingus parodymus, jog nukentėjusysis A. B., pasakodamas apie turto prievartavimo ir fizinio smurto prieš jį panaudojimo aplinkybes apie S. M. nieko nepasakojo, 2009 03 25 Vilniaus apygardos teisme, Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, apklaustas liudytoju nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-23/09 teisme, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingų parodymų davimą, siekdamas padėti kaltinamajam S. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl turto prievartavimo, davė melagingus parodymus teismui, nurodydamas, kad jam nukentėjusysis A. B. paminėjo, jog kaltinamasis S. M. dėl turto prievartavimo iš A. B. yra nekaltas, S. M. niekur nesikišo, prieš A. B. fizinio smurto nenaudojo.

Nuteistojo skundo teiginys, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė tikrovės neatitinkančius parodymus, tokiu būdu skleisdamas melagingą informaciją, apie kurią apeliantas nežinojo ir tai, kad jis davė melagingus parodymus, patvirtino pats A. B. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-02-07 posėdyje, yra nepagrįstas. Kaip matyti iš Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-02-07 posėdžio protokolo, A. B. parodė, kad negali tiksliai pasakyt, ar sakė R. B., kad S. M. dėl turto prievartavimo yra nekaltas, kažką kalbėjo apie turto prievartavimą ikiteisminio tyrimo metu su R. B., tačiau nuteistiesiems sakė, kad pareiškimą parašė tik prieš E. P., nes dėl didelio jam daromo spaudimo nesakė, kad pareiškimą parašė ir prieš S. M.. Liudytojas taip pat parodė, kad savo parodymus vienu metu buvo pakeitęs dėl spaudimo prieš jį bei jo šeimą, tačiau vėliau davė teisingus parodymus. Taigi akivaizdu, kad apelianto skundo argumentas dėl melagingų A. B. parodymų yra deklaratyvaus pobūdžio. nepagrįstais jokiais duomenis ir, atsižvelgiant į tai, atmestinas.

Siekiant nustatyti ar asmuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., būtina konstatuoti, kad asmuo suprato, jog jo duoti parodymai neatitinka tikrovės. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas yra įsitikinęs, jog byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog R. B. suprato, kad jos parodymai neatitinka tikrovės, t. y. suprato, kad savo parodymais trukdo nustatyti tiesą byloje ir jo parodymai yra reikšmingi.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2009-05-25 nutartimi (b. l. 2-4) buvo nustatyta, kad R. B. nagrinėjant baudžiamąją bylą galimai davė melagingus parodymus. Be to, Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje buvo įvertinti liudytojų parodymai ir konstatuota, kad R. B. pakeitė savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, ir nurodė naujas aplinkybes bei tai, jog pataisos namų direktoriaus pavaduotojas R. S. neva buvo labai suinteresuotas, kad būtų nuteistas S. M.. Lietuvos Apeliacinio teismo 2010-06-19 nutartimi buvo atmesti nuteistųjų S. M. ir E. P. apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-05-25 nuosprendžio. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad liudytojas R. B. nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu nieko neparodęs prieš S. M., teisme parodė, kad jam pataisos namų direktoriaus pavaduotojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu darė didžiulį spaudimą, kaltino jį narkotikų laikymu ir vertė duoti parodymus prieš S. M., tačiau jis to daryti nesutiko. Teismas taip pat pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas teisingai įvertino visų liudytojų parodymus ir nuosprendyje išdėstė išsamius jų vertinimo motyvus, o suabejojęs kai kurių liudytojų parodymų teisingumu priėmė nutartį pranešti prokurorui dėl liudytojų E. V., R. B., T. D. ir D. V. galimai duotų melagingų parodymų teisme.

Aukščiau paminėtas aplinkybes patvirtina ir liudytojo R. S. duoti parodymai. Jis parodė, kad pažįsta R. B. kaip asmenį, kuris atlikinėjo bausmę pataisos namuose. Taip pat parodė, kad jam žinoma apie turto prievartavimo bylą, kurioje buvo nuteisti du bausmę atlikinėję asmenys, t.y. E. P. ir S. M.. R. S. teigimu, jam nuteistasis pirmiausiai nurodė apie jo atžvilgiu patirtą smurtą ir turto prievartavimą. A. B. pateikė rašytinį pareiškimą ir toliau dėl jo nurodytų aplinkybių sprendė kiti pareigūnai. Jis pats asmeniškai nebuvo suinteresuotas, kad S. M. būtų nuteistas. Nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme buvo kalbama apie tai, kad jis darė kažkokią įtaką, bet tai kalbėję asmenys sakė netiesą. Kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo abejoti R. S. duotais parodymais, jo parodymai buvo nuoseklūs ir patvirtinti aukščiau nurodytais Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos Apeliacinio teismo sprendimais.

Kolegijos nuomone, apelianto skundo argumentas, kad jis nepateikė jokių faktinių duomenų apie įrodinėjimo dalyką, tik perpasakojo jam pateiktą A. B. versiją, o pagrindu atsakomybei pagal BK 235 str. kilti, gali būti ne bet kokie tikrovės neatitinkantys duomenys, o melagingi parodymai apie svarbias, esminės reikšmės turinčias aplinkybes, t.y. apie įrodinėjimo toje byloje dalyką, atmestinas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje ištirtų įrodymų pagrindu neginčytinai nustatyta, kad R. B. Vilniaus apygardos teisme davė parodymus, kuriais akivaizdžiai siekė palankaus teismo sprendimo S. M. atžvilgiu. Savo parodymais liudytojas norėjo suklaidinti teismą, suabejoti surinktų įrodymų patikimumu ir tai darė sąmoningai, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Nors apeliantas pažymi, kad teismo jam išreikšto pasitikėjimo neapvylė, vykdė visus paskirtus įpareigojimus, įsidarbino, sukūrė šeimą, šiuo metu susilaukė atžalos, yra vienintelis šeimos maitintojas, kolegija konstatuoja, kad būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nuteistasis turėjo suvokti, jog duodamas melagingus parodymus, klaidina teismą, daro naują tyčinę nusikalstamą veiką ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Minėtos aplinkybės, be abejo, yra svarbios, tačiau nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžio, nepašalina baudžiamosios atsakomybės pagal inkriminuotą BK straipsnį.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame nurodytų motyvų nėra jokio pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.