Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Elonai Bendaravičiūtei, dalyvaujant prokurorui M. B., gynėjui advokato padėjėjui S. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2001 02 15 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 105 str.1; 5 p.p., 271 str.1d. 14 metų laisvės atėmimo bausme. 2003 08 19 Lietuvos apeliacinis teismas bausmę sumažino iki 13 m. 2008 05 08 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai prieš terminą, neatlikus 5m. 4 mėn. ir 5d. , kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. B. būdamas liudytoju davė melagingus parodymus. Jis, 2007 09 27 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, davęs teisingus parodymus, jog nukentėjusysis A. B., pasakodamas apie turto prievartavimo ir fizinio smurto prieš jį panaudojimo aplinkybes apie S. M. nieko nepasakojo, 2009 03 25 Vilniaus apygardos teisme, Gedimino prospektas 40/1, Vilniuje, apklaustas liudytoju nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-23/09 teisme, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingų parodymų davimą, siekdamas padėti kaltinamajam S. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl turto prievartavimo, davė melagingus parodymus teismui, nurodydamas, kad jam nukentėjusysis A. B. paminėjo, jog kaltinamasis S. M. dėl turto prievartavimo iš A. B. yra nekaltas, S. M. niekur nesikišo, prieš A. B. fizinio smurto nenaudojo. Taip pat kaltinamasis melagingai parodė, jog neva tokių jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu jį apklausęs asmuo neužrašė, o jis protokolą pasirašė neskaitęs dėl didelio psichologinio pareigūnų spaudimo.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltu neprisipažino. Jis pasinaudojo savo teise ir teisme duoti parodymus atsisakė.

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą veiką grindžiama liudytojų parodymais, rašytiniais dokumentais.

Taip liudytojo Ž. R. parodymais nustatyta, jog būtent jis būdamas prokuroru ikiteisminio tyrimo metu apklausė liudytoju šios bylos kaltinamąjį R. B.. Jokios reikšmingos informacijos liudytojas tuo metu nepateikė. Ž. R. taip pat nurodė, jog jis neatsimena apklausos detalių, bet užrašė visus duomenis, kurie buvo gauti apklausos metu. Kiekvieną asmenį, kurį jis apklausia, jis supažindina su apklausos protokolu, pažymi apie tai protokole ir liepia pasirašyti. Jis tikrai nenuslėpė jokių detalių, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant kaltės klausimus.

Liudytojas A. B. teismo posėdyje parodė, jog jis buvo nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje, kurioje E. P. ir S. M. buvo nuteisti dėl turto prievartavimo. Šioje byloje liudytoju buvo apklaustas ir šios bylos kaltinamasis R. B., kuris davė parodymus Vilniaus apygardos teisme. R. B. liudijo S. M. naudai, parodydamas, kad neva tai parodymai prieš pastarąjį yra sufabrikuoti, jis esą buvęs apkalbėtas. Liudytojo manymu S. M. galėjo padaryti R. B. poveikį dėl ko pastarasis ir davė jam naudingus parodymus teisme. Kartu liudytojas nurodė, jog jis niekada nesakė R. B. apie tai, kad neva tai jis apkalbėjęs S. M., kad neva tai šis esąs nekaltas.

Liudytojo R. S. parodymais nustatyta, kad R. B. jis pažįsta kaip asmenį atlikinėjusį bausmę. Kartu liudytojas nurodė, kad jam žinoma turto prievartavimo byla, kurioje buvo nuteisti du bausmę atlikinėję asmenys, t.y. E. P. ir S. M.. Liudytojas parodė, jog niekada ir niekam nedarė jokio poveikio, siekiant kad būtų nuteistas S. M.. R. S. parodė, kad jis ko gero buvo pirmas asmuo, kuriam nuteistasis A. B. nurodė apie smurtą ir turto prievartavimą. A. B. pateikus rašytinį pareiškimą šiuos klausimus sprendė kiti pareigūnai. Jis asmeniškai tikrai nebuvo suinteresuotas, kad būtų pripažintas kaltu ir nuteistas S. M.. Liudytojas taip pat nurodė, jog bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta kalbėti apie tai, kad neva tai jis (R. S.) darė kažkokią įtaką, bet tai nėra tiesa, nes jis nieko tokio nedarė. Asmenys tai kalbėję sakė netiesą.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje (b.l. 5-19) buvo analizuojami liudytojų parodymai, tame tarpe ir R. B., nurodant, kad R. B. pakeitė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas naujas aplinkybes bei tai, jog esą pataisos namų direktoriaus pavaduotojas (R. S.) buvo labai suinteresuotas, kad būtų nuteistas S. M..

Analogiškas aplinkybes konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas, nurodydamas, kad R. B. pirmos instancijos teisme nurodė naujas aplinkybes apie kurias nepasakojo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, t.y. kalbėjo apie darytą psichologinį spaudimą ir vertimą duoti parodymus prieš S. M.. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patvirtino, jog Vilniaus apygardos teismas teisingai vertino liudytojų parodymus ir pagrįstai kreipėsi į prokurorą dėl galimai melagingų liudijimų. (b.l. 20-30).

Teismo posėdžio metu buvo išanalizuoti R. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 33-34) bei jo parodymai duoti Vilniaus apygardos teisme (b.l. 56-57). Pažymėtina, kad šie parodymai esmingai skiriasi. R. B. apklausiamas Vilniaus apygardos teisme davė S. M. palankius parodymus, nurodydamas, kad jis buvo verčiamas apkalbėti S. M. ir kad pataisos namų direktoriaus pavaduotojas R. S. esą labai buvęs suinteresuotas tuo, kad S. M. būtų nuteistas.

R. B. prieš duodant parodymus Vilniaus apygardos teismo posėdyje buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BPK 163 str. bei BK 235 str. ir davė priesaiką (b.l. 56).

Vilniaus apygardos teismo posėdžio protokolu (b.l. 51) nustatyta, kad R. B. į teismo posėdį apklausai buvo iškviestas kaltinamojo S. M. iniciatyva.

BK 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui ir kitas bylai svarbias aplinkybes. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Pažymėtina, kad melagingų parodymų teikimo nusikaltimo sudėtis yra formali. Konstatuotina, kad R. B. veiksmai pilnai atitinka BK 235 str. dispoziciją. Jis būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės Vilniaus apygardos teisme davė melagingus parodymus. Jo parodymų melagingumas pasireiškė ne tik tuo, jog jis neteisingai perpasakojo A. B. nurodytas aplinkybes. R. B. Vilniaus apygardos teisme davė parodymus, kuriais akivaizdžiai siekė palankaus teismo sprendimo S. M. atžvilgiu. Savo parodymais liudytojas norėjo parodyti, kad duomenys, surinkti tiriant turto prievartavimo bylą S. M. atžvilgiu yra surinkti pažeidžiant nustatytus reikalavimus (nebuvo užrašoma tai, kas buvo sakoma), renkant šiuos duomenis esą buvo naudojamas psichologinis smurtas, perdavė informaciją esą ir pats nukentėjusysis A. B. kalbėjęs, kad S. M. esąs nekaltas. Tokiu būdu pripažintina, kad R. B. buvo „aktyvus“ liudytojas, suvokdamas, kad savo parodymais gali suklaidinti teismą, priversti suabejoti surinktų duomenų patikimumu, sąmoningai tai darė. Jo siekis buvo duoti S. M. teisinančius parodymus. R. B. parodymų melagingumas nustatytas šioje byloje ištirtais įrodymais. R. B. parodymus kaip neatitinkančius tikrovės įvertino ir Vilniaus apygardos teismas priimdamas S. M. apkaltinantį nuosprendį.

Tokiu būdu teismo ištirtų duomenų, kurie pripažįstami įrodymais visuma leidžia padaryti kategorišką išvadą, kad R. B. apklausiamas kaip liudytojas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą davė melagingus parodymus. Ikiteisminio bylos tyrimo metu ši R. B. veika buvo kvalifikuota pagal BK 235 str.1d. Teismas pripažįsta, kad tokia R. B. veiksmų kvalifikacija yra teisinga.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kitus bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka nebaustas , Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. R. B. šiuo metu dirba, turi šeimą, mažametį vaiką.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai kokią nusikalstamą veiką ir kokiomis aplinkybėmis R. B. padarė parinktina ir bausmės rūšis. R. B. savo parodymus teisme davė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos namų, suvokdamas, kad gali būti „grąžintas“ atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tuo pačiu jis akivaizdžiai pademonstravo, jog jam didesnė vertybė yra bičiulystė ir geri santykiai su asmeniu atliekančiu bausmę ir vėl nusikaltusiu, nei tiesa ir teisingumas. R. B. nenurodė tokių savo veiksmų priežasčių, tad teismas daro išvadą, kad jis melagingus parodymus davė sąmoningai, gerai suvokdamas gręsiančią atsakomybę. Galimybė duoti melagingus parodymus ir jų davimas menkina ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo veiklą, trukdo nustatyti tiesą. Pažymėtina, kad byla, kurioje R. B. davė melagingus parodymus buvo specifinė- nusikalstama veika padaryta pataisos namuose. Nukentėjusysis, pranešęs apie nusikalstamą veiką, dar turėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, tad tiesos nustatymas tokioje byloje ir taip buvo komplikuotas. Šios aplinkybės rodo, kad R. B. nusipelno griežtos bausmės. BK 235 str.1d. numato kelias alternatyvias bausmes. Bausmės rūšies parinkimas turi maksimaliai pasitarnauti bausmės paskirčiai ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. R. B. padarė nesunkų nusikaltimą, bet kaip jau buvo minėta tai darė sąmoningai, žinodamas gręsiančias pasekmes, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Parenkant bausmės rūšį už šį nusikaltimą, labiau akcentuojama bausmės paskirtis – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

R. B. nusikalstamą veiką už kurią yra teisiamas šiuo nuosprendžiu padarė būdamas lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, todėl galutinė bausmė jam skirtina remiantis BK 64 str. ir taikant dalinį bausmių sudėjimo principą. Neatliktoji bausmės dalis yra didesnė, tad prie jos yra pridedama dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina ta pati kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 1 d., ir nubausti jį 9 (devyni) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. d. prie Klaipėdos apygardos teismo 2001 02 15 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, dalinai sudedant pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę R. B. paskirti 5(penki) metų ir 8(aštuoni) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios.

Kardomąją priemonę R. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

R. B. asmens sveikatos istoriją Nr.153, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Vilniaus 1-iesiems pataisos namams.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.