- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- eI-3794-394/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02834-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- D. V.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos priteisimo iš atsakovo D. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo D. V. 194,23 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 10,49 Eur delspinigių.
Pareiškėja nurodo, kad atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą, o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbiami), kurio bendras plotas 54,43 kv. m. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų 3 punktu, rinkliava taikoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, o 6.6. p. nurodoma, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Pareiškėjui vykdant pareigą informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovui išsiųsti mokėjimo pranešimai. Atsakovui nuostatų nustatytais terminais rinkliavos nesumokėjus, pareiškėjas pateikė atsakovui priminimus apie pradelstą įsiskolinimą, tačiau įsiskolinimas taip ir nebuvo padengtas.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir bendra mokėtina rinkliavos suma sudaro 194,23 Eur. Atsakovui pradelsus rinkliavos mokėjimo terminus kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo pateikimo dieną sudaro 10,49 Eur. Delspinigiai atsakovui skaičiuojami vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 83 punktu, už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą rinkliavą po 0,03 procento už kiekvieną pradelstą dieną už 180 dienų.
Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, pareiškėjos prašymo su priedais nuorašas jam įteiktas tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta teismo šaukimu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos prašymas tenkinamas.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovui ginčo laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybėje nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbiami). Pareiškėja byloje pateikė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus dėl 194,23 Eur susidariusios skolos (iki 2022 m. gruodžio 31 d.) už atsakovui priklausantį objektą. Sprendimo priėmimo dieną nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs susidariusią vietinės rinkliavos skolos sumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžiama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 9 dalis).
Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 nusprendė taikyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. bei tuo pačiu sprendimu patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai).
Pagal Nuostatų 6.5. papunktį, rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į Savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą. Nuostatų 6.6. punkte įtvirtinta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Pagal Nuostatų 59 punktą, administratorius suformuoja ir rinkliavos mokėtojams iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. pateikia mokėjimo pranešimą už nekilnojamojo turto objektą, kuriems galima nustatyti tikslų plotą.
Nagrinėjamuoju atveju atsakovui nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas Vilniaus mieste, t. y. pareiškėjos veiklos teritorijoje, taigi atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2022-12-31 yra po 194,23 Eur, atsakovas skolos neginčija. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir išdėstytas faktines aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo.
Rinkliavų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą vietinę rinkliavą, išskyrus atvejus, kai už vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus taikomos šios straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos teisinės pasekmės, savivaldybės taryba turi teisę nustatyti delspinigius. Delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal Mokesčių administravimo įstatymą nustatyto delspinigių dydžio. Nuostatų 83-87 punktuose yra nustatyta delspinigių apskaičiavimo tvarka. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matosi, kad delspinigiai paskaičiuoti atsižvelgus į skolos sumą, susidariusią per mokestinį laikotarpį, ją padauginus iš pradelsto apmokėti termino, kuris neviršija 180 dienų, ir padauginus iš 0,03 procento delspinigių dydžio, taikomo už pradelstą dieną. Delspinigiai paskaičiuoti pagrįstai it tinkamai, todėl priteistini.
Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis.
Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XIII-1329 (priimtas 2018-06-28) pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kur įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d., o 6 dalis numato, kad trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus, t. y. ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015, 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-489-624/2023). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2023 m. lapkričio 20 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2023 m.) ir trejus arba penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2023-01-01. Pareiškėja pateikė teismui duomenis (mokėjimo pranešimus), iš kurių matosi, kad vietinės rinkliavos dydis už 2018 metus paskaičiuotas 2018-06-06, o už 2019 metus – 2019-02-08 (mokėjimo pranešimai Nr. 10149980, 10730982), t. y. galiojant ankstesnei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, todėl šiuo atveju turi būti taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas nuo kreipimosi į teismą dienos ir priteisiamas įsiskolinimas, susidaręs per laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2022-12-31.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovo D. V. 194,23 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2022-12-31 ir 10,49 Eur delspinigių, viso 204,72 Eur (du šimtai keturi Eur 72 ct).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.