Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-10-05 · Civilinė byla Nr. e2-117-752/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-05
Bylos Nr.
e2-117-752/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09767-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Ieškovas
R. N., Ž. N.
Trečiasis asmuo
A K, Lloyd
Advokatai
Rasa Užkuraitienė, Arūnas Rudzinskas
Civilinė byla Nr. e2-117-752/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09767-2019-1
Procesinių sprendimų kategorijos:2.6.10.5.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.4.10.2.4.2; 3.2.6.1.(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Arūnui Rudzinskui,atsakovei antstolei Gitai Andrijauskienei, jos atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei,

nedalyvaujant ieškovams R. N., Ž. N., trečiajam asmeniui A K. O., trečiojo asmens Lloyd‘s of London sindikatas, atstovaujamo UADBB Colemont draudimo brokerio, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. N. ir Ž. N. patikslintą ieškinį atsakovei antstolei Gitai Andrijauskienei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A K. O., Lloyd‘s of London sindikatas, atstovaujamas UADBB Colemont draudimo brokerio.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovų reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovai, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės kiekvienam ieškovui po 2 422,88 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo byloje priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Savo procesiniuose dokumentuose ieškovai nurodė ir jų atstovas paaiškino teisme, kad antstolė Gita Andrijauskienė vykdo penkias vykdomąsias bylas dėl piniginių sumų išieškojimo iš A K. O. (buvusios A. A.) R. N. ir Ž. N. naudai, t.y. vykdomąją bylą Nr. 0088/06/00035 dėl 8 992,01 litų (atitinka 2 604,27 Eur) išieškojimo R. N. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0088/06/00036 dėl 200 000 litų (atitinka 57 924 Eur) išieškojimo Ž. N. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0088/06/00037 dėl 200 000 litų (atitinka 57 924 Eur) išieškojimo R. N. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0088/07/00765 dėl 262,64 litų (atitinka 76,07 Eur) išieškojimo Ž. N. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0088/07/00767 dėl 10 512,07 litų (atitinka 3 044,51 Eur) žalos atlyginimo nuo 2001 m. birželio 5 d. iki 2006 m. gegužės 24 d. išieškojimo Ž. N. naudai ir nuo 2006 m. gegužės 24 d. iki Ž. N. mokysis nustatyta tvarka įregistruotos aukštosios, aukštesniosios, profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, iki jam sukaks 24 metai po 124,49 litus (atitinka 36,05 Eur) žalos periodinio atlyginimo išieškojimo. Vykdomosios bylos buvo užvestos 2006 metais, kaip pasekmė A. K. O. sunkių, tyčinių, nusikalstamų veiksmų, įvykdytų 2001 metais ieškovų šeimos atžvilgiu (nužudant ieškovės R. N. sutuoktinį, ieškovo Ž. N. tėvą), dėl kurių A. K. O. buvo nuteista laisvės atėmimo bausme.

1.2. Vykdomieji dokumentai iki 2009 m. gruodžio 2 d. buvo vykdomi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje (toliau - VSDFV Panevėžio skyrius), darant išskaitas iš skolininkės invalidumo pensijos (nes skolininkė iki nurodytos datos Panevėžio pataisos namuose atliko laisvės atėmimo bausmę). 2009 m. gruodžio 2 d. vykdomieji dokumentai buvo persiųsti vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui (toliau - VSDFV Kėdainių skyrius). Kadangi ieškovai įvairiais tarpsniais gyveno užsienyje, jie antstolei buvo išreiškę sutikimą, kad iš A. K. O. išieškomos sumos būtų pervedamos kas ketvirtį, o ne kas mėnesį, kaip tai numato teisės aktai.

1.3. 2014 metų gruodžio mėnesį išieškotinų sumų mokėjimas ieškovams nutrūko. 2015 metais ieškovams nebuvo pervesta nei viena išmoka. 2016 m. kovo 24 d. R. N. buvo pervesta 354,61 Eur suma už iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio laikotarpį. Ieškovai nuolat skambino antstolei, nuolat rašė elektroninius laiškus, tačiau ieškovams nebuvo atsakyta, kodėl išieškojimas nutrūko ir kokie veiksmai vykdymo procese yra atliekami. Antstolė tik 2018 m. spalio 12 d. pateikė ieškovams atsakymus apie išieškotas ir ieškovams pervestas sumas, kuriais patvirtinami ieškovų teiginiai apie tai, kad antstolė faktiškai neatliko jokių išieškojimo veiksmų nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio. Ieškovai buvo priversti kreiptis į Lietuvos antstolių rūmus, į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją. Iš gautų atsakymų paaiškėjo, kad skolininkei nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. pensijos mokėjimas buvo vykdomas ne VSDFV Kėdainių skyriuje, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje (toliau - VSDFV Klaipėdos skyrius). Tik nuo 2018 m. spalio mėnesio antstolės Gitos Andrijauskienės 2018 m. rugsėjo 25 d. patvarkymo Nr. 1-41-290 S-00091098 „Dėl skolos išieškojimo“ pagrindu iš atsakovei mokamos išmokos vėl buvo pradėtas išieškojimas. Teisingumo ministerija, 2019 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (1.23)7R-2681 informavo, kad nors skolininkei buvo mokamos išmokos, išskaitos iš pensijos 2015 metų rugsėjo mėnesio - 2018 metų spalio mėnesio laikotarpiu nebuvo atliekamos, todėl ieškovai, esant antstolės kaltiems veiksmams dėl ieškovams padarytos žalos turi teisę kreiptis į teismą dėl antstolės atsakomybės taikymo.

1.4. Ieškovai taip pat nurodė, kad dėl antstolės neteisėtų veiksmų (neveikimo), netinkamai vykdant jai pateiktus vykdomuosius dokumentus, ieškovai patyrė ir neturtinę žalą. Ieškovams priteistų sumų išieškojimas vykdomas dar nuo 2006 metų. Skolininkė - A K. O. (buvusi A. A.), iš kurios vykdomas išieškojimas, - ieškovams padarė neapsakomai didelę žalą nužudydama ieškovės R. N. sutuoktinį, ieškovo Ž. N. tėvą. Dėl A. A. nusikalstamų veiksmų ieškovai iki šiol nesijaučia saugūs, negali gyventi visaverčio gyvenimo. Ir nors iš kaltininkės baudžiamajame procese ieškovams buvo priteista tiek turtinė, tiek neturtinė žala, antstolė labai ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų išieškoti nors mažą dalį priteistų sumų ieškovų naudai, tokiu būdu leisdama tyčinį ypatingai sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui išvengti jo neteisėtų veiksmų pasekmių, kas dar labiau žaloja nukentėjusiuosius. Nepaisant to, kad nuo A. A. nusikalstamų veiksmų, nuo kurių tiesiogiai nukentėjo ieškovai, praėjo jau beveik dvidešimt metų, ieškovams vis primenama apie patirtą skriaudą ir jie priversti nuolat ieškoti teisybės įvairiose institucijose, siekiant nors maža dalimi kompensuoti praktiškai nekompensuojamą žalą. Ir prie viso šito prisideda antstolė, nekompetentingai vykdydama jai valstybės patikėtas svarbias pareigas. Ieškovai dėl jau įvardintų antstolės veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė besitęsiančiais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, nepatogumais, nuolatiniu rūpesčiu, ar išieškojimo procese daroma viskas, kas reikalinga, savo laiko aukojimu skundų rašymui ir rūpinimusi, kaip išsispręs susidariusi situacija. Visi šie bereikalingi procesai neabejotinai neigiamai paveikė ieškovų sveikatą ir jų emocinę būklę bei sukėlė daug nepatogumų, kurių, antstolei veikus atidžiai ir rūpestingai, ieškovai nebūtų patyrę.

1.5. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių ieškovai kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais antstolės Gitos Andrijauskienės veiksmais (neveikimu), netinkamai vykdant jai pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl priteistos žalos išieškojimo ieškovų naudai. Turtinė žala ieškovams padaryta laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 12 d. ir sudaro 4 845,76 Eur (po 2 422,88 Eur kiekvienam).

1.6. Dėl atsakovės atsiliepimo argumentų nurodė, kad antstolis privalo atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų atliekant jam valstybės pavestas funkcijas. Ir ši aplinkybė nėra paneigta nei Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarime, kuriame suformuluotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, nei Antstolių įstatyme, nei CK, nei teisminėje praktikoje, kaip mėgina įrodyti atsakovė.

Atsiliepimas

1.7. Atsakovės teiginiai, neva ieškovų nurodytos aplinkybės neapima CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas priteisti neturtinę žalą, taip pat yra niekuo nepagrįsti. Ieškovai dėl antstolės neteisėtų veiksmų patyrė ir neturtinę žalą. Ji pasireiškė tuo, kad ieškovams priteistų sumų išieškojimas vykdomas dar nuo 2006 metų. Skolininkė - A K. O. (buvusi A. A.), iš kurios vykdomas išieškojimas, - ieškovams padarė neapsakomai didelę žalą nužudydama ieškovės R. N. sutuoktinį, ieškovo Ž. N. tėvą. Dėl A. A. nusikalstamų veiksmų ieškovai iki šiol nesijaučia saugūs, negali gyventi visaverčio gyvenimo. Ir nors iš kaltininkės baudžiamajame procese ieškovams buvo priteista tiek turtinė, tiek neturtinė žala, antstolė labai ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų išieškoti nors mažą dalį priteistų sumų ieškovų naudai, tokiu būdu leisdama tyčinį ypatingai sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui išvengti jo neteisėtų veiksmų pasekmių, kas dar labiau morališkai žaloja nukentėjusiuosius. Nepaisant to, kad nuo A. A. nusikalstamų veiksmų, nuo kurių tiesiogiai nukentėjo ieškovai, praėjo jau beveik dvidešimt metų, ieškovams vis primenama apie patirtą skriaudą ir jie priversti nuolat ieškoti teisybės įvairiose institucijose, siekiant nors maža dalimi kompensuoti praktiškai nekompensuojamą žalą. Nors antstolės neteisėti veiksmai tiesiogiai ir nesukėlė ieškovams fizinio skausmo ar dvasinio sukrėtimo, tačiau jie privertė vėl iš naujo prisiminti ir patirti dvasinius išgyvenimus dėl susiklosčiusių ieškovų gyvenimo aplinkybių, pažeminimą, nepatogumus, nuolatinį rūpestį sekti vykdymo eigą, skambinti, kontroliuoti, rašyti nusiskundimus ne tik pačiai antstolei, tačiau ir visoms su teisingumo vykdymu susijusioms institucijoms. Tokiu būdu ieškovai sugaišo begalę laiko, o taip pat ir lėšų (skambinti iš užsienio, paštu siųsti skundus institucijoms, konsultuotis su profesionaliais teisininkais). Visi šie bereikalingi procesai neabejotinai neigiamai paveikė ieškovų sveikatą ir jų emocinę būklę bei sukėlė daug nepatogumų, kurių, antstolei veikus atidžiai ir rūpestingai, ieškovai nebūtų patyrę. Be to, nuolatinis išieškomų, nors ir nedidelių, sumų gavimas ieškovams yra svarbus ir finansiškai, planuojant savo išlaidas. Tuo tarpu nutrūkęs išieškojimas įtakojo ieškovų galimybes sklandžiai planuoti ir šiomis sumomis dengti savo turimus įsipareigojimus. Tai neabejotinai turėjo įtakos tiek ieškovų nuotaikai ir darbingumui, tiek sveikatai apskritai. Ir šis negatyvių potyrių poveikis nebuvo vienkartinis, o tęsėsi labai ilgą laiką. Visos nurodytos aplinkybės, patenka į CK 6.250 straipsnio 1 dalies sąvoką: „dvasiniai išgyvenimai“, „nepatogumai“, „emocinė depresija“ ir „kita“, t. y. žala vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau gali būti įvertinama ir atlyginama pinigais.

1.8. Be to, kad antstolė nevykdė savo profesinių pareigų, atsiliepime į ieškinį ji viską neigia ir nutyli, kad pati trukdė ieškovams domėtis išieškojimo eiga, nuolat žadėjo atsiųsti informaciją, pranešti, pasidomėti, bet savo pažadų niekada netesėjo. Ir dabar ji teigia, kad būtent ieškovai nevykdė savo pareigos domėtis vykdymo eiga, nors kartu su ieškiniu pateikiami įrodymai patvirtina priešingai: neįmanoma būnant kitoje valstybėje daugiau domėtis vykdymo eiga, nei tą darė ieškovai. Nuolatinius skambučius ir elektroninius laiškus antstolei patvirtina priedai prie ieškinio, ieškovų kreipimąsi į Lietuvos antstolių rūmus, į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją patvirtina. Išieškojimo veiksmai 2018 metais buvo atnaujinti vien pačių ieškovų aktyvių veiksmų dėka, tuo tarpu antstolei elgiantis absoliučiai pasyviai. Ieškovams įrodžius neteisėtus antstolės veiksmus, taip pat teisės normų pagrindu preziumuojant jos kaltę, įrodžius priežastinį ryšį tarp antstolės veiksmų ir padarytos turtinės žalos, t. y. įrodžius visas būtinąsias sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, taip pat neturtinės žalos atlyginimą užtikrinant įstatymo nuostatomis, net neabejotina, kad ieškovų patirta neturtinė žala turi būti atlyginama.

Šalies argumentai

1.9. Ieškovai nesutinka su atsakovės atsiliepimo teiginiais, kad ieškovų prašoma priteisti pinigų suma negali būti laikoma ieškovų nuostoliais. Ieškovų nurodoma pinigų suma, kuri būtų buvusi išieškota, jei antstolė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, atitinka nuostolių (žalos) sąvoką ir pobūdį. Ieškovai jiems padarytą žalą vertina kaip negautas pajamas, kurias būtų gavę, jei nebūtų buvę neteisėtų antstolės veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieškovams padarytą turtinę žalą sudaro nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 12 d. (iš viso už 37 mėnesius) negautų išskaitų iš skolininkei mokamos netekto darbingumo išmokos suma. Pagal teismui į bylą pateiktą 2020-03-26 Socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktą pažymą, skolininkei laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2018-10-01 išmokėta iš viso 8 076,28 Eur išmokų. Teismo sprendimu nustatyta 60 proc. išskaita iš skolininkei mokamų išmokų. Tokiu būdu nurodytu laikotarpiu iš skolininkės turėjo būti išskaityta ir išieškotojams sumokėta 4 845,76 Eur, o kiekvienam iš jų po 2 422,88 Eur. Ieškovų nurodyta žalos suma, atitinkanti negautų išskaitų dydį, atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą ir yra pagrįsta. Skolininkė neturi jokio turto ir jokių kitų pajamų, išskyrus jai VSDFV mokamą netekto darbingumo pensiją, taigi galimybių vėlesniais laikotarpiais išieškoti iš skolininkės didesnes sumas, nebus ir tokiu būdu ieškovų patirti nuostoliai už 2015 m. rugpjūčio 24 d. - 2018 m. spalio 12 d. laikotarpį ateityje nebus jiems atlyginti.

1.10. Dėl atsakovės tinkamumo nurodė, kad nežiūrint į tai, jog antstolė savo civilinę atsakomybę yra apdraudusi draudimo kompanijoje, ieškovų tiesioginio reikalavimo teisė į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo, taip pat reikšti ieškinį tiesiogiai draudikui, o ne kaltininkui, yra asmens teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pasinaudojo savo teise pasirinkti atsakovą ir juo pasirinko tiesiogiai žalą padariusį asmenį - antstolę, o ne jos profesinės civilinės atsakomybės draudiką ir toks jų pasirinkimas, priešingai nei teigia atsakovė, neprieštarauja jokiems teisės aktams ir kasacinio teismo formuojamai praktikai.

II. Atsakovės atsikirtimai ir argumentai

2. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.

2.1. Nurodė, kad ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo pareikštas netinkamam atsakovui. LR Antstolių įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu. o sutinkamai su šios normos 3 dalimi Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma yra 58000 Eur vienam draudiminiam įvykiui. LR CK 6.254 str. 1 d. įteisintas civilinės atsakomybės draudimas tai yra atvejai, kai pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudimo kompanijai. Šios normos 2 dalis nustato, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Sutinkamai su šia norma asmuo, kuris apsidraudęs civilinę atsakomybę, žalą atlygina tik tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka. Ieškiniu prašoma iš antstolės kiekvienam ieškovui priteisti po 2422,88 Eur, tai yra sumą viršijančią 290 eurų, todėl sutinkamai su antstolių įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi ir 6.254 straipsnio 1 ir 2 dalimis žalą atlygina draudimo kompanija, o ne apdraustasis. Todėl šioje byloje antstolis yra netinkamas atsakovas.

2.2. Be to, ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas, kadangi nėra visų būtinų sąlygų atsakomybei atsirasti, kadangi ieškovų prašoma priteisti pinigų suma negali būti laikoma ieškovų nuostoliais, tai yra žala. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be to, CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Todėl atsakovės nuomone, ieškovams gali būti priteistos tik nuo neišieškotos sumos palūkanos, kaip patirti ieškovų nuostoliai, kadangi išieškojimo procesas nėra užbaigtas.

2.3. Atsakovės nuomone, dalis ieškinio atmestina CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovai prašo priteisti nuostolius už laikotarpį nuo už 2015 m. rugpjūčio 24 d. - 2018 m. spalio 12 d. Daliai pareikšto ieškinio taikytinas ieškinio senaties terminas. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (būtent toks ieškinys pareikštas nagrinėjamoje byloje) yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Civilinės bylos elektroninė civilinės bylos kortelė patvirtina, kad ieškovų atstovas ieškinį pasirašė 2019 m. birželio mėn. 5 d. , o ieškinys teisme gautas 2019 m. birželio mėn. 6 d. Todėl nuostoliai gali būti skaičiuojami nuo 2016 m. birželio mėn. 5 d., o ieškinio dalis už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. 24 d. iki 2016 m. birželio mėn. 4 d. atmestina tuo pagrindu, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Per laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. A. K. O. išmokėta 1883,4 Eur, o už 2016 m. birželio 4 dienas išmokėta 26,77 Eur. Iš viso išmokėta 1910,17 Eur, nuo šios sumos 60 procentų sudarys 1146,10 Eur, todėl taikant ieškinio senatį kiekvieno ieškovo reikalavimas atmestinas 573,05 Eur sumai.

2.4. Ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Antstolių įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, o neturtinė žala atlyginama ne visais atvejais - ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad įrodžius neteisėtus antstolės veiksmus, taip pat teisės normų pagrindu preziumuojant jos kaltę, įrodžius priežastinį ryšį tarp antstolės veiksmų ir padarytos turtinės žalos, t. y. įrodžius visas būtinąsias sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, turi būti atlyginama ir ieškovų patirta neturtinė žala. Šie argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 daliai. Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal ją neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tačiau minėtos normos 2 dalis nurodo, kad neturtinė žala atlyginama ne visais atvejais - ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Be to, ieškovų nurodytos ieškinyje aplinkybės, kurių pagrindu ieškovai prašo priteisti neturtinę žalą neapima CK 6.250 straipsnyje 2 dalyje numatytų aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Ieškinyje nurodytos aplinkybės rūpestis ar išieškojimo procese daroma viskas, kas reikalinga, savo laiko aukojimu skundų rašymui negali būti laikoma pagrindu priteisti ieškovams neturtinę žalą, kadangi CPK 640 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato išieškotojo pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga.

2.5. Taip pat, mano, kad ieškovų cituojamos Aukščiausiojo teismo nutartys yra priimtos bylose, kuriose skiriasi faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos. Tad, ieškovų prašoma priteisti suma neturtinės žalos atlyginimui nepagrįsta nei įrodymais, nei kasacinio teismo praktika.

III. Trečiojo asmens Lloyd‘s of London sindikatas, atstovaujamo UADBB Colemont draudimo brokerio argumentai

3.Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

4. Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos medžiaga nustatyta, kad atstolė Gita Andrijauskienė vykdo penkias vykdomąsias bylas dėl piniginių sumų išieškojimo iš A K. O. (buvusios A. A.) R. N. ir Ž. N. naudai: vykdomąją bylą Nr. 0088/06/00035 dėl 8 992,01 litų (atitinka 2 604,27 Eur) išieškojimo R. N. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0088/06/00036 dėl 200 000 litų (atitinka 57 924 Eur) išieškojimo Ž. N. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0088/06/00037 dėl 200 000 litų (atitinka 57 924 Eur) išieškojimo R. N. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0088/07/00765 dėl 262,64 litų (atitinka 76,07 Eur) išieškojimo Ž. N. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0088/07/00767 dėl 10 512,07 litų (atitinka 3 044,51 Eur) žalos atlyginimo nuo 2001 m. birželio 5 d. iki 2006 m. gegužės 24 d. išieškojimo Ž. N. naudai ir nuo 2006 m. gegužės 24 d. iki Ž. N. mokysis nustatyta tvarka įregistruotos aukštosios, aukštesniosios, profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, iki jam sukaks 24 metai po 124,49 litus (atitinka 36,05 Eur) žalos periodinio atlyginimo išieškojimo. Vykdomosios bylos buvo užvestos 2006 metais, kaip pasekmė A. K. O. sunkių, tyčinių, nusikalstamų veiksmų, įvykdytų 2001 metais ieškovų šeimos atžvilgiu (nužudant ieškovės R. N. sutuoktinį, ieškovo Ž. N. tėvą), dėl kurių A. K. O. buvo nuteista laisvės atėmimo bausme. Vykdomieji dokumentai iki 2009 m. gruodžio 2 d. buvo vykdomi VSDFV Panevėžio skyriuje. 2009 m. gruodžio 2 d. vykdomieji dokumentai buvo persiųsti vykdyti VSDFV Kėdainių skyriui. 2014 metų gruodžio mėnesį išieškotinų sumų mokėjimas ieškovams nutrūko. 2015 metais ieškovams nebuvo pervesta nei viena išmoka. 2016 m. kovo 24 d. R. N. buvo pervesta 354,61 Eur suma už iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio laikotarpį.

5. Ieškovai prašo taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę, t. y. priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, kaip teigia ieškovai, patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

Dėl atsakovo tinkamumo

6. Atsakovė nurodo, kad ji yra netinkama atsakovė byloje, kadangi yra apdraudusi savo profesinę atsakomybę ir atsakovas byloje turėtų būti draudimo bendrovė.

6.1. Su tokiais atsakovės argumentais teismas nesutinka. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutarties esmė - neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui - draudikui. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis).

6.2. Be to, pažymėtina, kad Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas suprantamas kaip viena iš žalos kompensavimo sistemų, kurios pagrindinė funkcija – nuostolių atlyginimas nukentėjusiam asmeniui. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens, kuris arba draudėjas turi reikalavimo teisę į draudiką, naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010). Draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolės solidarumas reiškia, kad žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, jog žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

6.3. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovai pasinaudojo teise reikalavimą reikšti tiesiogiai žalą (nuostolius) jiems padariusiam asmeniui, t.y. antstolei ir toks ieškovų pasirinkimas, teismo nuomone, neprieštarauja jokiems teisės aktams. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad antstolės profesinę veiklą apdraudusi įmonė - Lloyd‘s of London sindikatas, atstovaujamas UADBB Colemont draudimo brokerio, į bylos nagrinėjimą įtraukta trečiuoju asmeniu.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

7. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės, kaip tokios, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-328/2008). Taigi tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir taikyti antstolei civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

7.1. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

7.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkė A K. O. neturi jokio turto ir jokių kitų pajamų, išskyrus jai mokamą netekto darbingumo pensiją. Iki 2009 m. gruodžio 2 d. antstolės patvarkymu vykdomieji raštai buvo vykdomi VSDFV Panevėžio skyriuje, darant išskaitas iš skolininkės netekto darbingumo (invalidumo) pensijos. Grąžinus vykdomuosius dokumentus, jie 2009 m. gruodžio 2 d. kartu su nauju antstolės patvarkymu buvo persiųsti vykdyti VSDFV Kėdainių skyriui. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. perdavus netekto darbingumo pensijos mokėjimą skolininkei VSDFV Klaipėdos skyriui, antstolė turėjo imtis atitinkamų veiksmų, t. y. gauti informaciją apie tai, kodėl išskaitos iš VSDFV Kėdainių skyriaus nėra pervedinėjamos, o ją gavus priimti naują patvarkymą dėl išskaitų ir perduoti vykdomuosius raštus VSDFV Klaipėdos skyriui. Tačiau, kaip matyti iš faktiškai išieškotų sumų periodiškumo ir Teisingumo ministerijos rašto, naujas patvarkymas buvo priimtas tik 2018 m. rugsėjo 25 d. Pažymėtina, kad nurodytų aplinkybių neginčija ir pati atsakovė, teismo posėdyje nurodydama, kad dėl didelio darbo krūvio ar personalo apsirikimo, tinkamai ir laiku nesužiūrėjo vykdomo išieškojimo ieškovų naudai.

7.3. Atmestini kaip nepagrįsti antstolės argumentai, kad išieškotojai vykdymo procese nebuvo pakankamai aktyvūs, nesidomėjo proceso eiga, nebendradarbiavo su antstole. Ieškovų atstovas nurodė, kad ieškovams gyvenant užsienyje, jie bendradarbiavo su antstole, buvo davę antstolei sutikimą iš skolininkės išieškomas sumas pervesti kas ketvirtį, o ne kas mėnesį. Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovai, nutrūkus išieškojimams, jau nuo 2016 m. sausio mėnesio kreipėsi į antstolę el. laiškais, ragino pervesti jiems priklausančias sumas, o nesulaukus iš antstolės jokios reakcijos, skundė jos veiksmus Lietuvos antstolių rūmams, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai. Taigi priešingai atsakovės argumentams, byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad ieškovai buvo aktyvūs, bendradarbiavo su antstole ir domėjosi vykdymo eiga. Nepaisant to, išieškojimas iš skolininkės nebuvo vykdomas. Sutiktina su ieškovų argumentais, kad toks antstolės neveikimas 2015 m. rugpjūčio 24 d. - 2018 m. spalio 12 d. laikotarpiu prieštarauja tiek CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatoms, numatančioms, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, tiek CPK 733 straipsnio 1 dalies nuostatoms, numatančioms, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tokie antstolės veiksmai, kaip delsimas gauti informacijos apie tai, kodėl išskaitos iš VSDFV Kėdainių skyriaus nėra pervedinėjamos, ar turimos informacijos apie skolininkei mokamos išmokos mokėjimo perdavimą kitam VSDFV skyriui ignoravimas, akivaizdžiai prieštarauja teisės aktų nustatytoms antstolio pareigoms veikti aktyviai, operatyviai, siekti kuo greitesnio sprendimo įvykdymo, nepažeisti išieškotojo interesų, o nustačius, kad skolininkei išmokos mokamos kitame VSDFV skyriuje, šiam kuo operatyviau išsiųsti naują patvarkymą ir vykdomuosius dokumentus.

7.4. Šiuo atveju antstolės veiksmai (neveikimas) akivaizdu neatitiko nei įstatymo nuostatų, nei protingo, atidaus, rūpestingo išieškojimo procesą vykdančio profesionalo veiklos kriterijų. Esant pareigai antstoliui maksimaliai išnaudoti visas teisines priemones sprendimui įvykdyti kuo greičiau, šiuo atveju antstolė elgėsi priešingai - ji ne tik kad nevykdė formalių veiksmų, bet ir ilgą laiką buvo visiškai pasyvi. Nepaisant išieškotojų nuolatinių raginimų ir skundų, antstolė nevykdė jokių išieškojimo veiksmų daugiau nei trejus metus. Antstolei pažeidus aptartas imperatyvias teisės aktų nustatytas nuostatas, išieškotojai (ieškovai) be jokio teisinio pagrindo negavo jokio žalos atlyginimo nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 12 d., nors skolininkė gavo išmokas, iš kurių turėjo būti vykdomas išieškojimas. Šie pažeidimai laikytini neteisėtais atsakovės veiksmais, o atsakovės kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) yra įrodyti.

7.5. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija).

7.6. Nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti žala yra kiekvienam ieškovui po 2 422,88 Eur, kurią sudaro nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 spalio 12 d. negautos išskaitos iš skolininkės mokamos netekto darbingumo išmokos. Kaip jau minėta, išieškojimas vykdomas tik iš skolininkės gaunamų socialinio draudimo išmokų. Pagal teismui į bylą pateiktą 2020-03-26 Socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktą pažymą, skolininkei laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2018-10-01 išmokėta iš viso 8 076,28 Eur išmokų. Teismo sprendimu nustatyta 60 proc. išskaita iš skolininkei mokamų išmokų. Tokiu būdu nurodytu laikotarpiu iš skolininkės turėjo būti išskaityta ir išieškotojams sumokėta 4 845,76 Eur, o kiekvienam iš jų po 2 422,88 Eur. Antstolė savo neveikimu, esant galimybei išieškoti tam tikras sumas iš skolininkei mokamos netekto darbingumo pensijos, į išmokas nenukreipė vykdomo išieškojimo, dėl ko išieškotojai negavo jiems priteistos žalos atlyginimo net 37 mėnesius (nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 12 d.). Neatlikus jokių išieškojimo veiksmų nurodytu laikotarpiu, išieškotojams buvo padaryta žala. Šią žalą su antstolės neveikimu sieja tiesioginis priežastinis ryšys.

8. Atsakovė kaip argumentą ieškinį atmesti nurodė, kad vykdymas dėl išieškojimo ieškovų naudai nėra baigtas, tad ieškovas galėtų būti priteistos tik palūkanos nuo neišieškotos sumos, o ne neišieškota suma. Atsakovė nurodė kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu.

8.1. Kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobūdis aiškinamas ir jos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes, pvz., pardavus turtą iš varžytynių, neteisingai jį įkainojus, antstolio padaryta žala vertinama kaip skirtumas tarp parduoto iš varžytynių turto rinkos vertės, kuri būtų gauta, jeigu antstolis nebūtų padaręs pažeidimų, ir faktiškai gautos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008); antstoliui nepersiuntus vykdomojo rašo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, išieškotojui padaryta žala gali būti prilyginama kreditoriaus nepatenkinto reikalavimo dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010); antstoliui laiku neatlikus vykdymo veiksmų (turto arešto) ir dėl to išieškotojui operatyviai negavus išieškotinų sumų, tačiau išieškojimo galimybei neišnykus – nuostoliai, patirti dėl pavėluoto išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).

8.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir sutiktina su atsakove, kad išieškojimas iš skolininkės A K. O. ieškovų naudai nėra pasibaigęs ir tebevyksta. Tačiau, iš bylos medžiagos nustatyta, kad išieškojimas yra vykdomas tik iš skolininkės gaunamos pensijos. Skolininkė Lietuvoje negyvena, turto Lietuvoje neturi. Išieškojimai ieškovų naudai vykdomi nuo 2006 metų. Nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti susidariusios skolos (nagrinėjamu atveju nuostolių) ieškovams realaus išieškojimo iš skolininkės negalimumą. Nors atsakovė teigė, kad galimai antstoliams bus suteikta teisė nustatyti skolininkų turtą užsienyje ir nukreipti į jį išieškojimą, tačiau tokie argumentai atmestini, kaip grindžiami prielaidomis. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, ypač atsižvelgiant į tai, jog vykdymo procese egzistavo reali galimybė vykdyti išieškojimą, jei vykdomieji dokumentai būtų laiku perduoti VSDFV Klaipėdos skyriui, ieškovų patirti nuostoliai yra ta suma, kurią ieškovai turėjo teisę gauti pagal antstolei pateiktus vykdyti ir neperduotus vykdomuosius dokumentus, o ne palūkanos nuo neišieškotos sumos, kaip teigia atsakovė. Pažymėtina, kad analogišką poziciją yra išsakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013. Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas sutiko su apeliacinio teismo išvada, kad konstatavus išieškojimo negalimumą, nuostoliais pripažintos neišieškotos lėšos, nors vykdymas vykdomojoje byloje ir nebuvo baigtas.

9. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti yra įrodytos, todėl ieškovams padaryta turtinė žala priteistina.

Dėl senaties termino taikymo

10. Atsakovė teigė, kad daliai ieškovų reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo taikytina ieškinio senatis.

10.1. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju taikytina būtent CK 1.125 straipsnio 8 dalis, kuri nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

10.2. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju padarytas tęstinis pažeidimas, kuris truko laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 12 d. (kai išieškojimai nebuvo vykdomi). Kadangi antstolės neteisėtais veiksmais padarytas pažeidimas (pažeidimo periodas) baigėsi 2018 m. spalio 12 d., o ieškovai į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2019 m. birželio 6 d., teismas sprendžia, kad sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo ir taikyti nagrinėjamoje byloje ieškinio senatį nėra teisinio pagrindo.

11. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimas priteisti turtinę žalą yra įrodytas bei pagrįstas, todėl pilnai tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos

12. Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal ją neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tačiau neturtinė žala atlyginama ne visais atvejais – ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo dėl antstolio neteisėtų veiksmų Antstolių įstatymas tiesiogiai nenumato.

12.1. Įvertinus ieškovų nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas sprendžia, kad byloje nustatyti neteisėti antstolės veiksmai galėjo sukelti ieškovams nepatogumų ir suvaržymų, tačiau, pažymėtina, kad ne bet kokie nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą atlygintiną pinigais. Ieškovai teismui nepateikė medicininių duomenų, kad dėl antstolės neteisėtų veiksmų jiems būtų sutrikdyta sveikata, tad nėra pagrindo konstatuoti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų neturtinės žalos atlyginimo atvejų egzistavimo. Ieškovų nurodytos aplinkybės apie patirtą emocinę depresiją, sunkius dvasinius išgyvenimus, stresą ir kt., yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo spręsti apie neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, atsiradimo faktą. Ieškovai, teigdami, jog patirti nepatogumai iš neigiami išgyvenimai paveikė jų sveikatą, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, jog tai, kad bendravimas su antstole vykdymo procese ir kreipimasis į kitas kompetentingas institucijas ieškovams sukėlė tam tikrus nepatogumus, savaime nelemia neturtinės žalos atsiradimo.

12.2. Ieškovai, argumentuodami antstolės atsakomybė dėl jiems padarytos neturtinės žalos, nurodo CK 6.271 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalis reglamentuoja žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, analizuodamas antstolių privalomos narystės Lietuvos antstolių rūmuose konstitucingumo klausimą, be kita ko, pažymėjo, kad antstoliai nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai ir verčiasi savarankiška profesine (privačia) veikla, tačiau jų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymas (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimo 8 punktas). Po antstolių sistemos institucinės reformos antstolio profesija tapo valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos yra vykdomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011, Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimo 9 punktą).

12.3. Atsižvelgiant į tai, kad pasakyta, teismas konstatuoja, kad antstolis nėra asmuo, kuriam suteikta teisė vykdyti viešojo administravimo funkcijas, todėl atsakovės atžvilgiu negali būti taikoma CK 6.271 straipsnio nuostatos.

12.4. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovams neturtinės žalos atlyginimą, šis reikalavimas atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų

13. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos(2019-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

14.1. Ieškovas Ž. N. šioje byloje patyrė 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidų (už teisinę pagalbą, atsakovė patyrė 930 Eur bylinėjimosi išlaidų (už teisinę pagalbą). Įvertinus, kad ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovui Ž. N. priteistina 756 Eur už teisinę pagalbą, o atsakovei 409,20 Eur už teisinę pagalbą, t.y. iš kiekvieno ieškovo po 204,60 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis).

14.2. Teismas byloje turėjo 20,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu byloje, bei byloje mokėtiną 244 Eur žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovai atleisti. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 11,50 Eur dalis pašto išlaidų ir 137 Eur dalis žyminio mokesčio, atsižvelgus į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, viso 148,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140, 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės R. N., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės Gitos Andrijauskienės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 422,88 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų 88 ct) turtinę žalą, 5 (penkių) procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovo Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės Gitos Andrijauskienės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 422,88 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų 88 ct) turtinę žalą, 5 (penkių) procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovo Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės Gitos Andrijauskienės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 756 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą.

Priteisti atsakovės Gitos Andrijauskienės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovų R. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 204,60 Eur (du šimtus keturis eurus ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės Gitos Andrijauskienės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 148,50 Eur (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Agurkienė