Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miesto istorijos“ dėl nemokumo bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas

3. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 3 straipsnio 1 dalies nuostatas jurisdikciją iškelti nemokumo bylą turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, teismai (toliau – pagrindinė nemokumo byla). Pagrindinių interesų vieta – tai vieta, kurioje skolininkas nuolat administruoja savo interesus ir kurią gali nustatyti trečiosios šalys. Įmonės arba juridinio asmens atveju preziumuojama, kad jo (jos) pagrindinių interesų vieta yra jo (jos) registruotos buveinės vieta, jei nėra įrodymų, kad yra priešingai. Ta prezumpcija taikoma tik tuo atveju, jei registruota buveinė nebuvo perkelta į kitą valstybę narę per tris mėnesius iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo. Šioje byloje nėra duomenų, paneigiančių prezumpciją, kad atsakovės pagrindinių interesų vieta yra Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje.

4. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatas bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

5. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

6. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė įregistruota nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d., veiklos tikslai – konsultacinė valdymo veikla. Iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad 2022 m. sausio 4 d. bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 29 270,11 Eur. Pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad prievolių mokėjimo terminai jau yra suėję (mokėjimo terminai nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. vasario 15 d.). Nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. vykdomas priverstinis išieškojimas iš bendrovės, tačiau mokėjimų negauta.

7. Bendrovė registrų tvarkytojui yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2018 m. Iš įmonės balanso matyti, kad įmonė turto iš viso turėjo 93 223 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 99 303 Eur, pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonė turėjo 8 580 Eur nuostolių. Įmonės visa turtą sudarė trumpalaikis turtas.

8. Teismų praktikoje, aiškinant bankrotą reglamentuojančias teisės nuostatas, pažymėta, kad tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018; 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-251-823/2019).

9. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu vykdomos penkios vykdomosios bylos, bendra išieškotina suma (kartu su įsiskolinimu VMI) – 40 217,38 Eur. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šiuo metu atsakovės atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta dvi civilinės bylos – Nr. e2-2070-465/2022 ir Nr. e2-3160-925/2022. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovė transporto priemonių neturi. 2021 m. birželio 18 d. duomenimis, įmonė darbuotojų neturi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymai įsiskolinimų 2022 m. sausio 11 d. duomenimis neturi.

10. Viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016).

11. Kaip matyti tiek iš turto balanso, registrų duomenų, pareiškėjos pateiktų duomenų, atsakovės turimi įsipareigojimai viršija turimą turtą, įmonė veikia nuostolingai, byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė vykdytų kokią nors veiklą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė atitinka nemokumui konstatuoti reikalingas sąlygas.

12. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1478-407/2020). Įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė daug metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-598-407/2020 ir joje cituojama praktika). Šiuo atveju atsakovė neatsiskaito su tuo pačiu kreditoriumi -VMI, mokesčių mokėjimo terminai yra pradelsti, kas neabejotinai patvirtina, kad įmonė realiai veiklos nevykdo, yra negyvybinga. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė yra nemoki.

13. Kaip minėta, JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, įtvirtintos dvi alternatyvios sąlygos, kurias turi atitikti įmonė: 1) negalėjimas laiku vykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. UAB „Miesto istorijos“ yra nemoki, ji negali laiku vykdyti įsipareigojimų kreditoriui VMI, mokėjimų terminai yra suėję, be to, įsipareigojimai viršija turto vertę. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jai nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, turėdama įrodinėjimo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad realiai veiklą vykdo, yra pajėgi toliau vykdyti ir mažinti savo finansinius įsipareigojimus, šios pareigos nevykdė (CPK 178 straipsnis). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, būtent atsakovė turėjo paneigti pareiškime nurodytus duomenis, pateikti įrodymus, kad ji yra moki, gyvybinga, tačiau atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jokių įrodymų nepateikė. Dėl šių priežasčių jai keltina bankroto byla.

14. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

15. Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo, vadovaujantis JANĮ 41–42 straipsniais.

16. Iškėlus UAB „Miesto istorijos“ nemokumo (bankroto) bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas šios įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

17. Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa. Pastarąja atrinkta nemokumo administratorė A. J., kuri pareiškė sutikimą teikti atsakovui nemokumo administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

18. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius. Byloje nesant pakankamai duomenų tiksliam baziniam dydžiui apskaičiuoti, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA, vertina, kad nagrinėjamu atveju nustatytina 3 650 Eur (5 MMA) atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26-27 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290- 291 straipsniais,

nutaria:

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Miesto istorijos“, įmonės kodas 304888430, buveinės adresas: Perkūnkiemio g. 11-91, LT-12114 Vilnius, bankroto bylą.

Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti A. J. (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N-FA0285).

Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 3 650 Eur (5 MMA) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Areštuoti uždarajai akcinei bendrovei „Miesto istorijos“, įmonės kodas 304888430, priklausantį nekilnojamąjį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Pavesti paskirtam nemokumo administratoriui atlikti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje, 32 ir 33 straipsniuose nurodytus veiksmus.

Įpareigoti paskirtą nemokumo administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai, per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos kreditoriai gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą priėmimo dienos jos kopiją išsiųsti juridiniam asmeniui UAB „Miesto istorijos“, nemokumo administratoriui, pareiškėjui, Turto arešto aktų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (JANĮ 27 straipsnio 1 dalis).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto, Vilniaus miesto apylinkės teismui (JANĮ 27 straipsnio 2 dalis).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.