Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB "S. T", gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2017 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme ir 6 MGL (225,96 eurų) bauda;

3) 2018 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 6 MGL (225,96 eurų) dydžio bauda;

4) 2018 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 32 parų areštu;

5) 2018 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 6 MGL (225,96 eurų) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

6) 2018 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2018 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programose ir nevartoti alkoholinių gėrimų;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. 2019 m. birželio 17 d., apie 20.50 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,86 promilių neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu du kartus rankomis trenkė nukentėjusiajai sutuoktinei G. L. į nugarą, tęsdamas nusikalstamą veiką, jai sėdint, suėmė nukentėjusiosios kairės rankos riešą, kurį spaudė ir suko, atsistojęs priešais, abejomis rankomis trenkė nukentėjusiajai į krūtinę, o jai nusisukus, iš nugaros suėmė rankomis už jos kaklo ir spaudė, taip pat du kartus rankos kumščiu trenkė į G. L. nugaros apatinę dalį, bei, jai nugriuvus ant laiptų ir gulint ant nugaros, suėmęs jos kaklą spaudė, tęsdamas nusikalstamą veiką, kai nukentėjusioji atsistojo, jis koja spyrė sutuoktinei į pilvą, tokiais savo veiksmais sukėlė sutuoktinei G. L. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, padarydamas krūtinės ląstos, kairės krūties, nugaros, žastų, kairės alkūnės, kairio dilbio, kairio riešo poodines kraujosruvas. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. balandžio 22 d., apie 20 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,62 promilės neblaivumo laipsnis), esant realiam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, nukentėjusiajai sutuoktinei G. L. pasakė, kad padegs jos namus, ją nužudys ir padarys taip, kad jai maža nepasirodys, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

2019-06-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokole užfiksuotas G. L. pareiškimas, pridėta fotolentelė, kurioje matyti sužalojimai (b. l. 40- 44).

2019-07-19 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai, pateikti nukentėjusiosios G. L.. Viename vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip A. L. suduoda smūgį, vaizdo įrašas nutrūksta, nes telefonas, kuriuo filmuota, nukrenta. (b. l. 55-56).

Alkotesterio Alcotest 6810 prietaiso Nr. ARAA-0129 kvite užfiksuota, kad 2019-06-18 00.49 val. A. L. nustatytas 0.86 promilės neblaivumas. (b. l. 82).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikia įvertinti grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kyla tik tuomet, kai asmuo veikia tiesiogine tyčia, t. y. kai jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai, t. y. sukuriant pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo ir kaltininkui siekiant būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Tuo pačiu būtina pažymėti ir tai, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nėra reikšminga, ar kaltininkas iš tikrųjų ketino įvykdyti grasinimus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekį įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Smurto artimoje aplinkoje bylose teismas turi itin atsargiai vertinti nukentėjusio asmens, kurį su kaltinamuoju sieja ar siejo artimas santykis, parodymus, ypač tokių parodymų vėlesnį pakeitimą. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu G. L. buvo nurodžiusi, kad ji bijojo sutuoktinio, jo grasinimus vertina kaip realius. Tačiau teisme G. L. nurodė, kad tyrėja prašė „pastiprinti“ liudijimą, sufleravo jai, ką reikia pasakyti.

Teismas, sugretinęs šiuos parodymus su kitais byloje esančiais duomenimis, turi pagrindo tikėti teisme duotais G. L. paaiškinimais. Iš byloje esančių garso įrašų, kuriuose užfiksuotas konfliktas, girdėti, kad vyriškis išsako grasinimus, tačiau moteris jų neišsigąsta, kalba ganėtinai ramiu ir tvirtu balsu. Iš G. L. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo matyti, kad pagalbą ji kviečia akcentuodama, kad vyrui dėl ikiteisminio tyrimo negalima būti namuose, paklausta, ką jis šiuo metu daro, ji atsako „nieko, valgo, tyčiojasi“. Apie grasinimus skambindama BPC nukentėjusioji neužsimena. Iš šio skambučio matyti, kad jau konflikto metu G. L. A. L. išsakytus žodžius vertino ne kaip grasinimą, o kaip tyčiojimąsi. Svarbu pastebėti ir tai, kad A. L. išsako grasinimus ir G. L. sūnui, tačiau teisme tiek A. L., tiek G. L. nurodė, kad sūnus gyvena Airijoje, jo tikslaus adreso A. L. nežino. Taigi nėra pagrindo vertinti grasinimus sūnui kaip realius. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisme patvirtino, kad toks konfliktas tarp jų jau ne pirmas, A. L. ir anksčiau yra sakęs panašių žodžių. Paties kaltinamojo pozicija, kad jis pripažįsta kaltę, negali būti pagrindu teismui pripažinti jį kaltu dėl nusikaltimo padarymo. Akivaizdu, kad A. L. supranta savo elgesio negatyvumą, dėl to gailisi, vertina jį neigiamai. Suprantama, kad toks jo elgesys, koks buvo nustatytas ištyrus byloje surinktus įrodymus, negali būti vertinamas teigiamai, tačiau ne bet koks negatyvus elgesys peržengia baudžiamosios atsakomybės ribas.

Įvertinęs šių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta, jog A. L., išsakydamas G. L. grasinimus, turėjo tikslą įbauginti nukentėjusiąją, o nukentėjusioji grasinimus suvokė kaip realius ir turėjo pagrindą bijoti, kad jie bus įgyvendinami. Todėl šioje dalyje A. L. išteisinamas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Šioje dalyje kaltinamasis savo kaltę taip pat pripažino. Nors smurto vartojimo aplinkybes nurodė ne visai tiksliai, kaip nurodyta kaltinime, teigė, kad viskas vyko greitai, tačiau pripažino, kad suko žmonai rankas, sutiko, kad jai turėjo skaudėti. Pripažino, kad tarp jų įvyko susistumdymas, jis nukritusiai G. L. buvo suėmęs už kaklo, gali būti, kad smūgiavo į krūtinę, bakstelėjo į nugarą. Dėl spyrio į pilvą nurodė, kad neatsimena, tačiau taip galėjo būti. G. L. ikiteisminio tyrimo metu gan smulkiai nupasakojo smurto vartojimo aplinkybes, teisme patvirtino, kad A. L. jai suko rankas, sudavė į nugarą, koja sudavė į pilvą. Specialisto išvada patvirtina G. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodytus sužalojimus. Prie G. L. pareiškimo pridėtoje fotolentelėje užfiksuotos mėlynės ant nukentėjusiosios kūno.

Tačiau apklausus teisme kaltinamąjį ir nukentėjusiąją nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad A. L. tyčia pargriovė nukentėjusiąją. Abu asmenys teisme parodė, kad jiedu nugriuvo susistumdymo metu neišlaikę lygsvaros, t. y. tai nebuvo tyčinis griovimas. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam pareikštas kaltinimas dėl fizinio smurto vartojimo (su pirmiau aptartu patikslinimu) prieš savo šeimos narį ir fizinio skausmo sukėlimo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo pasitvirtino. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę A. L., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų. Teismas taip pat atsižvelgia į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Įvertinama tai, kad nusikalstamos veikos dėl smurto artimoje aplinkoje kartojasi. Paskutinį kartą A. L. teistas 2018 m. gruodžio 14 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu, jam skirtas laisvės atėmimas bausmės vykdymą atidedant. Įvertinus šias aplinkybes, A. L. skirtina griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas. Nustatant bausmės trukmę, įvertinamos visos pirmiau minėtos aplinkybės, taip pat ir tai, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas byloje nebuvo atliktas ne dėl kaltinamojo veiksmų (priešingai, jis sudarė visas galimybes atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, davė išsamius parodymus, pripažino kaltę ir dėl veikos, dėl kurios buvo išteisintas), o dėl to, kad teismui kilo abejonių dėl kaltinamajam inkriminuotos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Įvertinus šias aplinkybes parenkama bausmės trukmė mažesnė, nei įstatymo nustatytas vidurkis. Paskirta bausmė bendrinama su anksčiau A. L. paskirtomis bausmėmis.

Vertindamas galimybę taikyti BK 75 straipsnį, teismas pastebi, kad kaltinamajam jau du kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas. Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe. Aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016). Sutiktina, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas už analogiško pobūdžio veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją, sutiktina, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, t. y. pažeisdamas teismo skirtą įpareigojimą nevartoti alkoholio. Visgi tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teigė, kad A. L. deda pastangas vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, nors ne visada pavyksta tinkamai jų laikytis: G. L. parodė, kad alkoholio vartojimo atvejai reti, o 2019 m. balandžio 22 d. alkoholį pradėjo vartoti abu kartu (mieste išgėrė alaus). Be to, kaltinamasis suvokia savo nusikalstamo elgesio negatyvumą, deda pastangas ieškoti to elgesio priežasčių ir jį keisti: nurodė savo iniciatyva probacijos specialistų paprašęs psichologo pagalbos, šiuo metu lankosi pas psichologę, kuri padeda jam keistis. T. y. teismo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, probacijos specialistų priežiūra yra veiksminga, nors vis dar nepakankama. Įvertinus šias aplinkybes A. L. tikslingiau tęsti tokį bausmės vykdymą, o ne atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Svarbu ir tai, kad beveik visos nusikalstamos veikos padarytos tos pačios nukentėjusios atžvilgiu, šiuo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji gyvena atskirai, nebendrauja, A. L. parodė suprantantis, kad dėl šių aplinkybių kartu jie gyventi nebegali, todėl planuoja skyrybas. Svarbi ir nukentėjusiosios pozicija: ji prašė teisme neskirti realios laisvės atėmimo bausmės A. L.. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai geriau būtų pasiekti A. L. būnant laisvėje. Tačiau įvertinęs anksčiau taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, teismas nustato maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, skiria įpareigojimą gydytis priklausomybės ligas, nevartoti alkoholio, ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje.

Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019-04-22 20.45 val. iki 2019-04-23 15.05 val. (b. l. 37) ir 2019-06-17 23.15 val. iki 2019-06-19 16.37 val. (3 paras). Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti - panaikinamos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskas su garso ir vaizdo įrašais (prisegtas prie bylos viršelio), paliekamas saugoti su byla.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. L. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. L. paskirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į A. L. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-04-22 20.45 val. iki 2019-04-23 15.05 val. ir nuo 2019-06-17 23.15 val. iki 2019-06-19 16.37 val. (3 paras), taip pat įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu įskaitytą laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą A. L. atidėti 3 metams, įpareigojant jį gydytis priklausomybės ligas, nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 1 metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – panaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD su garso ir vaizdo įrašais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.