Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo R. V. dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimų pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

VMI pareiškime nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas nuo 2017 m. lapkričio 13 d. yra R. V.. Bendrija yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. sausio 15 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 23 544,17 Eur. MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d., bendrijai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių.

Viso išieškojimo metu, t. y. nuo 2021 metų lapkričio mėn. buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrijos banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1395-390/2023 iškėlė MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą pagal VMI pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 29 d.

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytą, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Kreditoriaus VMI nuomone, R. V., nuo 2017 m. lapkričio 13 d. būdamas bendrijos vadovu, turėjo susipažinti su valdomos bendrijos finansine būkle, o gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo jau žinojo, kad bendrija iš esmės atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 punkte numatytas sąlygas, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų bendrijos mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pateikti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bendrija jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, bendrijos vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai. Minėtą vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia žemiau išdėstytos aplinkybės.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrijos vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrijos vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra.

Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą pateikti tik už 2020 m., kurių duomenys šiuo metu nėra aktualūs.

Pareiškime pažymima, kad vadovaujant R. V. buvo surašytas 2021 m. lapkričio 8 d. VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, o 2022 m. sausio 6 d. ir 2022 m. rugsėjo 13 d. priimti Sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vadinasi, R. V. galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis. Bendrijos vadovas neatsiskaitęs su valstybės biudžetu turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir tuo pažeidė kreditoriaus - VMI - teises.

Remiantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į tai, kad bendrijos vadovas R. V. bendrijai negalint atsiskaityti su kreditore, ir bendrijai esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, konstatuotina, kad buvęs MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. V., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnyje.

Kaip jau anksčiau minėta, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio 11 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti bendrijos nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditorės - VMI pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad bendrijos vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimo pagal kreditoriaus VMI pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti bendrijos vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

VMI prašo teismo, vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta ir ANK 120 straipsniu, 590 straipsniu, 664 straipsniu, 665 straipsniu, iškelti administracinio nusižengimo bylą MB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui R. V. už laiku neinicijuotą MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą ir paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą nuobaudą.

Teismo posėdžio metu R. V. nurodė, kad jis yra atsakingas dėl to, kaip visas įvyko, tačiau jis ieškojo sprendimų, kad tas bankrotas neįvyktų. Viskas prasidėjo nuo tada, kai buvo Covid-19 pandemija, o tie paskutiniai metai buvo labai prasti. 2021 m. turėjo galimybę užsidirbti, bet iš jų atėmė patalpas prieš naujus metus. Tuo pačiu metu ir buhalterija keitėsi. Jis daug metų negyveno Lietuvoje, todėl nesuprato, kokiu greičiu turėjo visa tai vykti. Konsultavosi su buhaltere, turėjo strateginį planą ir planavo kreiptis į bankroto administratorių. Pripažįsta, kad jis, kaip įmonės vadovas, turėjo inicijuoti bendrijos bankroto procedūras ir gailisi, kad to nepadarė. Prašo neskirti nuobaudos, nes jam tai būtų didelė finansinė našta, nes turi mažą ūkį, užsiima individualia veikla, kad išlaikytų ūkį, jo pajamos per mėnesinį yra 1 000 Eur į rankas, dėl savo amžiaus negauna paramos jauniesiems ūkininkams.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 punktas nustato, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnis nustato, kad juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Bendrijos vadovas nuo 2017 m. lapkričio 13 d. yra R. V.. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. sausio 15 d. duomenimis, bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 23 544,17 Eur. MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d., bendrijai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Viso išieškojimo metu, t. y. nuo 2021 metų lapkričio mėn. buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrijos banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1395-390/2023 iškėlė MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą pagal VMI pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 29 d. Bendrijos vadovas R. V., žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai. Vadovas neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrijos vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrijos vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą pateikti tik už 2020 m., kurių duomenys šiuo metu nėra aktualūs. MB „(duomenys neskelbtini)“ yra nepajėgi atsiskaityti su VMI nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d., todėl tam, kad butų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai. Akivaizdu, kad R. V. žinojo apie bendrijos nemokumą, kadangi buvo surašytas 2021 m. lapkričio 8 d. VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, o 2022 m. sausio 6 d. ir 2022 m. rugsėjo 13 d. priimti Sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vadinasi, R. V. galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis, tačiau, kaip jis teigė teismo posėdžio metu, ieškojo sprendimų, kad bankrotas neįvyktų. Bankroto byla iškelta pagal VMI pareiškimą ir, VMI nuomone, tai tik įrodo faktą, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė.

Taigi, remiantis tuo, kas išvardinta, R. V. vadovavimo metu MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, neturėjo jokių perspektyvų patenkinti kreditorių reikalavimų, neturėjo jokio turto, iš kurio būtų galima padengti kreditorių reikalavimus, įsipareigojimus ir skolas, todėl vienintelė išeitis apsaugoti nemokios įmonės kreditorių interesus buvo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau R. V., būdamas įmonės vadovas ir suprasdamas finansinės padėties sunkumą, minėtų veiksmų nesiėmė, taip pažeidė kreditorių teises.

Teismo posėdžio metu R. V. prašė nuobaudos jam neskirti, nes tai jam būtų nepakeliama finansinė našta, nes turi mažą ūkį, užsiima individualia veikla, kad išlaikytų ūkį, jo pajamos per mėnesinį yra 1 000 Eur į rankas, dėl savo amžiaus negauna paramos jauniesiems ūkininkams.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

R. V. prisipažino padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tai, kad R. V. yra ūkininkas, užsiima individualia veikla, jo mėnesinės pajamos yra 1 000 Eur, nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų R. V. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, be to, asmuo teismui nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų jo sunkią materialinę padėtį. R. V. formaliais nurodytais motyvais, kiekvienoje byloje kiekvienam pažeidimą padariusiam asmeniui galima būtų mažinti skirtinos baudos dydį ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų.

Atsižvelgus į visas išvardintas aplinkybes, už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, R. V. skirtina minimali ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda. Teismo vertinimu, skirtinos baudos dydis neprieštarauja teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams, todėl individualizuota tinkamai ir nemažintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutarė:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.