- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-22
- Bylos Nr.
- ATP-595-530/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01843-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis važiuodamas (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, apvažiavo prieš šviesoforu reguliuojamą sankryžą, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, sustojusių automobilių koloną, privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės, važiavo priešpriešine eismo juosta. Prieš atlikdamas posūkį į dešinę šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, nesustojo prieš šviesoforą, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, esant pritvirtintai lentelei su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, pasuko į dešinę ir pravažiavo šviesoforu reguliuojamą sankryžą. Tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų VW Golf vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą eismo dalyviams, stovėjusiems kolonoje, demonstravo savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tuo jis pažeidė KET 9, 76, 106, 119. 3pr. 1.1 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto J. N. 2015-02-11 nutarimu Nr. 20N-25724405-15 V. K. buvo pripažintas padaręs ATPK 124² str. 2 d. nustatytą pažeidimą ir nubaustas 289 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 12 mėn. Minėtą nutarimą apskundus Kauno apylinkės teismui, šis 2015-05-08 nutartimi paliko galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno apskrities VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015-02-11 nutarimą nepakeistą ir V. K. skundo netenkino.
Šalies argumentai
V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015-02-11 nutarimą skirti jam administracinę nuobaudą bei grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-109-888/2015 iš naujo tirti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai. Apeliantas skunde nurodo, jog minėtas įvykis buvo užfiksuotas vaizdo kamera. Kadangi galiniai automobilio langai tamsinti, o vaizdo kamera užfiksavo tik apelianto automobilio galą, peržiūrėjus vaizdo įrašą, galima vienareikšmiškai nustatyti koks automobilis dalyvavo padarant KET pažeidimą, taip pat galima nustatyti automobilio savininką, nes aiškiai matosi valstybiniai numeriai, bet neįmanoma identifikuoti žmogaus, kuris sėdi už vairo. Apklaustas teisme liudytojas A. Š. negalėjo nurodyti, kas sėdėjo už VW Golf vairo ar vyras ar moteris. Jo paaiškinimą - gal kai buvau policijoje atsiminiau, teismas vertino kaip išsamų ir pakankamą. Su tokiu vertinimu apeliantas nesutinka. Jo manymu, toks liudytojo „užmaršumas” aiškiai parodo, kad liudytojas nematė vairuotojo. VW Golf A. Š. priartėjo iš galo, netgi darant prielaidą, kad liudytojas pasukęs galvą stebėjo lenkimą, tinkamą atpažinimui - abiejų automobilių padėtis lygiagrečiai vienas kito. Kadangi VW Golf judėjo, laiko tarpas per kurį jis galėtų įsidėmėti vairuotoją buvo labai trumpas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad automobilio langai buvo uždaryti, todėl negalima atmesti šviesos blyksnių, kurie natūraliai susidaro ant stiklo paviršiaus, įtakos galimybei aiškiai matyti kitos automobilio viduje sėdintį žmogų. Esant tokioms aplinkybėms tikimybė pamatyti, o juo labiau įsidėmėti, asmenį sėdintį už pravažiuojančio automobilio vairo yra maža. Nagrinėjant bylą teisme Kauno apylinkės teismas visiškai nevertino šių aplinkybių, atvirkščiai teismas laikėsi nuomonės, kad A. Š. parodymuose esantys nežymūs skirtumai dėl vairuotojo atpažinimo aplinkybių, nedaro minėto liudytojo paaiškinimų, duotų tyrimo metu, netinkamais ir nemenkina jų įrodomosios reikšmės. Teismas taip pat laikėsi pozicijos, kad byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina liudytojo parodymus, tačiau, peržiūrėjus vaizdo įrašą, neįmanoma nustatyti automobilį vairavusio asmens, ką pats sau prieštaraudamas nutartyje pažymi teismas. Apklaustas policijoje ir teisme pripažino, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas apeliantui priklausantis automobilis VW Golf. Tas aplinkybes, kad administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu apeliantas savo kaltę pripažino, o teisme duotus parodymus paneigė, nesudaro pagrindo manyti, kad pirmu atveju sakė tiesą, o vėliau tik bandė išvengti atsakomybės. Juolab tam, kad priimt apkaltinamąjį nuosprendį nepakanka vadovautis vien tik kaltės prisipažinimu, toks prisipažinimas turi būti pagrįstas kitais byloje surinktais įrodymais, bet byloje tokių įrodymų nesurinkta. Teigia, kad automobilį vairuoja kiekvieną dieną, kelyje kasdien pasitaiko įvairių situacijų. Apklaustas policijoje buvo ne iš karto po įvykio, o praėjus tam tikram laiko tarpui. Pirmos apklausos metu, buvo susijaudinęs ir negalėjo tinkamai prisiminti ką veikė tą dieną. Po apklausos grįžęs namo stengėsi atgaminti ką veikė tą dieną ir prisiminė, kad tuo metu buvo išvykęs į Latviją. Vertinant pareigūno veiksmus, susidaro vaizdas, kad nebuvo siekiama nustatyti objektyvią tiesą byloje. Teismas teigia, kad nei teismo posėdžio metu, nei administracinio teisės pažeidimo metu apeliantas nenurodė asmens, kuris galėjo vairuoti automobilį VW Golf, kuriuo ir buvo padarytas pažeidimas Tokį pareiškimą vertina kritiškai, kadangi byloje yra duomenų, kad apeliantas išvardino asmenis, kurie paprastai naudojasi jam priklausančiu automobiliu, o būtent - jo žmona bei du sūnus. Administracinis procesas neužtraukia apeliantui pareigos rinkti įrodymus, kurie pagrįstų jo nekaltumą. Atvirkščiai, įstatymas imperatyviai nurodo, kad pareiga rinkti įrodymus, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti asmens kaltę, atitenka teisėsaugos institucijoms. Administracinis teismas gali rinkti trūkstamus byloje įrodymus, tam, kad nustatyti objektyviąją tiesą, tačiau šiuo atveju teismas užėmė pasyviąją poziciją ir nutarė pagristi savo nutartį prielaidomis ir šališkai vertintais įrodymais. Teismas liudytojus, kurie patvirtino apelianto versiją, laiko šališkais ir suinteresuotais bylos baigtimi, tačiau nepateikia tokios savo pozicijos motyvų, išskyrus tai, kas E. K. yra apelianto žmona, o A. M. dukra treniruojas pas apelianto žmoną. Mano, šių argumentų nepakanka, tam, kad pripažinti asmenį šališku.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK prašo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2015-05-08 Kauno apylinkės teismo nutartį. Atsiliepime nurodė, kad Kauno apskr. VPK KPV pareigūnui teikdamas paaiškinimą apie įvykio aplinkybes apeliantas nurodė logišką savo veiksmų seką, įvykio eigą ir stebėtinai, kaip anot jo nedalyvavęs įvykyje ir nebuvęs įvykio vietoje asmuo, išsamiai ir gan vaizdingai apibūdino įvykio detales, aplinką ir kitus su įvykiu susijusius duomenis. Mano, kad abejoti teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų įrodymų vertinimu nėra jokio pagrindo. Liudytojai, kurių parodymus teismas vertino kaip patikimus, pasirašytinai buvo supažindinti su atsakomybe už melagingų parodymų davimą. Byloje duomenų, kad liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, turėtų tikslą ar motyvą kenkti, veikti priešingai apelianto interesams nėra, todėl abejoti jų duotais parodymais nėra jokio pagrindo. Bylos aplinkybės ištirtos išsamiai, tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinus byloje esančių duomenų visumą ir naikinti Kauno apylinkės teismo ar Kauno apskr. VPK KPV sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
V. K. apeliacinis skundas atmestinas.
V. K. apeliaciniame skunde kelia savo administracinės atsakomybės klausimą, tvirtindamas, kad jokio pažeidimo nėra padaręs. Akcentuoja, kad tiek administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmusi Institucija, tiek jo skundą dėl šio nutarimo išnagrinėjęs apylinkės teismas nepagrįstai jį patraukė administracinėn atsakomybėn, nes netinkami įvertino įrodymus. Teismas išnagrinėja bylą tiek kiek prašoma apeliaciniame skunde.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog V. K. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltė turi būti įrodoma ne tik prisipažinimu, bet ir kitais įrodymais, o iš vaizdo įrašo neįmanoma identifikuoti pažeidimą padariusio asmens, o galima nustatyti tik automobilį.
Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog automobilį administracinio teisės pažeidimo metu vairavo A. K.. Pažeidimas neabejotinai įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, V. K. ir A. Š. paaiškinimais, liudytojų J. N. bei A. Š. parodymais, filmuota medžiaga. Teismo posėdžio metu liudytojas J. N. parodė, kad surašant skundžiamą nutarimą, V. K. kaltę pripažino, pasakojo apie aplinkybes, kad jis vairavo, skubėjo į susitikimą, pažodžiui paaiškinimo neprisimena (b.l. 28-29). Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad užfiksavo pažeidimą ir pateikė atitinkamiems organams, patvirtino patį pažeidimą, kad stovėjo automobilių eilė, visi laukė prie šviesoforo, VW Golf išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir pasuko į dešinę pusę. Jis aplenkė visą automobilių eilę ir tokiu būdu padarė pažeidimą (b.l. 29-31). Nors iš protokolo matyti, kad A. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad neatsimena, kas buvo už VW Golf vairo, tačiau patvirtino, kad pirminiai jo parodymai teisingi, ir nors apeliantas kritiškai vertina liudytojo A. Š. parodymus, teigdamas, kad liudytojo „užmaršumas” aiškiai parodo, kad liudytojas nematė vairuotojo, aukštesnysis teismas šio liudytojo parodymus laiko vienu iš įrodymų, patvirtinančiu administracinio teisės pažeidimo faktą. Būtent liudytojo A. Š. pastangomis buvo užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas filmuotoje medžiagoje. Iš filmuotos medžiagos matyti, jog pažeidimas padarytas tamsiai mėlynos spalvos VW Golf markės automobiliu, kurio valt. Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Regitros pažyma (b.l. 18) patvirtina, jog minėtas automobilis yra registruotas V. K. vardu, šios aplinkybės neneigia ir pats administracinės atsakomybės patrauktas asmuo. Pirminiame paaiškinime V. K. nurodė, jog 2014-11-10 apie 13.35 val. (duomenys neskelbtini)minėtą automobilį vairavo jis pats. Minėtu laiku buvo susidariusi automobilių spūstis (duomenys neskelbtini). Privažiavus netoli šviesoforo ir iki sankryžos likus apie 15 m. užsidegė raudonas šviesoforo signalas, todėl nenorėdamas laukti, kadangi skubėjo į susitikimą su darbo partneriu, apvažiavo priekyje stovėjusius 3-4 automobilius. Apvažiuodamas automobilių spūstį persirikiavo į priešpriešinio eismo juostą ir važiavo iki šviesoforu reguliuojamos sankryžos ( ATP medžiaga, b.l. 6). Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimas yra nuoseklus ir detalus, todėl įvertinęs minėtus parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi ir teisingai pažymėjo, kad V. K. skundą dėl nutarimo pateikė tik tada, kai sužinojo, kad sankcija už padarytą pažeidimą yra griežta ir susijusi su specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo skunde nurodo apeliantas, tinkamai įvertino argumentus dėl pirminio paaiškinimo, kuriame V. K. pilnai kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino. V. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nepateikė jokių įtikinamų priežasčių dėl šios savo pozicijos pakeitimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė V. K. versiją, jog jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė, jog buvo išvykęs į Latvijos Respubliką, kadangi nepateikė įrodymų šiai versijai pagrįsti, o byloje pateiktas įsakymas dėl dalyvavimo tarptautinėse dailiojo čiuožimo varžybose “ (duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad trenerė E. K. 2014m. lapkričio 6-9 d. buvo siunčiama dalyvauti minėtose varžybose, tačiau nepatvirtina to fakto, kad V. K. 2014-11-10 (pažeidimo padarymo metu) buvo Latvijoje (b.l. 17). Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų E. K. ir A. M. parodymais. Liudytoja E. K. parodė, kad yra pareiškėjo žmona, ir paaiškino, kad yra dailiojo čiuožimo trenerė, nuo 2014-11-06 (ketvirtadienio) iki sekmadienio buvo Rygoje, tarptautinėse varžybose, pirmadienį (2014-11-10) apie 12 val. atvažiavo vyras prie (duomenys neskelbtini) jos parsivežti su jai priklausančiu automobiliu VW Golf. Liudytoja parodė, kad į Lietuvą grįžo gerokai po pietų, apie 16 val. (b.l. 20-22). Liudytoja A. M. parodė, jog 2014-11-10 buvo Rygoje, nuvažiavo ketvirtadienį, pirmadienį atvažiavo trenerės vyras V. K. ir ją bei trenerę parvežė namo, grįžo namo po pietų, ne anksčiau kaip 15 val. (b.l. 20-22), tačiau minėti parodymai prieštarauja liudytojų J. N. ir A. Š. parodymais, kuriuos teismas pripažino nuosekliais ir objektyviais, jie neatitinka filmuotos medžiagos duomenų. Byloje nenustatyta, kad liudytojai J. N. ir A. Š. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo.
Nepagrįstai apeliantas savo skunde bando įrodyti, jog tiek institucija rinkdama administracinės teisės pažeidimą patvirtinančius įrodymus bei nustatydama administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, tiek teismas nagrinėdamas bylą buvo pasyvus ir nesistengė nustatyti objektyvios tiesos, ir nustatyti pažeidimą padariusį asmenį ir akcentuoja, jog tai yra ne apelianto pareiga. Šiame kontekste pažymėtina, kad LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. imperatyviai nurodyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ATPK nustatyta tvarka. Taigi, šiuo atveju V. K. pats turėjo pareigą nurodyti, kas konkrečiai vairavo jam priklausantį automobilį, jei jis nepadarė pažeidimo, tačiau jam nevykdant savo pareigos padėti pareigūnams atskleisti administracinio teismo pažeidimo byloje tiesą, V. K. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nesilaikė teisės į tinkamą procesą, šalių lygybės įstatymui ir teismui principų, tyrimas atliktas šališkai. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone tokie kaltinimai yra tik deklaratyvūs ir nepagrįsti, ir vertintini kaip gynybinė pozicija. Pats apeliantas nenurodė konkrečių pažeidimų, kas sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja pagrįsti faktai, jog buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, ar manyti, jog teismas buvo šališkas ar diskriminavo proceso šalis. Procesinio sprendimo, netenkinančio asmens lūkesčių priėmimas neduoda pagrindo jį vertinti kaip šališką ar neobjektyvų. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertina, nėra pagrindas tenkinti V. K. apeliacinio skundą jame nurodytais motyvais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nutartyje išdėstytų teismo išvadų.
Nors pažeidėjas dėl administracinių teisės pažeidimų savo kaltės nepripažino ir teigė, kad ne jis vairavo automobilį VW , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konkrečiai nenurodydamas kas jį vairavo, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai apelianto iškeltą versiją paneigia. Byloje surinktos medžiagos duomenų pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog būtent V. K. vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo grąžinti nagrinėti iš naujo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.