Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. K., jo įgaliotam atstovui advokatui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto J. N. 2015 m. vasario 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-15-9061737,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas V. K. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto J. N. 2015 m. vasario 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-15-9061737, kuriuo jis prašo panaikinti minėtą nutarimą skirti jam administracinę nuobaudą bei grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 07-15-9061737 Kauno AVPK Kelių policijos valdybai. V. K. skunde nurodo, kad tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje atliktas nevisapusiškai, neišsamiai, jis eismo įvykio metu buvo išvykęs į Latvijos Respubliką, transporto priemonę vairuoja ne tik jis, bet ir jo žmona bei du sūnūs. Skunde V. K. taip pat nurodė, kad nors duodamas paaiškinimą prisipažino vairavęs transporto priemonę pažeidimo metu, tačiau tai yra netiesa (4-5 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo V. K. parodė, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku, tai yra 2014 m. lapkričio 10 d., buvo išvykęs parsivežti žmonos į Latviją, automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nevairavo, jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepadarė, o kaltę prisiėmė, nes transporto priemonė registruota jo vardu (20-22, 28-31 b.l.).

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja E. K. parodė, kad yra pareiškėjo žmona, paaiškino, kad yra dailiojo čiuožimo trenerė, nuo 2014 m. lapkričio 6 d. (ketvirtadienio) iki sekmadienio buvo Rygoje, tarptautinėse varžybose, pirmadienį (2014 m. lapkričio 10 d.), apie 12 val. atvažiavo vyras prie Volvo ledo arenos jos parsivežti su jai priklausančiu automobiliu VW Golf, kurio valstybinio numerio nepamenanti. Liudytoja parodė, kad į Lietuvą grįžo gerokai po pietų, apie 16 val. (20-22 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. M. parodė, jog 2014 m. lapkričio 10 d. buvo Rygoje, nuvažiavo ketvirtadienį, pirmadienį atvažiavo trenerės vyras V. K. ir ją bei trenerę parvežė namo, grįžo namo po pietų, ne anksčiau kaip 15 val. (20-22 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. N. parodė, kad yra Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas, paaiškino, kad Kelių policijos valdyboje buvo gautas elektroninis A. Š. pranešimas dėl padaryto KET pažeidimo, kuris buvo užfiksuotas video medžiagoje. Tyrimo metu buvo iškviestas automobilio savininkas, kuris pripažino vairavęs automobilį ir padaręs pažeidimą, todėl ir buvo nubaustas. Apklaustas V. K. paaiškino visas aplinkybes, kad skubėjo į susitikimą. Nors vaizdo įraše buvo matyti, kad langai tamsinti, vairuotojo nesimato, tačiau pažeidėjas prisipažino, kad vairavo, todėl jam nekilo abejonių priimant nutarimą (28-31 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. Š. parodė, kad automobilis VW Golf neleistinai išvažiavo į priešingą eismo juostą ties sankryža, aplenkė visą automobilių eilę ir pasuko į dešinę pusę. Minėtas įvykis buvo užfiksuotas vaizdo kamera ir perduotas atitinkamoms institucijoms. Liudytojas taip pat parodė, kad šiuo metu negali pasakyti, ar 50 metų vyriškis buvo už vairo, paaiškino, kad gal kai buvo policijoje atsiminė. A. Š. patvirtino policijoje duotus parodymus ir prašė teismo jais vadovautis (28-31 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK ) 301 straipsnis).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-15-9061737 esančios medžiagos nustatyta, kad V. K. buvo nubaustas už tai, jog jis 2014 m. lapkričio 10 d., 13 val. 35 min., vairavo transporto priemonę Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, apvažiavo prieš šviesoforu reguliuojamą sankryžą, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, sustojusių automobilių koloną, privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kai to reikalauja Kelių eismo taisyklės, važiavo priešpriešine eismo juosta. Prieš atlikdamas posūkį į dešinę šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, nesustojo prieš šviesoforą, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, esant pritvirtintai lentelei su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, pasuko į dešinę ir pravažiavo šviesoforu reguliuojamą sankryžą. Tokiais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, VW Golf vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą eismo dalyviams, stovėjusiems kolonoje, demonstravo savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. 2015 m. vasario 11 d. Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas J. N., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo V. K. buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 76, 106, 119, 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje bei nubaustas 289 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-15-9061737 - 1 b.l.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo septynių šimtų dvidešimt keturių iki vieno tūkstančio trylikos eurų.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 76 punktas numato, kad jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.

Kelių eismo taisyklių 106 punktas numato, prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.

Kelių eismo taisyklių 119 punktas numato, vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punktas numato, siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Pažymėtina, kad nors teismo posėdžio metu apklaustas V. K. savo kaltės dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d., nepripažino, paaiškino, kad pažeidimo padarymo metu automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nevairavo, tuo metu buvo išvykęs į Latvijos Respubliką, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo skunde išdėstytas aplinkybes paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma, įrodo patikimi, nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys liudytojų J. N. ir A. Š. parodymai. Apklaustas teismo posėdžio metu J. N. parodė, kad surašant skundžiamą nutarimą, V. K. kaltę pripažino, išsamiai paaiškino eismo pažeidimo padarymo aplinkybes, paaiškino, kad teisės pažeidimą padarė, nes labai skubėjo (28-31 b.l.), o liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad užfiksavo pažeidimą ir pateikė atitinkamiems organams, patvirtino patį pažeidimą, kad stovėjo automobilių eilė, visi laukė prie šviesoforo, VW Golf išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir pasuko į dešinę pusę (28-31 b.l.). Nors A. Š., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad neatsimena, kas buvo už VW Golf vairo, tačiau taip pat parodė, kad kai buvo policijoje, galėjo atsiminti, todėl A. Š. parodymuose esantys nežymūs skirtumai dėl vairuotojo atpažinimo aplinkybių, nedaro minėto liudytojo paaiškinimų, duotų tyrimo metu, niekiniais ir nemenkina jų įrodomosios reikšmės sprendžiant V. K. administracinės atsakomybės klausimą, kadangi esminėse detalėse parodymai ir paaiškinimas tarpusavyje sutampa, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, liudytojai nesuinteresuoti bylos baigtimi, parodymai yra nuoseklūs ir sutampantys detalėse, juos patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, todėl jie laikytini objektyviais ir teismas jais vadovaujasi.

Teismas pažymi, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-15-9061737 duomenų matyti, kad V. K. 2015 m. sausio 6 d. pateikė paaiškinimą, kuriame išsamiai nurodė pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo vietą, priežastį, lėmusią tokį jo elgesį – „neleistiną manevrą atlikau todėl, kad skubėjau“ (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-15-9061737 - 6 b.l.). Skundžiamas nutarimas priimtas tik praėjus mėnesiui po V. K. pateikto pasiaiškinimo, tai yra 2015 m. vasario 11 d. Visą šį laikotarpį V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam policijos pareigūnui nepateikė jokių prašymų, duomenų apie aplinkybę, kad ne jis, o kitas asmuo, galėjo vairuoti transporto priemonę VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tyrimą atliekančiam pareigūnui nenurodė. Policijos pareigūnui surašant 2015 m. vasario 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. K. grafoje „Asmens pasiaiškinimas“ nurodė, kad pasilieka prie savo 2015 m. sausio 6 d. duotų parodymų ir pasirašė (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-15-9061737 – 3-4 b.l.).

V. K. kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo faktas, tai yra automobilis VW Golf , mėlynos spalvos, tamsintais langais, išvažiavęs į priešingą eismo juostą, aplenkė kitų automobilių, laukusių prie šviesoforo, eilę ir pasuko į dešinę. Nors vaizdo įraše nesimato vairuotojo, kadangi langai tamsinti, tačiau tai buvo nustatyta iš pažeidimą užfiksavusio liudytojo A. Š. paaiškinimo, kuris buvo surašytas 2015 m. sausio 20 d. Pateikdamas minėtą paaiškinimą, A. Š. nurodė, kad automobilį VW Golf vairavo 50 metų vyriškis, toks apibūdinimas atitinka pareiškėją V. K.. Tai, kad V. K. yra kaltas dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, teismui nekelia abejonių ir nustatyta aplinkybė, kad V. K., nurodydamas, kad pažeidimo padarymo metu nebuvo Lietuvoje, o buvo išvykęs į Latvijos Respubliką, nei teismo posėdžio metu, nei administracinio teisės pažeidimo metu nenurodė asmens, kuris galėjo vairuoti automobilį VW Golf, kuriuo ir buvo padarytas pažeidimas. V. K. skundą dėl nutarimo pateikė tik tada, kai sužinojo, kad sankcija už padarytą pažeidimą yra griežta ir susijusi su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Versiją, kad buvo išvykęs į Latvijos Respubliką, V. K. pateikė tik skunde dėl priimto nutarimo, tačiau ši versija grindžiama tik bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų parodymais, jokių kitų objektyvių duomenų V. K. nepateikė. Byloje esantis įsakymas dėl dalyvavimo tarptautinėse dailiojo čiuožimo varžybose „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina tik tą aplinkybę, kad trenerė E. K. 2014 m. lapkričio 6-9 d. buvo siunčiama dalyvauti minėtose varžybose, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad jos sutuoktinis V. K. kitą dieną, pasibaigus varžyboms, ją iš Rygos parsivežė. Teismas nelaiko objektyviais ir šioje nagrinėjamoje byloje nesivadovauja liudytojų E. K. ir A. M. parodymais, nes E. K. yra pareiškėjo žmona, juos sieja šeiminiai santykiai, todėl yra suinteresuota bylos baigtimi. Liudytoja A. M. taip pat palaiko draugiškus santykius su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, jos dukra treniruojasi pas V. K. žmoną, todėl yra suinteresuota jam padėti išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, be to šių liudytojų parodymai prieštarauja kitiems bylos nagrinėjimo metu surinktiems ir tiesiogiai teismo posėdyje ištirtiems įrodymams.

Pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save su aplinkiniais, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N444-1242/2010). Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o pavojingas manevravimas, kuris teoriškai gali sukelti pavojų, yra Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimas.

V. K. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, apvažiavo prieš šviesoforu reguliuojamą sankryžą, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, sustojusių automobilių koloną, privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kai to reikalauja Kelių eismo taisyklės, važiavo priešpriešine eismo juosta. Prieš atlikdamas posūkį į dešinę šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, nesustojo prieš šviesoforą, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, esant pritvirtintai lentelei su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, pasuko į dešinę ir pravažiavo šviesoforu reguliuojamą sankryžą, toks vairavimas, galėjęs sukelti pavojų, yra Kelių eismo taisyklių 9, 76, 106, 119, 3 priedo 1.1 punktų pažeidimas. V. K. negalėjo nesuvokti, kad dėl jo veiksmų nekils realus pavojus ir savo sąmoningais veiksmais sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, jų turtui bei sveikatai.

Visi šie duomenys objektyviai pagrindžia V. K. kaltę dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta nuostata, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas J. N., priimdamas skundžiamą nutarimą, nustatė pažeidėjo V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir paskyrė jam straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį, su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog V. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d., kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl 2015 m. vasario 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto J. N. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-15-9061737 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o V. K. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

palikti 2015 m. vasario 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto J. N. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-15-9061737 nepakeistą ir V. K. skundo netenkinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 07-15-9061737, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.