Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-428-626/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-23
Bylos Nr.
AN2-428-626/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01734-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė (pirm.)
Pažeidėjas
A. G.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
  • 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-428-626/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01734-2020-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.1.7; 21.11.9.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-16 nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos valdybos 2020-05-25 nutarimą Nr. 10-ANR_N-10146-2020, kuriuo A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. A. G. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2020-05-25 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10146-2020 nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 75 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 23 d., apie 12.19 val., Vilniuje, Ozo g. 25, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas vienpusio eismo dviejų eismo juostų kelyje, pirma eismo juosta, suko į kairę iš anksto nepasitraukęs prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su antra eismo juosta važiavusiu automobiliu BMW 118D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. P., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 106 punktų reikalavimus. Nutarimas surašytas, A. G. neįvykdžius 2020-03-26 protokole Nr. 10-ANR_P-228-15-2020 surašyto administracinio nurodymo, kuriuo vadovaujantis ANK 610 straipsniu, buvo siūloma jam iki 2020-04-25 sumokėti 30 Eur dydžio baudą.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą teismui ir prašė Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2020-05-25 priimtą nutarimą panaikinti, o kalta dėl eismo įvykio pripažinti D. P..

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-16 nutartimi A. G. skundas atmestas. Teismas nurodė, kad A. G. nurodytomis eismo įvykio kilimo aplinkybėmis (jog jis važiavo antra eismo juosta (tiesiai) bei jam iš jos bandant sukti į kairę link parkavimo vietų, į jo vairuojamo automobilio galą atsitrenkė iš paskos važiuojantis automobilis), D. P. vairuojamas automobilis būtų atsitrenkęs į jo automobilio galinę dalį, o ne į šoną, kaip yra užfiksuota po eismo įvykio padarytomis nuotraukomis. Pripažinęs, kad abiem automobiliams nustatyti ir užfiksuoti apgadinimai ir iš karto po eismo įvykio padarytos nuotraukos visiškai atitinka vieni kitus bei D. P. teisme duotus paaiškinimus, kad A. G. automobilis posūkio manevrą į kairę atlikinėjo ne iš antros eismo juostos, o iš pirmos eismo juostos, dėl ko jos antra juosta iš paskos važiuojantis automobilis atsitrenkė į A. G. automobilio užpakalinę kairės pusės dalį (galinius ratą, dureles, sparną), teismas suabejojo A. G. nurodytomis eismo įvykio kilimo aplinkybėmis ir pripažino, kad būtent D. P. nurodomos aplinkybės atitinka eismo įvykio kilimo mechanizmą (kiek tai užfiksuota nuotraukose bei informacijoje apie automobilių apgadinimus). Teismas, įvertinęs paties pažeidėjo (kad ruošėsi sukti į kairėje pusėje esančią parkavimosi aikštelę), nukentėjusiosios eismo įvykio metu D. P. (tai, kad ji važiavo tiesiai ir neketino atlikti manevro) parodymus bei tai, kad po eismo įvykio jokiomis sertifikuotomis greičio matavimo priemonėmis nebuvo užfiksuotas galimas D. P. vairuoto automobilio važiavimo greitis, konstatavo, kad vairuotojui, keičiančiam važiavimo kryptį (t. y. šiuo atveju A. G.) yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kadangi jis, prieš atlikinėdamas posūkio ar apsisukimo manevrą, privalo įsitikinti, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET reikalavimų, todėl atmetė A. G. teiginius, jog eismo įvykio kilimo priežastimi buvo galimai D. P. vairuoto automobilio viršytas greitis, kaip nepagrįstus ir vertino juos kaip pastarojo gynybinę poziciją. Taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog D. P. po eismo įvykio pripažino savo kaltę ir pasirašė deklaracijoje, o savo kaltę ėmė neigti, kai abu susidūrę automobiliai buvo patraukti į įvykio vietos, nėra pakankamas pagrindas pastarąją laikyti kalta dėl eismo įvykio, nes ji iš karto neįvertino situacijos, tačiau neužilgo pasikalbėjusi su broliu, iškvietė policijos pareigūnus, kuriems pateikė telefonu padarytas nuotraukas ir nurodė, jog neprisipažįsta kaltės dėl eismo įvykio. Pažymėjo, jog eismo įvykio deklaracijoje nubraižyta schema, kurią nubraižė A. G., neatitinka nuotraukose užfiksuoto automobilių išsidėstymo po eismo įvykio. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtinta, kad dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti automobiliai BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 118D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakingas būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. prašo pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-16 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-343-1015/2020 ir jam skirtą nuobaudą panaikinti, o jį pripažinti nukentėjusiuoju.

5. Skunde atkreipia dėmesį, kad į eismo įvykį policijos pareigūnai atvyko jau tuomet, kai abu automobiliai buvo patraukti, liudytojai, matę eismo įvykį nenustatyti, o eismo įvykio dalyvių versijos dėl įvykio aplinkybių skyrėsi.

6. Nurodo, kad teismo išvada, jog jis negalėjo važiuoti antra eismo judėjimo juosta, yra nepagrįsta. Eismo įvykio nuotraukos, padaryti jo automobilio sugadinimai (slystant nubrėžtas visas jo automobilio galinis kairės pusės sparnas iki kairės pusės durelių) bei tai, kad jo automobilio galas po smūgio buvo užmestas į dešinę pusę, patvirtina būtent jo nurodomas aplinkybes, t. y. kad jis važiavo antra, o ne pirma juosta. Tačiau teismas, darydamas išvadas dėl jo kaltės, rėmėsi išskirtinai D. P. parodymais, visiškai neįvertinęs jų nepatikimumo (pirma prisipažino kalta, vėliau, atvykus policijos pareigūnams, nurodė visai kitas eismo įvykio kilimo aplinkybes) bei ignoravo tai, kad ji pati pripažino, kad galimai važiavo apie 30 km/h greičiu.

7. Teigia, kad jokių objektyvių duomenų, kad jis važiavo pirma juosta, byloje nėra, o D. P. darytos eismo įvykio nuotraukos patvirtina, kad jo automobilis visais keturiais ratais stovi būtent antroje juostoje ir net dalinai yra įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę.

8. Atsiliepimas į skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Skundas netenkinamas

9. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su įrodymų vertimu ir teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai remdamasis tik D. P. parodymais, konstatavo, kad eismo įvykio pagrindine priežastimi buvo būtent jo veiksmai, t. y. kad jis važiuodamas pirma eismo juosta, sukdamas į kairę pusę, nepasitraukė arčiau prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto, o ne galimai D. P. viršytas greitis.

11. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl eismo įvykio kaltas A. G. ir jis padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, neapsiribojo tik formaliu duomenų vertinimu, įrodymus vertino ir kartu, ir atskirai vienus nuo kitų, detaliai nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė A. G. parodymus, todėl padarė argumentais pagrįstą išvadą, kuri yra teisinga ir atitinkanti byloje esančius įrodymus.

13. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su teismo nutartimi dėl to, kad nebuvo remtasi A. G. pateikiamomis eismo įvykio kilimo aplinkybėmis. Tuo tarpu teiginiai, kad teismas rėmėsi išskirtinai D. P. parodymais, vertintini kritiškai. Pabrėžtina, kad nustatyti tiesą byloje galima vadovaujantis byloje esančiais įstatymų nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis. Analizuojamu atveju byloje pateikti ne tik eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, bet ir pareigūno, fiksavusio eismo įvykį, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, kuriose detaliai nurodyta automobilių padėtis po eismo įvykio, padėtis kelyje, taip pat schemoje nurodytos ir kitos žymės, būtinos analizuojant eismo įvykio aplinkybes: slydimo žymės, automobilių važiavimo kryptys. Taip pat pateiktos ir eismo įvykio nuotraukos, kuriose aiškiai užfiksuoti automobiliams padaryti sugadinimai, matyti ir automobilių padėtis kelyje po eismo įvykio. Vertinant šiuos įrodymus kiekvieną atskirai ir visus kartu (ANK 569 straipsnio 4 dalis), buvo galima nustatyti visas eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti asmenį, kurio veiksmai lėmė eismo įvykį. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje pakako duomenų neabejotinai nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu ir dėl jo atsiradusiais padariniais, o tokių prieštaravimų, kurių nebūtų galima išsiaiškinti analizuojant byloje pateiktus visus įrodymus, nebuvo.

14. Įvertinus skundo argumentus, Institucijos nutarimą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį matyti, kad iš esmės ginčas yra kilęs dėl to, iš kurios vienpusio eismo dviejų eismo juostų kelio juostos (pirmos ar antros) automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. G. norėjo daryti posūkio į kairę manevrą. Jei automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiavo antra juosta ir būtent iš jos norėjo sukti į kairę, tai jis nebuvo sudaręs kliūties, ir eismo įvykis kilo dėl automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos veiksmų – galimai važiavus viršijant leistiną greitį. Taigi, siekiant nustatyti asmenį, kurio veiksmai lėmė eismo įvykį, labai svarbu nustatyti, ar automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pirma, ar antra kelio juosta, kurioje yra vienpusis judėjimas.

15. Byloje esantys papildomi duomenys prie eismo įvykio schemos ir nuotraukos (b. l. 14, 20-28), patvirtina, kad susidūrimo metu buvo apgadintos: A. G. vairuoto automobilio ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas ir užpakalinis bamperis, o D. P. vairuoto automobilio ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas ir priekinis dešinės pusės žibintas. Taigi, iš šių duomenų pagrindu neginčytinai darytina išvada, kad D. P. vairuotas automobilis stovi antroje eismo juostoje, truputį kairiau kairiojo kelkraščio (atitvaro), o A. G. vairuotas tamsios spalvos automobilis BMW - pasisukęs kampu, dalinai priekiu įvažiavęs link parkavimo vietų, kas visiškai patvirtina D. P. nurodytas aplinkybes, jog automobilis ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlikinėjo posūkio manevrą į kairę iš pirmos eismo juostos. Būtent nuotraukų pagalba užfiksuota automobiliams po susidūrimo atsiradusių sugadinimų lokalizacija leidžia pagrįstai teigti, kad eismo įvykyje dalyvavę automobiliai negalėjo abu važiuoti antra eismo juosta, priešingu atveju, kaip pagrįstai akcentavo pirmos instancijos teismas, D. P. vairuojamas automobilis būtų atsitrenkęs į A. G. automobilio galinę dalį. Šiuo gi atveju akivaizdžiai iš nuotraukų matyti, kad smūgis buvo padarytas pastarosios automobilio dešiniuoju kampu į pažeidėjo automobilio šoną. Vadinasi, A. G. vairuotas automobilis užkirto kelią tiesiai antra eismo juosta važiavusiam D. P. automobiliui. Teiginys, į kurį apeliuoja A. G., t. y. kad jo automobilis visais keturiais ratais stovi būtent antroje juostoje ir net dalinai yra įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę, priešingai, ne paneigia, o patvirtina teismo nustatytą faktą, kad A. G. manevrą į kairę darė būtent iš pirmos eismo juostos. Su tokia skundžiamame nutarime padaryta išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pabrėžtina, kad ją patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai kritiškai vertino A. G. parodymus dėl jo važiavimo antra eismo juosta, nes, kaip matyti jau aptartų aplinkybių kontekste, ji visiškai neatitinka byloje užfiksuoto eismo įvykio aplinkybių ir joms prieštarauja.

16. Išvadą, kad A. G. vairuojamas automobilis manevrą darė ne iš antros juostos, o iš pirmos, pagrindžia ne tik D. P. parodymai, kad A. G., darydamas manevrą, t. y. iš šalutinio kelio išsukinėdamas, greitai kirto antrą juostą, padarė lanką pirmoje juostoje ir vėl bandė grįžti į parkavimosi vietą, bet ir eismo įvykio vietoje užfiksuotas jos automobilio slydimo pėdsakas (14,05 metro), nes kaip ir patvirtino D. P., pamačiusi, kad A. G. automobilis išsukinėja, ji bandė stabdyti, bet kelio danga buvo sausa ir slidi, todėl sustabdyti laiku, išvengiant susidūrimo, savo automobilio jai nepavyko.

17. Taigi įvykio vietos schemos duomenys, eismo įvykio nuotraukos nepatvirtina A. G. parodymų, kad jis važiavo antra eismo juosta, priešingai, ši išvada prieštarauja kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams. Tokią išvadą patvirtina ne tik paminėti ir analizuoti duomenys, bet ir pareigūno vyriausiojo patulio D. J. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, atitinkantys nukentėjusiosios D. P. parodymus, kurie aukštesniajam teismui nekelia jokių abejonių. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes iš karto po įvykio ir parodymus, duotus teisme ir nustatė, kad parodymai iš esmės duoti analogiški, todėl jais netikėti nebuvo pagrindo. Tai, kad ji ėmė vėliau neigti kaltę, t. y. tada, kai automobiliai buvo patraukti iš eismo įvykio vietos, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas teigti, kad dėl eismo įvykio kilimo yra kalta būtent D. P.. Aukštesniojo teismo vertinimu, D. P. sutikti su savo kalte galėjo verčiama susiklosčiusių aplinkybių, t. y. stresas dėl susidūrimo, jaunas amžius, vairavimo patirties stoka, be to, ji nurodė, kad jai primygtinai nuteistojo buvo siūloma pasirašyti deklaraciją, pastarasis ją psichologiškai spaudė, tvirtino, kad atvažiavę policijos pareigūnai skirs jai baudą, prisiimti atsakomybę įkalbinėjo ir kartu su A. G. automobilyje buvę keleiviai.

18. Pripažintina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, koks buvo D. P. automobilio greitis prieš susidūrimą. Ji pati nurodė, kad galimai važiavo 30 km/h. Pagrindo teigti, kad pačios nukentėjusiosios nurodytas greitis yra klaidingas ar kad juo negalima vadovautis, nėra. A. G. nepateikė neginčytinų objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešinga išvada, t. y. kad D. P. važiavo didesniu greičiu. Todėl nustačius, kad būtent D. P. nurodomos aplinkybės atitinka eismo įvykio mechanizmą, užfiksuotą byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose (eismo įvykio schemoje bei prieduose prie jos, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime) bei nuotraukose, A. G. skundo argumentai dėl viršyto D. P. važiavimo greičio, kaip priežasties kilti tiriamam eismo įvykiui, vertintini išskirtinai kaip jo subjektyvi nuomonė bei laikytini siekiu palengvinti savo teisinę padėtį ir tokiu būdu išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Manytina, kad net ir nustačius, jog ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo greitį, nebūtų galima teigti, kad ši aplinkybė ir nulėmė eismo įvykį.

19. Pažymėtina tai, kad be KET 9 punkte įtvirtintos bendro pobūdžio eismo dalyvio pareigos, kurios turėjo laikytis A. G., jis pažeidė ir dvi specialias normas, t. y. KET 101 punktą, kuris numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, bei KET 106 punktą - imperatyviai nustatantį, kad vairuotojas, prieš sukdamas į dešinę ar į kairę, privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Tiek Institucija, tiek pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju įvardintas taisykles A. G. pažeidė: staigiai suko į kairę iš pirmos eismo juostos, esant vienos krypties dviejų eismo juostų keliui, taip priverčiant paskui jį važiuojantį ir D. P. vairuojamą automobilį staigiai stabdyti. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad dėl eismo įvykio pagrįstai kaltu pripažintas A. G., tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vien tai, kad apylinkės teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėjosi apeliantui, nesuteikia pagrindo teigti, kad teismas buvo neobjektyvus ir šališkas. ANK 563, 567, 569, 591 straipsnių reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

20. Apygardos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad šioje byloje A. G. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu. Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su visais apylinkės teismo motyvais ir apygardos teismas, jų visų nekartodamas, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-16 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Vitalija Norkūnaitė