- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- II-343-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01734-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Pažeidėjas
- A. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
teismo posėdyje išnagrinėjusi A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos valdybos 2020 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10146-2020 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. T. 2020 m. kovo 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-228-15-2020 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 23 d., apie 12.19 val., Vilniuje, Ozo g. 25, vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo vienpusio eismo dviejų eismo juostų kelyje, pirma eismo juosta, suko į kairę iš anksto nepasitraukęs prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su antra eismo juosta važiavusiu automobiliu BMW 118D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. P., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101,106 punktų reikalavimus (ROIK Nr. 20112486962). Šiuo protokolu su administraciniu nurodymu, vadovaujantis ANK 610 straipsniu, buvo siūloma iki 2020 m. balandžio 25 d. sumokėti 30 eurų dydžio baudą.
Šalies argumentai
A. G. neįvykdžius administracinio nurodymo, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas V. M. 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10146-2020 jam už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skyrė 75 eurų baudą.
A. G. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. gegužės 25 d. nutarimą panaikinti bei kalta dėl eismo įvykio pripažinti kito automobilio vairuotoją D. P.. Skundas motyvuojamas tuo, kad 2019 m. lapkričio 23 d. jam važiuojant Vilniaus miesto prekybos centro „Akropolis“ teritorijoje antra eismo juosta, arčiau kairės pusės, rodant posūkio signalą ir sukant į kairę, į jo vairuojamą automobilį (galinį sparną) atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Smūgis buvo ganėtinai stiprus, nes jo vairuojamo automobilio galą užmetė į dešinę pusę. Iš automobilio išlipusi mergina D. P. iš karto pripažino savo kaltę, atsiprašė, todėl abipusiu sutarimu jie užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje abu pasirašė. Po to automobilius patraukė iš eismo įvykio vietos. Kiek vėliau jam paskambino nepažįstamas vyras, kuris reikalavo grįžti prie automobilio ir perrašyti eismo įvykio deklaraciją, nes D. P. nesutinkanti su eismo įvykio deklaracijoje užfiksuota informacija ir savo kaltės nebepripažįstanti. Jam nesutikus to padaryti, nes automobiliai jau buvo patraukti iš eismo įvykio vietos, buvo iškviestas policijos ekipažas, kuris suformino eismo įvykį ir paėmė paaiškinimus aš abiejų eismo įvykio dalyvių. Pareiškėjas pažymi, kad kol automobiliai nebuvo patraukti iš eismo įvykio vietos, tol D. P. sutiko esanti kalta dėl eismo įvykio. Tačiau po to su kažkuo pasikalbėjus telefonu, jos pozicija per gana trumpą laiko tarpą kardinaliai pasikeitė, kas rodo, kad ji galimai pateikė melagingą informaciją policijos pareigūnams dėl eismo įvykio. Taip pat nurodo, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas vadovaujantis tik jo ir D. P. paaiškinimais, nebuvo apklaustas nei vienas liudytojas, į ekspertą taip pat nebuvo kreiptasi, o vaizdo kameros, pasak policijos pareigūnų, buvo per toli nuo eismo įvykio vietos. Pareiškėjui nesuprantama, kuo remiantis jis buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir mano, kad pareigūnas, surašęs nutarimą, neįvertino visų aplinkybių ir vadovavosi tik savo subjektyvia nuomone. Taip pat skunde nurodo, kad D. P. savo 2019 m. lapkričio 23 d. surašytame pasiaiškinime teigia, kad jis staiga prieš jos akis išsuko iš stovėjimo aikštelės į pagrindinio kelio pirmą juostą, o tada staiga suko iš pirmos juostos į kairę, į stovėjimo aikštelę, taip pakišdamas jai prieš akis savo automobilį. Pareiškėjo manymu, toks D. P. teiginys yra visiškai nelogiškas ir neatitinkantis tikrovės. Visų pirma, jis važiavo antra juosta, arčiau kairės pusės ir įjungęs kairės pusės posūkį, nes jei būtų iš pirmos juostos staigiai pasukęs į kairę, kaip teigia; D. P., į stovėjimo aikštelę, D. P. automobilis būtų atsitrenkęs tiesiai į jo automobilio vairuotojo pusės dureles arba bent jau į kairės pusės keleivio dureles, o ne į galinį sparną, kaip šiuo atveju. Tai akivaizdžiai matyti net ir iš D. P. pateiktos eismo įvykio schemos, kuri pridėta prie paaiškinimo. Antra, D. P. 2019 m. gruodžio 17 d. teiktame papildomame paaiškinime dėl eismo įvykio nurodė, kad važiuodama antra eismo juosta pamatė, jog iš parkavimosi zonos išsuka automobilis ir padidinęs greitį įvažiuoja į pirmą eismo juostą bei puslankiu grįžta į parkavimo zoną, kirsdamas antrą eismo juostą. Net jei tai ir būtų tiesa, kyla klausimas, kodėl D. P., matydama, kaip ji pati teigia, jog prieš pat jos akis išsuka automobilis, nesumažino savo važiavimo greičio ir nesugebėjo išvengti susidūrimo? Jei ji pamatė, kad automobilis išsuko jai prieš pat akis, ji galėjo ir turėjo laiko pristabdyti, tačiau kaip matyti iš to, kad įvyko eismo įvykis, ji to nepadarė. Trečia, abejose paaiškinimuose D. P. pateikia skirtingas versijas, kodėl ji nespėjo sustoti. Pirminiame paaiškinime ji teigia, jog automobilis buvo su dygliuotomis padangomis, o kelio danga buvo sausa, todėl automobilis nestojo, nepaisant to, kad kaip ji pati teigia, ji važiavo apie 30 km/h greičiu. Tačiau papildomai teikdama paaiškinimus D. P. jau nurodė kitą priežastį, kodėl nespėjo sustabdyti automobilio, nes pasak jos, atstumas tarp automobilių buvo labai mažas, apie 15 m. Kyla klausimas, kodėl vairuotoja, pamačiusi, pasak jos, prieš pat jos akis išlindusį automobilį ir spėjusi įvertinti, kad automobilius skiria tik apie 15 m., neprilėtino greičio arba nepersirikiavo į pirmą eismo juostą. Kaip matyti, D. P., duodama paaiškinimus, nebuvo visiškai nuosekli. Be to, įdomu tai, kad D. P., kaip ji teigia, nesitikėjusi tokio priešais važiuojančio automobilio manevro, sugebėjo labai tiksliai įvertinti koks atstumas prieš įvykstant susidūrimui buvo tarp automobilių bei šį faktą apie atstumą tarp automobilių paminėjo savo papildomame paaiškinime 2020 m. gruodžio 17 d., galimai po to, kai susipažino su bylos medžiaga, kurioje aiškiai buvo nurodyta, jog stabdymo kelias (slydimo žymės) buvo 14.05 m. Todėl teikdama minėtą papildomą paaiškinimą, D. P. galimai pateikė ne savo asmeninius vertinimus ir prisiminimus apie eismo įvykį, o tiesiog pakartojo administracinio nusižengimo byloje surinktus faktinius duomenis tam, kad sustiprintų savo poziciją, įrodinėjant savo nekaltumą. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad 2019 m. lapkričio 23 d. eismo įvykio fiksavimo protokole užfiksuota, jog automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. P., slydimo žymės tęsiasi net 14,05 metro. Net ir esant tokiam ilgam slydimo keliui, smūgis autoįvykio metu buvo toks stiprus, kad D. P. vairuojamam automobiliui buvo išmuštas priekinės dalies dešinės pusės ratas. Todėl neįtikėtina, kad D. P., kaip ji pati teigia, važiavo apie 30 km/h greičiu. Atsižvelgiant į stabdymo kelią ir automobilio pažeidimus akivaizdu, kad D. P. važiavo gerokai didesniu nei 30 km/h greičiu. O tai taip pat reiškia, kad automobilio greitis buvo vienas iš faktorių, kodėl D. P. nespėjo sustabdyti ir išvengti eismo įvykio. Pareiškėjas taip pat mano, kad D. P. pažeidė KET 130 punkto reikalavimus, nes važiavo didesniu nei 20 km/h greičiu, kuriuo leidžiama važiuoti automobilių stovėjimo aikštelėse, taip pat ji pažeidė KET 119 punkto reikalavimus, nes važiavo vienpusio kelio antra eismo juosta, nors taisyklės įpareigoja važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas mano, kad eismo įvykio galima būtų išvengti, jeigu D. P. laikytųsi KET reikalavimų.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepime į skundą prašė palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad A. G., nesutikdamas su nutarimu, pateikė skundą, kuriame nurodo, kad eismo įvykis įvyko jam važiuojant antra eismo juosta, o jeigu ir priimant vairuotojo paaiškinimą, kad darė manevrą ir pirmos eismo juostos, D. P. viršijo leistiną greitį ir dėl to nesugebėjo išvengti susidūrimo. Prie bylos pridėtos nuotraukos, kuriose aiškiai matyti antroje eismo juostoje stovintis automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. P., ir kampu pasisukęs, dalinai įvažiavęs link parkavimo vietų BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. G.. D. P. vairuojamo automobilio apgadintas dešinės pusės priekinis kampas, o A. G. – kairės pusės galinė dalis ties galiniu ratu ir kairės pusės keleivio durimis. Iš šių nuotraukų matyti, kad automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atlikinėjo posūkio manevrą į kairę ne iš antros eismo juostos, o iš pirmos, kaip ir teigia D. P.. Jeigu abu automobiliai važiuotų antra eismo juosta ir A. G. suktų į kairę, tai D. P. vairuojamas automobilis būtų atsitrenkęs į jo galinę dalį, o ne į šoną. Taigi, šio įvykio pagrindinė sąlyga buvo tai, kad A. G., sukdamas į kairę, užkirto kelią tiesiai antra eismo juosta važiavusiam automobiliui. Įvertinus byloje esančius įrodymus, Institucija prašo A. G. skundo netenkinti.
Nukentėjusioji D. P. teismo posėdyje nurodė, kad ji važiavo „Akropolio“ aikštelėje antra eismo juosta. Matė, kad iš šalutinio kelio nori išsukinėti automobilis. Šis automobilis greitai įsuko, kirto antrą eismo juostą į pirmą juostą, padarė lanką bei bandė grįžti į parkavimo aikštelę, bet kai jis kirto jos važiuojamąją juostą, ji atsitrenkė į šį automobilį. A. G. išvažiavo iš 12 parkingo eilės ir norėjo įvažiuoti į 11 parkingo eilę. Kai ji pamatė išsukinėjantį automobilį, ji bandė stabdyti, tačiau buvo sausa kelio danga ir automobilis slydo. Jai buvo šokas. Tuo metu iš kito automobilio išlipo A. G., liepė jai nusiraminti, sakė, kad užpildys eismo įvykio deklaraciją. Ji skambino broliui, bet jis nekėlė ragelio. Tuo metu ji dar neturėjo su savimi automobilio dokumentų. A. G. pasakė, kad dokumentai yra nesvarbu, reikia pildyti deklaraciją. Ji sutiko pildyti deklaraciją, galvodama, jog nėra kalta dėl eismo įvykio. Tada iš A. G. pasipylė kaltinimai, kad tai ji yra kalta dėl eismo įvykio, kitoje mašinoje jie važiavo keturiese ir visi sakė, kad ji kalta, ji pasiūlė jam kviesti policiją. A. G. atsakė, kad policija jai dar išrašys baudą, kad reikia traukti automobilius, nes formuojasi kamštis, todėl reikia pildyti deklaraciją ir jis pats užpildė deklaraciją. A. G. jai sakė, kad jis važiavo antra eismo juosta, o ji jam atsakė, kad jis antra eismo juosta nevažiavo, jis buvo arčiau dešinės pusės, o ji – kairės. Prieš tai ji nufotografavo susidūrusius automobilius ir nuotraukas nusiuntė broliui. Brolis jai paskambino ir pasakė, kad kviestų policiją. Ji pažiūrėjo į užpildytą deklaraciją ir pamatė, kad A. G. ją apgavo, schema buvo nupaišyta neteisingai, todėl ji iš karto paskambino policijai. Deklaracijos schemoje buvo nubrėžta, kad jis važiavo antra eismo juosta, o taip nebuvo. Tuo metu A. G. nuėjo į prekybos centrą „Akropolis“. Atvykusiems policijos pareigūnams ji parodė darytas nuotraukas, schemą ir pasakė, kad yra neatitikimai. Policijos pareigūnai paskambino A. G. ir šis po kurio laiko atėjo. Policijos pareigūnai atliko matavimus, paėmė iš jos užpildytą eismo įvykio deklaraciją. Savaitės bėgyje ji nuvyko į policiją, viską paaiškino, nupiešė schemą ir paklausė, kaip su draudimu. Pareigūnai pasakė, kad dabar vyksta tyrimas ir po kelių mėnesių jai praneš apie rezultatą. Kelių mėnesių eigoje jai paskambino iš draudimo bendrovės ir pasiteiravo, kodėl ji neparnešė apie eismo įvykį, nes A. G. draudimo bendrovei pateikė eismo įvykio deklaraciją. Ji atsakė, kad šiuo metu dar vyksta įvykio tyrimas, davė draudimo bendrovės darbuotojai policijos pareigūno telefono numerį ir paprašė išsiaiškinti. Jos eismo įvykio deklaracijos egzempliorių paėmė į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, tačiau egzemplioriaus, kurį turėjo A. G., kažkodėl nepaėmė. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad jos vairuojamas automobilis priklauso broliui, prieš ją važiuojančių automobilių nebuvo, bet iš galo galimai ir buvo, bet tai tik prielaida. Ji norėjo užsukinėti į aikšteles, todėl galėjo važiuoti daugiausia 30 km/h greičiu. Ji daro prielaidą, kad A. G. išsukdamas jos automobilio nematė. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad savo automobiliu ji važiavo viena, o A. G. automobilyje buvo keturi asmenys. Deklaracijos pildymas buvo vienas, vienas deklaracijos egzempliorius buvo duotas jai, o kitas – A. G.. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad ji turi nufotografuotą eismo įvykio deklaraciją ir šią nuotrauką pateikė teismui.
Pareiškėjas A. G. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėta iš esmės pareiškėjui ir institucijos atstovui nedalyvaujant, nes jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
A. G. skundas netenkintinas.
Skundžiamu nutarimu A. G. administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 417 straipsnio 3 dalyje be kita ko numatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltinamas pažeidęs KET 9, 101 ir 106 punktų reikalavimus. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 106 punktas numato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad policijos pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neobjektyviai, netinkamai ir neišsamiai įvertino visas su šia byla susijusias aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutarimą, pripažindami jį kaltu dėl sukelto eismo įvykio, o ne kito automobilio vairuotoją D. P.. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. G. kaltę, padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo skunde nurodo, kad jam važiuojant Vilniaus miesto prekybos centro „Akropolis“ teritorijoje antra eismo juosta, arčiau kairės pusės, rodant posūkio signalą ir sukant į kairę, į jo vairuojamą automobilį (galinį sparną) atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Smūgis buvo ganėtinai stiprus, nes jo vairuojamo automobilio galą užmetė į dešinę pusę. Iš automobilio išlipusi mergina D. P. iš karto pripažino savo kaltę, atsiprašė, todėl abipusiu sutarimu jie užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje abu pasirašė. Po to automobilius patraukė iš eismo įvykio vietos. Kai automobiliai buvo patraukti iš eismo įvykio vietos, D. P. kažkam paskambino ir po to pradėjo neigti savo kaltę dėl eismo įvykio, reikalavo perrašyti eismo įvykio deklaraciją. Jam nesutikus, buvo iškviestas policijos ekipažas. Tokius pat paaiškinimus A. G. davė policijai nagrinėjamo įvykio dieną (b.l. 18).
Būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji D. P. nurodė visiškai kitas nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybes. D. P. teigė, kad ji važiavo „Akropolio“ aikštelėje antra eismo juosta. Matė, kaip iš šalutinio kelio (iš 12 parkingo eilės) nori išsukti automobilis. Šis automobilis greitai įsuko, kirto antrą eismo juostą, padarė lanką ir bandė iš pirmos juostos grįžti į parkavimo vietą (tikriausiai norėdamas įvažiuoti į 11 parkingo eilę), kirsdamas jos važiuojamąją kelio juostą. Ji bandė stabdyti savo automobilį tik pamačiusi šį automobilį išvažiuojant iš parkingo, tačiau jos vairuojamas automobilis slydo, nestabdė ir ji atsitrenkė į to automobilio kairės pusės ratą.
Įvertinus tai, kad pagal bylos medžiagą, nagrinėjamo eismo įvykio liudytojai institucijos nebuvo nustatyti, policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą atvyko tuomet, kai abu automobiliai iš jo buvo patraukti, taip pat į tai, kad abiejų eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų parodymai apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes skiriasi, teismas, siekdamas nustatyti eismo įvykio kaltininką, privalo nustatyti, ar A. G. ir D. P. duoti paaiškinimai apie eismo įvykio kilimo aplinkybes neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai.
Kaip jau minėta, A. G. nurodo, kad jis važiavo antra eismo juosta, rodė posūkį į kairę, norėdamas įvažiuoti į stovėjimo aikštelę, tačiau tuo metu į jo automobilio galinį sparną atsitrenkė iš paskos važiuojantis automobilis. Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintos A. G. vairuoto automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas ir užpakalinis bamperis. D. P. vairuoto automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas ir priekinis dešinės pusės žibintas (b.l. 14). Byloje taip pat yra autoįvykio nuotraukos, darytos D. P. iš karto po susidūrimo, kuomet automobiliai dar nebuvo patraukti iš eismo įvykio vietos (b.l. 20-28). Iš šių nuotraukų aiškiai matyti, kad D. P. vairuotas šviesios spalvos BMW automobilis stovi antroje eismo juostoje, truputį kairiau kairiojo kelkraščio (atitvaro; kaip paaiškino, ji net nelabai galėjo visai atsidaryti savo – vairuotojo pusės dureles, nes nebuvo vietos), o A. G. vairuotas tamsios spalvos automobilis BMW stovi pasisukęs kampu, dalinai priekiu įvažiavęs link parkavimo vietų. Taigi, abiem automobiliams nustatyti ir užfiksuoti apgadinimai ir iš karto po eismo įvykio padarytos nuotraukos visiškai atitinka vieni kitus ir jie leidžia pagrįstai abejoti A. G. nurodytomis eismo įvykio kilimo aplinkybėmis, jog jis važiavo antra eismo juosta (tiesiai) bei jam iš jos bandant sukti į kairę link parkavimo vietų, į jo vairuojamo automobilio galą atsitrenkė iš paskos važiuojantis automobilis, nes tokiu atveju D. P. vairuojamas automobilis būtų atsitrenkęs į jo automobilio galinę dalį, o ne į šoną, juolab ne jos automobilio dešiniuoju kampu, kas akivaizdžiai matyti iš padarytų nuotraukų. Tad šiuo atveju teismas vadovaujasi D. P. nurodytomis eismo įvykio kilimo aplinkybėmis, nes iš pateiktų nuotraukų yra pagrindo daryti išvadą, kad tamsios spalvos automobilis posūkio manevrą į kairę atlikinėjo ne iš antros eismo juostos, o iš pirmos eismo juostos, dėl ko D. P. antra juosta iš paskos važiuojantis automobilis atsitrenkė į A. G. automobilio užpakalinę kairės pusės dalį (galinius ratą, dureles, sparną). Minėta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta D. P. vairuoto automobilio priekinė dalis tik iš dešinės pusės, kas taip pat neleidžia abejoti D. P. nurodytais teiginiais, kad A. G. vairuojamas automobilis į kairėje pusėje esančias parkavimo vietas suko nei iš antros, o iš pirmos vienpusio kelio juostos, taip užkirsdamas D. P. kelią ir priversdamas staigiai stabdyti, ko pasėkoje slystantis D. P. vairuojamas automobilis atsitrenkė į A. G. vairuojamą automobilį. Taigi, teismo vertinimu, būtent D. P. nurodomos aplinkybės atitinka eismo įvykio kilimo mechanizmą, kiek tai užfiksuota nuotraukose bei informacijoje apie automobilių apgadinimus.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad eismo įvykio kilimo priežastimi buvo galimai viršytas D. P. važiavimo greitis bei tai, kad ji važiavo antra eismo juosta, o ne pirma, tuo pažeisdama KET 119 punktą, įpareigojantį vairuotojus važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti atsakomybės. Pažymėtina tai, kad D. P. važiavo tiesiai, neketindama atlikti jokių manevrų, be to, ji pati nurodė, kad ketino vėliau sukti į stovėjimo aikštelę, dėl ko jos važiavimas antra eismo juosta visiškai negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis KET reikalavimus. Tuo tarpu A. G. ruošėsi sukti į kairėje pusėje esančią parkavimosi aikštelę (šios aplinkybės jis pats neneigia), todėl vairuotojui, keičiančiam važiavimo kryptį, yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kadangi jis, prieš atlikinėdamas posūkio ar apsisukimo manevrą, privalo įsitikinti, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET reikalavimų. Pažymėtina tai, kad KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o KET 106 punktas imperatyviai nustato, kad vairuotojas, prieš sukdamas į dešinę ar į kairę, privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, o ne kaip šiuo atveju staigiai sukti į kairę iš pirmos eismo juostos, esant vienos krypties dviejų eismo juostų keliui, taip priverčiant paskui jį važiuojančius automobilius staigiai stabdyti. Dėl argumento, jog D. P. viršijo leidžiamą greitį, teismas pirmiausia pastebi, jog vis tikslių duomenų, kokius greičiu važiavo abu automobiliai, pagal bylos medžiagą, nėra galimybės nustatyti, atitinkamai A. G. argumentas, jog D. P. viršijo greitį, kas ir lėmė eismo įvykio kilimą, vertintina kaip prielaida, savo ruožtu, kaip jau minėta anksčiau, šiuo atveju įrodymai yra pakankami daryti išvadą, jog būtent A. G. padarytas akivaizdus KET pažeidimas lėmė šį eismo įvykį.
Kita pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad po sukelto eismo įvykio D. P. iš karto pripažino savo kaltę ir atsiprašė, todėl abipusiu sutarimu buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, o savo kaltę ėmė neigti tik tada, kai automobiliai buvo patraukti iš eismo įvykio vietos, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas teigti, kad dėl eismo įvykio kilimo yra kalta D. P.. Pažymėtina tai, kad apklausta teismo posėdyje D. P. nurodė, kad ji nesijauti esanti kalta dėl sukelto eismo įvykio ir siūlė kviesti policiją, tačiau neturėdama pakankamai patirties, bei A. G. primygtinai siūlant ir spaudžiant pildyti eismo įvykio deklaraciją, kad jų jau formuojasi spūstis, o policijos pareigūnai dar skirs jai baudą ir pan., būdama šoko būsenoje ji pasirašė eismo įvykio deklaracijoje, prieš tai nufotografavusi eismo įvykio vietoje susidūrusius automobilius (nuotraukas po to pateikė policijai), ir tik kai pavyko susiskambinti su broliu, ir pastarajam nusiųsti nuotraukas, jis ir patarė kviesti policiją, nes ji dėl įvykio nebuvo kalta. Pažymėtina, jog iš tikrųjų, kaip nurodė D. P., eismo įvykio deklaracijoje nubraižyta schema neatitinka nuotraukose užfiksuoto automobilių išsidėstymo po eismo įvykio - schema (kurią, kaip nurodė D. P., nubraižė A. G.) atitinka A. G. paaiškinimus ir skundo argumentus (kad jo automobilis važiavo tiesiai antra eismo juosta, o iš paskos važiavęs D. P. automobilis jį kliudė), nors šiame nutarime jau detaliai aptarta, kodėl tokie A. G. paaiškinimai nevertintini kaip atitinkantys faktinę situaciją ir kodėl jais teismas nesivadovauja. Kaip nurodė D. P., atvykę policijos pareigūnai paėmė iš jos eismo įvykio deklaraciją, kurią ji taip pat prieš tai nufotografavo ir pasakė, kad bus vykdomas tyrimas. Atvykus policijos pareigūnams A. G. taip pat buvo prie jų priėjęs, rašė paaiškinimą, žinojo, kad bus vykdomas eismo įvykio tyrimas, tačiau, D. P. teigimu, savo eismo įvykio deklaracijos egzempliorių pateikė draudimo bendrovei, siekdamas gauti žalos atlyginimą už apgadintą automobilį.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byla ištirta išsamiai, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas ir pagrįstai pripažino A. G. kaltu, pažeidus KET 9, 101, 106 punktų reikalavus bei padarius nagrinėjamą nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nes jis suko į kairę iš anksto nepasitraukęs prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko susidūrė su antra eismo juosta važiavusiu automobiliu, kurį vairavo D. P.; be to, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo taisyklių. Taigi Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-10146-2020 yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10146-2020 palikti nepakeistą ir A. G. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.