Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo V. M. ir trečiojo suinteresuoto asmens E. M. atstovui advokato padėjėjui Vytautui Breimeliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. M. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus ( neveikimą), 2 ) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ( neveikimo) ir atsiradusios žalos ( CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t.y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2010 m. spalio 6 d. apie 20 val. E. M., vairuodamas V. M. nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, ties išvažiavimu į Sargėnus iš prekybos centro „Mega“, įvažiavo į jokiu kelio ženklu nepažymėtą važiuojamojoje kelio dalyje buvusią apie 0,16 m gylio, apie 0,4 m pločio duobę. Šie duomenys užfiksuoti 2010-10-06 Eismo įvykio vietos schemoje, 2010-10-06 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, E. M. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b.l.7). Nutarime nurodyta, jog vairuotojo veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Eismo įvykio schemoje nurodyti šie automobilio sugadinimai: kaires puses priekinis ir galinis ratlankiai su padangomis (b.l.13). Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas įvykio dieną kreipėsi į Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą dėl įvykio metu padarytos žalos automobiliui įvertinimo. Kauno nepriklausomų ekspertų biuro ekspertas A. S. (pažymėjimo Nr. 28, kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos atestato Nr. 000273), apžiūrėjęs automobilį, 2010-06-08 Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2110021 ( b.l. 14-32) transporto priemonės atkūrimo sąnaudas ( patirtą nuostolį) įvertino 2960,87 Lt, iš kurių 2323,04 Lt sudaro automobilio atkuriamo sąnaudos, atskaičiavus 70% keistinų dalių nuvertėjimą ir 487,84 Lt ( 21% PVM), 150 Lt turto vertinimo išlaidos. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis remontuojamas, tačiau dar nėra suremontuotas.

Ginčo, kad automobilis buvo sugadintas dėl įvažiavimo į duobę bei sugadinimų pobūdžio, užfiksuoto 2010-10-06 Kelių policijos nutarime bei 2010-06-08 Turto vertintojo ataskaitoje, nėra. Šių aplinkybių atsakovas iš esmės neginčija. Nors atsakovas nurodė, jog paskaičiuota tik orientacinė patirto remonto kaina, kuri negali būti laikoma realiu žalos atlyginimu, tačiau įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, teismui nepateikta. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Atsakovo argumentai dėl trečiojo suinteresuoto asmens neapdairumo grindžiami vien prielaidomis, įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie autoįvykio kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad E. M. nesilaikė KET reikalavimų, teismui nėra pagrindo. Objektyvių duomenų, kad tretysis suinteresuotas asmuo būtų pažeidęs LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, byloje taip pat nėra.

Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr.120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 punkte nustatyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai - tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, kurio pagrindas yra skaičiavimai. Transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai ( 15 punktas). Automobiliui esant nesuremontuotam, pareiškėjui turi būti atlyginta suma, kuri reikalinga transporto priemonei suremontuoti. Autoekspertas A. S. turi teisę verstis turto vertinimo veikla, jam yra suteikta turto vertintojo kvalifikacija (LR Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2002 m. gegužės 16 d. posėdžio protokolo Nr.4-3 išrašas, kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos atestato Nr. 000273), abejoti jo kompetencija atlikti šio pobūdžio turto vertinimą nėra pagrindo, todėl Turto vertinimo ataskaita Nr. 2110021 pripažintina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu būsimo remonto išlaidas.

Tačiau, teismo nuomone, gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jis automobilį remontuos įmonėje, kuri bus PVM mokesčio mokėtoja. Jei automobilio remonto paslaugas teiks apmokestinamasis asmuo, neprivalantis apskaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, tai minimalios išlaidos automobiliui suremontuoti bus prekių ir paslaugų vertė be PVM. Remiantis išdėstytais argumentais, 487,84 litais priteistinos žalos dydis sumažintinas (ši suma Ataskaitoje nurodyta kaip PVM mokestis). Tokią pat poziciją šios kategorijos bylose yra išsakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006).

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino Islandijos plento tinkamos priežiūros ir remonto, dėl neteisėto neveikimo buvo sugadinta pareiškėjui priklausanti transporto priemonė. Nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, skundas iš dalies tenkinamas, iš atsakovo pareiškėjui priteistinas 2473,04 Lt turtinės žalos atlyginimas, kurį sudaro 2323,04 Lt transporto priemonės atkūrimo sąnaudos, pagrįstos 2010-10-08 Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 2110021 paskaičiavimu ( b.l. 14-32) ir dėl šio įvykio pareiškėjo turėtos turto vertinimo išlaidos – 150 Lt, kurias pagrindžia mokėjimo kvitas ( b.l. 33) ( CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 2 p.).

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas netenkinamas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnis nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams. Žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų priteisimo atveju viešoji teisė nenumato palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo, todėl tokios palūkanos negali būti priteisiamos ir skundas šioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2210/2011).

Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstytinas, nes nėra pateikta jų apskaičiavimo ir pagrindimo ABTĮ 45 str. nustatyta tvarka. Tai netrukdo pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl jų priteisimo pateikus nurodytus duomenis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ( ABTĮ 45 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies. Priteisti V. M. iš Kauno miesto savivaldybės 2473,04 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt tris litus, 04 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.