Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K., J. K., M. K. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) mirė E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)).

(duomenys neskelbtini) mirė V. K.. Po V. K. , mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

V. K. iki mirties gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini).

Iki pat V. K. mirties, kartu su V. K. gyveno jo sūnus V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris yra pareiškėjo tėvas.

Po V. K. mirties jo sūnus V. K. ir toliau gyveno name, adresu: (duomenys neskelbtini) pradėdamas faktiškai valdyti V. K. priklausiusį turtą, adresu (duomenys neskelbtini) t. y. pradėjo valdyti jam priklausiusį kilnojamąjį turtą - namų apyvokos reikmenis, baldus, paveikslus, stalo įrankius, žemės ūkio padargus, ūkiniame pastate buvusius V. K. įrankius, ir kitus V. K. daiktus, kuriuos sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.51 str., V. K. priėmė kaip palikimą, V. K. turtą pradėjęs valdyti. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Po V. K. mirties, jo sūnus V. K. ir toliau rūpinosi V. K. daržais, augalais ir sodu, juos prižiūrėjo, ir naudojosi jų teikiamais vaisiais ir daržovėmis iki pat mirties.

Po V. K. mirties, V. K. iki pat mirties gyveno, adresu: (duomenys neskelbtini). Po V. K. mirties V. K. mokėjo būsto mokesčius, tokius kaip mokesčius už suvartotą elektrą.

(duomenys neskelbtini) mirė V. K.. Po V. K. buvo užvesta paveldėjimo byla.

V. K. turi vaikus: J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurie šioje byloje įtraukti kaip suinteresuoti asmenys.

Suinteresuoti asmenys sutinka, kad V. K. priėmė palikimą po V. K. mirties faktiškai pradėjęs valdyti V. K. turtą.

Suinteresuotas asmuo J. K. su pareiškimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Pagal CK 5. 50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. LR CK 5.51 str. 1 d. numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo jį, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.).

Pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės, byloje surinkti rašytiniai įrodymai – gimimo liudijimas; 2024-07-04 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. 3A-6076; sutuoktuvių liudijimas; V. K. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas AA Nr. 557808; medicininis mirties liudijimas Nr. 22-17550733; 2024-07-03 Gyventojų registro išrašas; 2024-05-27 notaro pažyma; Trakų rajono 2-ojo notaro biuro 2022-05-17 liudijimas; namų valdos techninės apskaitos byla; apmokėjimai už elektrą – patvirtina, jog po V. K. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla pradėta nebuvo, o jo palikimą aktyviais veiksmais priėmė palikėjo sūnus V. K.. Palikimo atsiradimo metu jis pradėjo rūpintis turtu kaip savo, t. y., gyveno name, mokėjo mokesčius bei rūpinosi nekilnojamuoju turtu.

Pareiškėjas savo teises ir teisėtus interesus gali apginti tik teisme, įrodant, kad jo tėvas po senelio mirties priėmė ir valdė jo palikimą, todėl pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėjas negali gauti (CPK 445 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Teismas nepasisako dėl priimto palikimo sąrašo, kadangi neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str.).

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 88, 96, 177-178, 270 str. str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445-448 str. str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.