Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai D. B., jos atstovei Gemai Zapasnykienei, atsakovo atstovei Aušrai Gecevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remiasi LR laikinuoju vidaus tarnybos įstatymu, LR policijos įstatymu, LR tarnybos vidaus reikalų sistemoje statutu, patvirtintu Vyriausybės 1991-07-29 nutarimu Nr. 304. Nei vienas šių teisės aktų nereglamentavo tarnybos stažo, pagal kurį nustatomos kvalifikacinės kategorijos (Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 71 p.) ir pareigūnų laipsniai (LR policijos įstatymo 27 str. 1 d., Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 73 p.), apskaičiavimo tvarkos.

Paaiškina, kad šie santykiai buvo sureguliuoti Vyriausybės 1991-06-19 nutarimu Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“ (toliau - Vyriausybės nutarimas Nr. 240). Jame nebuvo nustatyta darbdavio pareiga įskaičiuoti į stažą pusę mokymosi laikotarpio aukštoje mokykloje. Vidaus reikalų ministras 1992-12-21 įsakymu Nr. 742 patvirtino instrukciją „Dėl pareigūnų tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje įskaitymo“ (toliau – Instrukcija). Remiasi Instrukcijos 3.10 p. Paaiškina, kad nurodyti teisės aktai pareiškėjos įsidarbinimo laikotarpiu nenumatė, kad tam, kad į stažą procentiniam priedui gauti būtų įskaitoma pusė mokymosi laikotarpio aukštojoje mokykloje, asmuo tapti pareigūnu privalėjo būtinai per 3 mėnesius. Dėl to mano, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja mokėsi 3 metus ir 10 mėnesių, į jos stažą turėjo būti įskaityta 1 metai 11 mėnesių (23 mėnesiai), tačiau tai nebuvo padaryta.

Pažymi, kad baigusi aukštąjį mokslą pareiškėja niekur nedirbo, iš karto įstojo į tarnybą policijoje (tai buvo pareiškėjos pirmoji ir vienintelė darbovietė). Tai, kad baigė KTU ne anksčiau kaip 1994-06-28, patvirtina įteikto diplomo priedelis. Tą aplinkybę, kad pareiškėja į Kauno VPK kreipėsi iš karto po studijų baigimo, patvirtina pareiškėjos byloje esantis vienas iš patikrinimo dokumentų – reikalavimas VRM Informatikos tarnybai, jo data 1994-11-01, kas reiškia, kad pareiškėja dėl įdarbinimo kreipėsi ne vėliau kaip 1994-10-31. Tačiau pareiškėja kreipėsi netgi anksčiau.

Vėliau, pasikeitus tarnybos stažo skaičiavimą reguliuojantiems teisės aktams, pusė mokymosi laikotarpio taip pat nebuvo įskaitoma į pareiškėjos tarnybos stažą, nors galiojęs teisinis reguliavimas ir numatė tokią pareigą. Remiasi Vyriausybės 1995 m. nutarimo Nr. 83 4.2 punktu. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-09-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-984-08 (Administracinių teismų praktika Nr. 16, 2008 m.). LVAT pripažino, kad sąvoka „iš karto“ yra vertinamoji ir gali apimti daugiau nei trijų mėnesių terminą nuo studijų pabaigimo iki tarnybos pradžios.

Paaiškina, kad pareiškėjos teisė į stažo įskaitymą procentiniam priedui gauti turėtų būti saugoma visą jos tarnybos laiką (Vidaus tarnybos statuto 3 str. 8 d.). Taip pat remiasi LVAT administracine byla Nr. A-662-1349/2009.

Teisme pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundą ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Pareiškėja paaiškino, kad anksčiau dėl mokymosi laikotarpio įskaičiavimo į tarnybos stažą nesikreipė, nes nežinojo apie tokią savo teisę. Gavusi diplomą ji iš karto nuvyko į Kauno m. VPK, tačiau iš karto jos prašymo kanceliarija nepriėmė, po to ilgai vyko sveikatos patikrinimas, nes dėl įvairių ligų iš karto nepraėjo medicininės apžiūros.

Pradėjus skaičiuoti stažą, buvo vadovaujamasi Vidaus reikalų ministerijos 1995-02-22 įsakymu Nr. 170 patvirtintos instrukcijos „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“ 2.12 p. Pareiškėja Kauno technologijos universitetą baigė 1994-06-27. Pareiškėjos tarnybos byloje esantys dokumentai (anketa, surašyta autobiografija, specialaus patikrinimo medžiaga) liudija, kad į Kauno m. VPK ji kreipėsi ne anksčiau kaip 1994-11-09. Prašymą (pareiškimą) dėl stojimo į tarnybą pareiškėja pateikė 1994-12-15, t. y. akivaizdžiai praleidusi 3 mėnesių terminą, o į pareigas buvo priimta 1994-12-21.

Aiškindamas stojimo į tarnybą sąvokos turinį atsakovas pažymi, kad sprendžiama dėl laiko, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus pareigūnų metus, bei tarnybos laiko valstybinei pareigūno pensijai skirti. Todėl garantijų valstybės pareigūnams taikymas sietinas ne su noro stoti tarnybon pareiškimu, o su paskyrimu į pareigas, dėl to konstatuoja, kad stojimas į tarnybą yra pareigūno statuso įgijimo momentas. Remiasi LVAT 2006-09-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-1491-06.

Paaiškina, kad todėl Vilniaus AVPK komisija pagrįstai nutarė, kad nėra teisinio pagrindo įskaičiuoti pareiškėjai prašomo laikotarpio į vidaus tarnybos stažą. Komisijos siūlymas buvo pateiktas Vilniaus AVPK viršininkui sprendimui priimti.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių vidaus tarnybos stažo skaičiavimą. Remiasi Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 9 punktu. Pareiškėja rėmėsi Vyriausybės 1991-06-19 nutarimu Nr. 240. Paaiškina, kad šis nutarimas neteko galios, Vyriausybei 1995-01-20 patvirtinus nutarimą Nr. 83, kuris įsigaliojo nuo 2005-01-01 ir kuriuo patvirtinti Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai). Remiasi Nuostatų 6.2 punktu. Taip pat remiasi vidaus reikalų ministro 1995-02-22 įsakymu Nr. 170 patvirtinta instrukcija, šios instrukcijos 2 punktu, kuris reglamentavo tarnybos laiko įskaitymo tvarką vidaus reikalų pareigūnų, priimtų iki 1995-01-01. Teigia, kad nurodytuose teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus 3 mėnesių terminas, o pareiškėja akivaizdžiai praleido trijų mėnesių stojimo į tarnybą terminą. Todėl nėra pagrindo įskaičiuoti į jos vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi laiko Kauno technologijos universitete, laikotarpyje nuo 1990-09-01 iki 1994-06-27.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti. Paaiškino, kad praktikoje, jeigu prašymas priimti į tarnybą yra paduotas nepraleidus trijų mėnesių termino, mokymosi laikotarpis įskaičiuojamas į tarnybos stažą. Pareiškėja mokslo baigimo diplomą gavo 1994-06-27, o prašymą priimti į tarnybą pateikė ne anksčiau 1994-11-09, t. y. praleidusi trijų mėnesių terminų. Ankstesnės datos prašymų tarnybos byloje nėra. Mokymosi laikotarpis į pareiškėjos tarnybos stažą niekada nebuvo įskaičiuotas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą neteikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo neperskaičiuoti pareiškėjos vidaus tarnybos stažo, į jį įskaitant pusę mokymosi Kauno technologijos universitete laiko, laikotarpiu nuo 1990 m. rugsėjo mėnesio iki 1994 m. liepos mėnesio.

Pareiškėja aukštąją mokyklą baigė 1994 m. birželio 28 (bakalauro diplomo Nr. (duomenys neskelbtini) priedas, esantis Tarnybos byloje Nr. 938), į tarnybą paskirta 1994-12-20 įsakymu Nr. 94 nuo 1994-12-21 (Tarnybos bylos I dalies lapas 2, 1994-12-20 sutartis Tarnybos bylos II dalies lape 6). Pagal Tarnybos byloje esančius dokumentus, pareiškėjos tarnybos stažas visą laiką buvo skaičiuojamas nuo 1994-12-21.

Pareiškėja 2010-04-14 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui pateikė prašymą dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo ir pusės mokymosi aukštojoje mokykloje laiko įskaitymo (b. l. 19-20).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tarnybos stažo nustatymo komisija, 2010-04-28 posėdyje apsvarsčiusi pareiškėjos prašymą, nutarė atidėti D. B. prašymo svarstymą iš esmės, prašyti pateikti dokumentus, liudijančius, kad pareiškėja darbintis į policiją pradėjo nepraėjus trims mėnesiams po Kauno technologijos universiteto baigimo (1994-06-27) (b. l. 23-25). Apie tokį komisijos sprendimą pareiškėja buvo informuota 2010-05-11 raštu Nr. 10-S-8192. Rašte pareiškėja prašoma iki 2010-05-21 pateikti dokumentus, liudijančius, kad darbintis į policiją ji pradėjo nepraėjus trims mėnesiams po Kauno technologijos universiteto baigimo (b. l. 17). Pareiškėjos prašymas perskaičiuoti jos tarnybos stažą ir įskaityti pusę mokymosi aukštojoje mokykloje termino dar kartą buvo svarstomas Tarnybos stažo nustatymo komisijos 2010-05-28 posėdyje. Komisija nutarė netenkinti pareiškėjos prašymo įskaityti į jos tarnybos stažą pusės studijų laikotarpio, nes nebuvo pateikta įrodymų, liudijančių, kad pareiškėja darbintis į policiją pradėjo nepraėjus trims mėnesiams nuo studijų baigimo (b. l. 21-22). Apie tokį sprendimą pareiškėja buvo informuota 2010-06-01 raštu Nr. 10-S-9674.

Pareiškėja skundžia tiek 2010-05-11 raštą Nr. 10-S-8192, tiek 2010-06-01 raštą Nr. 10-S-9674.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-05-11 raštas Nr. 10-S-8192 nėra individualus teisės aktas, sukeliantis pareiškėjai kokias nors teisines pasekmes, nes juo nei suteikiamos kokios nors teisės, nei nustatomos pareiškėjai privalomos vykdyti pareigos. Šiame rašte pareiškėja tik informuojama, kad sprendimo dėl jos pateikto prašymo priėmimas atidėtas, prašoma pateikti įrodymus. Tokio tarpinio sprendimo priėmimas nepažeidžia prašymų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės aktų (Vyriausybės 2003-11-06 nutarimas Nr. 1382 „Dėl Tarnybos ar mokymosi kitose valstybėse laiko įskaitymo į vidaus tarnybos stažą tvarkos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 „Dėl Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“) ir yra galimas. Dėl to pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-05-11 sprendimo Nr. 10-S-8192 panaikinimo negali būti tenkinamas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-06-01 raštas Nr. 10-S-9674 yra individualus teisės aktas, nes jame išdėstytas sprendimas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes – pusė mokymosi aukštojoje mokykloje laiko neįskaitoma į pareiškėjos tarnybos stažą. Nuo vidaus tarnybos stažo priklauso pareigūnams suteikiamų kasmetinių atostogų trukmė, nustatomas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis, kvalifikacinė kategorija bei pareiginis laipsnis (Vidaus tarnybos statuto 13 str. 1 d., 37 str. 2 ir 3 d.).

Priimant ginčijamą 2010-06-01 sprendimą Nr. 10-S-9674, su vidaus tarnybos stažo apskaičiavimu susijusius teisinius santykius reglamentavo Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538.

Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybos datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990-03-11) pusę mokymosi kitose (ne vidaus reikalų, saugumo ar karo mokyklose) aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 6(16), Vilnius, 2009, p. 224-239) lingvistinės ir sisteminės teisės aktų (Vidaus tarnybos statuto 6–12 straipsnių, iki 2003 m. gegužės 1 d., t. y. iki įsigaliojant Vidaus tarnybos statutui, galiojusio Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 (toliau – ir Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statutas), 17-18 punktų) analizės pagrindu priėjo išvados, kad priėmimo į vidaus tarnybą momentas yra siejamas su vidaus reikalų sistemos pareigūno statuso įgijimo momentu, numatytu šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 3 dalyje, arba, jeigu asmuo į tarnybą priimtas laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. – Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 17 punkte. Teisėjų kolegija konstatavo, jog tam, kad, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktu, į vidaus tarnybos stažą būtų įskaityta pusė mokymosi aukštojoje švietimo įstaigoje laiko, asmuo į vidaus tarnybą turi būti priimtas, t. y. turi įgyti vidaus reikalų sistemos pareigūno statusą, per tris mėnesius nuo aukštosios švietimo įstaigos baigimo. Teismas, spręsdamas nagrinėjamą ginčą, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-984/2008, nes tą daryti teismą įpareigoja Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnis, kadangi šioje nutartyje išsamiai išaiškintos šiam ginčui taikytinos teisės normos, teisinės kategorijos bei teisinės sąvokos analogišku klausimu.

Kaip jau minėta, pareiškėja aukštąją mokyklą baigė 1994 metų birželio mėnesį, o į tarnybą policijoje buvo priimta nuo 1994 m. gruodžio 21 d. Tai reiškia, kad pareiškėja praleido Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte įstatymų leidėjo imperatyviai nustatytą trijų mėnesių terminą. Atsakovo sprendimas neperskaičiuoti pareiškėjos vidaus tarnybos stažo atitinka sprendimo priėmimo metu galiojusiame Vidaus tarnybos statute įstatymų leidėjo nustatytus reikalavimus.

Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tarnybos principai, tarp kurių minimas teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms. Pagal šį principą preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui. Todėl byloje svarbu yra įvertinti ir pareiškėjos įsidarbinimo policijoje metu galiojusius teisės aktus nagrinėjamu klausimu, nes Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Vidaus tarnybos statutui.

Iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, tarnybos vidaus reikalų sistemoje santykius be kita ko reglamentavo Lietuvos Respublikos laikinasis vidaus tarnybos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1992 m. sausio 31 d., o tarnybos Lietuvos Respublikos policijoje – Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1991 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. I-852 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo“ įpareigota Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto“, patvirtino Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutą. Tačiau nei vienas iš išvardintų teisės aktų nereglamentavo tarnybos stažo, pagal kurį nustatomos kvalifikacinės kategorijos (Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 71 p.) ir pareigūnų laipsniai (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 str. 1 d., Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 73 p.), apskaičiavimo tvarkos.

Šie santykiai buvo sureglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“, kuriame buvo išvardinti atvejai, kokia tarnyba įskaitoma į minėtą stažą. Paminėtina, kad jame nebuvo numatytas pareiškėjos nurodytas laikotarpis, todėl jis neturėjo būti įskaitytas priimant pareiškėją į tarnybą (1994 m. gruodžio 21 d.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1995 m. sausio 20 d. priėmus nutarimą Nr. 83 „Dėl vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“, minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 240 neteko galios. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 4.2 punkte nustatė, jog „Asmenims, priimtiems iki 1995 m. sausio 1 d. į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnyje.“

Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) 16 straipsnio 4 dalies 6 punktas nustatė, kad asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais, į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jei jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais.

Sąvokos „iš karto“ išaiškinimas pateiktas minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008. Teisėjų kolegija konstatavo „įstatyme vartojama sąvoka „iš karto“, nėra siejama su mokslo (studijų) baigimo momentu, tačiau, Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, ji nustato tam tikrus laiko, per kurį asmuo turi būti paskirtas pareigūnu, apribojimus. Sistemiškai analizuojant priėmimą į vidaus tarnybą reglamentuojančias nuostatas bei atsižvelgiant į reikalavimus, kurie turi būti įvykdyti, kad asmuo būtų priimtas į tarnybą (sveikatos, fizinio pasirengimo, tinkamumo tarnybai patikrinimas ir kt.), teigtina, kad įstatymų leidėjas pasirinkdamas sąvoką „iš karto“, siekė užtikrinti, kad asmenys nedelsdami pareikštų norą tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje bei pareigūnais būtų paskirti, t. y. įgyti pareigūno statusą, per kiek įmanoma trumpesnį laiką po mokslo (studijų) baigimo. Todėl manytina, kad įstatymų leidėjas vartodamas sąvoką „iš karto“, siekė nustatyti reikalavimą, jog tam, kad į tarnybos laiką būtų įskaityta pusė mokymosi laiko, asmens pirmoji tarnybos (darbo) vieta po mokslo baigimo turi būti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ar prokuratūros sistemos institucijoje, kuriose tarnauja (dirba) turėdami pareigūno (kario) statusą.“.

Ginčo dėl to, kad pareiškėjos tarnybos vieta policijos įstaigoje yra jos pirmoji darbo vieta po mokslo baigimo, nėra. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83, 6.2 punkto 2 pastraipoje, numatančioje, kad į tarnybos laiką įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję trys mėnesiai, terminas "stoti į tarnybą" reiškia valios teisės aktų nustatyta tvarka būti priimtam į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros ar kitose institucijose pareiškimą. Asmeniui po studijų (mokslo) baigimo per tris mėnesius pareiškus valią tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje, t. y. stojus į tarnybą, sėkmingai praėjus atitinkamas patikros procedūras ir paskyrus jį pareigūnu, laikytina, kad asmuo yra iš karto paskirtas pareigūnu Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punkto prasme.

Pareiškėja prašymą priimti dirbti policijoje parašė 1994-12-15 (Tarnybos bylos II dalies lapas 1). Tačiau iš Tarnybos byloje esančių dokumentų matyti, kad valią dirbti policijoje ji pareiškė ne anksčiau kaip 1994-11-09, kai užpildė pretendentų į vidaus tarnybą patikrinimui reikalingą anketą, surašė autobiografiją (Tarnybos bylos II dalies lapas 2, 3). Įrodymų apie tai, kad pareiškėja valią stoti į tarnybą policijoje būtų pareiškusi anksčiau, Tarnybos byloje nėra. Jų nepateikta ir teismui. Todėl pareiškėjos paaiškinimai, kad į Kauno miesto vyriausiąjį policijos komisariatą ji kreipėsi iš karto gavusi diplomą, nepagrįsti objektyviais įrodymais. Iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnyje, Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo 12 straipsnyje, Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 2–5 punkte numatytos patikros procedūros buvo atliekamos asmeniui pareiškus norą stoti į tarnybą policijoje. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybės, daroma išvada, kad valią stoti į tarnybą policijoje pareiškėja išreiškė praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams (mokslo baigimą patvirtinančius dokumentus gavo 1994-06-28, valią stoti į tarnybą policijoje išreiškė ne anksčiau kaip 1994-11-09). Dėl to negalima išvada, kad pareiškėja po mokslų baigimo iš karto buvo paskirta dirbti policijoje. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą perskaičiuoti vidaus tarnybos stažą, įskaitant pusę studijų laiko, buvo tenkintas, nes buvo nustatyta, kad valią stoti į tarnybą pareiškėjas išreiškė per tris mėnesius nuo mokslų aukštojoje mokykloje baigimo. Teismo pateiktas teisės normų aiškinimo ir taikymo atvejis vertinamas konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. O Lietuvos vyriausiajame teisme nagrinėtoje byloje ir šioje nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nėra visiškai identiškos.

Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-1491/06, kurioje pateikiamas kitoks Nuostatų 6.2 punkto 2 pastraipoje naudojamos formuluotės „stoti į tarnybą“ aiškinimas. Teismų praktika nėra statiškas dalykas. Ji gali būti vystoma, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, šį būtinumą tinkamai motyvuojant (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Teismas vadovaujasi naujesne praktika šiuo klausimu, t. y. jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje Nr. A556-984/2008 pateikiamu šios sąvokos išaiškinimu.

Vyriausybės 2003-11-06 nutarimo Nr. 1382 1.2 punkte nurodoma, kad laikotarpiai į vidaus tarnybos stažą įskaitomi asmeniui, pateikusiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti šį asmenį į pareigas, prašymą įskaityti šiuos laikotarpius į vidaus tarnybos stažą ir juos patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju įrodymai, kad pareiškėja policijoje pradėjo darbintis per 3 mėnesius nuo mokymosi aukštojoje mokykloje baigimo, jos prašymą nagrinėjusiai komisijai nebuvo pateikti. Todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jį pagrindo nėra.

Netenkinus reikalavimo panaikinti atsakovo 2010-06-01 sprendimą Nr. 10-S-9674, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovą perskaičiuoti jos vidaus tarnybos stažą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendė:

pareiškėjos D. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.