Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-537-1118/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
1-537-1118/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08625-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Žemgulienė
Kaltinamasis
Ž. D.
Nukentėjusysis
A. O.
Civilinis ieškovas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-537-1118/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08625-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.10.1; 2.1.15.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,sekretoriaujant Gintarei Jonušaitei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorui Sigitui Bužui,

kaltinamajam Ž. D.,nukentėjusiajam A. O.,

civilinio ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotiems atstovams V. Č., K. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis (turintis neįgalumą), vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Ž. D. 2019 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Kairiškių buvusio dvaro 1 sodybos fragmentų parko teritorijoje, pagal įgaliojimą prižiūrimoje A. O., neturėdamas leidimo, savavališkai nupjovė, sukapojo ir taip sunaikino svetimoje žemės valdoje augančius 7 medžius, turinčius kultūrinę reikšmę, kurie įregistruoti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 26), tuo padarydamas Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos 10 429,99 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam A. O. 3 000,00 eurų turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmai Ž. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. D. apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi ir nurodė, kad 2019 m. vasario mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, neturėdamas malkų šildyti namus bei pinigų joms įsigyti, nuėjęs pas pažįstamą S. M. pasiskolino iš jo benzininį pjūklą. Apie tai, kur ir kokius medžius, malkas ketina pjauti, su S. M. nekalbėjo. Gavęs pasiskolinti pjūklą, maždaug už 300 metrų nuo savo namų (duomenys neskelbtini), apleistame sode nupjovė 6 medžius, o vieną išvirtusį medį – klevą, supjaustė kaladėmis. Kitą dieną ten pat sode supjaustytus kaladėmis medžius sukapojęs ir ketinęs karučiu persivežti į savo namų kiemą, tačiau nespėjo, nes dėl nupjautų medžių jo pradėjo ieškoti policijos pareigūnai. Malkos taip ir liko apleistame sode. Teigia, jog sodas buvo visiškai apleistas, daug metų ten niekas nesitvarkė ir jo neprižiūrėjo, todėl nemanė darąs nusikaltimą. Taip pat nežinojo, kad minėti medžiai turi kultūrinę reikšmę ir yra įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Nurodė, jog nupjovė nudžiūvusius, pūvančius medžius. Paaiškino, kad tuo metu su sugyventine pašalpos malkomis nebuvo gavę, o namuose auga trys vaikai, todėl kūrenti, šildyti namus buvo būtina. Atkreipė dėmesį, jog civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, jo manymu, pernelyg didelis, kadangi nupjovė senus, sudžiūvusius medžius, o vienas nukirstų medžių apskritai buvo nuvirtęs.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. D. kaltė padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

liudytojo P. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Šalio jo namo yra senas ir apleistas dvaras, kuriame yra neprižiūrėtas sodas. Patvirtino, jog eidama į parduotuvę pastebėjo, kaip kaimelio gyventojas Ž. D. minėtame dvaro sode skaldė malkas. Kas galėjo išpjauti medžius, jis nematė ir pasakyti negali (I t., b. l. 120–123);

liudytojos D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog gyvendama (duomenys neskelbtini) ir dirbdama to parties kaimo parduotuvėje, girdėjo iš parduotuvėje apsilankančių pirkėjų, jog Ž. D. pjauna medžius, augančius (duomenys neskelbtini), S. S. dvare, ir veža jas S. M., gyvenančiam tame pačiame kaime. Patvirtino ir pati eidama pro šalį mačiusi nukirstus medžius, teigia apie tai telefonu pranešusi dvaro savininkui, kuris dėl to kreipėsi į policijos pareigūnus (I t., b. l. 128–131);

liudytojo A. O. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. vasario 27 d. įgaliojimu jis (duomenys neskelbtini), valdo žemės sklypą, jį prižiūri. Žino, jog minėtas sklypas su jame esančiais statiniais ir augančiais šimtamečiais medžiais yra įtrauktas į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą, todėl nei statybos darbai, nei medžių pjovimo darbai sklype be leidimo, negalimi. Teigia apie nukirstus ir sukapotus medžius sužinojęs iš vietinės kaimo gyventojos D. D., kuri taipogi nurodė, jog matė Ž. D. ir S. M. minėtame sklype pjaunančius medžius, dėl to kreipėsi į policijos pareigūnus. 2019 m. kovo 1 d. atvykęs į įvykio vietą pastebėjo, jog sklype augę septyni medžiai nukirti, supjaustyti bei suskaldyti malkomis. Nurodė, kad dėl žalos nustatymo kreipėsi į Akmenės rajono savivaldybę, kur jam pasakė, jog apytikslė padaryta žala gali būti apie 3000,00 Eur. Policijos įstaigai kreipusis dėl žalos įvertinimo, žadėjo nuvykti į įvykio vieta ir pateikti detalius turtinės žalos paskaičiavimo duomenis ir pačią turtinę žalą (I t., b. l. 96–97);

liudytojo S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog skolinęs kaimynui Ž. D. benzininį pjūklą, tačiau kokius medžius jis pjauti buvo ketinęs, nesidomėjo. Prisimena, jog skolindamasis minėtą pjūklą, Ž. D. užsiminė, kad nori nupjauti kažkokį sudžiūvusį medį. Po poros dienų minėtas kaimynas pjūklą gražino, o neužilgo iš policijos pareigūnų sužinojo, jog jis galimai išpjovė svetimus medžius. Nurodė pats jokių medžių su Ž. D. nepjovęs ir nupjauti, jo neprašęs (I t., b. l. 132–133);

liudytojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad šių metų žiemą, tiksliai laiko neprisimena, Kairiškių dvaro teritorijoje eidamas matė pažįstamą Ž. D., vieną patį benzininiu pjūklu pjaunantį medžius (I t., b. l. 134–135);

2019 m. kovo 1 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, jog 2019 m. vasario 26 d. pastebėta, kad (duomenys neskelbtini),sklypuose nupjauti, supjaustyti ir sukapoti septyni medžiai (I t., b. l. 5–6);

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kurie patvirtina, kad Kairiškių buvusio dvaro 1 sodybos fragmentų parkas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Kultūros vertybių registre įregistruotas kaip kultūros paveldo objektas (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre – 26). Žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso D. G. (I t., b. l. 5–6);

2019 m. vasario 26 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu su priedu (fotolentele), kuriame užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Kairiškių buvusio dvaro 1 sodybos fragmentų parkas. Apžiūrėjus parko teritoriją nustatyta, kad nukirsti, supjaustyti ir malkoms sukapoti medžiai. Įvykio vietoje išmatuoti nupjautų medžių kamienų (kelmų) skersmenys (I t., b. l. 78–94);

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. Į-131, kuriame užfiksuota, kad buvo sudaryta komisija sužaloto kultūros paveldo objekto – Kairiškių buvusio dvaro 1 sodybos fragmentų, esančių (duomenys neskelbtini), atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti (I t., b. l. 52–53);

2019 m. kovo 14 d. Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktu Nr. AAŠ-51, kuriame nurodyta, kad 2019 m. vasario mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nukirtus septynis parko medžius buvo padaryta žala didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybei, nes visi Kairiškių buvusio dvaro 1 sodybos fragmentų parkas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, jam suteiktas unikalus kodas – 26. Pažymėta, jog kultūros paveldo objekto būklė blogėja. Tikrinimo metu nustatyta, kad Kairiškių buvusio dvaro 1 sodybos fragmentų parko teritorijoje nupjauti septyni medžiai: klevas, kelmo skersmuo 75 cm; uosis, kelmo skersmuo 41 cm; klevas, kelmo skersmuo 80 cm; uosis, kelmo skersmuo 27 cm; uosis, kelmo skersmuo 28 cm; uosis, kelmo skersmuo 33 cm; uosis, kelmo skersmuo 33 cm. Kairiškių buvusio dvaro 1 sodybos fragmentams, savavališkai iškertant medžius, padaryta 10 428,99 Eur žala, kuri turi būti išieškota iš šią žalą padariusio asmens. Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akto Nr. AAŠ-51 priede – fotonuotraukose, užfiksuoti nukirstų septynių medžių kelmų, vaizdai (I t., b. l. 35–36; 31–34, 58–60; 61, 62–65);

Kauno technologijos universiteto 2019 m. birželio 7 d. Nr. 86-G-14563 aiškinamuoju raštu bei lokaline sąmata, iš kurių matyti, kad Kairiškių buvusio dvaro 1 sodybos fragmentų teritorijoje, iškirstų medžių nuostolių dydis sudaro 10 428,99 Eur. Šią sumą sudaro paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentų regimo darbai, paveldo tvarkybos darbai bei želdinių atkuriamosios vertė įkainiai. Nuostolių dydžio nustatymo aiškinamajame rašte nurodyta, jog nuostoliai, susiję su kultūros paveldo objekto sužalojimu, apskaičiuoti vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamentu PTR 4.01.01:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sąnaudų normatyvai“, paveldo tvarkybos reglamentu PTR 4.01.26:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo paveldotvarkos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijos“, Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 (I t., b. l. 30–29);

Lokaline sąmata, kurioje nurodoma, kad Kairiškių buvusio dvaro 1 sodybos fragmentų, esančių (duomenys neskelbtini), želdinių – nukirstų medžių, atkuriamoji vertė yra: klevo, kelmo skersmuo 75 cm – 2 085,00 Eur; uosio, kelmo skersmuo 41 cm – 1 107,00 Eur; klevo, kelmo skersmuo 80 cm – 2 160,00 Eur; uosio, kelmo skersmuo 27 cm – 729,00 Eur; uosio, kelmo skersmuo 28 cm – 729,00 Eur; uosio, kelmo skersmuo 33 cm – 729,00 Eur; uosio, kelmo skersmuo 33 cm – 729,00 Eur. Bendras nuostolių dydis su pridėtinės vertės mokesčiu (21%) sudaro – 10 428,99 Eur. (t. 1, b. l. 70)

Kultūros vertybių registro išrašu, kuris patvirtina, kad Kairiškių buvusio dvaro 1 sodybos fragmentų parkas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. kovo 20 d. yra įregistruotas kaip nekilnojamas paminklas.

Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 straipsnis) kaip ir bet kurią kitą nusikalstamą veiką apibūdina tam tikrų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo. Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą numatytas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (250 Eur) dydis, bet neviršija 250 MGL dydžio.

Byloje ištirtų ir anksčiau aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis Ž. D. neturėdamas leidimo, savavališkai nupjovęs ir sukapojąs augančius 7 medžius, įregistruotus į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 26), turinčius kultūrinę reikšmę, sunaikino svetimą turtą, tuo padarydamas valstybei, atstovaujamai Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, 10 428,99 eurų turtinę žalą. Pastebėtina, jog nukentėjusysis A. O. iki pat įrodymų tyrimo teisme pradžios nereiškė civilinio ieškinio bei netikslino jam padarytos 3000,00 Eur žalos sumą. Teismo posėdžio metu tik pažymėjo, kad šią sumą paskaičiavo apytiksliai, atsižvelgęs į jo kuro sąnaudas, medžių išvežimą, sodybos išvalymą, medžių nupjovimą. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis netikslino padarytos žalos dydžio ir teismui nebuvo galimybės įsitikinti šios žalos pagrįstumu, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas), laikytina, kad nusikalstama veika padaryta žala nėra didelė, t. y. neviršija 250 MGL dydžio, ir kaltinamojo veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Teismas tokią išvadą daro remiantis paties kaltinamojo, tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, duotais parodymais, kultūros paveldo objekto patikrinimo aktu, padarytos žalos skaičiavimo aiškinamuoju raštu, lokaline sąmata, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą, asmeniui gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas, pakirtų baudų nesumokėjęs (t. 1, b. l. 141, 142–147), nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, iš dalies darbingas (55 proc. darbingumas) (t. 1, b. l. 151,152), į kaltinamojo padėtį lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas skirdamas bausmę, taipogi atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Ž. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad Ž. D. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, į nusikalstamos veikos motyvus, taipogi tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas. Įvertinus aptartas aplinkybes, Ž. D. skirtina BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas artimas numatytos sankcijos vidurkiui. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Taipogi Ž. D. nustatytini įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose.

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, Ž. D. prisipažino kaltu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (I t., b. l. 162–163).

IV. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Šioje baudžiamojoje byloje Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos yra pareiškęs civilinį ieškinį 10 428,99 eurų žalai atlyginti (II t., b. l. 16–22).

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis išsakė abejones dėl sunaikinto turto vertės, nurodydamas, jog sunaikintas turtas įvertintas pernelyg didele suma. Pažymėtina, jog turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Nagrinėjamu atveju sugadinto turto vertė buvo paskaičiuota vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343, Paveldo tvarkybos reglamentu PTR 4.01.01:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sąnaudų normatyvais“ bei Paveldo tvarkybos reglamentu PTR 4.01.26:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis“. Šiais byloje esančiais duomenimis abejoti, teismas neturi jokio pagrindo. Nors kaltinamasis teigia, jog civiliniame ieškinyje nurodyta žala pernelyg didelė, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti suma pagrįsta rašytiniais įrodymais, įvertinta ekspertų, taipogi, į tai, jog 10 428,99 eurų žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo Ž. D. valstybės naudai priteistina 10 428,99 eurų turtinė žala.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. D. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir iš Ž. D. priteisti valstybės naudai 10 428,99 Eur (dešimties tūkstančių keturių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 99 ct) turtinę žalą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 7290.

Nuosprendžiui įsiteisėjus Ž. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Išaiškinti Ž. D., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti Ž. D., jeigu dėl objektyvių priežasčių nuteistasis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusius Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Jūratė Žemgulienė