Kauno apylinkės teismo nuosprendis

K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, kaltinamojo tvirtinimu dirbantis pagal verslo liudijimą (staliaus darbai ir pan.), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus (1995 m., 1997 m., 1998 m. teistumai išnykę) 4) 2009-12-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. - 4 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 5) 2016-02-18 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 str. 2 d. ir 140 str. 2 d. (2 epizodai) - 8 MGL (301,28 Eur) bauda ir 6 mėn. laisvės apribojimu, vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 72² str., įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką - dvi dienas, nuo 2016-01-16 iki 2016-01-17, prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai ir laikyti neatlikta baudos dalimi 4 MGL dydžio, t. y. 150,64 Eur dydžio baudą; bauda sumokėta, laisvės apribojimo bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (sutuoktinės sveikatos nežymiu sutrikdymu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. balandžio 26 d. apie 18.30 val., K. V., uošvių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą ranka sudavė savo šeimos narei - sutuoktinei V. V. į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą bei dėl odos nubrozdinimo kairio skruosto srityje nežymiai sutrikdydamas V. V. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, nustatyta, kad 2017 m. balandžio 26 d. apie 18.30 val., K. V., uošvių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą ranka sudavė savo šeimos narei - sutuoktinei V. V. į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą bei dėl odos nubrozdinimo kairio skruosto srityje nežymiai sutrikdydamas V. V. sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykių metu buvo sutuoktiniai, jie laikytini šeimos nariais.

Nukentėjusioji V. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis tyčia jai sudavė kumščiu į veidą, dėl ko liko žymė, tai yra sutuoktinis ją sužalojo, ji juto fizinį skausmą. Taip pat nurodė, kad kaltinamasis ketino suduoti dar, tačiau jį sulaikė jos tėvas.

Teismas remiasi šių netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios, įspėtos dėl melagingų parodymų davimo, ir liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, paminėtų asmenų parodymais nėra pagrindo netikėti. Pats kaltinamasis patvirtino, jog jo uošviai - liudytojai D. G. ir J. G. nemeluoja. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir rašytinis įrodymas - teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimas ant nukentėjusiosios veido galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių patikimų duomenų, nenustatytas realus pagrindas, dėl ko nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamąjį, melagingai apkaltinti tyčia jai sudavus smūgį, tai yra padarius kriminalinį nusikaltimą. Kaltinamojo motyvas, kad nukentėjusioji jį apkalba siekdama skyrybų metu įgyti jo turtą - nerealus ir nelogiškas, nes kaltinimas padarius nusikaltimą įtakos dalinantis santuokoje įgytą turtą neturi.

Kaltinamojo neprisipažinimas tyčia sudavus smūgį nukentėjusiajai ir nukentėjusiosios kaltinimas meluojant - vertintini kritiškai, kaip kaltinamojo siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sužalota sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, teistas už tokį patį nusikaltimą, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo suduodamo (-ų) smūgio (-ių) į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą galvos-veido sritį, nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, smurtaudamas būdamas įpykęs, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (sutuoktinės sveikatos nežymus sutrikdymas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad veiką padarė būdamas recidyvistu.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio; nusikaltimas padarytas prieš fiziškai silpnesnę moterį, matant trims mažamečiams vaikams, kurie buvo išgąsdinti, patyrė didelį stresą; nusikaltimas padarytas kaltinamajam pažeidus jam paskirtą kardomąją priemonę – draudimą artintis prie nukentėjusiosios; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, bet yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (1 t. b. l. 100-132; 2 t. b. l. 9-13): teistas 5 kartus: 1) 1996 m. pagal BK 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 206 str.; 2) 1997 m. pagal BK 22 str. 1 d. ir 271 str. 2 d.; 3) 2000 m. pagal BK 272 str. 2 d., 206 str.; 4) 2009 m. pagal BK 178 str. 4 d.; 5) 2016-02-18 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (2 epizodai – sutuoktinės V. V. sumušimas), 227 str. 2 d., galutine bausme - 4 MGL (150,64 Eur) bauda ir 6 mėn. laisvės apribojimu, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, 2017-06-08 Kėdainių r. PK pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. – dėl smurtavimo sutuoktinės V. V. atžvilgiu 2017-06-07; į tai, kad kaltinamasis buvo teistas/baustas ir užsienyje, LR baustas administracinėmis nuobaudomis, VSDFV duomenimis nedirbantis, kaltinamojo tvirtinimu – dirbantis pagal verslo liudijimą, seniūnijos charakterizuojamas kaip uždaro būdo, nelinkęs į bendravimą, sveikas.

Nors teismas paskutiniais nuosprendžiais ir suteikė kaltinamajam galimybę neizoliuotam nuo visuomenės pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, kaltinamasis išvadų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką (-us) nusikaltimą (-us), vėl padarė tokį patį nusikaltimą, savo elgesiu kelia pavojų ir kenkia ne tik sutuoktinei, bei ir kitiems šeimos nariams, tame tarpe ir savo mažamečiams vaikams, kurie dėl tokio jų matomo kaltinamojo elgesio patiria didelį stresą, kuris, teismo įsitikinimu, taip pat gali būti vertinamas kaip psichologinis smurtas.

Teismas mano, kad bausmės tikslas šį kartą gali būti pasiektas už nusikaltimą kaltinamajam skiriant tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50, 56 str.), jos dydį, nepriklausomai nuo to, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 61 str.), atsižvelgiant ir į tai, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskiriant žemesnį, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nebėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam dar gali būti pasiektas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose arba patys buvo smurto aukos. Kadangi smurtautojas dažniausiai smurtauja prieš už jį silpnesnius asmenis, jis jaučia gėdą, jaučiasi nepilnavertis, tačiau nežino išeities, o bandydamas save kaip nors pateisinti, jis ir toliau elgiasi neteisėtai. Kadangi smurtautojų savivertė yra žema, dažnai jiems labai svarbus kitų žmonių įvertinimas, pripažinimas, geras įvaizdis, todėl artimoje aplinkoje smurtaujantys žmonės visuomenėje nori pasirodyti nepriekaištingais. Taip pat smurtautojas dažniausiai save pateikia kaip auką, todėl manipuliuodamas, siekdamas prisidengti gerais tikslais, žmones, prieš kuriuos jis smurtauja, o ypač vaikus, smurtautojas priverčia jaustis atsakingais ir kaltais dėl to, kas vyksta. Tačiau smurtautojas turi suvokti, kad smurtas kito žmogaus atžvilgiu neleis jam pasijusti nei stipriu, nei visaverčiu, nes smurto aukos jį niekins ir jo nekęs. Smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui. Ilgą laiką auka, gyvendama su smurtaujančiu asmeniu, jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti, neteisingai verčiama jaustis kalta dėl visko, kas vyksta šeimoje, todėl pirmoji ir vienintelė išeitis aukai - kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes smurtautojas bijo viešumo, kitaip smurtaujančio asmens sustabdyti nėra jokios galimybės.

Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo, kaip apie tai kalbėjo kaltinamasis, kartu su kaltinamuoju kreiptis į psichologus, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam, kuris yra trijų vaikų tėvas, sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, dar kartą pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Kardomosios priemonės. Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas nuo 2017-04-27 iki 2017-04-28 (1 t. b. l. 59-61). Paleidus jam buvo paskirta (-os) kardomoji (-osios) priemonė (-s): rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 91), įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. V., bei įpareigojimas (teismo nutartis) nesiartinti prie nukentėjusiosios V. V. arčiau nei 50 metrų atstumu....> (1 t. b. l. 97). Byloje paskirtos kardomosios priemonės paliktinos/pratęstinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir kaltinamąjį sulaikius – panaikintinos. (Šiuo metu kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d., kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t. b. l. 11-13).

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentu - pažyma apie pašto išlaidas, pripažintinos 6,35 Eur pašto išlaidos, todėl priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (sutuoktinės sveikatos nežymus sutrikdymas), ir nuteisti – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: K. V. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Terminuotą laisvės atėmimo bausmę pasiųsti atlikti į PN.

Į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką nuo 2017-04-27 iki 2017-04-28 (1:1).

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios, palikti galioti/pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistąjį sulaikius - panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo K. V. 6,35 Eur (šešių eurų 35 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas pašto išlaidoms - 5660).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).