- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-28
- Bylos Nr.
- 1-175-673/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20076-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Kaltinamasis
- K. V.
- Advokatai
- Vytautas Bučius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, kaltinamojo tvirtinimu dirbantis pagal verslo liudijimą (staliaus darbai ir pan.), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus (1995 m., 1997 m., 1998 m. teistumai išnykę) 4) 2009-12-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. - 4 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 5) 2016-02-18 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 str. 2 d. ir 140 str. 2 d. (2 epizodai) - 8 MGL (301,28 Eur) bauda ir 6 mėn. laisvės apribojimu, vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 72² str., įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką - dvi dienas, nuo 2016-01-16 iki 2016-01-17, prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai ir laikyti neatlikta baudos dalimi 4 MGL dydžio, t. y. 150,64 Eur dydžio baudą; bauda sumokėta, laisvės apribojimo bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (sutuoktinės sveikatos nežymiu sutrikdymu),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. balandžio 26 d. apie 18.30 val., K. V., uošvių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą ranka sudavė savo šeimos narei - sutuoktinei V. V. į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą bei dėl odos nubrozdinimo kairio skruosto srityje nežymiai sutrikdydamas V. V. sveikatą.
Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad sutuoktinei tyčia nesudavė, galėjo netyčia sužeisti susistumdymo metu. 2017-04-26 su žmona V. V. važiavo į Kėdainius. Jau tada pešėsi. Ji paėmė jo telefoną, o jis jos, kilo konfliktas. Ji draskėsi, bandė iš jo savo telefoną išpešti. Jie išsiskyrė prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), po to sutuoktinė savo automobiliu išvažiavo namo. Tada jis sugalvojo eiti pas sutuoktinę, kuri gyvena pas savo tėvus, pasiimti savo daiktų. Įėjęs į kambarį jai pasakė atiduoti jo piniginę, jie pradėjo grumtis, vaikai ėmė klykti, verkti. Piniginę iš jos rankų išplėšė. Gal atiminėdamas ir sužeidė sutuoktinę. Bet tyčia jai nesudavė. Neturėjo tikslo mušti. Sakydama kad jai sudavė tyčia, sutuoktinė meluoja. Uošviai, davę parodymus, nemeluoja. Uošviui jo smūgio mostas gal pasirodė. Pripažįsta, kad anksčiau kelis kartus yra smurtavęs sutuoktinės atžvilgiu ir tai galėjo matyti vaikai. Policija anksčiau buvo kviesta gal porą kartų. Šiuo metu suimtas už tai, kad prieš kelias dienas plėšė iš sutuoktinės jos draugo telefoną, dėl to sužalojo sutuoktinės nagą. Sutuoktinė jį provokuoja, nes tarp jų yra trečias asmuo, mokina ją rašyti pareiškimus policijai. Sutuoktinė nori, kad jis būtų nuteistas, nes skyrybų metu nori jo namo dalies, jį šmeižia. Ir iš namų sutuoktinė pabėgo ne dėl smurto, ji turi kitą draugą. Prašo šioje byloje neapklausinėti jo vaikų. Nori atsiprašyti žmonos, vaikų, visų, kad taip įvyko, kad iki tiek jie nusirito, nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė pagal pareikštą kaltinimą visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji V. V. nurodė, kad ji jau apie pusę metų gyvena pas savo tėvus dėl kaltinamojo naudojamo fizinio ir psichologinio smurto. Kaltinime nurodytą dieną ji su sutuoktiniu ir vaiku važiavo į Kėdainius, grįžus sutuoktinį paleido prie parduotuvės. Jau važiuojant tarp jų kilo konfliktas, nes kaltinamasis atėmė iš jos telefoną. Tada ir ji paėmė sutuoktinio diktofoną bei piniginę. Jai tik sugrįžus į tėvų namus, įlėkė kaltinamasis, liepė atiduoti daiktus, puolė muštis, tai yra užsimojo kumščiu, o ji, siekdama išvengti smūgio, tūpėsi, tačiau sutuoktinis jai sudavė į kairį skruostą ir tai buvo jo tyčinis veiksmas. Nebuvo jokio tampymosi. Ji rankose jokių daiktų neturėjo. Kaltinamasis įbėgo ir puolė ją. Smūgis būtų buvęs stipresnis, jei ji nebūtų tūpusi. Kaltinamasis pataikė jai prie akies, buvo įbrėžimas. Vaikai, kurių amžius 11, 8 ir 4 metai, viską matė ir ėmė rėkti, verkti, prašė kaltinamojo, kuris yra jų tėvas, liautis. Kaltinamasis norėjo jai dar suduoti, bet atėjo jos tėvas J. G. ir sulaikė. Tad ji iššoko per balkoną ir pabėgo pas mamą į darbą. Kaltinamasis buvo blaivus. Po įvykio ji pati vyko į policiją. Kaltinamasis jai rašinėjo žinutes, gąsdino, ji jo bijojo. Su kaltinamuoju santuokoje gyvena nuo 2007 m. Kaltinamasis prieš ją smurtauja jau daug metų, visa tai matydavo vaikai, jai tekdavo su vaikais bėgti iš namų, tačiau policiją ji kvietė tik du kartus. 2017-06-07 kaltinamasis vėl smurtavo jos atžvilgiu parduotuvėje, kurioje ji dirba, atiminėjo daiktus, sužeidė jai ranką. Šiuo metu ji jau tvarkosi skyrybų dokumentus.
Liudytojas J. G. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo žentas, o nukentėjusioji dukra. 2017-04-26 apie 18 val., jis namuose žiūrėjo televizorių, kai išgirdo klykiant anūkus. Įlėkęs į kambarį pamatė, kad kaltinamasis ir jo dukra susikabinę. Kaltinamasis buvo iškėlęs ranką, tačiau smūgio nematė. Jis juo išskyrė, žentą prilaikė, o dukra pabėgo per balkoną. Žentas jo dukros visur ieškojo, buvo nuėjęs ir jo sutuoktinės darbovietę, kur ši buvo užsirakinusi su dukra. Dukra jam apie smurtą nesakė, sakė kad susipyko dėl telefono. Tačiau apie smurtą prieš dukrą jam sakė jo sutuoktinė D. G., nes dukra jai pasipasakoja. Dukra apie pusmetį gyvena pas juos. Sakė, kad pykstasi su kaltinamuoju, negali gyventi, kad jis veja ją iš namų, kartais grasina. Neatkreipė dėmesio ar ant dukros veido buvo kokių smurto žymių.
Liudytoja D. G. paaiškino, kad įvykio laiku ji dirbo darželyje, buvo užsirakinusi, kai pas ją atbėgo jos dukra V. V.. Dukra pasakojo, kad ją užsipuolė kaltinamasis, jog jis įlėkė į namus ir puolė, vaikai cypė, verkė, prašė jos nemušti. Dukra sakė, kad kaltinamasis sudavė jai į veidą ir norėjo suduoti dar, bet kaltinamąjį sulaikė jos vyras, tuomet dukra ir pabėgo per balkoną. Matė ant dukros veido, po akimi, prie nosies raudoną žymę. Dukra sakė, kad žymė liko po kaltinamojo smūgio. Matė, jog žentas buvo atbėgęs dukros ieškoti ir į darželio teritoriją, bet jos buvo užsirakinę. Tai ne pirmas toks kartas. Ilga jų istorija. Dukra su vaikais ketvirtą valandą ryte buvo pas juos atbėgusi. Kaltinamasis pareina išgėręs ir puola jos dukrą mušti, vadina negražiais žodžiais. Dukra daug kartų pasakojo, kad kaltinamasis ją buvo sumušęs, su akiniais vaikščiojo. Aršus jo charakteris, supyksta ir „duoda“. Buvo atvejis, kai dukra laikė mažą vaiką ant rankų, o kaltinamasis ją mušė, tampė už plaukų. Dukra labai kaltinamąjį mylėjo, stengėsi išsaugoti šeimą, todėl ir kentėjo. Vaikai viską matydavo, verkdavo. Ir ji verkdavo. Žentas yra ir ją iš namų išstūmęs, ant rankos „mėlynė“ buvo, bet ji dėl to niekur nesikreipė. Šiuo metu dukra gyvena pas juos, persikėlė dėl ramybės, dėl kaltinamojo smurto. Labiausiai kenčia vaikai. Tegul geriau išsiskiria.
Liudytojas N. N. – policijos pareigūnas, paaiškino, kad galimai aplinkybėse nurodytu laiku, kolegė V. jam pranešė, kad į policiją buvo atėjusi moteris, kuri skundėsi dėl konflikto. Kadangi turėjo darbo, pas nukentėjusiąją į (duomenys neskelbtini), nuvyko tik apie vidurnaktį. Rado nukentėjusiąją ir jos mamą, kiti miegojo. Nukentėjusioji papasakojo, kad važiuojant įvyko konfliktas dėl telefono, kad sutuoktinį ji paleido prie parduotuvės ir grįžo namo, o atbėgęs sutuoktinis jai sudavė. Kiek sakė smūgių sudavė - negali pasakyti, nes neprisimena. Nukentėjusioji sakė, kad pradėjus spiegti vaikams atbėgo jos tėvas, o ji pabėgo per balkoną. Ant nukentėjusiosios kairio skruosto matėsi paraudimas. Nukentėjusioji nurodė, kad konflikto metu kambaryje buvo vaikai. Nukentėjusioji buvo blaivi, pasakojo, kad tai buvo ne pirmas konfliktas.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus V. V. pareiškimą, kuriame nurodyta, jog K. V. vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairį skruostą trijų nepilnamečių vaikų akivaizdoje (1 t. b. l. 1-2, 9-11).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad odos nubrozdinimas kairio skruosto srityje V. V. padarytas kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti piršto nagas, vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai paros bėgyje iki apžiūros, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 36).
Iš įvykių paieškos išklotinių matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai iki 2017 m. gegužės 5 d. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo kviesti du kartus, tai yra 2017-01-13 ir 2017-04-27. 2016 m. policijos pareigūnai minėtu adresu buvo kviesti vieną kartą, tai yra 2016-08-26. Iki 2017 m. gegužės 5 d. adresu (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai buvo kviesti vieną kartą dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t. b. l. 40-43).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, nustatyta, kad 2017 m. balandžio 26 d. apie 18.30 val., K. V., uošvių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą ranka sudavė savo šeimos narei - sutuoktinei V. V. į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą bei dėl odos nubrozdinimo kairio skruosto srityje nežymiai sutrikdydamas V. V. sveikatą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykių metu buvo sutuoktiniai, jie laikytini šeimos nariais.
Kaltinamasis K. V. neprisipažino, jog konflikto metu jis tyčia sudavė savo sutuoktinei, tačiau pripažino, jog konfliktavo ir sužaloti sutuoktinę galėjo netyčia, nurodė, kad sutuoktinė, tvirtindama, jog jis jai sudavė tyčia - meluoja, nes skiriantis nori jo namo dalies.
Nukentėjusioji V. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis tyčia jai sudavė kumščiu į veidą, dėl ko liko žymė, tai yra sutuoktinis ją sužalojo, ji juto fizinį skausmą. Taip pat nurodė, kad kaltinamasis ketino suduoti dar, tačiau jį sulaikė jos tėvas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški. Be to, nukentėjusiosios parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir netiesioginių liudytojų J. G., D. G. ir N. N. parodymai.
BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
Liudytojas – J. G. patvirtino, kad išgirdęs klykiant anūkus ir įbėgęs į kambarį matė, kaip kaltinamasis buvo užsimojęs, tačiau jis kaltinamąjį prilaikė, o jo dukra – nukentėjusioji pabėgo per balkoną; apie dukros patirtą smurtą jam papasakojo jo sutuoktinė D. G.. Liudytoja D. G. patvirtino, kad pas ją į darbovietę pasislėpti nuo sutuoktinio – kaltinamojo atbėgo nukentėjusioji – jos dukra V. V., kuri pasakojo, kad vaikų akivaizdoje kaltinamasis ją užsipuolė, sudavė į veidą ir norėjo suduoti dar, bet kaltinamąjį sulaikė J. G., patvirtino, jog matė dukros veide, po akimi, raudoną žymę ir dukra sakė, kad žymė liko po kaltinamojo smūgio, patvirtino, jog kaltinamasis jos dukros atžvilgiu smurtą naudoja nuolat. Liudytojas N. N. – policijos pareigūnas, patvirtino, kad pagal iškvietimą atvykęs pas nukentėjusiąją iš jos sužinojo, kad jai sudavė jos sutuoktinis; nukentėjusioji pasakojo, kad pradėjus spiegti vaikams atbėgo jos tėvas, o ji pabėgo per balkoną; ant nukentėjusiosios kairio skruosto matė paraudimą.
Teismas remiasi šių netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios, įspėtos dėl melagingų parodymų davimo, ir liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, paminėtų asmenų parodymais nėra pagrindo netikėti. Pats kaltinamasis patvirtino, jog jo uošviai - liudytojai D. G. ir J. G. nemeluoja. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir rašytinis įrodymas - teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimas ant nukentėjusiosios veido galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių patikimų duomenų, nenustatytas realus pagrindas, dėl ko nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamąjį, melagingai apkaltinti tyčia jai sudavus smūgį, tai yra padarius kriminalinį nusikaltimą. Kaltinamojo motyvas, kad nukentėjusioji jį apkalba siekdama skyrybų metu įgyti jo turtą - nerealus ir nelogiškas, nes kaltinimas padarius nusikaltimą įtakos dalinantis santuokoje įgytą turtą neturi.
Kaltinamojo neprisipažinimas tyčia sudavus smūgį nukentėjusiajai ir nukentėjusiosios kaltinimas meluojant - vertintini kritiškai, kaip kaltinamojo siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sužalota sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, teistas už tokį patį nusikaltimą, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo suduodamo (-ų) smūgio (-ių) į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą galvos-veido sritį, nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, smurtaudamas būdamas įpykęs, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (sutuoktinės sveikatos nežymus sutrikdymas).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad veiką padarė būdamas recidyvistu.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio; nusikaltimas padarytas prieš fiziškai silpnesnę moterį, matant trims mažamečiams vaikams, kurie buvo išgąsdinti, patyrė didelį stresą; nusikaltimas padarytas kaltinamajam pažeidus jam paskirtą kardomąją priemonę – draudimą artintis prie nukentėjusiosios; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, bet yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (1 t. b. l. 100-132; 2 t. b. l. 9-13): teistas 5 kartus: 1) 1996 m. pagal BK 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 206 str.; 2) 1997 m. pagal BK 22 str. 1 d. ir 271 str. 2 d.; 3) 2000 m. pagal BK 272 str. 2 d., 206 str.; 4) 2009 m. pagal BK 178 str. 4 d.; 5) 2016-02-18 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (2 epizodai – sutuoktinės V. V. sumušimas), 227 str. 2 d., galutine bausme - 4 MGL (150,64 Eur) bauda ir 6 mėn. laisvės apribojimu, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, 2017-06-08 Kėdainių r. PK pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. – dėl smurtavimo sutuoktinės V. V. atžvilgiu 2017-06-07; į tai, kad kaltinamasis buvo teistas/baustas ir užsienyje, LR baustas administracinėmis nuobaudomis, VSDFV duomenimis nedirbantis, kaltinamojo tvirtinimu – dirbantis pagal verslo liudijimą, seniūnijos charakterizuojamas kaip uždaro būdo, nelinkęs į bendravimą, sveikas.
Nors teismas paskutiniais nuosprendžiais ir suteikė kaltinamajam galimybę neizoliuotam nuo visuomenės pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, kaltinamasis išvadų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką (-us) nusikaltimą (-us), vėl padarė tokį patį nusikaltimą, savo elgesiu kelia pavojų ir kenkia ne tik sutuoktinei, bei ir kitiems šeimos nariams, tame tarpe ir savo mažamečiams vaikams, kurie dėl tokio jų matomo kaltinamojo elgesio patiria didelį stresą, kuris, teismo įsitikinimu, taip pat gali būti vertinamas kaip psichologinis smurtas.
Teismas mano, kad bausmės tikslas šį kartą gali būti pasiektas už nusikaltimą kaltinamajam skiriant tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50, 56 str.), jos dydį, nepriklausomai nuo to, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 61 str.), atsižvelgiant ir į tai, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskiriant žemesnį, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nebėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam dar gali būti pasiektas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.
Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose arba patys buvo smurto aukos. Kadangi smurtautojas dažniausiai smurtauja prieš už jį silpnesnius asmenis, jis jaučia gėdą, jaučiasi nepilnavertis, tačiau nežino išeities, o bandydamas save kaip nors pateisinti, jis ir toliau elgiasi neteisėtai. Kadangi smurtautojų savivertė yra žema, dažnai jiems labai svarbus kitų žmonių įvertinimas, pripažinimas, geras įvaizdis, todėl artimoje aplinkoje smurtaujantys žmonės visuomenėje nori pasirodyti nepriekaištingais. Taip pat smurtautojas dažniausiai save pateikia kaip auką, todėl manipuliuodamas, siekdamas prisidengti gerais tikslais, žmones, prieš kuriuos jis smurtauja, o ypač vaikus, smurtautojas priverčia jaustis atsakingais ir kaltais dėl to, kas vyksta. Tačiau smurtautojas turi suvokti, kad smurtas kito žmogaus atžvilgiu neleis jam pasijusti nei stipriu, nei visaverčiu, nes smurto aukos jį niekins ir jo nekęs. Smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui. Ilgą laiką auka, gyvendama su smurtaujančiu asmeniu, jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti, neteisingai verčiama jaustis kalta dėl visko, kas vyksta šeimoje, todėl pirmoji ir vienintelė išeitis aukai - kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes smurtautojas bijo viešumo, kitaip smurtaujančio asmens sustabdyti nėra jokios galimybės.
Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo, kaip apie tai kalbėjo kaltinamasis, kartu su kaltinamuoju kreiptis į psichologus, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam, kuris yra trijų vaikų tėvas, sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, dar kartą pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).
Kardomosios priemonės. Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas nuo 2017-04-27 iki 2017-04-28 (1 t. b. l. 59-61). Paleidus jam buvo paskirta (-os) kardomoji (-osios) priemonė (-s): rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 91), įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. V., bei įpareigojimas (teismo nutartis) nesiartinti prie nukentėjusiosios V. V. arčiau nei 50 metrų atstumu....> (1 t. b. l. 97). Byloje paskirtos kardomosios priemonės paliktinos/pratęstinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir kaltinamąjį sulaikius – panaikintinos. (Šiuo metu kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d., kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t. b. l. 11-13).
Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentu - pažyma apie pašto išlaidas, pripažintinos 6,35 Eur pašto išlaidos, todėl priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (sutuoktinės sveikatos nežymus sutrikdymas), ir nuteisti – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: K. V. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).
Terminuotą laisvės atėmimo bausmę pasiųsti atlikti į PN.
Į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką nuo 2017-04-27 iki 2017-04-28 (1:1).
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios, palikti galioti/pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistąjį sulaikius - panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo K. V. 6,35 Eur (šešių eurų 35 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas pašto išlaidoms - 5660).
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).