- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-06
- Bylos Nr.
- T-864-1131/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Nuteistasis
- P. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo P. S. (P. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmės sušvelninimo dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-576/2018 P. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi nuteistojo P. S. apeliacinis skundas atmestas. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 2 d.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. liepos 16 d. gautas nuteistojo P. S. prašymas sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, įsigaliojusias nuo 2020 m. birželio 1 d. ir švelninančias jo teisinę padėtį, bei jo veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį pagal BK įstatymą XIII-2236 dėl MGL keitimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į šį prašymą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. S. prašymas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
BK 75 straipsnio 3 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
Nuteistasis savo prašyme nurodo, kad jam paskirta bausmė turi būti švelninama taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir taip palengvinant jo teisinę padėtį.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu nuteistas už BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 5 metų, todėl svarstytinas klausimas dėl naujai įsigaliojusios BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo (nuosprendžio priėmimo metu įstatymas nenustatė galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymo už sunkaus nusikaltimo padarymą).
Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Vertintina, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis P. S. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal bylos duomenis nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe, o tai apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tame pačiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendyje nurodyta, kad P. S. baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, teistas. Teistumo pažymos duomenimis jis teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Europos Sąjungos valstybėse: Lenkijoje 2012-02-29 už su vagyste susijusius nusikaltimus bei 2013-04-12 Danijoje už vagystę. Taigi ankstesni teistumai yra susiję su tos pačios rūšies nusikalstamų veikų (nuosavybei) padarymu, P. S. padarytas sunkus nusikaltimas buvo neatsitiktinio pobūdžio.
Įvertinus minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios buvo nustatytos nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-103-576/2018, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, suteikiančių pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus dalį P. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, nuteistasis savo prašyme nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti dalinį paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi vien nuteistojo subjektyvus manymas, kad bausmės vykdymas turėtų būti atidedamas esant formalioms sąlygoms, nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam P. S. paskirtos bausmės vykdymą.
Prašyme nuteistasis P. S. taip pat prašė taikyti pasikeitusias BK nuostatas, susijusias su MGL dydžiu.
BK 190 straipsnyje yra nustatyta, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos galioja nuo 2015 m. sausio 1 d. ir iki šiol nėra pakeistos. Taigi pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą, kurio vertė viršija 250 MGL.
Nuteistasis P. S. minėtu nuosprendžiu yra nuteistas už 2015 m. liepos 21 d. padarytą nusikalstamą veiką. Kvalifikuojant jo padarytą veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, buvo pritaikytos BK 190 straipsnio nuostatos, kurios galioja iki šiol (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartis Nr. 1S-137-935/2020). Dėl to nėra pagrindo, kaip prašo nuteistasis, šiuo aspektu lengvinti jo teisinę padėtį ir jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes po apkaltinamojo nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, priėmimo neįsigaliojo joks su MGL dydžio pakeitimu susijęs įstatymas, kuris lengvintų jo teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami, atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, nuteistojo P. S. prašymas atmestinas.
Pažymėtina, kad, atliekant laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymų leidėjas yra nustatęs kitą institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,
nutaria:
Nuteistojo P. S. (P. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.