Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M.A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2011-04-07 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 str. 1 d. 10 MGL bauda, bauda sumokėta;

2. 2015-05-12 Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 str. 1 d., 145 str. 1 d., 140 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 641 str., 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 valandų, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią privaloma išklausyti per bausmės laiką, bausmę atlikęs;

3. 2016-04-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 str. 1 d. 9 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui, paskirta bausmė BK 641 str. pagrindu sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui; baudžiamasis įsakymas pradėtas vykdyti 2016-05-24, bausmė neatlikta, šiai dienai neatlikta 120 valandų viešųjų darbų, teistumas neišnykęs;

4. 2016-04-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 1 metams laisvės apribojimo;

5. 2016-09-29 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d.-1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 180 valandų per 6 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 30 valandų nemokamų darbų; per visą laisvės apribojimo laiką tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 6 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų, per visą laisvės apribojimo laiką tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. 2016-10-01 apie 17.40 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,13 promilių girtumas) vieną kartą koja spyrė savo tėvui R. A. į dešinę ranką bei apstumdė ir apdraskė savo motiną O. A., taip pastariesiems sukeldamas fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

K. M. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena kartu su tėvais tėvo bute.

2016-10-01 nuo ryto bare jis gėrė alų su kompanija. Kai atsibodo gerti, grįžo namo, tačiau tėvai jo neįleido į namus. Kaip ten viskas toliau vyko, jis nepamena, nes buvo girtas. Atsigavo, kai jau buvo areštinėje. Neatsimena, kad būtų įsibrovęs į butą ir prieš tėvus būtų vartojęs smurtą, tačiau neginčija, kad taip galėjo būti.

Pripažįsta, kad taip jis elgiasi ne pirmą kartą. Tai- dėl alkoholio. Jei nebūtų buvęs girtas, tai nebūtų taip pasielgęs. Jis turi priklausomybę nuo alkoholio, ne kartą gydėsi, lankė Minesotos programą, po kurios keturis mėnesius negėrė alkoholio. Narkotinių medžiagų, „žolės“, amfetamino du paskutinius mėnesius nevartojo. Prieš nusikalstamą veiką turėjo receptinių vaistų „Depakine“. Jų jam duodavo, kai gulėjo psichiatrijos ligoninėje. Tačiau vėliau gydytojas pamiršo išrašyti jam tų vaistų, tai draugai jam gavo. Ar galima tuos vaistus vartoti, geriant alkoholį, jis nežino.

N. O. A. parodė, kad M. A. yra jos sūnus, ji sutinka duoti parodymus prieš jį ir parodo, kad ji, jos vyras R. A. ir sūnus M. A. gyvena trijų kambarių bute Baltų pr.117-8, Kaune. Šis butas nuosavybės teise priklauso jos vyrui. Sūnus M. A. taip pat yra deklaravęs gyvenamąją vietą šiame bute. Sūnus labai dažnai vartoja alkoholį ir, būdamas apsvaigęs, namuose kelia konfliktus, garsiai keikiasi, pastoviai ją ir savo tėvą keikia, naudoja prieš juos fizinį smurtą. Sūnus A. M. jau kelis kartus yra teistas dėl grasinimo nužudyti juos, dėl fizinio skausmo sukėlimo.

2016-10-01 nuo pat ryto sūnus M. buvo neblaivus. Kelias dienas prieš tai taip pat gėrė alkoholį. 2016-10-01 jis tai išeidavo, tai grįždavo atgal namo ir grįždavo kiekvieną kartą vis labiau apgirtęs. Jam grįžus paskutinį kartą ir tai buvo 2016-10-01 apie 17.30 val., nenorėjo jo įsileisti į butą neblaivaus, tuomet jis kojomis pradėjo spardyti buto duris. Tačiau jo vis tiek neįsileido, nes jau matė, kad jis yra agresyvus ir visiškai savęs nekontroliuojantis. Netrukus per balkoną pamatė, kaip sūnus M. išėjęs iš laiptinės į kiemą pradėjo spardyti jų automobilį, kuris stovėjo prie namo, po to vėl grįžo prie jų buto durų ir jas pradėjo spardyti. Tada jo tėvas R. A. atidarė buto duris. Tik atsivėrus buto durims sūnus M. A. spyrė vieną kartą koja savo tėvui R. A. ir pataikė į ranką. Įėjęs į koridorių sūnus M. A. pradėjo rankomis stumdyti ją ir nagais perbrėžė jai dešinės rankos plaštaką, pradėjo bėgti kraujas. Dėl šių jo veiksmų ji juto fizinį skausmą, labai išsigando, susijaudino. Po to M. iš buto koridoriaus nubėgo į savo kambarį, pasiėmė pinigus ir išbėgo iš buto. Paskui jį išbėgo ir ji, prašydama sugrįžti namo, tačiau jis neklausė. Šio įvykio metu sūnus jai su tėvu grasino žodžiais „papjausiu, paleisiu žarnas, akis išdursiu“, tačiau mano, kad jis tokiu būdu juos tik gąsdino, šių savo ketinimų juos nužudyti jis būtų neįvykdęs fiziškai, nes pats vos pastovėjo ant kojų, todėl yra įsitikinusi, kad šie jo grasinimai juos nužudyti nebuvo realūs.

N. R. A. parodė, kad jo sūnus M. A. labai dažnai vartoja alkoholį ir, būdamas apsvaigęs, namuose kelia konfliktus, garsiai keikiasi, jį ir savo motiną keikia, naudoja prieš juos fizinį smurtą. Sūnus jau kelis kartus yra teistas dėl grasinimo nužudyti juos ir dėl fizinio skausmo sukėlimo.

2016-10-01 nuo pat ryto sūnus M. A. bute (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus. Kelias dienas prieš tai taip pat gėrė alkoholį. 2016-10-01 jis tai išeidavo, tai grįždavo atgal namo ir grįždavo kiekvieną kartą vis labiau apgirtęs, grįžęs namo keikdavo savo motiną. Jis jam ir motinai žodžiais grasino, kad "papjausiu, žarnas paleisiu, išdursiu akis, aš tarnavau armijoje, žinau taškus, padegsiu automobilį". Šie jo grasinimai neatrodė realūs, kadangi jis buvo visiškai girtas, vos pastovėjo ant kojų ir šių savo grasinimų tiesiog fiziškai nebūtų galėjęs įvykdyti. Jis tiesiog jį ir motiną baugino žodžiais. Eilinį kartą 2016-10-01 jam išėjus iš buto, pro buto balkoną pamatė, kaip sūnus M. A. kojomis pradėjo spardyti jam priklausantį automobilį „T. C.“, stovėjusį prie namo. Tada jis išėjo į balkoną ir pradėjo jam šaukti, kad nustotų spardyti automobilį. T. M. grįžo atgal prie buto durų ir kojomis pradėjo spardyti jas, reikalaudamas jį įsileisti. Tai buvo apie 17.40 val. Tam, kad jis nesulaužytų buto durų, jis jas atidarė ir tuo metu sūnus spyrė vieną kartą koja ir pataikė jam į dešinės rankos riešą. Išėjęs į koridorių sūnus M. rankomis pradėjo stumdyti savo motiną O. A. ir nagais perbrėžė jai dešinės rankos plaštaką, pradėjo bėgti kraujas. Dėl sūnaus spyrio jam į ranką jis juto fizinį skausmą, tačiau į jokią gydymo įstaigą nesikreipė.

L. N. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-10-01 17.30 val. jai patruliuojant su vyriausiuoju patruliu D. B. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini) smurtaujama artimoje aplinkoje. Jiems budėtojo buvo pranešta, kad minėtame bute neblaivus sūnus smurtauja prieš savo tėvus, spardo buto duris, grasina susidorojimu. Atvykus į (duomenys neskelbtini), bute buvęs asmuo, kuris prisistatė R. A., paaiškino, kad 2016-10-01 apie 17.20 val. jo neblaivus sūnus M. A. kojomis spardė buto duris, įsiveržęs į butą spyrė jam, t.y., savo tėvui R. A., o savo motinai O. A. apdraskė ranką, keikė juos necenzūriniais žodžiais, reikalavo pinigų, grasino fiziniu susidorojimu, išbėgęs į gatvę spardė tėvo R. A. automobilį „T. C.“, v.n. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje ir R. A., ir O. A. buvo blaivūs, akivaizdžiai susijaudinę, išsigandę, ant O. A. dešinės rankos riešo matėsi įdrėskimas, kraujavo. Bute buvęs akivaizdžiai neblaivus M. A. buvo sulaikytas, aiškino, kad nieko blogo savo tėvams nepadarė, elgėsi ramiai, nesipriešino (b.l. 29-30).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pačius parodymus, kaip ir liudytoja N. L. (b.l. 32-33).

Iš 2016-10-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta - butas Baltų pr. 117-8, Kaune (b.l. 7-8).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad užfiksuoti O. A. padaryti sužalojimai plaštakos srityje, įvykio aplinkybės (b.l. 14-16).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2781 matyti, kad 2016-10-01 18:35 val. M. A. nustatytas 2,13 promilių girtumas (b.l. 54).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo M. A. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis, panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvus, sukeldamas jiems fizinį skausmą

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog M. A. 2016-10-01 apie 17.40 val. namuose Kaune, Baltų pr. 117-8, būdamas neblaivus vieną kartą koja spyrė savo tėvui R. A. į dešinę ranką bei apstumdė ir apdraskė savo motiną O. A., taip pastariesiems sukeldamas fizinį skausmą. Šį nusikaltimą M. A. pripažino.

Kaip matyti iš nukentėjusiųjų R. A. ir O. A. parodymų, 2016-10-01 jų sūnus M. A. nuo pat ryto vartojo alkoholinius gėrimus, po to susipyko su tėvais, kieme apspardė jų automobilį, o kai šie nenorėjo įleisti jo girto į butą, spardė duris ir, jas tėvui-nukentėjusiajam R..A. atidarius, spyrė pastarajam bei apdraskė motinos-nukentėjusiosios O. A. ranką.

K. M. A. kaltas ir baustinas.

Motyvuojamoji dalis

K. M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. A. kaltu prisipažino, padarę vieną nesunkų nusikaltimą, gydėsi VšĮ „Respublikinė Kauno ligoninė“ Psichiatrijos klinikos Aleksoto stacionare, tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados, jis gydytas dėl alkoholinės kilmės psichozės, kurios pasireiškimo laikotarpis nesutampa su tiriamuoju laikotarpiu, nėra duomenų, dėl kurių negalėtų suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 81), baustas administracine tvarka (b.l. 41-52).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis M. A. anksčiau teistas penkis kartus, paskutinius keturis kartus-pagal BK 140 str. 2 d., t.y. visus keturis kartus teistas už smurto panaudojimą prieš savo tėvus. Teismai už M. A. padarytus nusikaltimus jam skirdavo švelnesnes nei laisvės atėmimas bausmes, t.y. 2011-04-07 teismo baudžiamuoju įsakymu-10 MGL dydžio bauda, 2015-05-12 teismo baudžiamuoju įsakymu-6 mėn.. viešųjų darbų, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, 2016-04-26 teismo baudžiamuoju įsakymu-6 mėn. viešųjų darbų. Tačiau M. A., neatlikęs jam paskirtųjų bausmių, 2016-06-23 vėl padaro nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., už kurį jis 2016-09-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteisiamas 1 m. laisvės apribojimo bausme, o 2016-10-01 padaro šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą. Teismai baudžiamaisiais įsakymais skirdamas švelnesnes nei laisvės atėmimas bausmes, dar kartą suteikė M. A. galimybę pasitaisyti. Tačiau M. A. šio teismų pasitikėjimo nepateisino, neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės-vėl padarė analogišką nusikaltimą, t.y. toliau daro nusikalstamas veikas, kas rodo, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariama M. A. nusikalstama veika yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skirtina vienintelė BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė-realus terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. paskirta kardomoji priemonė–suėmimas nekeistina.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2016-10-01 iki 2016-10-25.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

M.A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti 1/3 ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., subendrinti su 2016-10-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinėjame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2016-10-01 iki 2016-10-25.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš M. A. nepriteisti.

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. parinktos kardomosios priemonės–suėmimo nekeisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.