Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. O. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas I. O. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2023 m. liepos 13 d. sprendimą; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti 2023 m. birželio 17 d. prašymą.

Nurodo, kad 2023 m. birželio 17 d. pateikė prašymą Vilniaus skyriui dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo.

2023 m. liepos 13 d. buvo gautas Vilniaus skyriaus sprendimas „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo senatvės pensiją I. O.“. Neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jo mokymosi laikotarpiu (duomenys neskelbtini) aukštojoje mokykloje gaudavo tarnybinį atlyginimą ir nuo jo buvo atskaičiuojami mokesčiai pagal tuometinius galiojusius SSRS įstatymus, vyriausioji specialistė priėmė sprendimą neįskaityti į pareiškėjo stažą, vadovaudamasi Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunkčiu, o Valdyba 2023 m. lapkričio 30 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Vilniaus skyrius ir Valdyba priimdami sprendimus neįsigilino į pareiškėjo pateiktų pažymų turinį ir priėmė neteisingus sprendimus, todėl prašo įtraukti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą mokymosi laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), t. y. mokymosi laikotarpį prilyginant faktiniam tarnybos laikui.

Vyriausioji specialistė ir Valdyba ignoravo Pensijų įstatymo 2 priedo 3 punktą ir nusprendė, kad pareiškėjui mokamas atlyginimas mokymosi laikotarpiu bei atskaitomi mokesčiai nėra pakankamas pagrindas minėtą laikotarpį įskaityti į darbo stažą.

Nesutinka su vyriausiosios specialistės ir Valdybos prielaidomis, kurios nėra nurodytos Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje, nurodant, kad be jokių išlygų į tarnybos laiką neįskaitomas laikas aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų mokyklų kursantams, klausytojams, taip pat, jeigu buvo mokamos kokios nors išmokos (darbo užmokestis ir pan.). Tokios prielaidos, kurios nėra nurodytos minėtame įstatymo papunktyje, prieštarauja ne tik formuojamai teismų praktikai, bet ir teisingumui. Taip pat yra ignoruojamas faktas, kad gaunant darbo užmokestį yra išskaičiuojami mokesčiai.

Iš darbo knygelės matyti, kad pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje tarnavo nepertraukiamai nuo (duomenys neskelbtini) ir tarnyba tęsėsi 9 metus 3 mėnesius ir 20 dienų, iki kuomet buvo atleistas iš tarnybos savo noru, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini) aukštojoje mokykloje pagal Vidaus reikalų ministerijos pavedimą, nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini).

Nuo (duomenys neskelbtini) dirbo Vidaus reikalų ministerijoje, o mokymosi laiku iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje nebuvo atleistas ir vėl į ją priimtas. Tai patvirtina ir tai, kad gaudavo atlyginimą už viešosios tvarkos palaikymą buvo mokamas priedas už tarnybinį laipsnį ir po mokyklos baigimo, buvo nukreiptas toliau tarnauti Lietuvos VRM. Pareiškėjui buvo suteiktos aukštesnės pareigos, toliau mokama pareiginė alga, priedai už laipsnį, ištarnautus metus, nuo kurio buvo atskaitomi atitinkami mokesčiai. Darbo knygelėje matyti, kad nėra faktinių duomenų, kad mokymosi (duomenys neskelbtini) aukštojoje mokykloje laikotarpiu pareiškėjas neatliko tarnybos vidaus reikalų sistemoje.

Nesutinka su Valdybos nurodytais teiginiais, kad „Jūsų 2023 m. lapkričio 3 d. skunde minimos teismo nutartys („administracinė byla Nr. A502-1038/2011“, „administracinė byla Nr. eA-6-552/2015, I-3507-331/2016“, „(duomenys neskelbtini)) teisines pasekmes sukelia tik šiose bylose dalyvaujančioms proceso šalims“.

Valdybos teiginiai, kad nurodytos teismo nutartys teisines pasekmes sukelia tik šiose bylose dalyvaujančioms proceso šalims, parodo Valdybos nekompetenciją nagrinėti tokio pobūdžio skundus ir jų nesigilinimą į nutarčių turinį, kadangi 2023 m. birželio 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjo pareiškėjo skundą (prašymą).

Atsakovas Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo patikslintą skundą atmesti.

Pažymi, kad Pensijų socialinio draudimo stažo (toliau – ir stažas) apskaičiavimą reglamentuoja Socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai).

Pagal Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas, laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, nurodyti šio įstatymo 2 priede.

Vadovaujantis Pensijų įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – senatvės pensija) turi asmenys, kurie: 1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 2) turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai. Pagal Pensijų įstatymo 16 straipsnio nuostatas, minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų.

Vilniaus skyrius 2023 m. liepos 13 d. sprendimu nusprendė pareiškėjui neskirti senatvės pensijos, nes asmuo nėra įgijęs minimalaus stažo. Pareiškėjo įgytas stažas – 11,4084, tai yra 11 metų 4 mėnesiai ir 27 dienos.

Pareiškėjo darbo knygelėje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) tarnavo Lietuvos vidaus reikalų ministerijos sistemoje.

Minėto laikotarpio stažo detalizavimui Lietuvos ypatingojo archyvo 2022 m. balandžio 26 d. raštu Nr. P4-397-(4-23E) buvo pateikta tarnybos lapo kopija. Pagal tarnybos lapo įrašus, I. O. nuo (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) klausytoju.

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo 2022 m. liepos 4 d. raštu Nr. P4-626-(4-23E) gautas Lietuvos vidaus reikalų ministerijos 1981 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio I. O. išbrauktas iš asmeninės sudėties sąrašų, nes nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. nukreipiamas mokytis į (duomenys neskelbtini) dieninį skyrių.

Lietuvos ypatingojo archyvo 2022 m. gegužės 30 d. raštu Nr. P2-1305 buvo pateiktos (duomenys neskelbtini) archyviniame fonde saugomos 1981–1985 m. dieninių studijų klausytojų asmens sąskaitų kortelių byloje esančios pareiškėjo (duomenys neskelbtini) m. asmens sąskaitų kortelių kopijos, kurių duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) klausytoju. Pareiškėjo asmens sąskaitų kortelėse yra įrašai apie sumas, kurios, tikėtina, buvo mokėtos kaip išlaikymas mokymosi metu ar stipendija.

Valdyba 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu konstatavo, jog Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai į stažą neįskaitė mokymosi (duomenys neskelbtini) laikotarpio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba pateikė atsiliepimą, kuriame prašo patikslintą skundą atmesti ir bylą nagrinėti Valdybos atstovui nedalyvaujant.

Nurodo, kad skundžiamas Valdybos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimas priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus I. O. 2023 m. lapkričio 3 d. skundą.

Valdyba 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu išnagrinėjo I. O. skundą, kuriuo jis nesutiko su Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 13 d. sprendimu ta apimtimi, kuria buvo nuspręsta laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) neįskaityti į jo pensijų socialinio draudimo stažą (toliau – stažas).

Iš pareiškėjo teiginių matyti, kad jis skundžia Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 13 d. sprendimą ta apimtimi, kuria į jo stažą neįskaitytas mokymosi laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini), t. y. laikotarpis, kuriuo jis buvo (duomenys neskelbtini) klausytoju (kursantu), ir kuria jos teisėtumui ir pagrįstumui pritarta Valdybos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu.

Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje nustatyta, kad stažui prilyginamas faktinis vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose). Į faktinį vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų mokyklų kursantais, klausytojais, be jokių išlygų, t. y. nepriklausomai nuo to, ar mokymosi laikotarpiu jam, kaip klausytojui (kursantui), buvo mokamos kokios nors išmokos. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje imperatyviai nustatyta, kad į faktinį vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų mokyklų kursantais, klausytojais.

Lietuvos ypatingasis archyvas 2022 m. gegužės 30 d. raštu Nr. P2-1305 pareiškėjui pateikė iš (duomenys neskelbtini) asmens byloje esančių pareiškėjo kortelių kopijas, kurios buvo įvertintos priimant Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 13 d. sprendimą.

Valdyba skundžiamu sprendimu nustatė, kad, remiantis pareiškėjo pensijos byloje esančiais dokumentais, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) I. O. buvo (duomenys neskelbtino) klausytoju (kursantu).

Valdyba nustatė, jog, įvertinęs pirmiau minėtų dokumentų duomenis, Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi ir 2 priedo 2.5 papunkčiu, 2023 m. liepos 13 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini), kuriuo jis buvo (duomenys neskelbtini) klausytoju (kursantu), neįskaityti į stažą, nes pagal pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą buvimo specialiosios vidaus reikalų mokyklos (pareiškėjo atveju – (duomenys neskelbtini)) klausytoju (kursantu) laikotarpis neįskaitytinas į faktinį vidaus reikalų tarnybos laiką ir neprilygintinas stažui. Valdyba taip pat pažymėjo, jog Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 13 d. sprendimas dėl pirmiau minėto laikotarpio neįskaitymo į stažą priimtas įvertinus Lietuvos ypatingojo archyvo ir pareiškėjo pateiktus dokumentus, todėl pareiškėjo skundo teiginys, kad „priimdama sprendimą neįsigilino į mano pateiktų pažymų turinį“, neatitinka faktinių aplinkybių.

Pensijų įstatymo 2 priedo 3 punktas, kuriuo pareiškėja grindė savo skundo Valdybai reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) laikotarpio įskaitymo į stažą, netaikytinas apskaičiuojant laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (kai jis buvo vidaus reikalų sistemos pareigūnu ir (duomenys neskelbtini) klausytoju (kursantu)) pareiškėjo įgytą stažą. Todėl Valdyba nustatė, jog skundo teiginys, kad „gaudavau tarnybinį atlyginimą <...> iš kurio buvo atskaičiuojami mokesčiai“, kuriuos jis prilygina kaip „draustas pagrindinei pensijos daliai“, yra nepagrįstas.

Tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) klausytoju, nebuvo ir neturėjo būti draudžiamas socialiniu draudimu, patvirtina žemiau nurodytos aplinkybės ir tuo metu buvęs teisinis reglamentavimas.

I. O. asmens tarnybos sąraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 1981 m. rugpjūčio 15 d. įsakymu nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. priimtas TSRS vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) dieninio skyriaus klausytoju, grafoje „Pareigos“ jokia pareigybė nenurodyta, o (duomenys neskelbtini) baigė TSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) (duomenys neskelbtini) ir nukreiptas Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos žinion tolimesnei tarnybai, šio įrašo pagrindas – TSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) (duomenys neskelbtini) 1985 m. liepos 25 d. įsakymas. Asmens tarnybos sąraše Nr. (duomenys neskelbtini) toliau nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) priimtas į (duomenys neskelbtini), pareigybė – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po mokslų (duomenys neskelbtini) baigimo į (duomenys neskelbtini) pareigas buvo paskirtas nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo pensijos byloje esančiose Lietuvos ypatingojo archyvo 2022 m. gegužės 30 d. raštu Nr. P2-1305 pateiktose asmens sąskaitų kortelėse Nr. (duomenys neskelbtini) (kopijose) nurodyta, kad į TSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) (duomenys neskelbtini) įstojo (duomenys neskelbtini) (įrašo pagrindas – šios mokyklos (duomenys neskelbtini)), grafoje „Užimamos pareigos“, nurodyta „kursantas“, grafoje „Pagr. atlyg.“ (stulpelis 01) ir grafoje „viso“ (stulpelis 08), nurodyta „150-00“ (pastaba – rublių), grafoje „pajamų mokestis .....% % nuol.“ (stulpelis 11) nurodyta „14-70“, grafoje „ving ir maž. Mokestis“ (stulpelis 12) nurodyta „9-00“, grafoje „išdavimas“ (stulpelis 17) nurodyta „126-30“. Taigi iš pareiškėjui paskirto 150,00 rublių piniginio aprūpinimo buvo išskaityta 14,70 rublių pajamų mokestis, t. y. buvo išskaityta 9,8 procentų. Asmens sąskaitų kortelėse nėra grafos apie valstybinio socialinio draudimo įmokas ir jų išskaitymą – buvo išskaitomas tik pajamų mokestis ir viengungių bei mažavaikių mokestis. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) kursantu, į jokias apmokamas pareigas ar tarnybą nebuvo priimtas ir jam negalėjo būti ir nebuvo mokamas darbo ar tarnybinis atlyginimas – kaip kursantui mokymosi laikotarpiu buvo mokamas piniginis aprūpinimas, iš kurio valstybinio socialinio draudimo įnašai neturėjo būti ir nebuvo atskaitomi.

Iš pareiškėjui nustatyto piniginio aprūpinimo (150,00 rublių) buvo išskaičiuojama 9,8 procentų pajamų mokestis, tuo tarpu tokio dydžio valstybinio socialinio draudimo pagal profesines sąjungas tarifų ginčo laikotarpiu nebuvo, ši informacija patvirtina, jog pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) kursantu, nebuvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu – iš jam paskirto piniginio atlyginimo TSRS Ministrų Tarybos 1980 m. sausio 23 d. potvarkiu Nr. 54 nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įnašai nebuvo atskaitomi.

Nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, kad „mokymosi laiku (nuo (duomenys neskelbtini)) iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje nebuvau atleistas ir vėl į ją buvau priimtas“.

Faktinės aplinkybės ir rašytiniai duomenys patvirtina, jog iki (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), o po mokymosi (duomenys neskelbtini) baigimo priimtas į (duomenys neskelbtini), t. y. skirtingose Vidaus reikalų sistemos struktūrose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 13 d. sprendimo ir Valdybos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 7 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. (10.12E) VPE_SP1E-113931 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo senatvės pensiją I. O.“ bei Valdybos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-10634 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. (10.12E) VPE_SP1E-113931“ ir įpareigojo Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo.

Minėtoje byloje pareiškėjas reikalavimą panaikinti sprendimus grindė darbo knygelės įrašu apie tai, kad vidaus reikalų sistemoje tarnavo nepertraukiamai nuo (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai tarnyba tęsėsi 9 metus, 3 mėnesius ir 20 dienų, kartu nurodydamas, kad minėtu laikotarpiu gavo darbo užmokestį, nuo kurio buvo skaičiuojami mokesčiai. Teismas pažymėjo, kad datos, kada šis įrašas darbo knygelėje darytas nesimato (nėra), be to, įrašas darytas tuomečio LTSR VRM (duomenys neskelbtini) viršininko, t. y. galiojant kitokiam teisiniam reglamentavimui dėl darbo stažo įskaitymo (neįskaitymo), todėl tai, kad darbo knygelėje į pareiškėjo stažą yra įskaitytas laikotarpis, kai pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) klausytoju, vienareikšmiškai negalima daryti išvados, kad pareiškėjas tuo metu atliko faktinę tarnybą ir viso šio laikotarpio metu gavo darbo užmokestį, nuo kurio buvo skaičiuojami mokesčiai (teismo sprendimo 10 punktas).

Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mokymosi laikotarpiu gavo pajamas, kurių faktiškai išmokėta suma susidarė iš pajamų įvardintų kaip „pagrindinis atlyginimas“, atskaičiavus sumas, įvardintas kaip „pajamų mok. ..... % % nuol.“ ir „vieng. ir maž. mokestis“, be kita ko, vienu kartu su „pagrindiniu atlyginimu“ buvo mokėtas ir „atlyginimas už laipsnį“, nuo kurių bendros sumos taip pat buvo išskaičiuotos sumos, įvardintos kaip „pajamų mok. ..... % % nuol.“ ir „vieng. ir maž. mokestis“ (teismo sprendimo 12 punktas).

Teismas pažymėjo, kad atsakovas, vertindamas faktą, jog pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) klausytoju (kursantu) ir šio laikotarpio neįskaitydamas į pareiškėjo faktinį vidaus reikalų tarnybos laiką, nevertino Lietuvos ypatingojo archyvo 2022 m. gegužės 30 d. raštu Nr. P2-1305 „Dėl siunčiamų dokumentų“ pareiškėjui pateiktų dokumentų iš (duomenys neskelbtini) asmens byloje esančių kortelių – „Asmens kortelė atlyginimams priskaičiuoti“ apie jo gautą atlyginimą ir iš jo išskaičiuotus mokesčius. Teismo vertinimu, iš šiuose dokumentuose esančios informacijos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjui nuo (duomenys neskelbtini) mokantis (duomenys neskelbtini) nebuvo mokamas atlyginimas, nuo kurio atskaitomi mokesčiai (teismo sprendimo 13 punktas).

Teismas sprendimo taip pat nurodė, kad dėl mokymosi laikotarpiu pareiškėjui mokėto atlyginimo – ar jis gali (negali) būti prilyginamas darbo užmokesčiui (asmens draudžiamosioms pajamoms) nėra pasisakyta skundžiamuose Vilniaus skyriaus ir Valdybos sprendimuose. Taigi, teismas nusprendė, jog atsakovas, neįvertinęs visų faktinių aplinkybių, skundžiamu Vilniaus skyriaus sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįgijo minimalaus pensijų socialinio draudimo stažo, o Valdyba, nepagrįstai vertino, kad Vilniaus skyrius priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (teismo sprendimo 14 punktas).

Šioje byloje nustatyta, kad 2023 m. birželio 17 d. pareiškėjas Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo.

Vilniaus skyrius 2023 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (10.3E) VPE_SP5-682 nusprendė pareiškėjui neskirti senatvės pensijos, nes padarė išvadą, kad jis nėra įgijęs minimalaus stažo.

Pareiškėjas pateikė skundą Valdybai dėl Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 13 d. sprendimo.

Valdyba 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-14056 konstatavo, jog Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai į stažą neįskaitė pareiškėjo mokymosi (duomenys neskelbtini) laikotarpio.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 13 d. sprendimą ir Valdybos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) klausytoju (kursantu). Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Tarp šalių kilęs ginčas, ar šis laikotarpis turi būti įskaitomas į pareiškėjo stažą sprendžiant dėl jo teisės gauti socialinio draudimo senatvės pensiją. Todėl teismas vertina skundžiamų sprendimų dalis dėl laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) įskaitymo į pareiškėjo stažą.

Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.).

Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje nustatyta, kad faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis (išskyrus bendradarbiavimą su institucijomis, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra pripažintos 1939–1990 metų okupacijų represinėmis struktūromis ir tarnybomis), su sąlyga, kad šie asmenys ir po 1990 m. kovo 11 d. tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektais (remiantis tai patvirtinančiais pastarųjų subjektų (jų teisių ir pareigų perėmėjų) dokumentais ar jų pateiktais duomenimis). Į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. Tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio ir vidaus reikalų tarnybose laikas stažui prilyginamas iki 1990 m. kovo 11 d.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad VSDF valdybos teritoriniai skyriai VSDF valdybos direktoriaus nustatyta tvarka kaupia duomenis apie nesukakusių senatvės pensijos amžiaus asmenų įgytą ir jam prilyginamą stažą bei turėtas draudžiamąsias ir joms prilyginamas pajamas.

Teisė reikalauti mokėti Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal jos 23 straipsnį yra ginami šios teisės turtiniai aspektai; įstatymais nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas, pensijų dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykių srityje laikytis konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principų; asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau (inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai).

Apibendrinant išdėstytą teisinį reguliavimą ir vadovaujantis teismų praktika, konstatuotina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją, apskaičiuojant tarnybos laiką yra įtvirtinta imperatyvi norma, pagal kurią į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys, nurodyti Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje, buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais (LVAT 2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-882-1062/2021).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas gimęs (duomenys neskelbtini), Pensijų įstatymo 7 priede nustatytas (duomenys neskelbtini) senatvės pensijos amžius jam sukako (duomenys neskelbtini), todėl, pareiškėjui skiriant ir apskaičiuojant senatvės pensiją taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Pensijų įstatymo ir Nuostatų nuostatos.

Iš skundžiamo Vilniaus skyriaus sprendimo matyti, kad atsakovas įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, įskaitant Lietuvos ypatingojo archyvo 2022 m. balandžio 26 d. raštu pateiktus duomenis. Vilniaus skyrius sprendime nurodo, jog asmens kortelėse skiltyje „užimamos pareigos“ yra nurodyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) kursantas, kad mokymosi laikotarpiu gavo pajamas, nuo kurių buvo išskaičiuoti mokesčiai, tačiau nustatyti, ar šios išmokos yra atlyginimas už atliktą darbą (tarnybą), stipendija ar kt. nėra galimybės.

Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad būdamas aukštosios mokyklos kursantu nuo (duomenys neskelbtini) jis mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Be to, tiek Vilniaus skyrius, tiek Valdyba skundžiamuose sprendimuose paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pradėti drausti tik nuo 1995 m. sausio 1 d. ir tik nuo šios datos už šiuos pareigūnus buvo (turėjo būti) mokamos privalomos socialinio draudimo įmokos. Taigi iki 1994 m. gruodžio 31 d. Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai nebuvo drausti valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir privalomos socialinio draudimo įmokos už juos nebuvo ir neturėjo būti mokamos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas vadovaujasi ir patikslintame skunde nurodo teismų praktiką, galiojusią iki 2018 metų, kai į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką buvo įskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priešinga teisinė situacija nei buvo LVAT priimant 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-6/2015, nes nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitė teisinis reguliavimas ir nuostata, pagal kurią mokymosi laikas neįskaitomas į faktinį tarnybos laiką, nustatytą Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkte.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamuose sprendimuose nurodyti jo priėmimo teisiniai pagrindai, faktinis pagrindas – išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovas nesutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Sprendimai priimti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens kompetencijos ribose, neprieštarauja šių institucijų tikslams bei uždaviniams, atitinka VAĮ 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybe, darytina išvada, kad atsakovas Vilniaus skyrius priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo nuspręsta neįskaičiuoti į pareiškėjo stažą laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) Taip pat darytina išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba, privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 13 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tinkamai taikė nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkto nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimų dėl skundžiamų aktų panaikinimo, negali būti patenkintas ir reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2023 m. birželio 17 d. prašymą dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo patikslintas skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132–134 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo I. O. patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.