Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjui Ž. C. (Ž. C.), atsakovo atstovei Dainai Jakimauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Ž. C. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2014-03-31 sprendimu Nr. PE_SP1-9903 nuo 2014-05-13 pareiškėjui paskyrė 582,17 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsižvelgdamas į įgytą 26.7527 m. trukmės stažą (b. l. 9). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-03-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7153-473/2015, 2015-05-3 sprendimu Nr. (6.5) I-3212 nusprendė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-03-31 sprendimo Nr. PE_SP1-9903 ir išnagrinėjo pareiškėjo 2014-11-10 ir 2015-01-07 prašymus, mokymosi TSRS VRM Vilniaus specialiojoje vidurinėje vadovaujančių darbuotojų parengimo mokykloje (toliau – ir Mokykla) laikotarpį atsisakė įskaityti į stažą (b. l. 8).

panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-05-13 sprendimą Nr. (6.5)1-3212;panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-03-31 sprendimą Nr. PE_SP1-9903;įpareigoti pašalinti pažeidimą ir į darbo stažą įskaityti mokymosi laikotarpį TSRS VRM Vilniaus specialiojoje ruošimo mokykloje nuo 1977-10-10 iki 1979-08-30 bei naujai perskaičiuoti pensiją.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateiktu VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-12-19 tarnybiniu pranešimu Nr. 11P-12063, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotoja nurodė įskaityti į S. T. stažą visą jo tarnybos VRM sistemoje laikotarpį, tame skaičiuje ir laikotarpį, kai mokėsi Vilniaus specialiojoje vadovaujančių darbuotojų parengimo vidurinėje mokykloje, kadangi minėtam asmeniui senatvės pensija buvo paskirta VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2008-02-11 sprendimu Nr. 426 nuo 2008-01-01, t.y. iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai), 19¹ punkto įsigaliojimo, esant kitokiam teisiniam reglamentavimui. Nagrinėjant ginčą šioje administracinėje byloje, VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-12-19 tarnybiniame pranešime Nr. 11P-12063 išvardinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai negali būti taikomi, nes jie yra priimti nagrinėjant ginčus dėl pensijų skyrimo sprendimų, priimtų iki 2011-07-17, t.y. iki Nuostatų 191 punkto įsigaliojimo, esant kitokiam teisiniam reglamentavimui.

Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas faktinis vidaus reikalų tarnybos laikas. Vidaus reikalų pareigūnai iki 1995-01-01 nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, tad įstatymo leidėjas nustatė skiriant valstybines socialinio draudimo pensijas stažui prilyginti tik tą laiką, kai pareigūnas faktiškai atliko vidaus reikalų tarnybą (ėjo tam tikras pareigas), kitus laikotarpius, kuriais asmuo faktiškai neatliko tarnybos (pvz., mokėsi ar kt.), prilyginti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui nenustatyta. Mano, kad laikotarpių, kurias pareigūnas mokėsi, įskaitymas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, prieštarautų asmenų lygybės prieš įstatymą principui, kadangi tai reikštų, kad tam tikros kategorijos asmenims (kariamas ir pareigūnams) mokymosi laikas įskaitomas į stažą skiriant valstybines socialinio draudimo pensijas, nors kitiems asmenims tokie laikotarpiai į stažą neįskaitomi (joks mokymosi laikas, išskyrus mokymosi laiką kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezedentūroje) (Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas), valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui neprilyginamas).

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimolaiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str., b. l. 63, 76-79).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas i š dalies.

Šioje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo mokymosi Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus specialiojoje ruošimo mokykloje nuo 1977-10-10 iki 1979-08-30 įskaitymo į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

Nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2014-03-31 sprendimu Nr. PE_SP1-9903 nuo 2014-05-13 pareiškėjui paskyrė 582,17 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsižvelgdamas į įgytą 26.7527 m. trukmės stažą, neįskaitė mokymosi Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus specialiojoje ruošimo mokykloje nuo 1977-10-10 iki 1979-08-30 į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (b. l. 9).

Pareiškėjas, nesutikdamas su nurodytu stažo neįskaitymu, šį sprendimą apskundė VSDFV, kuri, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu nr. V-131, 31 punktu, 2015-01-26 sprendimu, atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui apskųsti ir atsisakė nagrinėti jo 2015-01-07 prašymą (LITEKO).

Nesutikdamas su šiais sprendimas pareiškėjas pateikė skundą teismui, kuris 2015-03-27 sprendimu panaikino VSDFV 2015-01-26 sprendimą Nr. (6.5) 1-556, bylos dalį dėl termino skundui paduoti VSDFV atnaujinimo nutraukė, o skundo dalį dėl įskaitymo į darbo stažą mokymosi laikotarpį TSRS Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus specialiojoje vidurinėje vadovaujančių darbuotojų parengimo mokykloje 1977-10-10 – 1979-08-30 ir pensijos perskaičiavimo, paliko nenagrinėtą (LITEKO).

VSDFV, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-03-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7153-473/2015 (LITEKO), 2015-05-13 sprendimu Nr. (6.5) I-3212 atnaujino skundo padavimo terminą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-03-31 sprendimo Nr. PE_SP1-9903, išnagrinėjo pareiškėjo 2014-11-10 ir 2015-01-07 prašymus ir atsisakė įskaityti Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus specialiojoje ruošimo mokykloje nuo 1977-10-10 iki 1979-08-30 įskaitymo į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Šiuo sprendimu VSDFV, vadovaudamasi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 19¹ punktu, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitė mokymosi Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus specialiojoje ruošimo mokykloje nuo 1977-10-10 iki 1979-08-30.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šias sprendimais, dar kartą kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti VSDFV 2015-05-13 sprendimą Nr. (6.5)1-3212, VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-03-31 sprendimą Nr. PE_SP1-9903bei įpareigoti į jo darbo stažą įskaityti mokymosi laikotarpį TSRS VRM Vilniaus specialiojoje ruošimo mokykloje nuo 1977-10-10 iki 1979-08-30 ir naujai perskaičiuoti pensiją.

Taigi akivaizdu, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl mokymosi TSRS VRM Vilniaus specialiojoje ruošimo mokykloje nuo 1977-10-10 iki 1979-08-30įskaitymo į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156.

Pensijų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį įstatymą valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims, nurodytiems 1 ir 2 straipsniuose, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių, pripažįstami nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, – jų šeimos nariams. Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995-01-01 buvę atitinkami laikotarpiai, tarp jų: <...> 4) mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje); 5) faktiniskarinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis, su sąlyga, kad šie asmenys bendradarbiavo ir po 1990-03-11. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad minėtame straipsnyje išvardinti laikotarpiai į stažą įskaitomi Nuostatuose nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje teigia, kad mokymosi laikas nuo 1977-10-10 iki 1979-08-30 į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą turėtų būti įtrauktas remiantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, t.y. mokymosi laikotarpį prilyginant faktiniam tarnybos laikui, be to kitiems asmenims šis mokymo laikotarpis jau buvo įskaitytas.

Atsakovas su šiais pareiškėjo teiginiais nesutinka, teigdamas, kad pareiškėjo mokymosi TSRS VRM Vilniaus specialiojoje ruošimo mokykloje laikas nuo 1977-10-10 iki 1979-08-30 negali būti prilyginamas faktiniam jo tarnybos laikui, nes Nuostatų 19¹ punkte nustatyta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų asmenų faktiniu karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiku laikomas laikotarpis nuo asmens paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos, o laikotarpiai, kai šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui neprilyginami.

Teismas negali sutikti su atsakovės argumentais, palaiko pareiškėjo teiginius, nes dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio, vadovaujantis administracinių teismų praktika mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpiai paprastai pripažįstami faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-6-552-2015.

Atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepimo argumentai, atstovės teismo posėdyje pateikti paaiškinimai bei VSDFV 2015-05-12 sprendimo Nr. (6.5)I-3212 turinys leidžia teismui daryti išvadą, kad neįskaitant mokymosi TSRS VRM Vilniaus specialiojoje ruošimo mokykloje laikas nuo 1977-10-10 iki 1979-08-30 į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą vadovaujamasi iš esmės Nuostatų 19¹ punktu, pagal kurį „Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam asmenų faktiniu karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiku laikomas laikotarpis nuo asmens paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos. Laikotarpiai, kai šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui neprilyginami“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-07-13 nutarimo Nr. 836 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-07-17).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas įstatymo ir poįstatyminio akto santykį, ne kartą yra konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu realizuojamos įstatymo nuostatos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo nuostatomis. Vyriausybės nutarimu negalima keisti ar sąlygoti įstatymo normų, jų turinio. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis įstatymų viršenybės poįstatyminių aktų atžvilgiu principas (Konstitucinio Teismo 1997-12-03 nutarimas, 1998-05-06 nutarimas). Pagal Konstituciją pensinio aprūpinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriamos ir mokamos pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, taip pat pensijų dydžiai nustatomi tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2003-07-04 nutarimas, 2003-12-03 nutarimas). Poįstatyminiu aktu negalima nustatyti asmens teisės į pensiją atsiradimo sąlygų, taip pat riboti ar išplėsti (palyginti su ta, kuri nustatyta įstatymu) šios teisės apimties (Konstitucinio Teismo 2007-10-22 nutarimas). Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pažymėta, kad Konstitucijos 52 straipsnyje pavartota formuluotė „valstybė laiduoja“ inter alia reiškia, kad pensijos ir įvairios socialinės paramos rūšys garantuojamos tiems asmenims ir tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatymuose, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir mokėtų; įstatymais nustačius pensijų rūšis, asmenis, teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas, pensijų dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykių srityje laikytis konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų. Poįstatyminiais teisės aktais galima nustatyti tik socialinės apsaugos santykius reguliuojančių įstatymų įgyvendinimo tvarką.

Atsižvelgiant į minėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, sprendžiama, jog Nuostatų 19¹ punktas, apribojantis ratą asmenų, turinčių teisę į pensiją pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas sąlygas, nagrinėjamoje byloje negali būti taikytinas. Nurodyta pozicija yra suformuota LVAT 2013-04-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-793/2013, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl mokymosi TSRS Viešosios tvarkos apsaugos ministerijos (Vidaus reikalų ministerijos) Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokykloje laikotarpio įskaitymo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

Nuostatų 23 punkte nurodyti dokumentai, kuriais įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai: darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo pažymėjimais ir pan.) (23.1 punktas); sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų <...> pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu (23.3 punktas); valstybės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ir išrašais (23.4 punktas); kariniais liudijimais arba Krašto apsaugos ministerijos išduotais karinės tarnybos trukmės pažymėjimais (23.5 punktas). Nuostatai numato dokumentų įvairovę, kuriais gali būti įrodomi Pensijų įstatyme numatyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai, o taip pat ir laikotarpiai, numatyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Todėl pagal turinio viršenybės prieš formą principą dokumento įrodomąją reikšmę lemia ne jo pavadinimas, o jo turinys (LVAT administracinėje byloje Nr. A502-1038/2011).

Pareiškėjas paaiškino tą faktinę aplinkybę, jog mokymosi mokykloje laiku nebuvo atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje, mokymosi laikotarpiu gaudavo atlyginimą už viešosios tvarkos palaikymą Vilniaus mieste.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą, yra pabrėžęs, jog nustačius, kad asmuo faktiškai tarnavo vidaus reikalų sistemoje, ar atliko karinę tarnybą, šis laikotarpis, remiantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, turi būti traktuojamas kaip sudedamoji valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikotarpio dalis, nepaisant to, kad asmuo tarnybos laikotarpiu ir mokėsi (LVAT administracinėje byloje Nr. A502-1038/2011). LVAT administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012 nurodė, kad dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio teismų praktika mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpius pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku.

Iš pareiškėjo tarnybos apskaitos lapo, darbo knygelės matyti, kad pareiškėjas iki įstojimo į Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus specialiąją ruošimo mokyklą dirbo Lietuvos TSRS vidaus reikalų ministerijos kalėjimo OČ 12/1 kontrolieriumi, o 1977-09-30 TSRS vidaus reikalų ministerijos Vilniaus specialiosios mokyklos įsakymu Nr. 136 priimtas asmens sąstato ruošimo mokyklos kursantu (b. l. 46, 60-61). 1979-08-30 baigė TSRS vidaus reikalų ministerijos Vilniaus specialiąją mokyklą, jam buvo suteikta juristo kvalifikacija ir buvo nukreiptas dirbti tardymo izoliatoriuje operatyvinės dalies inspektoriumi (b. l. 45-46, 51). Pareiškėjas nuo 1973-01-22 iki 1992-11-04 dirbo vidaus reikalų sitemoje, mokymosi laiku (nuo 1977-10-01 iki 1979-08-30) iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje nebuvo atleistas ir vėl į ją priimtas (b. l. 46, 60-61). Atleidžiant pareiškėją iš vidaus tarnybos jis dirbo Vilniaus rajono policijos komisariato kriminalinių nusikaltimų tyrimo sektoriaus inspektoriumi (b. l. 45-46).

Atsakovo pateiktoje pareiškėjo pensijos byloje esantys dokumentai atitinka Nuostatų 23 punkto reikalavimus ir patvirtina faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas mokymosi TSRS VRM Vilniaus specialiojoje mokykloje nuo 1977-10-01 iki 1979-08-30 faktiškai tarnavo vidaus reikalų sistemoje, todėl šis laikotarpis, remiantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, turi būti traktuojamas kaip sudedamoji pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikotarpio dalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-03-31 sprendimo Nr. PE_SP1-9903 „Dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo Ž. C.“ dalis, VSDFV 2015-05-13 sprendimas Nr. (6.5)1-3212, kuriais į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitytas mokymosi TSRS VRM Vilniaus specialiojoje mokykloje nuo 1977-10-01 iki 1979-08-30 yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti pašalinti pažeidimą ir į darbo stažą įskaityti mokymosi laikotarpį TSRS VRM Vilniaus specialiojoje ruošimo mokykloje nuo 1977-10-10 iki 1979-08-30 bei naujai perskaičiuoti pensiją.

LVAT administracinėje byloje Nr. A502-1038/2011 pabrėžė, jog Pensijų įstatyme ir Nuostatuose yra reglamentuota alternatyvaus sprendimo galimybė, todėl atsakovas gali būti įpareigotas tik spręsti konkretų klausimą atsižvelgdamas į teismo sprendime išdėstytus motyvus, o įpareigoti atsakovą priimti konkretų sprendimą negalima. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pareiškėjo prašymo įpareigoti pašalinti pažeidimą ir į darbo stažą įskaityti mokymosi laikotarpį TSRS VRM Vilniaus specialiojoje ruošimo mokykloje nuo 1977-10-10 iki 1979-08-30 bei naujai perskaičiuoti pensiją netenkina, tačiau įpareigoja VSDFV Vilniaus skyrių pareiškėjo prašymą svarstyti iš naujo, atsižvelgiant į šiame sprendime išdėstytus motyvus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo Ž. C. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-03-31 sprendimo Nr. PE_SP1-9903 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo Ž. C.“ dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-05-13 sprendimą Nr. (6.5)I-3212 „Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo“, kuriais į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitytas mokymosi TSRS VRM Vilniaus specialiojoje mokykloje nuo 1977-10-01 iki 1979-08-30 laikotarpis.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių pareiškėjo prašymą svarstyti iš naujo.

Kitoje dalyje patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.