Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Fabeta“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su draudėja D. M. sudarė Būsto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, kuris teikia nurodyto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. balandžio 18 d. patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) buvo užlietos (užlietos buto grindys)).

Byloje pateiktas 2019 m. gegužės 3 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, jog buvo atlikta kasmetinė namo apžiūra, kurios metu apžiūrėtos geriamojo vandens ir nuotekų inžinierinės sistemos. Apžiūros metu nustatyta, jog kad kai kuriuose butuose bendro naudojimo objektai yra aklinai uždengti, yra paprastų plieninių ir cinkuotų metalo vamzdžių parūdijusių vietų. Rekomenduojama įspėti gyventojus apie jų asmeninę atsakomybę pažeidus nustatytą BNO naudojimo tvarką.

2019 m. rugsėjo 27 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog buitinių nuotekų vamzdyne yra nepakankamo pralaidumo vamzdyno dalių, rekomenduojama vykdyti profilaktinį kanalizacijos valymą mechaniniu būdu. Byloje pateiktas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) būklės nuolatinių stebėjimų žurnalas iš kurio matyti, jog namo būklė nuolat stebima ir šalinami pastebėti gedimai (2019 m. vasario 7 d. - rūsyje užsikimšusi kanalizacija, gedimas pašalintas, 2019 m. balandžio 2 d. defektų nepastebėta, 2020 m. vasario 10 d. pravalytas centrinis kanalizacijos vamzdynas, apžiūros metu nustatyta, jog vamzdynų defektų nėra.).

Iš byloje pateikto 2020 m. balandžio 14 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog buvo atlikta kasmetinė namo apžiūra, kurios metu apžiūrėtos geriamojo vandens ir nuotekų inžinierinės sistemos. Apžiūros metu nustatyta, jog kai kuriuose butuose bendro naudojimo objektai yra aklinai uždengti, jokių kitų pokyčių nenustatyta. Rekomenduojama įspėti gyventojus apie jų asmeninę atsakomybę pažeidus nustatytą BNO naudojimo tvarką.

Iš byloje pateikto atliktų 2019 m. 12 mėn. – 2020 m. gegužės mėn. priežiūros darbų žiniaraščio matyti, jog 2019 m. gruodžio 9 d., 2019 m. gruodžio 23 d, 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. vasario 5 d., 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. vasario 20 d., 2020 m. vasario 25 d. atlikti virtuvės nuotekų vamzdyno kanalizacijos tinklo valymo darbai, 2020 m. kovo 16 d., 2020 m. kovo 31 d. buvo atlikti dalies kanalizacijos stovo keitimo darbai, 2020 m. balandžio 19 d. 24 d. 29 d. ir 30 d. atlikti kanalizacijos stovo valymo darbai.

Byloje pateiktas 2020 m. balandžio 30 d. nuolatinių stebėjimų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog buvo atlikta (duomenys neskelbtini) buto vonios stovo apžiūra ir nustatyta, jog stovas uždengtas gipskartonio plokštėmis, išpjovus angą nustatyta, jog kanalizacijos vamzdis tarp (duomenys neskelbtini) buto yra nusmukęs, dėl ko vanduo pratekėjo į apatinį (duomenys neskelbtini) butą. (duomenys neskelbtini) buto vonios tualeto stovas uždengtas gipksratonio plokšte, išpjovus angą vamzdis buvo pakeltas. Akte taip pat nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) butui padaryta žala – koridoriuje pakeltas lamintas apie 1,5 kv. m. Rekomenduojami darbai – pakelti kanalizacijos vamzdį, rekomenduoti darbai atlikti.

Byloje pateiktas 2020 m. balandžio 23 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje apskaičiuota dėl įvykio padaryta žala 836,19 Eur sumai. Ieškovė, vadovaudamasi 2020 m. balandžio 24 d. draudimo išmokos apskaičiavimu, 2020 m. balandžio 27 d. išmokėjo 776,00 Eur draudimo išmoką (836,19 Eur - 60,00 Eur besąlyginė išskaita) D. M. ir įgijo regreso teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – atsakovą. Ieškovas 2020 m. gegužės 5 d. pranešimu dėl išmokos išmokėjimo kreipėsi į atsakovą, prašydamas sumokėti šią sumą, tačiau atsakovas žalos ieškovui neatlygino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.266 straipsnis numato statinio savininko (valdytojo) atsakomybę. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Tokiu būdu, pagrindinis kanalizacijos vamzdynas laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.

CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra apdraustos draudėjo patalpos, gyvenamojo namo bendrija neįsteigta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu.

Byloje nėra ginčo, jog patalpų užliejimo priežastis buvo daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo kanalizacijos vamzdyno užsikišimas. Nustačius, kad patalpos buvo užlietos dėl bendrojo naudojimo objekto, daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijos – kanalizacijos vamzdyno užsikišimo, būtent atsakovui atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų priemonių tokios žalos išvengti.

Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas). Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente (toliau- reglamentas) STR 1.07.03:2017. Šis reglamentas privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą (6 punktas). Žalos padarymo metu galiojusioje STR 1.07.03:2017 redakcijoje (galiojusi nuo 2020 m balandžio 8 d. iki 2021 m. kovo 2 d.) buvo įtvirtinta, kad valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. (85 punktas). STR 1.07.03:2017 96 punkte numatyta, jog pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad patalpų užliejimo metu atsakovas buvo atsakingas už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog patalpų užliejimas įvyko dėl užsikišusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio. Iš byloje pateiktų namo techninės apžiūros aktų ir žurnalų matyti, jog atsakovas atliko nuolatinius namo stebėjimus, šalino nustatytus gedimus, profilaktiškai atliko namo nuotekų vamzdyno valymo darbus, dalį nuotekų vamzdyno pakeitė nauju. Pažymėtina, jog nei periodinių apžiūrų metu, nei vykdant nuolatinius vizualius stebėjimus nenustatyta kanalizacijos sistemos vamzdyno pažeidimų ar pratekėjimų. Pažymėtina ir tai, jog byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad ginčo pastato vamzdžiai būtų nusidėvėję, dėl ko bendrosios dalinės nuosavybės valdytojas privalėtų imtis veiksmų, susijusių su jų atnaujinimu ar remontu (CPK 178 straipsnis). Be to, kilus avarijai daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdyne atsakovas nedelsiant ją lokalizavo ir likvidavo. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. balandžio 19 d. 24 d. 29 d. ir 30 d. atsakovas atliko kanalizacijos vamzdžio pakartotinius valymus ir patikrinimus, po kurių gedimų nerasta. Byloje taip pat nepateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad avarijos priežastimi buvo atsakovo kaip daugiabučio namo administratoriaus jam tenkančių pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas, t.y. neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, pareigas. Tuo tarpu, ieškovo argumentai dėl atsakovo pareigos užtikrinti, kad elektros skydinės būtų užrakintos, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl atmestini. Taigi, nesant įrodytiems atsakovo netesėtiems veiksmas, teismas nepasisako dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų. Teismui nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. nesant vienai iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, atsakovui nekyla pareiga atlyginti žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimai atsakovo atžvilgiu atmestini.

Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas įrodymų patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismui nepateikė, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 ir 98 straipsniai). (LR CPK 79 str., 93 str., 98 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.