- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-26
- Bylos Nr.
- 2-1395/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsakovo R. B. prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar atidėjimo netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-829-392/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Kaita“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Swedbank“ pareiškė ieškinį atsakovui R. B., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 79 664,57 Lt ir 29 056,09 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2011-01-21 teismo sprendimu ieškovo AB „Swedbank“ ieškinys atsakovui R. B. patenkintas visiškai.
R. B. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti. Taip pat prašo atleisti nuo žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinio skundo padavimą, sumokėjimo, o tokį prašymą atmetus, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Prašyme apeliantas nurodė, kad sunki turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą, todėl neatleidus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, jam taptų neprieinama jo pažeistų teisių gynyba.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi R. B. prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ar jo sumokėjimo atidėjimo netenkino ir nutarė įpareigoti apeliantą iki 2011 m. kovo 14 d. apmokėti apeliacinį skundą 4600 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas. Teismas nurodė, kad apeliantas, savo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo grindžia tik nieko nepagrįstais bendro pobūdžio samprotavimais apie savo turtinę padėtį, todėl teismas šio prašymo patenkinti negali. Teismas taip pat nurodė, kad apeliantas nėra nurodęs jokių aplinkybių bei argumentų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie būsimą tikėtiną apelianto turtinės padėties pagerėjimą, todėl apelianto prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėjimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį ir R. B. atleidimo nuo žyminio mokesčio (jo sumokėjimo atidėjimo) klausimą išspręsti iš esmės - atleisti, nuo už apeliacinio skundo padavimą mokėtino žyminio mokesčio, o jeigu šis prašymas bus atmestas - atidėti už apeliacinio skundo padavimą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) Lietuvos apeliaciniame teisme priėmimo. Atskirajame skunde atsakovas nurodo šiuos argumentus:
1. Skundžiamos nutarties motyvai yra nepagrįsti ir neteisėti, o jais remiantis buvo priimta atsakovo teises pažeidžianti neteisėta skundžiama nutartis. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant procesines teisės normas bei ribojant teisę į teisminę gynybą.
2. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo apelianto argumentus laikė nepagrįstais bendro pobūdžio samprotavimais apie savo turtinę padėtį, nes neatsižvelgė, kad visas R. B. turtas (nekilnojamasis, kilnojamasis, piniginės lėšos, sąskaitos bankuose) yra areštuotas tiek šioje byloje, tiek ir kitose civilinėse bylose.
3. Finansiniai sunkumai atsakovui yra sukelti daugiausia dėl nesąžiningų bankų ieškinių ir teismų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios iš esmės suvaržė atsakovo galimybes atsiskaityti, inter alia, su valstybės biudžetu sumokant žyminį mokestį. Teismui išsprendus ginčus ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo turtinė padėtis pagerės.
4. Sprendžiant dėl žyminio mokesčio atidėjimo teismas neatsižvelgė į tai, kad nutartis yra priimama fizinio asmens atžvilgiu, bei pritaikė teismų praktiką, taikomą juridiniams asmenims.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „Swedbank“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeista, o R. B. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kadangi atleidžiama nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimas atidedamas atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, todėl AB „Swedbank“, nuomone, apeliantas atskirajame skunde neįrodė LR CPK 83 str. ir 84 str. taikymo pagrindų ir skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas atleisti jį žyminio mokesčio mokėjimo, o šio prašymo netenkinus, atidėti, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. CPK 83 straipsnio trečioji dalis numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
CPK 84 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Taip siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas R. B. apeliaciniame skunde pareiškė prašymą atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio, o jeigu šis prašymas nebūtų tenkinamas, tuomet atidėti už apeliacinio skundo padavimą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą iki šios bylos išnagrinėjimo.Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi minėtas atsakovo prašymas netenkintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad su prašymu atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą, kuriais paprastai laikytini dokumentai apie gaunamas pajamas, esamą finansinę-turtinę padėtį, turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turimų įsiskolinimų pažymos ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas su prašymu atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo nepateikia sunkią finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų, o kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas savo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo grindžia tik nieko nepagrįstais bendro pobūdžio samprotavimais apie savo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio atsakovo prašymo.
Kaip minėta, atsakovas R. B. prašė, nusprendus, kad nėra pagrindo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėti jo mokėjimą. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad jeigu asmens turtinė būklė šiuo metu gana komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti (pvz., asmuo pradės dirbti, per tam tikrą laikotarpį gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą iš atitinkamų pajamų šaltinių, gaus autorinį atlyginimą, dividendų, priims palikimą; bus atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir kt.), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-523/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad į bylą nėra pateikta įrodymų patvirtinančių, jog artimiausiu laiku apelianto sunki turtinė padėtis gali pagerėti, taip pat nenurodyta jokių argumentų, kurie leistų svarstyti, kokiu būdu jis sukaups mokėtiną žyminį mokestį per tam tikrą laikotarpį, todėl nėra pagrindo R. B. atidėti žyminio mokesčio mokėjimą
Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apygardos teismo nutartį.
Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo terminas pasibaigė, atsakovui nustatomas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui R. B. terminą iki 2011 m. birželio 23 d. sumokėti 4600 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinantį įrodymą.